3dcbd3e3-9c1c-4d8e-8b0b-e964adf96404 · Plungės apylinkės teismas

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-212-588/2020 Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00039-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.4.4.; 6.5.; 9.32.; 21.9.10. ROIK: 20114988122 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2020 m. liepos 13 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Diana Vercinskė sekretoriaujant Ingridai Å akickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., jo atstovui advokatui RamÅ«nui Girevičiui, institucijos suraÅ¡iusios protokolÄ â€“ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei Rimai Keliotienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 5 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D.

K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Teismas nustatė: administracinio nusižengimo protokolas D. K. suraÅ¡ytas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., D. K., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 4741,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 2640,91 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo 2 darbuotojoms (N. G. 820,46 Eur, D.

G. 1820,45 Eur) ir Å¡ių Å«kinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2 184,10 Eur mokesčių ir įmokų: 1090,45 Eur į valstybės biudžetÄ gyventojų pajamų mokesčio; 677,55 Eur į VSDF biudžetÄ socialinio draudimo įmokų; 330,90 Eur į VSDF biudžetÄ privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 85,20 Eur į VSDFV biudžetÄ pensijų įmokų. Tokiu bÅ«du D. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto. Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d.

Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343, 17 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691, 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2019 m. sausio 1 d.), nuostatų, numatytų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 5 dalyje. Teismo posėdžio metu D. K. su padarytais nusižengimais sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad personalas surenka klientų arbatpinigius ir paskui dalinasi tarp savęs, jis į šį procesÄ niekada nesikiÅ¡davo, kadangi manė, jog tai yra jų reikalas.

Dėl patikrinimo metu nustatytų sumų jis priekaiÅ¡tų jokių neturi, sutinka, kad darbuotojos gavo tokias sumas, t. y. kad tokios sumos buvo joms iÅ¡mokėtos ir supranta savo kaip darbdavio atsakomybę, tiesiog nesutinka, kad tai tyčinė veika. Jis paprasčiausiai nepakankamai įvertino Å¡iÄ situacija, nors kaip vadovas turėjo tai padaryti. Teismo posėdžio metu D. K. atstovas advokatas RamÅ«nas Girevičius nurodė, jog nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K., nei jis neginčija byloje surinktų faktų bei nustatytų aplinkybių.

Tačiau kavinių versle Palangos mieste, tiek visoje Lietuvoje, egzistuoja arbatpinigiai už malonų aptarnavimÄ ar nepriekaiÅ¡tingÄ maistÄ , ir tik kai kuriuose restoranuose jie yra apskaitomi. Neginčija ir sutinka su ta aplinkybe, jog visos pajamos turi bÅ«ti apskaitomos, tame tarpe ir arbatpinigiai, ir kad tai nusižengimo kvalifikacijos nekeičia, tačiau praÅ¡o atsižvelgti į tai, jog D. K. yra jauno amžiaus, nepatyręs, pripažino padarytÄ nusižengimÄ , padarytÄ Å¾alÄ atlygino sumokėdamas mokesčius valstybei, nusižengimai padaryti dėl nepakankamo rÅ«pestingumo, supratimo ir įsikiÅ¡imo.

Todėl praÅ¡o teismo kvalifikuoti administracinį nusižengimÄ pagal ANK 205 straipsnio 3 dalį, o ne 5 dalį, kadangi 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra neproporcingai didelė, o teismui nusprendus neperkvalifikuoti, taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir paskirti D. K. nuobaudÄ , mažesnę nei numatyta sankcijoje minimali bauda. Teismo posėdžio metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovė Rima Keliotienė nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir prašė skirti jam administracinę nuobaudÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pagal 2020 m. balandžio 18 d. pavedimÄ buvo atliktas patikrinimas UAB “(duomenys neskelbtini)” kavinėje “ (duomenys neskelbtini) ” karantino laikotarpiu siekiant patikrinti ar laikomasi karantino sÄ lygų. Atvykus į kavinę, į jÄ užeiti nebuvo galima, buvo vykdoma prekyba iÅ¡sineÅ¡imui, pažeidimų dėl karantino sÄ lygų laikymosi nenustatyta. Kadangi turėjo informacijos apie vokeliuose mokamus atlyginimus, vykdant patikrinimÄ laikantis karantino reikalavimų buvo apklaustos darbuotojos, t. y. barmenė ir dvi virėjos.

Abi virėjos pripažino, kad vasaros laikotarpiu gauna nepriskaičiuotÄ atlyginimÄ , kurį iÅ¡moka buhalterė R., gaudavo nuo 200,00 Eur iki 300,00 Eur neapskaitytų pajamų. Net ir darant prielaidÄ , jog joms buvo mokami arbatpinigiai, Å¡i aplinkybė esmės nekeičia, t. y. arbatpinigiai turi bÅ«ti taip pat apskaitomi. IÅ¡ 2020 m. balandžio 18 d. D. G. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad jos darbo užmokestis pagal darbo sutartį numatytas 650,00 Eur per mėnesį, o laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. vasaros sezono laikotarpiu jai buvo mokama 800,00 Eur į rankas, Å¡iuos pinigus mokėjo buhalterė R., atlyginimÄ iÅ¡moka grynais pinigais.

Karantino laikotarpiu dirba nuo 12.00 val. iki 18.00 val., gauna 30,00 Eur už vienÄ darbo dienÄ . IÅ¡ 2020 m. balandžio 18 d. N. G. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad jos darbo užmokestis pagal darbo sutartį minimalus, į rankas mokama apie 400,00 Eur. Vasaros laikotarpiu, nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. į rankas gaudavo 600,00 Eur. Karantino laikotarpiu 2020 m. balandžio 14 d. atsidarė kavinė ir ji dirba kas antrÄ dienÄ nuo 12.00 val. iki 18.00 val., gauna 30,00 Eur už vienÄ darbo dienÄ .

AtlyginimÄ moka buhalterė grynais į rankas. 2020 m. gegužės 18 d. D. K. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimo nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patys nusistato arbatpinigių dalinimosi sistemÄ (skirtingÄ per kalendorinius metus, priklausomai nuo klientų srauto bei darbo valandų skaičiaus), t. y. arbatpinigiai gali bÅ«ti paskirstyti ir virtuvės darbuotojams, ne tik padavėjams ir barmenui, tokia situacija galimai buvo tik vasaros sezono metu. Kaip įmonės vadovas pripažįsta savo aplaidumÄ Å¡iuo konkrečiu atveju ir pasižada sumokėti reikalingus mokesčius.

IÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2020 m. gegužės 7 d. d. patikrinimo akto Nr. 04/12-1-12-4170-A50 nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė maisto prekybÄ iÅ¡sineÅ¡imui. Patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. D. K. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius iÅ¡mokėjo darbuotojams 2 640,00 Eur (D.

G. – 1 820,00 Eur, N. G. – 820,00 Eur) darbo užmokestį, apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo 2 640,00 Eur atlyginimo iÅ¡mokėjimo darbuotojams. Tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nuo nepriskaityto 2 640,00 Eur darbo užmokesčio nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ gyventojų pajamų mokesčio 873,00 Eur, socialinių draudimo įmokų. privalomojo sveikatos draudimo įmoku apie 851,00 Eur, viso apie 1724 Eur. 2020 m. gegužės 12 d.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos apžiÅ«ros protokolu specialisto, atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimÄ , konstatuota iÅ¡vada, kad J. K. komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ (kuri nuo 2017 m. vasario 3 d. pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2003 m. balandžio 18 d. darbo sutartyje Nr. 77 nurodyta, kad N. G. (AntanavičiÅ«tė) nuo 2003 m. balandžio 18 d. pradeda dirbti virėjos pareigose.

Darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. - 645,00 Eur/mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 5 d. darbo sutartyje Nr. 315 nurodyta, kad D. G. nuo 2017 m. birželio 7 d. pradeda dirbti virėjos pareigose. Darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. - 645,00 Eur/mėn. Pagal 2020 m. balandžio 18 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ kompiuterinės duomenų bazės „SODRA - Draudėjas ir jo darbuotojai“ matyti, kad pilietės N. G. ir D. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu dirbo, t. y. buvo apdraustos valstybinio socialinio ir privalomuoju sveikatos draudimais.

Pagal 2020 m. gegužės 7 d. iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ kompiuterinės duomenų bazės „SODRA - Asmuo ir jo draudėjai (esamos darbovietės)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus matyti, kad praneÅ¡imuose apie apdraustuosius už tiriamÄ jį laikotarpį (forma SAM, priedas SAM3SD), pateiktuose VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ , nurodytus duomenis apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokas, t. y. Tiek N. G., tiek D. G. 2019 m. 5-9 mėnesiais nurodyta pajamų suma 645,00 Eur, įmokų suma 148,81 Eur.

Pagal apžiÅ«rai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius D. K.) apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus (priskaitymų-iÅ¡skaitymų žiniaraščius, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščius, kasos iÅ¡laidų orderius, kasos knygÄ , balansinių sÄ skaitų apyvartos žiniaraščius) ir atsižvelgiant į patikrinimo metu apklaustų darbuotojų; N. G. ir D. G. pateiktus paaiÅ¡kinimus apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2019 m. 5, 6, 7, 8, 9 mėn. nustatyta, kad jeigu mokėjo paaiÅ¡kinimuose nurodytÄ (didesnį nei numatyta darbo sutartyje) darbo užmokestį, tai minėtu laikotarpiu 10 atvejų apskaitos dokumentais (priskaitymų- iÅ¡skaitymų žiniaraščiais, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščiais ir kasos iÅ¡laidų orderiais) nepagrindė 4741,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 2640,91 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo 2 darbuotojoms bei Å¡ių Å«kinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose.

UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorius D. K. tiriamuoju laikotarpiu mokėjo virėjoms N. G. ir D. G. papildomÄ darbo užmokestį grynais pinigais, 10 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė 4741,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo bei 2640,91 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo ir Å¡ių Å«kinių operacijų duomenų neužregistravo apskaitos registruose, nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu 12 straipsnio 1 dalies „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatų „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto „Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus), iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį“ ir 16 punkto nuostatų „Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ. Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 nuostatas: 8 straipsnio 1 dalies „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius D. K.) tiriamuoju laikotarpiu mokėjo virėjoms N. G. ir D. G. papildomÄ darbo užmokestį grynais pinigais, tai 10 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė 4741,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo bei 2640,91 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo, ir nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007, 23 straipsnio 1 dalies Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“ ir 24 straipsnio 1 dalies „Mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ nuostatų, nes 10 atvejų nuo 4741,11 Eur priklausiusio priskaityti virėjoms N. G. ir D.

G. darbo užmokesčio neapskaičiavo, neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetÄ 1090,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

2) Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336, 10 straipsnio 1 dalies Apdraustųjų asmenų, nurodytų Å¡io įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos 12 straipsnio 1 dalies „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti...“ 12 straipsnio 2 dalies „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos...”, 17 straipsnio 2 dalies „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡iame ir kituose įstatymuose“ nuostatų, nes 10 atvejų nuo 4741,11 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojoms (virėjoms N. G. ir D.

G.) darbo užmokesčio už 2019 m. 5-9 mėn. neapskaičiavo, neiÅ¡skaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ 677,55 (593,65 + 83,90) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) socialinio draudimo įmokų;

3) Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 17 straipsnio 1 dalies Asmenų, nurodytų Å¡io straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka44 ir 17 straipsnio 2 dalies Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ nuostatų, nes 10 atvejų nuo 4741,11 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojoms (virėjoms N. G. ir D. G.) darbo užmokesčio už 2019 m. 5-9 mėn. neapskaičiavo, neiÅ¡skaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ (6,98 proc.) 330,90 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

4) Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691, 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2019 m. sausio 1 d.) Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, nes 10 atvejų nuo 4741,11 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojoms (virėjoms N. G. ir D.

G.) darbo užmokesčio už 2019 m. 5-9 mėn. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ (1,8 proc.) 85,20 Eur pensijų įmokų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. iÅ¡ viso už 2019 m. 5-9 mėn. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2184,10 Eur mokesčių ir įmokų: 1090,45 Eur į valstybės biudžetÄ gyventojų pajamų mokesčio; 677,55 Eur į VSDF biudžetÄ socialinio draudimo įmokų; 330,90 Eur į VSDF biudžetÄ privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 85,20 Eur į VSDF V biudžetÄ pensijų įmokų.

Teismas konstatuoja: ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimÄ arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, iÅ¡mokėjimÄ . Å ios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) suraÅ¡ant buhalterinę pažymÄ .

Buhalterinę pažymÄ pasiraÅ¡o asmenys, turintys teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Kaip aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ Å¡ių pinigų priėmimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ Ä¯monėse reglamentuojančių teisės normų, iÅ¡mokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos privalo bÅ«ti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo deÅ¡imt iki penkiasdeÅ¡imt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamÄ jį laikotarpį turėjo bÅ«ti sumokėti pagal įstatymus.

D. K. padaryti nusižengimai įrodyti administracinio nusižengimo protokolu, jo paties paaiškinimais, patikrinimo aktais Nr. 04/12-1-10-4170-A4 ir Nr. 04/12-1-12-4170-A50, N. G., D. G., paties D. K. paaiškinimais, specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, kad tiek nusižengimų tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu D. K. kaltę pripažino, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad personalo surinkti iš klientų arbatpinigiai tokiu būdu buvo pasidalinami tarp darbuotojų, ir jis apie tai žinojo, tačiau dėl nepakankamo patyrimo ir rūpestingumo šio proceso nesureikšmino, nors turėjo ir privalėjo, kaip įmonės vadovas tai padaryti, ir suvokia, kad net ir arbatpinigiai turi būti apskaitomi, tačiau jis tikslo nuslėpti šias pajamas neturėjo.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad D. K., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 4741,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 2640,91 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo 2 darbuotojoms (N. G. 820,46 Eur, D. G. 1820,45 Eur) ir Å¡ių Å«kinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2 184,10 Eur mokesčių ir įmokų: 1090,45 Eur į valstybės biudžetÄ gyventojų pajamų mokesčio; 677,55 Eur į VSDF biudžetÄ socialinio draudimo įmokų; 330,90 Eur į VSDF biudžetÄ privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 85,20 Eur į VSDFV biudžetÄ pensijų įmokų.

Taip, D. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi direktoriumi nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto. Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343, 17 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691, 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2019 m. sausio 1 d.), nuostatų, numatytų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. K. atstovas advokatas RamÅ«nas Girevičius prašė teismo perkvalifikuoti administracinį nusižengimÄ pagal ANK 205 straipsnio 3 dalį (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas), o ne Å¡io straipsnio 5 dalį (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), kadangi D. K. šį nusižengimÄ padarė dėl nepakankamo rÅ«pestingumo ir įsikiÅ¡imo. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Buhalterinė apskaita – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymÄ apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas).

Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 punktas). Tai, kad D. K., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bÅ«tent apgaulingai, sÄ moningai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , patvirtina jo paties teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, jog apie surenkamus iÅ¡ klientų arbatpinigius ir jų pasiskirstymÄ tarp darbuotojų žinojo, taip pat žinojo, jog arbatpinigiai turi bÅ«ti apskaitomi kaip ir kitos pajamos, tačiau į šį procesÄ nesikiÅ¡o (žinojo, tačiau sÄ moningai nekeitė Å¡ios nusistovėjusios arbatpinigių paskirstymo tvarkos, įtraukiant juos į įmonės apskaitÄ bei sumokant visus privalomus mokėti mokesčius), bei pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumos analizė, todėl perkvalifikuoti ANK 205 straipsnio 5 dalyje padarytÄ administracinį nusižengimÄ pagal 3 Å¡io straipsnio dalį, nėra pagrindo.

D. K. atsakomybę lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimÄ ir gailisi, savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (sumokėjo mokesčius valstybei) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į nusižengimo pobÅ«dį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir padarė nusižengimus, už kuriuos traukiamas atsakomybėn, tačiau kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikti dokumentai –pateikti patikslinti duomenys apie pajamas, susijusias su nagrinėjama byla, mokėjimo nurodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo sumokėti papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir įmokos, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo nevengia atsakomybės už padarytus nusižengimus ir siekia paÅ¡alinti neigiamus savo neteisėtų veiksmų sukeltus padarinius.

Atsižvelgtina ir į tai, kad D. K. nusižengimus padarė pirmÄ kartÄ , į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad pripažino savo kaltę ir nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, Å¡iuo atveju bus pasiekti D. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus perpus mažesnes baudas, nei numatyta minimali bauda ANK 99 straipsnio 3 dalies ir 205 straipsnio 5 dalies sankcijose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 99 straipsnio 3 dalimi, 205 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, nutarė: D. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam: - už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 1 350,00 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų, 00 ct) baudÄ ; - už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje, padarymÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 2 000,00 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų,00 Eur) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, D. K. už Å¡iuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudÄ â€“ 2 000,00 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų, 00 ct) baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 20114988122.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo, paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Plungės apylinkės teismÄ .

Teisėja Diana Vercinskė