3dcbc571-2d0c-4103-99b3-20588eb04c8b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                           Administracinė byla Nr. I-4096-244/2017                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02011-2017-7                              Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. G. pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. 1. 1–2).Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad 2017-05-02 jis buvo perkeltas į LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ Marijampolės pataisos namų.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose drėgna, šalta, spintelė maistui sudėti yra be durų. Pažymi, kad nuo 2017-05-26 iki 2017-06-05 buvo perkeltas į karcerį, kuriame buvo surūdijęs čiaupas, drėgmė dar didesnė nei kamerų tipo patalpose. Kreipėsi pagalbos į gydytojus, tačiau pagalbos nesulaukė. Nurodo, kad langų atidaryti neįmanoma, dėl ant jų esančių grotų. Kamerose yra skruzdėlių, vorų. Naktimis dega šviesa, dėl kurios sunku miegoti.

Ä® duÅ¡Ä vedamas tik kartÄ per savaitę, tualetinis popierius iÅ¡duodamas nekokybiÅ¡kas. Teigia, kad jam negalima turėti virdulio, televizoriaus, kompiuterio ar radijo imtuvo. Atkreipia dėmesį, kad kamerose jis laikomas vienas, negali su niekuo bendrauti. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančias.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti (b. 1. 12–21).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017-05-02 iki 2017-06-12.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, teise pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

LukiÅ¡kių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Pažymi, kad vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti.

Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros.

Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žala laikytinas nepagrįstu ir traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaitÄ .

PraÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso – 2,28 Eur. Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017-05-23 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam virdulį ar vandens kaitintuvÄ (b. 1. 24).LukiÅ¡kių TI-K 2017-06-01 raÅ¡tu Nr. 96-2530 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprÅ«pinti nuteistuosius virduliais ar vandens kaitintuvais (b. 1. 23).PareiÅ¡kėjas 2017-05-31 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su skundu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų (b. 1. 25).LukiÅ¡kių TI-K 2017-06-19 raÅ¡tu Nr. 96-2812 pateikė atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ ir informavo, kad pareiÅ¡kėjas minėtÄ atsakymÄ per vienÄ mėnesį gali apskųsti (b. 1. 23).PareiÅ¡kėjas 2017-06-19 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K, praÅ¡ydamas nurodyti, pagal kokias vidaus taisykles kiti nuteistieji jam dalina maistÄ (b. 1. 30).LukiÅ¡kių TI-K 2017-06-23 raÅ¡tu Nr. 96-2927 pateikė atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ ir informavo, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 68 straipsniu, nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali bÅ«ti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba kalėjime atlikti Å«kio darbus, LukiÅ¡kių TI-K nuteistieji yra palikti atlikti Å«kio darbus, taip pat atlikti maisto dalinimÄ (b. 1. 29).Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje M. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – LukiÅ¡kių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų tipo patalpose drėgna, Å¡alta, spintelė maistui sudėti yra be durų, naktimis dega Å¡viesa, dėl kurios sunku miegoti. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017-05-02 iki 2017-06-12 buvo laikomas kamerose:

Nr. 201, 383, 212, 211. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, nustatyta, kad: gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 37–58), matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui bÅ«nant konkrečioje kameroje Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai nebuvo atlikti, jokių kitų objektyvių įrodymų, kad konkreti kamera tuo metu neatitiko teisės aktų keliamų higienos normų reikalavimų teismui nėra pateikta. PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad kamerose buvo drėgna, Å¡alta. Kadangi pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realiÄ vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę ir atitikimÄ higienos reikalavimams, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose neteisėtumas nenustatytas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.8 punkte įtvirtinta, kad kameroje turi būti įrengta spintelė arba lentyna maisto produktams sudėti. Pareiškėjas neneigia, kad spintelė yra įrengta. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato reikalavimų spintelės įrengimui, t. y. nenumatyta, kad spintelė turėtų būti uždara, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu yra atmetami.

Taisyklių 14.3 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad naktimis dega Å¡viesa, dėl kurios sunku miegoti, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad langų atidaryti neįmanoma, dėl ant jų esančių grotų. Atkreiptinas dėmesys, kad LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime paaiÅ¡kina, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ , padaro jame skylių ir tokiu bÅ«du bando permesti daiktus, raÅ¡telius ar pan. iÅ¡ savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims.

Tam, kad metalinis tinklas bÅ«tų nepasiekiamas ir jo nebÅ«tų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu bÅ«du jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kreipėsi pagalbos į gydytojus, tačiau pagalbos nesulaukė. Pažymi, kad jam buvo sutrikusi medžiagų apykaita, dėl drėgmės skaudėjo galvÄ .

Iš 2017-06-02 tarnybinio pranešimo dėl M. G. sveikatos Nr. 24-3419 matyti, kad 2017-05-02 nuobaudos atlikimui į Lukiškių TI-K atvykęs pareiškėjas dėl pablogėjusios sveikatos į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistus nesikreipė. Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo pas gydytojus registracijos žurnale prašymų raštu laikotarpyje nuo 2017-05-02 iki 2017-05-31 neregistruota. Dėl dantų skausmo, gydytojo odontologo konsultuotas 2017-05-04, 2017-05-11 ir bus konsultuotas 2017-06-06 (b. 1. 27).

Taigi byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , todėl pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu nebuvo nepažeistos.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose yra skruzdėlių, vorų. Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K nurodė, jog su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis, kuriomis susitarta, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigoja atlikti LukiÅ¡kių TI-K patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡siaiÅ¡kindama buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ , ir atlikti jų naikinimo darbus (b. l. 15).

Taigi LukiÅ¡kių TI-K tinkamai įgyvendina savo pareigÄ užtikrinti, kad kamerose nebÅ«tų skruzdėlių, vorų.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad į duÅ¡Ä jis buvo vedamas tik kartÄ per savaitę. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nėra ginčo, kad Å¡i teisė pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta, todėl teismas neturi pagrindo dėl to konstatuoti kokius nors netinkamus LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmus ir (ar) neveikimÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam buvo iÅ¡duodamas nekokybiÅ¡kas tualetinis popierius.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis“ normas įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad tualetinis popierius jam buvo išduodamas, tuo tarpu išduodamo tualetinio popieriaus kokybės reikalavimai nėra nustatyti, todėl pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo.Pareiškėjo teigimu, jam negalima turėti virdulio, televizoriaus, kompiuterio ar radijo imtuvo.

Nustatyta, kad BVK 96 straipsnio 1 dalis draudžia nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltiems į kamerų tipo patalpas naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-02-25 įsakymu Nr. 1R-38 patvirtintose AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad elektriniu virduliu aprÅ«pinamos tik kalėjimų ir areÅ¡tinių gyvenamosios kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, iÅ¡skyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjui atliekančiam perkėlimo į kamerų tipo patalpas nuobaudÄ (b. 1. 34), galiojantys teisės aktai draudžia turėti televizorių, radijo imtuvÄ , aparatÅ«rÄ , taip pat įstaigos administracija neturi pareigos jį aprÅ«pinti elektriniu virduliu. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis laikomas vienas, negali su niekuo bendrauti. BVK 70 str. 4 d. numatyta, jog pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų režimÄ pažeidinėjančius nuteistuosius.

Iš Lukiškių TI-K pateikto išrašo matyti, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-04-07 nutarimu (b. 1.

34) pareiÅ¡kėjui paskyrė griežčiausiÄ nuobaudÄ už sistemingÄ pažeidinėjimÄ arba itin piktybiÅ¡kÄ režimo pažeidimÄ (BVK 142 str. 2 d. 3 p.) ir remdamasis BVK 142 straipsnio 3 dalimi pasiuntė Å¡iÄ nuobaudÄ atlikti kalėjime. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas pažeidinėja režimÄ ir jam paskirta griežčiausia nuobauda, LukiÅ¡kių TI-K, vadovaudamasi BVK 70 str. 4 d., pareiÅ¡kėjÄ turi teisę laikyti izoliuotÄ nuo kitų asmenų, todėl Å¡ioje dalyje nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.Teismas pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, Å¡ie pareiÅ¡kėjui galbÅ«t kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais ir nepasiekė tokio masto, kad juos bÅ«tų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Å iuo aspektu pabrėžtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės grindžiami tik bendro pobÅ«džio, abstrakčiais teiginiais, jų pakankamai nedetalizuojant ir nepagrindžiant atitinkamais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neteisėtų veiksmų faktas Å¡ioje byloje nenustatytas ir todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės į turtinės žalos atlyginimÄ , skundo motyvų, susijusių su žalos dydžių, plačiau nenagrinėja. Taigi Å¡iuo aspektu nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų.

Atitinkamai, kaip minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , o kitų sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, todėl teismas dėl jų nepasisako.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje.

IÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr. pvz.

LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, ne kartÄ pažymėjo, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr.

LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 2,28 Eur sumÄ .Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Remdamasis iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų visuma, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1–2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                           Liudmila Zaborovska