3dcb9e82-8b85-412f-8bd3-985d2ba511d7 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr.1-4231-423/2015                                                                                                              Proceso Nr. 3-62-3-01727-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S)                        KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2015 m. lapkričio 30 d.                                                               Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Sabinai CiliÅ¡auskaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E.S., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E.S. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E.S. savo skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 5-7). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki Å¡iol jis atlieka bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kurioje neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sÄ lygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atliko perpildytuose pataisos namuose. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai teko mažiau nei nustatyta, minimali 3,1 kv. m. norma buvo pažeista. Dėl ploto trÅ«kumo jis patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti įvertinta pinigais, t.y. patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelius nepatogumus. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundÄ (b.l. 9-13) nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.

Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo buvimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kai patalpų apÅ¡vietimas ir ventiliacija nesuteikia sÄ lygų sveikatos bÅ«klei.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečiais faktais pagrįstų duomenų, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija nesilaikė skunde nurodytų teisės normų reikalavimų. Prašė skundo reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.           PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2006 m. lapkričio mėnesio (tikslios dienos nenurodė) iki skundo padavimo teismui dienos.

Atsakovo atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (b.l. 9-10). Teismas pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir bÅ«dus nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarkÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , imperatyviai pabrėžė, kad nagrinėjant administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos (Teismų įstatymo 33 str., ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 ir kt.).

Teismas pabrėžia, kad pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi, pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi realiÄ galimybę suvokti apie jo teisės pažeidimÄ (Teismų įstatymo 33 str., LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.).

Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 7.4 p.). CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl padarytos žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo teigimu, buvo padaryta laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio (tikslios dienos skunde nenurodė) iki skundo padavimo teismui dienos. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas teismo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas, kad jis į teismÄ Â kreipėsi ankščiau dėl kalinimo sÄ lygų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo.

CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kilusio ginčo atveju turi bÅ«ti vertinamas laikotarpis už 3 metus nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. nuo 2012-08-31 iki 2015-08-31, kadangi pareiÅ¡kėjas 2015-08-31 skundu kreipėsi į teismÄ (b.l. 8).

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas jau pakankamai ilgÄ laikÄ atlieka bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ir jam objektyviai turėjo bÅ«ti žinomos pagrindinės teisės aktų (įstatymų ir poįstatyminių aktų), reglamentuojančių suėmimo (kalinimo) sÄ lygas, nuostatos. Be to, neturtinė žala – tai pareiÅ¡kėjo subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan..

IÅ¡ to seka, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ankščiau kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų. Teismas konstatuoja, kad nenustatyta jokių CK 1.129 str., 1.130 str. įtvirtintų pagrindų, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ svarstyti klausimus ir apie ieÅ¡kinio senaties terminų sustabdymÄ arba jų eigos nutraukimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.

Ä®statymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3, 4 d., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Ä®vertinęs bylos įrodymų visetÄ , teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo svarstyti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ (ABTÄ® 57 str.).ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo kalinamas perpildytose patalpose, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos bausmės atlikimo sÄ lygos. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 111.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais nuo 2012-08-31 iki 2013-07-11 buvo paskirtas gyventi 18 bÅ«rio 1 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 99,16 kv. m., ji buvo skirta gyventi viso 30 nuteistųjų (kiekvienam nuteistajam teko po 3,3 m2 gyvenamojo ploto, ploto norma pažeista nebuvo), nuo 2013-07-11 iki 2013-08-22 buvo paskirtas gyventi 13 bÅ«rio 1 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 34,54 kv. m., nėra duomenų apie miegamųjų vietų skaičių; nuo 2013-08-22 iki 2013-10-21 buvo paskirtas gyventi 14 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 52,41 kv. m., nėra duomenų apie miegamųjų vietų skaičių; nuo 2013-10-21 iki 2014-10-16 buvo paskirtas gyventi 18 bÅ«rio 1 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 99,16 kv. m., ji buvo skirta gyventi viso 30 nuteistųjų (kiekvienam nuteistajam teko po 3,3 m2 gyvenamojo ploto, ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2014-10-16 iki 2014-12-04 buvo paskirtas gyventi 14 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 52,41 kv. m., nėra duomenų apie miegamųjų vietų skaičių; nuo 2014-12-04 iki 2015-08-04 buvo paskirtas gyventi 18 bÅ«rio 1 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 99,16 kv. m., ji buvo skirta gyventi viso 30 nuteistųjų (kiekvienam nuteistajam teko po 3,3 m2 gyvenamojo ploto, ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2015-08-04 iki 2015-08-31 buvo paskirtas gyventi 5 bÅ«rio 1 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 52,24 kv. m., ji buvo skirta gyventi viso 24 nuteistiesiems (kiekvienam nuteistajam teko po 2,17 m2 gyvenamojo ploto, trÅ«ko – 0,93 kv. m. ploto).

Atsakovas apie pareiÅ¡kėjui laikotarpiais nuo 2013-07-11 iki 2013-10-21 (103 paros), nuo 2014-10-16 iki 2014-12-04 (50 parų) tenkantį plotÄ jokių duomenų nepateikė. Taigi, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog Å¡iais laikotarpiais ploto norma buvo pažeista, yra nepaneigtos. Teismas konstatuoja, jog nurodytais laikotarpiais (153 paras) bei laikotarpiu nuo 2015-08-04 iki 2015-08-31 (28 paras) atsakovas neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam (b.l. 9-13, 15-16).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, atsakovas pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atsakovas pagrįstai akcentuoja, bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bendrÄ sias sÄ lygas, t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ Â judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų.

Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes nutyli. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę pakankamai ilgÄ laikÄ 181 parÄ neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia, kad neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, didelis nepatogumas, pažeminimas, didelis psichologinis sukrėtimas).

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir L. A. Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 1 ir 4 p. teisėjan u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista E.S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo E.S. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.Teisėja                                                                                                               Asta Urbonienė