3dcb638e-61a1-4c86-81ae-e1aaba43e933 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-234-1058/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00053-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimo panaikinimo bei administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25963-2021 buvo pripažintas kaltu bei nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį 600 EUR bauda už tai, jog jis, 2021 m. birželio 16 d., apie 21.22 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro motociklÄ â€žSuzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, jį kliudė ir apgadino.

Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi V. P. skundo netenkino ir Institucijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde V. P. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį ir Institucijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimÄ , nutraukti administracinę teisenÄ V. P. atžvilgiu bei iÅ¡ Institucijos V. P. naudai priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo skunde pateiktų teisinių argumentų bei neaptarė faktinių aplinkybių, nepasisakė dėl administracinės atsakomybės taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, neiÅ¡analizavo nusižengimo sudėties, nėra tiksliai nustatytas eismo įvykio laikas (nurodomas skirtingi). Tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį ir Institucijos nutarimÄ . 3.2. Institucijos nutarime nenurodoma, kokie konkretÅ«s veiksmai lėmė tai, jog V.

P. pažeidė ANK 417 straipsnio 7 dalies nuostatas, tokiu bÅ«du buvo apribota apelianto teisė į gynybÄ , kadangi jis nežinojo dėl kokių savo veiksmų ar jų apimties turėtų gintis. Taip pat byloje nebuvo aiÅ¡kintasi ar motociklininko veiksmai galėjo lemti įvykusį kontaktÄ , o administracinė atsakomybė buvo automatiÅ¡kai pritaikyta V. P., net neįrodant pažeidimo sudėties. 3.3. Nėra nustatytas nubrozdinimų padarymo mechanizmas ar jų atsiradimo priežastinis ryÅ¡ys su apelianto veiksmais.

Transporto priemonių bÅ«klė ir kiti duomenys užfiksuoti nuo eismo įvykio jau praėjus laiko tarpui, o ne bylai reikÅ¡mingu metu. Per šį laikÄ motociklo vairuotojas galėjo sukelti papildomus motociklo pažeidimus, tačiau teismas to nesiaiÅ¡kino. Atlikus transporto priemonių sugretinimÄ , apžiÅ«rÄ ir įvertinimÄ buvo nustatyta, jog ant abiejų motociklo paminų yra tarpusavyje panaÅ¡Å«s nubrozdinimai. A. S. nurodė, kad vasarÄ buvo nugriuvęs, dėl ko yra apgadinta deÅ¡inės pusės pamina, todėl motociklas galėjo bÅ«ti apgadintas ir iki 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykio.

ApžiÅ«rÄ vykdęs policijos pareigÅ«nas pripažino, kad ant motociklo kairės pusės paminos esantys žymÅ«s nubrozdinimai negalėjo atsirasti po nežymaus kontakto su apelianto automobiliu, o jeigu įvykis iÅ¡ tikrųjų įvyko, jo metu galėjo atsirasti tik nežymus įbrėžimas. Jeigu motociklo pažeidimai iÅ¡ tikrųjų yra tokio masto, tuomet ir apelianto automobilis turėjo bÅ«ti itin smarkiai apgadintas, tačiau ant jo yra likęs tik nežymus įlenkimas, o dažų danga nėra nė kiek pažeista.

Teismas klaidingai teigia, kad Å¡ie pažeidimai yra pakankamai žymÅ«s, kas leidžia konstatuoti, jog teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ dėl apeliantui taikomos administracinės atsakomybės. 3.4. Byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad V. P. suvokė sukėlęs eismo įvykį. Apeliantas neiÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir jo neapžiÅ«rėjo, taigi objektyviai nesuvokė, kad tarp transporto priemonių įvyko kontaktas.

Susidūrimas nebuvo apelianto regėjimo lauke, be to, jis negalėjo pajusti nedidelio susilietimo ir dėl transporto priemonės gabaritų – susilietimas galėjo įvykti į automobilio galinę dalį keleivio pusėje. Esant stipresniam kontaktui, motociklas būtų nukritęs ar neišsilaikęs, tačiau įvykis motociklui neturėjo jokios įtakos ir pastarasis toliau važiavo savo kryptimi. Byloje esančios fotonuotraukos nėra pakankamai geros kokybės, todėl iš jų apgadinimus nustatyti yra itin sunku, o matomi pažeidimai nežymūs, jų neįmanoma pajusti. 3.5.

Nei teismas, nei Institucija neatsižvelgė į tai, kad galimai motociklo vairuotojas taip pat nevykdė KET numatytų pareigų, taigi galima daryti iÅ¡vada, kad nukentėjusysis taip pat pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir nesiėmė jokių veiksmų, kad ji bÅ«tų apsaugota ir pažymėta. Buvo pasielgta prieÅ¡ingai, sudarant galimybę eismo įvykio schemÄ bei kitas aplinkybes fiksuoti vienaÅ¡aliÅ¡kai tik pagal motociklininko nurodytas aplinkybes. Motociklo vairuotojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s ir kito tyrimo metu, be to, tarp abiejų transporto priemonių vairuotojų buvo kilęs konfliktas, todėl motociklininko parodymai turi bÅ«ti vertinami itin atidžiai, jis turi ne tik asmeninį suinteresuotumÄ byloje, tačiau yra ir prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs apelianto atžvilgiu. 3.6.

Nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, galinčio neabejotinai pagrįsti apelianto kaltę. Institucija rėmėsi neinformatyviais ir šabloniškais duomenimis, kurie neturi esminės reikšmės kaltės įrodymui. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė priemonių, kad visos abejones keliančios aplinkybės būtų išaiškintos. Išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones nebuvo neabejotinai nustatyta, kad V. P. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, todėl Institucijos priimtas nutarimas turi būti panaikintas.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o V. P. apeliacinio skundo netenkinti. Teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo V. P. skundÄ dėl Institucijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimo. Skunde nepateikiami jokie nauji esminiai argumentai, kurie apylinkės teismui nebÅ«tų buvę žinomi ir kurių jis nebÅ«tų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų abejoti apylinkės teismo iÅ¡vadomis. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į pacituotÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn bÅ«tina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

7. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus numatytus ANK. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui kyla administracinė atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais. 8. 2021 m. gruodžio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25963-2021 nurodyta, jog V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 126 ir 220 punktus. 10.1.

KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 10.2.

KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m Å¡oninį atstumÄ , kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m Å¡oninį atstumÄ , kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. 10.3. KET 220 punkte yra nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma Å¡variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

9. ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Å is administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, tai yra nori taip elgtis.

Laikoma, kad toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, jÄ sÄ moningai ignoruoja, tai yra pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

10. Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, pagrindžiančio jo kaltę dėl eismo įvykio, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis LAT praktika, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Ne visada veikos aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus, o tai, ar įrodymai yra patikimi, yra nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas ir Institucija nenurodė, kokie konkrečiai V. P. veiksmai nulėmė ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimÄ , neanalizavo administracinio nusižengimo sudėties ir tai darė realiÄ Ä¯takÄ jo teisei į gynybÄ . ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.

Skundžiamoje nutartyje ir Institucijos sprendime iÅ¡ties nėra diferencijuoti V. P. veiksmai, atitinkantys ANK 417 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sudėtį, tačiau tiek iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo pirmosios instancijos teismui, tiek ir iÅ¡ apeliacinio skundo akivaizdu, jog V. P. suprato kuo yra kaltinamas, iÅ¡dėstė savo nesutikimo su kaltinimu motyvus. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, abu procesinius dokumentus V. P. parengti padėjo profesionalÅ«s teisininkai, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog inkriminuotus administracinius nusižengimus apraÅ¡ius bendrai, buvo esmingai pažeistos jo teisės į gynybÄ .

12. Apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad V. P. kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigÅ«nų tarnybinis praneÅ¡imas, nukentėjusiojo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas bei parodymai, iÅ¡sakyti teismo posėdyje. Nutartyje taip pat buvo aptarti automobiliui padaryti apgadinimai bei iÅ¡vados, kodėl pirmosios instancijos teismo vertinimu maÅ¡inos vairuotojas negalėjo nepajusti kontakto su nukentėjusiojo motociklu. Teismas įvertino ir A. S. parodymų patikimumÄ kitų įrodymų kontekste. Taigi, skundžiamoje nutartyje buvo atsakyta į esminius skundo argumentus, todėl teigti, kad ji yra nemotyvuota, nėra pagrindo.

13. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog V. P. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. 2021 m. birželio 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2021 m. birželio 16 d., apie 21.22 val., gautas praneÅ¡imas, jog Geležinio Vilko g., ties degaline „Skulas“, „Volkswagen“ markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pro apsisukti skirtÄ kairę eismo juostÄ lenkė ir kliudė pranešėjÄ , važiuojantį motociklu „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasiÅ¡alino OZO link.

Atvykus į nurodytÄ vietÄ , pranešėjas A. S. teigė, kad važiuojant motociklu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta Geležinio Vilko g. nuo SantariÅ¡kių link centro, ties degaline „Skulas“, ties iÅ¡platėjimu, skirtu apsisukti, jį lenkė pro kairę pusę „Volkswagen Passat“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kairės pusės motociklo pakojį ir pasiÅ¡alino (b. l. 27). A. S. policijos komisariatui pateiktame 2021 m. birželio 16 d. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad važiuodamas motociklu nuo SantariÅ¡kių link miesto centro, Geležinio Vilko g. antra eismo juosta, ties apsisukimu prieÅ¡ais degalinę „Skulas“, buvo užkliudytas lenkiančios maÅ¡inos iÅ¡ kairės pusės (juosta skirta tik apsisukti).

Automobilis „Volkswagen Passat“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirsdamas iÅ¡tisinę juostÄ persirikiavo į jo (A. S.) antrÄ juostÄ ir padidinęs greitį pasiÅ¡alino. Motociklo „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nulenktas pakojis (b. l. 30). 2021 m. spalio 5 d. paaiÅ¡kinime A. S. nurodė, kad 2021 m. birželio 16 d., apie 20.30 val., Geležinio Vilko g., paskui jį važiuojantis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo lenkti iÅ¡ kairės pusės juosta, skirta apsisukti.

Netikėtai, baigiantis apsisukimo juostai, Å¡is automobilis be posÅ«kio signalo kirsdamas iÅ¡tisinę juostÄ , dideliu greičiu persirikiavo į antrÄ kelio juostÄ , kurioje motociklu važiavo A. S., ir kliudė jį. Pažymėjo, kad automobilio vairuotojas maÅ¡inoje turi vaizdo registratorių (b. l. 20-22). Pirmosios instancijos teismui A. S. nurodė analogiÅ¡kas autoįvykio aplinkybes – važiavo antra juosta iÅ¡ 2 galimų, iÅ¡ paskos važiavo „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir lenkė kairia eismo juosta, skirta apsisukimui.

Staiga jis įvažiavo į jo antrÄ juostÄ ir važiuodamas tiesiai užkliudė motociklo pakojį. Po susidÅ«rimo pakojis buvo apgadintas, draudimo kompanija atlygino žalÄ (b. l. 79-81). Taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, A. S. paaiÅ¡kinimai ir parodymai dėl motociklo apgadinimo mechanizmo ir pobÅ«džio buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu. Nukentėjusysis nurodė priežastis, kodėl pirminis paaiÅ¡kinimas policijos komisariate buvo mažiau iÅ¡samus, nei duotas 2021 m. spalio 5 d., siejo tai su įvykio dienÄ patirtu Å¡oku, kas yra logiÅ¡ka ir pateisinama.

Bet kuriuo atveju tiek pirmajame, tiek antrajame paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės sutampa, atitinka teisme duotus parodymus ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus. Pastebėtina ir tai, kad prieÅ¡ingai nei apeliantas, A. S. parodymus teisme davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais.

14. A. S. ir apeliantas patvirtino, kad nukentėjusiajam už 2021 m. birželio 16 d. pavojingÄ vairavimÄ â€“ lenkimÄ sankryžoje, užfiksuotÄ V. P. vaizdo registratoriumi, buvo paskirta administracinė nuobauda. Pasak apelianto, tai yra pagrindas A. S. jį apkalbėti. Å is V. P. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusysis pripažinęs, jog netinkamai lenkė V. P. automobilį Molėtų plente, nurodė, jog po to važiavimÄ tęsė ir nebuvo sustojęs iki pat transporto priemonių kontakto Geležinio Vilko g.

Taigi, tÄ pačiÄ dienÄ (2021 m. birželio 16 d.) duodamas paaiÅ¡kinimÄ policijos komisariate, A. S. neturėjo pagrindo apkalbėti V. P.. Kaip minėta, kiti nukentėjusiojo parodymai taip pat buvo nuoseklÅ«s ir papildantys vienas kitÄ , prieÅ¡taravimų juose teismas neįžvelgė. 15. 2021 m. birželio 16 d. Eismo įvykio vietos schemos papildomuose duomenyse nurodytas motociklo „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys paskelbtini), apgadinimas – apgadintas kairės pusės pakojis (b. l. 28-29). 2021 m. rugpjūčio 5 d.

Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte nurodyta, jog apžiÅ«rėjus „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kairės pusės pakojo nubrozdinimas (0,41-0,42 m aukÅ¡tyje) (b. l. 42). Sulyginus fotonuotraukose matomÄ â€žVolkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinės kairės pusės kėbulo apgadinimÄ (įlenkimÄ ) su motociklo „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakojo vieta matyti akivaizdus sutapimas (b. l. 44-49). Tai sudaro pagrindÄ tikėti A.

S. parodymais, jog jo vairuojamas motociklas kontaktavo būtent su „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu.

16. Nors apeliantas kvestionavo, ar ne paties nukentėjusiojo veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykiu, t. y. kėlė versijÄ , kad įvykis galėjo kilti dėl A. S. kaltės, tačiau pastebėtina, kad Å¡iÄ versijÄ V. P. iÅ¡kėlė tik apeliaciniame skunde. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų nėra, duomenų, kad įvykis bÅ«tų užfiksuotas vaizdo įraÅ¡uose taip pat nėra, vieninteliai įvykio liudytojai yra apeliantas ir nukentėjusysis, tačiau, kaip jau aptarta, nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, tuo tarpu V.

P. paaiÅ¡kinimų turinys rodo, jog asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės. 2021 m. liepos 9 d. paaiÅ¡kinime policijai metu V. P. teigė, kad naujų automobilio apgadinimų nepastebėjo, tačiau iÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad jo transporto priemonės įlenkimas ir apdailos juostas nubrozdinimas yra pakankamai akivaizdÅ«s, todėl apeliantas per daugiau nei 3 savaičių laikotarpį (nuo 2021 m. birželio 16 d.) negalėjo jų nepastebėti. Tai rodo, jog duodamas paaiÅ¡kinimus V. P. siekė nutylėti svarbiÄ informacijÄ , todėl jo parodymai nelaikytini visiÅ¡kai patikimais. 17. 2021 m. birželio 16 d.

Eismo įvykio vietos schemos papildomuose duomenyse, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir motociklo pakojo fotonuotraukoje užfiksuoti pakojo apgadinimai – dažų nubrozdinimai 4 vietose (b. l. 44). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos fotolentelėje esančiose automobilio „Volkswagen Passat“ nuotraukose matyti kairės pusės apdailos juostos išilginiai nubrozdinimai (nubraukimai), vietomis (ties priekiniu ratu, priekinių ir galinių durelių sandūra, galiniu ratu) matyti ir tamsios spalvos dažų likučiai.

Nors apeliantas siekė įtikinti teismÄ , kad nuotraukose matyti prieÅ¡ais esančio vaizdo atspindys, o ne nubrozdinimai, šį V. P. teiginį paneigia ne tik akivaizdžiai nuotraukose matomi juodų dažų nubraukimai ant apdailos juostos, bet ir ties jais pareigÅ«nų pridėta liniuotė, kas neabejotinai patvirtina, jog vaizdÄ tiesiogiai fiksavę pareigÅ«nai Å¡iose vietose įžvelgė pažeidimus, o ne atspindžius. Pats nubrozdinimų pobÅ«dis taip pat liudija, kad pažeidimai padaryti transporto priemonės judėjimo metu, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus.

18. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad aptariama „Volkswagen Passat“ apdailos juosta yra vos keliais centimetrais žemiau minėto automobilio korpuso įlenkimo, todėl įvertinus tai, jog motociklas nėra visiškai stabili transporto priemonė ir judėjimo metu nuo tam tikro lygio kontakto jo judėjimo trajektorija gali lengvai pasikeisti, t. y. gali būti „sumėtytas“, ir tokiu būdu pakojo bei automobilio kontaktas objektyviai galėjo atsirasti net keliose skirtingo aukščio vietose, tuo pačiu metu. Pastebėtina, jog duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme A. S. nurodė, jog po kontakto suvingiavo, taigi teismui nekyla abejonių, jog ant V. P. automobilio fotonuotraukose užfiksuotos kontakto su A. S. motociklu žymės.

19. Aptartų netiesioginių įrodymų, sudarančių vientisÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog 2021 m. birželio 16 d. Geležinio Vilko g. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pravažiuodamas pro motociklÄ â€žSuzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, jį kliudė ir apgadino pakojį. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus bei padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . 2021 m. gruodžio 15 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-25963-2021 jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

20. Savo kaltę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo apeliantas neigė, 2021 m. liepos 9 d. policijos komisariate duotame paaiškinime nurodė, jog apie 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykį nieko negirdėjo ir nematė. Nepamena, kad būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, iš autoįvykio nesišalino (b. l. 41). Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. P. nebebuvo toks kategoriškas, parodė, kad galėjo neišgirsti eismo įvykio, nes jo automobilyje garsiai grojo muzika. Vis tik, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus nustatytų automobilio pažeidimų pobūdį, apeliantas negalėjo nepajusti kontakto su motociklu.

Kaip parodė A. S., jo motociklas sveria 400 kg. IÅ¡ paminėtų maÅ¡inos apdailos juostos apgadinimų matyti, jog kontaktas įvyko mažiausiai trijose vietose – maÅ¡inos priekinėje, vidurinėje ir galinėje dalyje, be to, maÅ¡inos korpuso įlenkimas pakankamai ženklus. IÅ¡ čia darytina iÅ¡vada, kad abiejų transporto priemonių judėjimo metu V. P. kontaktÄ su pakankamai sunkiu motociklu neabejotinai turėjo jausti tiek maÅ¡inos korpusu, tiek ir vaire. Taip pat, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas vairuotojas, per priekinį ir Å¡oninius automobilio langus negalėjo nepastebėti, jog važiuoja pernelyg arti kitos transporto priemonės. Tai, jog apeliantas pajuto kontaktÄ su motociklu, liudija ir A.

S. 2021 m. spalio 5 d. paaiÅ¡kinime nurodyta aplinkybė, kad po kontakto automobilio vairuotojas maÅ¡inÄ tik pristabdė (apie tai sprendė iÅ¡ įsižiebusių stabdžių žibintų). AnalogiÅ¡kÄ aplinkybę A. S. paliudijo ir teisme. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad V. P. suvokė, jog apgadino kitÄ transporto priemonę, tačiau nesilaikė KET 220 punkto reikalavimo eismo įvykio vietoje su kitos transporto priemonės vairuotoju susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių, o nesutarus pasilikti įvykio vietoje iki policijos atvykimo, elgėsi neatsakingai ir siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas „Suzuki“ motociklas, vietos.

21. IÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. birželio 28 d. žalos sÄ matos matyti, kad A. S. kreipėsi dėl „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakojo remonto. SÄ matoje nurodyta 133,84 EUR remonto kaina be iÅ¡skaitymo. Taigi, apelianto veiksmais motociklui padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Ä®vertinęs aptartų įrodymų visetÄ , teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. P. padarė ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

22. Apeliantas nurodo, jog Institucija tinkamai nenustatė eismo įvykio laiko, taigi byloje yra nepaÅ¡alintų abejonių, kurios, V. P. vertinimu, yra esminės sprendžiant jo kaltės klausimÄ . 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir 2021 m. spalio 21 d. administracinio nusižengimo protokoluose (b. l. 15-17, 25-26), 2021 m. gruodžio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje (b. l. 14), nustatytas įvykdytų pažeidimų laikas tarpusavyje sutampa – 2021 m. birželio 16 d., apie 20.30 val. Å is laikas nurodytas ir Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 28).

Kita vertus, aprašant pažeidimo esmę administracinio nusižengimo protokoluose ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodytas vėlesnis – 21.22 val. laikas, atitinkamai apelianto argumentas dėl eismo įvykio laiko neatitikimų yra pagrįstas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas laiko, kad tikrasis eismo įvykio laikas yra 21.22 val. Tokia išvada seka iš to, kad 21.22 val. yra vyriausiosios patrulės G. Butkuvienės tarnybiniame pranešime nurodytas pranešimo apie eismo įvykį gavimo laikas (b. l. 27), taip pat 21.22 val. nurodytas ir A.

S. 2021 m. spalio 5 d. paaiÅ¡kinime. Atsižvelgiant į tai, kad Eismo įvykio vietos schemos sudarymo laikas negali bÅ«ti ankstesnis, nei apskritai praneÅ¡imo policijoje apie eismo įvykį gavimo laikas, darytina iÅ¡vada, jog Eismo įvykio vietos schemoje 20.30 val. laikas nurodytas per klaidÄ . PareigÅ«nės tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas laikas sutampa su nurodytu A. S. paaiÅ¡kinime, todėl darytina iÅ¡vada, kad Eismo įvykio vietos schemoje, administracinio nusižengimo protokole ir nutarime dėl administracinio nusižengimo administracinių nusižengimų laikas nurodytas klaidingai ir turi bÅ«ti patikslintas, nurodant 21.22 val. laikÄ .

Toks administracinio nusižengimo padarymo laiko patikslinimas nelaikytinas apeliantui siurprizine aplinkybe, kadangi jis pats į tai atkreipė dėmesį apeliaciniame skunde, bei tiek 21.30 val., tiek 21.22 val. laikas buvo nurodytas aptartuose procesiniuose dokumentuose, todėl apeliantui buvo žinomas ir neapsunkino galimybės gintis nuo jam inkriminuojamų nusižengimų. Nagrinėjamoje byloje pagal automobilio ir motociklo apgadinimų pobÅ«dį, vietÄ ir mastÄ Ä¯rodytas aptariamų transporto priemonių kontaktas, todėl Å¡iuo atveju nusižengimo tyrimo metu padaryta akivaizdi klaida V.

P. atsakomybės niekaip neįtakoja.

23. Nors apeliaciniame skunde keliamas A. S. atsakomybės klausimas dėl jo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ir jos tinkamo neišsaugojimo, tačiau šie argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, nėra jos dalykas, todėl plačiau dėl to nepasisakytina.

24. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis, kuria netenkintas V. P. skundas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimas, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, paliktas nepakeistu, paliekama galioti nepakeista.

25. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma iÅ¡ Institucijos V. P. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 484 EUR, pateikti iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinis skundas netenkintas, todėl jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir Å¡is praÅ¡ymas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : atmesti V. P. apeliacinį skundÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ .

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-25963-2021 nurodytÄ administracinio nusižengimo padarymo laikÄ , vietoje 20.30 val. nurodant 21.22 val. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė