Legislator Case Law & Legislation
3dca8340-81ea-4a74-a449-00d3608a2e74 AI generated

3dca8340-81ea-4a74-a449-00d3608a2e74 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3dca8340-81ea-4a74-a449-00d3608a2e74
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo

Legislator headnote

AI generated

3dca8340-81ea-4a74-a449-00d3608a2e74 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovas UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ 2008-12-08 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „VAATC“ 74961,63 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teismo dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2A-591-516/2010

                                                            Â

Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18.; 121.21.

                                                                                                            (S)             Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Henricho Jaglinskio,

sekretoriaujant J.Markovičiūtei

dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui M.Pečiuliui

Â

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo

UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ ieškinį atsakovui UAB „VAATC“

dėl skolos priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                                                     Â

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ 2008-12-08 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „VAATC“ 74961,63 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teismo dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas su UAB „Vilniaus sÄ vartynas“ 2001-01-02 sudarė Atliekų tvarkymo sutartį Nr. 296, kuria Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovo į sÄ vartynÄ pristatytų atliekų deponavimo paslaugos. Atsakovas UAB „VAATC“ ir UAB „Vilniaus

sÄ vartynas“ buvo reorganizuoti jungimo bÅ«du, ko pasėkoje 2007-05-01 atsakovas UAB „VAATC“ perėmė visas UAB „Vilniaus sÄ vartynas“ teises

ir pareigas. IeÅ¡kovas nurodė, jog 2001-01-02 sudaryta Atliekų tvarkymo sutartis Nr. 296 laikytina vieÅ¡Ä jÄ sutartimi. Atsakovas nuo sutarties sudarymo iki 2008-07-01 ieÅ¡kovo atžvilgiu taikė diskriminacinio pobÅ«džio sÄ lygas lyginant su kitais atliekas į tÄ patį sÄ vartynÄ pagal ilgalaikių paslaugų sutartis pristatančiais subjektais. 2001-01-02 Atliekų tvarkymo sutartimi buvo nustatytas į sÄ vartynÄ atvežtų buitinių atliekų pervedimo iÅ¡ tÅ«rio į svorio vienetus koeficientas - 4,55, kai tuo tarpu su kitais atliekų tvarkytojais sudarytose sutartyse yra numatytas koeficientas 3,98. Tokia sutarties nuostata laikytina nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovo atžvilgiu, kadangi ja ieÅ¡kovui buvo netiesiogiai nustatyta didesnė paslaugų kaina, nei kitiems atsakovo klientams, perkantiems paslaugas tokiomis pat sÄ lygomis.

IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, jog atsakovui pažeidus viešųjų paslaugų teikėjo pareigÄ laikytis teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, ieÅ¡kovas patyrė nuostolių, kurie pasireiÅ¡kia kainų skirtumu, kurį ieÅ¡kovas permokėjo dėl diskriminacinių sutarties sÄ lygų. Kadangi skolininko kaltė pagal CK 6.248 str.

1 d. yra preziumuojama, atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtus 74961,63 Lt. nuostolius už laikotarpį nuo sutarties sudarymo 2001-01-02 iki 2008-07-01, kai sutartis buvo pakeista nustatant mažesnį koeficientÄ .

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas priteisė UAB „VAATC“ iš UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ 3599,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš ieškovo 13,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad sutartis sudaryta iki įsigaliojant Civiliniam kodeksui, numačiusiam viešųjų sutarčių kategorijÄ ir reikalavimus joms, todėl jos sÄ lygos negali bÅ«ti vertinamos pagal Civiliniame kodekse nustatytus reikalavimus sutarčių sudarymui. Todėl, teismo vertinimu,  svarstymai, ar ginčo sutartis yra vieÅ¡oji ir ar jos sÄ lygos atitinka vieÅ¡osioms sutartims keliamus reikalavimus, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Net jeigu ginčo sutartis savo esme yra vieÅ¡oji sutartis, įsigaliojus Civiliniam kodeksui, sandorių Å¡alys nebuvo įpareigotos pakeisti sudarytas sutartis pagal Civilinio kodekso reikalavimus. Todėl sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti vertinamos CK 6.161 str. 4 d. kontekste.Â

Teismo teigimu, kadangi ieškovas pagal sutartį vežė nerūšiuotas atliekas, jam taikytas koeficientas 4,55 negali būti laikomas diskriminaciniu, nes kaip matyti iš kitų šalių sutarčių, šis koeficientas buvo taikomas ir kitoms įmonėms.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas yra verslo įmonė, kuri turi bÅ«ti pati suinteresuota savo sÄ naudų mažinimu. Todėl, sužinojęs apie galimybes mažinti sÄ naudas, taikant mažesnį koeficientÄ ir manydama, kad atitinka sÄ lygas mažesnio koeficiento taikymui, turėjo teisę kreiptis į atliekų tvarkytojÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.

 Teismas sutiko su atsakovo argumentu dėl to, kad ieÅ¡kovas nepatyrė reikalaujamų priteisti nuostolių, o jeigu ir patyrė, tai jų neįrodo. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas yra verslo įmonė, kuri teikia atliekų surinkimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims už tai imdama atlygį. Vadovaujantis elementaria versto logika, savo patiriamas iÅ¡laidas, susijusias su Å¡ių asmenų atliekų tvarkymu, ieÅ¡kovas įskaičiuoja į mokestį, imamÄ už atliekų surinkimÄ iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų. Todėl negalėjo patirti nuostolių dėl ginčo sutartyje numatyto koeficiento. Kad į gyventojų ir kitų atliekų turėtojų mokamÄ mokestį buvo įtrauktas ir 18 Lt/t mokestis ieÅ¡kovo mokamas UAB „Vilniaus sÄ vartynas“, nurodyta ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2003-2012 metams

1.2.1 punkte. Jeigu ieÅ¡kovas, savo sÄ naudas, perkeliamas į mokestį, imamÄ už atliekų surinkimÄ , skaičiavo pagal mažesnį koeficientÄ arba sÄ naudų patirtų mokant atsakovui už jo paslaugas visai neįtraukė į Å¡io mokesčio tarifÄ ir dėl to gavo mažesnes pajamas, Å¡ias aplinkybes turėjo pagrįsti įrodymais, tačiau to nepadarė. Teismo teigimu, ieÅ¡kinyje nurodytos sumos reikalavimas iÅ¡ atsakovo iÅ¡ esmės reiÅ¡kia reikalavimÄ sumokėti ieÅ¡kovui tÄ sumÄ , kuriÄ jis gavo iÅ¡ kitų atliekų turėtojų per nustatytÄ paslaugos mokestį.

Teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovas nenurodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų ir nepateikė įrodymų iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad atsakovas netinkamai ar nesÄ Å¾iningai vykdė 2001-01-02 sutarties Nr. 296 sÄ lygas. Taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakovÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo CK 6.204 str. numatytais ar kitais pagrindais iki 2008-07-01 sutarties pakeitimo, o atsakovas, bÅ«damas vienintelis Trakų rajono atliekų tvarkytojas, be pagrindo atsisakė jas keisti. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, teismas ieÅ¡kinio netenkino.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog apelianto ir atsakovo sudarytos sutarties dėl atliekų deponavimo sÄ vartyne nuostatos negali bÅ«ti vertinamos CK normų, reglamentuojančių vieÅ¡Ä sias sutartis, kontekste, neatsižvelgė į CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatas. Apeliantas teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkymo sutartis bei atsiskaitymai pagal sutartį buvo vykdomi jau įsigaliojus CK, nuo CK įsigaliojimo dienos Å¡alių santykiams neabejotinai yra taikytinos vieÅ¡Ä sias sutartis reglamentuojančios teisės normos. Nepaisant to, jog atliekų tvarkymo sutartis buvo vykdoma ir kelis mėnesius iki CK įsigaliojimo, tai nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti nuostolius už atliekų tvarkymo sutarties vykdymo laikotarpį iki CK įsigaliojimo. Argumentai dėl to, ar Å¡alių sudaryta sutartis laikytina viešėja sutartimi ir ar Å¡ios sutarties nuostatos atitinka vieÅ¡osioms sutartims keliamus reikalavimus, laikytini teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais Å¡ioje byloje. Apelianto nuomone, jo ir atsakovo sudaryta sutartis yra laikytina vieÅ¡Ä ja sutartimi, todėl įsigaliojus CK sutartis turėjo bÅ«ti vykdoma laikantis CK 6.161 str. 4 d. nustatyto įpareigojimo, t.y. atsakovas, kaip viešųjų paslaugų teikėjas, privalėjo užtikrinti vienodas paslaugų teikimo sÄ lygas tos pačios kategorijos klientams;

2) pirmosios instancijos neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančias aplinkybes, bei netinkamai aiÅ¡kino CK 6.161 str. nuostatų turinį. Apelianto nuomone, nėra jokių teisės aktų, kurie ginčo laikotarpiu bÅ«tų suteikę teisę atsakovui taikyti skirtingus atliekų priėmimo deponavimui į sÄ vartynÄ Ä¯kainius. Tokių įstatymų ar kitų teisės aktų bylÄ nagrinėjęs teismas taip pat nenustatė. Ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo dėl to, ar rūšiuotas ir nerūšiuotas atliekas deponavimui į sÄ vartynÄ vežančius atliekų tvarkytojus galima laikyti atskiromis vartotojų grupėmis. IeÅ¡kovas pažymi, jog 21,69 Lt su PVM įkainio už vienos tonos miÅ¡rių komunalinių atliekų Å¡alinimÄ sÄ vartyne taikymas buvo iÅ¡imtis, o ne bendra praktika, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad beveik visoms įmonėms Å¡alinančioms atliekas sÄ vartyne buvo taikomas 18,96 Lt įkainis už vienÄ pristatytÄ tonÄ atliekų, o 21,69 Lt įkainis buvo taikomas tik 2 bendrovėms – apeliantui ir SP AB „Vilniaus specialus autotransportas“. Apelianto nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad daugelis kitų įmonių sutartyse taip pat turėjo koeficientÄ 4,55 ir dėl to, toks koeficientas negali bÅ«ti laikomas diskriminaciniu. Be to, tai, jog koeficientas 4,55 buvo taikomas tik keliems subjektams pristatantiems atliekas deponavimui sÄ vartyne, nepaneigia tokio koeficiento diskriminacinio pobÅ«džio apelianto atžvilgiu, nes atsakovas galėjo nepagrįstai diskriminuoti ne tik apeliantÄ , bet ir kitus atliekų tvarkytojus. Apeliantas teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nebuvo pagrindo skirstyti atliekų tvarkytojų į rūšiuojančius ir nerūšiuojančius atliekų. Kartu tai įrodo, jog apeliantui taikytas 21,96 LT su PVM tarifas yra nepagrįstas. Taigi atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iÅ¡ atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, byloje buvo įrodytas;

3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepatyrė nuostolių. Teigia, kad pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos Atliekų tvarkymo sutarties nuostatas, apeliantas už vienos tonos atliekų Å¡alinimÄ sÄ vartyne mokėjo 21,69 Lt įkainį. Susiklosčius tokiai situacijai, skirtumÄ tarp kainos, kuriÄ apeliantas faktiÅ¡kai sumokėjo taikant koeficientÄ 4,55 ir kainos, kuriÄ apeliantas bÅ«tų sumokėjęs taikant koeficientÄ 3,98, privalėjo padengti savo pelno sÄ skaita. Apeliantas savo nuostoliais laiko permokėtÄ kainos dalį arba kitaip tariant, negautÄ pelno dalį. Teigia, jog byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti, kokiÄ kainÄ už atliekų Å¡alinimÄ atsakovui mokėjo apeliantas, kokiÄ kainÄ jis bÅ«tų mokėjęs taikant tokį patį koeficientÄ , kaip ir kitoms įmonėms, bei kad į atliekų turėtojų mokamÄ kainÄ buvo įskaičiuotas 18 Lt už tonÄ sÄ vartyno mokestis. Taigi nėra pagrindo teigti, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi. Teigia, jog atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog visas apelianto mokėtas mokestis buvo įskaičiuotas į atliekų turėtojų mokamÄ atliekų tvarkymo paslaugos kainÄ . Tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė reikalaujamų priteisti nuostolių;

4) pirmosios instancijos nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent apeliantas privalėjo kreiptis į atsakovÄ ir reikalauti vienodų sÄ lygų su kitais atsakovo klientais. Teigia, kad paslaugų teikimo sÄ lygų bei kainų nustatymas yra paslaugų teikėjo prerogatyva, todėl pareiga užtikrinti, kad visiems klientams bÅ«tų taikomos vienodos sÄ lygos, tenka bÅ«tent viešųjų paslaugų teikėjui. Teigia, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas pats nebuvo suinteresuotas sutarties sÄ lygų pakeitimu ir nepagrįstai delsė dėl to kreiptis į atsakovÄ . Pažymi, jog jam nebuvo žinomos priežastys, kodėl jam yra taikomas kitoks atliekų Å¡alinimo sÄ vartyne įkainis, negu kitoms įmonėms, o apie UAB „Vilniaus sÄ vartynas“ protokolÄ ir skirtingus įkainius rūšiuotoms ir nerūšiuotoms atliekoms apeliantui tapo žinoma tik Å¡ios bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir pradėjęs rūšiuoti atliekas apeliantas negalėjo kreiptis į atsakovÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, nes nežinojo, jog Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti pagrindas sutarties įkainiui pakeisti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „VAATC“ praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad sutartis buvo sudaryta iki CK įsigaliojimo, t.y. nesant viešųjų sutarčių teisinio reglamentavimo, todėl sutartis objektyviai negalėjo bÅ«ti sudaryta laikantis vieÅ¡Ä sias sutartis reglamentuojančių teisės normų, kurios sutarties sudarymo metu neegzistavo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovui taikytas koeficientas 4,55 buvo taikomas ir kitoms įmonėms, pristatančioms nerūšiuotas atliekas. Apelianto argumentai, jog į bylÄ pateiktos sutartys, sudarytos ginčo laikotarpiu, patvirtina, jog buvo taikomas 18,96 Lt už tonÄ atliekų Å¡alinimo sÄ vartyne įkainis, nepatvirtina apelianto reikalavimų pagrįstumo. Pažymi, jog apelianto nurodytos sutartys yra sudarytos žymai vėliau. Be to, Å¡ias sutartis sudarę asmenys į sÄ vartynÄ pristatydavo rūšiuotas atliekas.

Atsakovas, vykdydamas Sutartį, vadovavosi visomis sutarties nuostatomis. Kadangi sutarties galiojimas nebuvo sustabdytas, Sutartis yra galiojanti, nėra teisinio pagrindo atlyginti ieÅ¡kovo nurodomus tariamus nuostolius, atsakovui vykdant sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, jo elgesio teisėtumas paÅ¡alina prielaidas civilinei atsakomybei taikyti. Teigia, jog apelianto reikalavimas dėl nuostolių priteisimo pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, ieÅ¡kovas nepatyrė reikalaujamų priteisti nuostolių, o jeigu ir patyrė, tai jų neįrodė. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, jog visos iÅ¡laidos, susijusios su atliekų deponavimu sÄ vartyne, yra įtrauktos į galutinę paslaugos kainÄ vartotojams.

Teigia, jog tai, kad savivaldybė nustato atliekų tvarkymo tarifus, nereiÅ¡kia, jog juos nustatant neatsižvelgiama į atliekų deponavimo sÄ vartyne kaÅ¡tus. Jei į atliekų deponavimo sÄ vartyne kaÅ¡tus savivaldybė neatsižvelgė, apeliantas galėjo kreiptis dėl nustatyto tarifo padidinimo. Apelianto argumentai, jog jis į sÄ skaitas vartotojams įtraukė tik 18 Lt už tonÄ dydžio mokestį, prieÅ¡tarauja elementariai verslo logikai, o jokie įrodymai, patvirtinantys Å¡iÄ aplinkybę, nėra pateikti.

Atsakovo nuomone, nepaisant to, kokios rūšies sutartis buvo sudaryta, apeliantui manant, jog jam taikytinas kitas koeficientas, jis turėjo teisę kreiptis dėl sutarties pakeitimo, tačiau to nepadarė.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl viešųjų sutarčių nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams.

Prievoliniai teisniai santykiai tarp Å¡alių susiklostė 2001-01-02 sudarytos Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu. Tai yra, Å¡ių santykių atsiradimo pagrindassutartis, sudaryta iki 2000-07-18 redakcijos Civilinio kodekso įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str.). Sprendžiant klausimÄ , ar Å¡ios sutarties atžvilgiu taikytinos Civilinio kodekso 6.161 str. nuostatos dėl viešųjų sutarčių, aktualios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4, 41,43 straipsnių normos, jų aiÅ¡kinimas bei taikymas praktikoje.

Bendroji naujojo Civilinio kodekso normų taikymo taisyklė nustatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d.: šis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Civilinio kodekso normų taikymo prievoliniams teisiniams santykiams klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. normos, kuriomis remiantis, Civilinis kodeksas taikomas prievoliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems po Kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis (aptariamo straipsnio 1 dalis).

Apeliantas remiasi Å¡io starispnio 3 dalimi, nustatančia, kad jeigu sutartinė prievolė vykdoma įsigaliojus Civiliniam kodeksui, jos vykdymÄ reglamentuoja Å¡io kodekso normos. Å io kodekso normos taip pat taikomos perleidžiant reikalavimo teisę, perkeliant skolÄ , atsiskaitymams bei kitokiems veiksmams, kurie atliekami įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas remiasi kita Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo norma, skelbiančia, jog Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normos dėl atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos, formos reikalavimų, taip pat dėl jų teisinės registracijos taikomos toms sutartims, kurios sudaromos įsigaliojus Å¡iam kodeksui (43 straipsnis).

Sprendžiant, kuri įsigaliojimo įstatymo norma taikytina nagrinėjant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , aktualu nustatyti, kokį teisinį santykį (sutarčių sudarymÄ ar jų vykdymÄ ) reglamentuoja Civilinio kodekso 6.161 str., konkrečiai imant, Å¡io straipsnio 4 dalis, kuria remiasi apeliantas. 1964 m. redakcijos Civiliniame kodekse vieÅ¡osios sutartys, kaip atskira sutarčių rūšis, nebuvo numatytos, nebuvo reglamentuota jų sudarymo bei vykdymo tvarka. TokiÄ sutarčių rūšį numačius Civiliniame kodekse, visos sutartys, kurios atitinka Å¡io kodekso 6.161 str. 1 d. numatytÄ dispozicijÄ , priskiriamos viešųjų sutarčių kategorijai.

Civilinio kodekso 1.161 str. 2-5 dalys apibÅ«dina, kaip, kokiomis sÄ lygomis ir kokia tvarka turi bÅ«ti sudaromos vieÅ¡osios sutartys, kaip tokiose sutartyse nustatoma prekių ir paslaugų kaina. AiÅ¡kinat Å¡ias teisės normas tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu bÅ«du, akivaizdu, jog visos Å¡io straipsnio dalys apibrėžia viešųjų sutarčių sudarymo, bet ne jų vykdymo tvarkÄ , vadinasi, sprendžiant dėl Civilinio kodekso 6.161 str. galiojimo sutartims, sudarytoms iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, turi bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 str. nuostatos.

Apeliantas spekuliatyviai akcentuoja Ä®sigaliojimo įstatymo 41 str. 2 d. nuostatÄ dėl jos taikymo atsikaitymams, kadangi paslaugos kaina, nustatyta sutartyje, yra ne atsikaitymo tvarkos dalykas. Paslaugos kaina yra savarankiÅ¡ka sutarties sÄ lyga, kuri nustatoma Å¡alių susitarimu, tuo tarpu atsiskaitymas (jo bÅ«das, terminai, tvarka) tėra sÄ lygos dėl kainos įgyvendinimo forma. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl viešųjų sutarčių nuostatų netaikymo ginčo sutarčiai yra visiÅ¡kai pagrįsta ir teisinga.Â

           Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2002 m. nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vadovaujamasi dėl visiÅ¡kai skirtingų faktinių aplinkybių: toje byloje Civilinio kodekso 6.161 str. nuostatų taikymas buvo nagrinėjamas visiÅ¡kai kitu aspektu, nei Å¡ioje bylojedėl Å¡ios normos santykio su Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, be to, toje byloje sutarties Å¡alis (paslaugos pirkėjas) kreipėsi dėl sutarties sÄ lygų nustatymo (pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko galioti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, kuriais ieÅ¡kinys buvo atmestas), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sutarties Å¡alis (ieÅ¡kovas) net nesikreipė dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apelianto nurodomoje nutartyje nėra analizuojamas Civilinio kodekso 1.161 str. normos galiojimo ar taikymo klausimas sutarčiai, sudarytai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo.

Dėl ieškovo nuostolių.

Apeliantas nurodo, jog jo nuostolius sudaro skirtumas tarp kainos, kuriÄ jis mokėjo atsakovui ir tos, kuriÄ bÅ«tų mokėjęs, jeigu jam bÅ«tų taikomas vienodas koeficientas su kitais atliekų vežėjais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui nustatytas perskaičiavimo koeficientas (taigi, ir kainos tarifas) buvo nustatytas remiantis ne diskriminaciniais, o objektyviais kriterijais. Å ie skirtingi koeficientai buvo nustatyti atsižvelgiant į tai, ar pristatomos atliekos buvo rūšiuotos, ar nerūšiuotos.

Apeliantas neginčija, sutartimi buvo įsipareigojęs mokėti 4,04 Lt ir PVM dydžio mokestį už kubinį metrÄ atliekų (sutarties 3.1 punktas- 1 t., b.l. 17)), atsiskaitymui taikyti 4,55 koeficientÄ pervedimui iÅ¡ svorio į tÅ«rio vienetus (sutarties 3.2 punktas), kad vežė į sÄ vartynÄ nerūšiuotas atliekas, taip patkad nebuvo objektyvios galimybės tiksliai iÅ¡matuoti atliekų kiekį kubiniais metrais ir bÅ«tent dėl to sutartyje buvo numatytas ir realiai taikomas pervedimo iÅ¡ svorio į tÅ«rio vienetus koeficientas.

Jokių argumentų, iÅ¡skyrus tuos, kurie susiję su viešųjų sutarčių sudarymo bei vykdymo tvarka, kodėl atsakovas neturėjo teisės nustatyti skirtingus koeficientus rūšiuotoms ir nerūšiuotoms atliekoms, apeliantas nenurodė, tuo tarpu, kaip minėta, ginčo sutarčiai Civilinio kodekso 1.161 str. nuostatos negali bÅ«ti taikomos. BÅ«tent tokia kaina ir toks koeficientas, kokie buvo nustatyti sutartyje, ieÅ¡kovo atžvilgiu ir buvo taikomi, priimant iÅ¡ jo atliekas (pažymėtina, kad taikomas koeficientas ieÅ¡kovui buvo sumažintas, jam pradėjus vežti į sÄ vartynÄ rūšiuotas atliekas), todėl nėra pagrindo rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų kainos skirtumÄ traktuoti kaip ieÅ¡kovo nuostolius.

Aplinkybė, kad, remiantis į bylÄ pateiktomis sutartimis, tokia sutartinė atliekų Å¡alinimo kaina be apelianto buvo taikoma tik bendrovei ,,Vilniaus specialusis autotransportas“, nepaneigia atsakovo nurodomos aplinkybės, jog kitos bendrovės į sÄ vartynÄ pristatydavo rūšiuotas atliekas ir dėl tos priežasties joms buvo taikomas mažesnis perskaičiavimo iÅ¡ svorio į tÅ«rio vienetus koeficientas. Kaip minėta, toks koeficientas pradėtas taikyti ir ieÅ¡kovui, Å¡iam pradėjus pristatomas atliekas rūšiuoti.

Apeliantas neįrodė, jog buvo pagrindas ginčo laikotarpiu jam taikyti koeficientÄ 3,98 vietoje sutartyje nustatyto koeficiento 4,55, todėl sutarties sÄ lygų vykdymas negali bÅ«ti traktuojamas kaip neteisėti sutarties Å¡alies (Å¡iuo atvejuatsakovo) veiksmai, o ieÅ¡kovo negautas pelnas tokioje situacijoje teismo pagrįstai buvo vertinamas kaip jo paties verslo rizika, nesikreipiant į atsakovÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, tarifo, skaičiuojamo gyventojams, padidinimo ar teikiamos gyventojams bei gaunamos iÅ¡ atsakovo paslaugos pobÅ«džio pakeitimo (rūšiuotų atliekų Å¡alinimo, vietoje nerūšiuotų).

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas byloje aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialinės teisės normas, pagrindų panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nėra nustatyta (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinant apeliacinio skundo, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.), tačiau, atžvelgiant į Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nuostatÄ , kad priteisiamos iÅ¡laidos neturi bÅ«ti didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Å iuo atveju, nors pateikti įrodymai apie 2268,75 Lt dydžio iÅ¡laidas, priteistina 1320 Lt iÅ¡laidų suma (1200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir 120 Lt už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ ) (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11, 8.18 punktai).

Remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 bei 96 str., iš apelianto valstybei priteisiamos procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo (pašto) išlaidos- 7,05 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

                                                   Â

n u t a r ė :

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ atsakovui UAB „VAATC“ 1320 Lt (tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ valstybei 7,05 Lt (septynis litus ir penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos

pirmininkė                                                              Rasa

Gudžiūnienė

Kolegijos

teisėjai                                                                                Danutė

Kutrienė

                                                                                         Â

                                                                                                                          Â

Henrichas Jaglinskis