3dca8340-81ea-4a74-a449-00d3608a2e74 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedvieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo UAB âTrakų rajono komunalinių įmonių kombinatasâ apeliacinį skundÄ dÄl Trakų rajono apylinkÄs teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo
Legislator headnote
AI generated3dca8340-81ea-4a74-a449-00d3608a2e74 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovas UAB âTrakų rajono komunalinių įmonių kombinatasâ 2008-12-08 kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âVAATCâ 74961,63 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teismo dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Full text
CivilinÄ byla Nr
                                                                                        CivilinÄ
byla Nr. 2A-591-516/2010
                                                            Â
Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18.; 121.21.
                                                                                                            (S)             Â
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Rasos GudžiÅ«nienÄs, kolegijos teisÄjų DanutÄs KutrienÄs ir Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant J.MarkoviÄiÅ«tei
dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui M.PeÄiuliui
Â
vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo UAB âTrakų rajono komunalinių įmonių kombinatasâ apeliacinį skundÄ dÄl Trakų rajono apylinkÄs teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo
UAB âTrakų rajono komunalinių įmonių kombinatasâ ieÅ¡kinį atsakovui UAB âVAATCâ
dÄl skolos priteisimo.
Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,
                                                                     Â
n u s t a t Ä:
IeÅ¡kovas UAB âTrakų rajono komunalinių įmonių kombinatasâ 2008-12-08 kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âVAATCâ 74961,63 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teismo dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad ieÅ¡kovas su UAB âVilniaus sÄ vartynasâ 2001-01-02 sudarÄ Atliekų tvarkymo sutartį Nr. 296, kuria Å¡alys susitarÄ dÄl ieÅ¡kovo į sÄ vartynÄ pristatytų atliekų deponavimo paslaugos. Atsakovas UAB âVAATCâ ir UAB âVilniaus
sÄ vartynasâ buvo reorganizuoti jungimo bÅ«du, ko pasÄkoje 2007-05-01 atsakovas UAB âVAATCâ perÄmÄ visas UAB âVilniaus sÄ vartynasâ teises
ir pareigas. IeÅ¡kovas nurodÄ, jog 2001-01-02 sudaryta Atliekų tvarkymo sutartis Nr. 296 laikytina vieÅ¡Ä jÄ sutartimi. Atsakovas nuo sutarties sudarymo iki 2008-07-01 ieÅ¡kovo atžvilgiu taikÄ diskriminacinio pobÅ«džio sÄ lygas lyginant su kitais atliekas į tÄ patį sÄ vartynÄ pagal ilgalaikių paslaugų sutartis pristatanÄiais subjektais. 2001-01-02 Atliekų tvarkymo sutartimi buvo nustatytas į sÄ vartynÄ atvežtų buitinių atliekų pervedimo iÅ¡ tÅ«rio į svorio vienetus koeficientas - 4,55, kai tuo tarpu su kitais atliekų tvarkytojais sudarytose sutartyse yra numatytas koeficientas 3,98. Tokia sutarties nuostata laikytina nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovo atžvilgiu, kadangi ja ieÅ¡kovui buvo netiesiogiai nustatyta didesnÄ paslaugų kaina, nei kitiems atsakovo klientams, perkantiems paslaugas tokiomis pat sÄ lygomis.
IeÅ¡kovas taip pat pažymÄjo, jog atsakovui pažeidus viešųjų paslaugų teikÄjo pareigÄ laikytis teisÄs aktuose nustatytų elgesio taisyklių, ieÅ¡kovas patyrÄ nuostolių, kurie pasireiÅ¡kia kainų skirtumu, kurį ieÅ¡kovas permokÄjo dÄl diskriminacinių sutarties sÄ lygų. Kadangi skolininko kaltÄ pagal CK 6.248 str.
1 d. yra preziumuojama, atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtus 74961,63 Lt. nuostolius už laikotarpį nuo sutarties sudarymo 2001-01-02 iki 2008-07-01, kai sutartis buvo pakeista nustatant mažesnį koeficientÄ .
Trakų rajono apylinkÄs teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas priteisÄ UAB âVAATCâ iÅ¡ UAB âTrakų rajono komunalinių įmonių kombinatasâ 3599,75 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų, o valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 13,55 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Teismas konstatavo, kad sutartis sudaryta iki įsigaliojant Civiliniam kodeksui, numaÄiusiam viešųjų sutarÄių kategorijÄ ir reikalavimus joms, todÄl jos sÄ lygos negali bÅ«ti vertinamos pagal Civiliniame kodekse nustatytus reikalavimus sutarÄių sudarymui. TodÄl, teismo vertinimu,  svarstymai, ar ginÄo sutartis yra vieÅ¡oji ir ar jos sÄ lygos atitinka vieÅ¡osioms sutartims keliamus reikalavimus, nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Net jeigu ginÄo sutartis savo esme yra vieÅ¡oji sutartis, įsigaliojus Civiliniam kodeksui, sandorių Å¡alys nebuvo įpareigotos pakeisti sudarytas sutartis pagal Civilinio kodekso reikalavimus. TodÄl sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti vertinamos CK 6.161 str. 4 d. kontekste.Â
Teismo teigimu, kadangi ieÅ¡kovas pagal sutartį veÅ¾Ä nerūšiuotas atliekas, jam taikytas koeficientas 4,55 negali bÅ«ti laikomas diskriminaciniu, nes kaip matyti iÅ¡ kitų Å¡alių sutarÄių, Å¡is koeficientas buvo taikomas ir kitoms įmonÄms.
Teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovas yra verslo įmonÄ, kuri turi bÅ«ti pati suinteresuota savo sÄ naudų mažinimu. TodÄl, sužinojÄs apie galimybes mažinti sÄ naudas, taikant mažesnį koeficientÄ ir manydama, kad atitinka sÄ lygas mažesnio koeficiento taikymui, turÄjo teisÄ kreiptis į atliekų tvarkytojÄ dÄl sutarties sÄ lygų pakeitimo.
 Teismas sutiko su atsakovo argumentu dÄl to, kad ieÅ¡kovas nepatyrÄ reikalaujamų priteisti nuostolių, o jeigu ir patyrÄ, tai jų neįrodo. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas yra verslo įmonÄ, kuri teikia atliekų surinkimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims už tai imdama atlygį. Vadovaujantis elementaria versto logika, savo patiriamas iÅ¡laidas, susijusias su Å¡ių asmenų atliekų tvarkymu, ieÅ¡kovas įskaiÄiuoja į mokestį, imamÄ už atliekų surinkimÄ iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų. TodÄl negalÄjo patirti nuostolių dÄl ginÄo sutartyje numatyto koeficiento. Kad į gyventojų ir kitų atliekų turÄtojų mokamÄ mokestį buvo įtrauktas ir 18 Lt/t mokestis ieÅ¡kovo mokamas UAB âVilniaus sÄ vartynasâ, nurodyta ir Trakų rajono savivaldybÄs atliekų tvarkymo plano 2003-2012 metams
1.2.1 punkte. Jeigu ieÅ¡kovas, savo sÄ naudas, perkeliamas į mokestį, imamÄ už atliekų surinkimÄ , skaiÄiavo pagal mažesnį koeficientÄ arba sÄ naudų patirtų mokant atsakovui už jo paslaugas visai neįtraukÄ Ä¯ Å¡io mokesÄio tarifÄ ir dÄl to gavo mažesnes pajamas, Å¡ias aplinkybes turÄjo pagrįsti įrodymais, taÄiau to nepadarÄ. Teismo teigimu, ieÅ¡kinyje nurodytos sumos reikalavimas iÅ¡ atsakovo iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia reikalavimÄ sumokÄti ieÅ¡kovui tÄ sumÄ , kuriÄ jis gavo iÅ¡ kitų atliekų turÄtojų per nustatytÄ paslaugos mokestį.
Teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovas nenurodÄ jokių neteisÄtų atsakovo veiksmų ir nepateikÄ Ä¯rodymų iÅ¡ kurių galima bÅ«tų sprÄsti, kad atsakovas netinkamai ar nesÄ Å¾iningai vykdÄ 2001-01-02 sutarties Nr. 296 sÄ lygas. Taip pat nepateikÄ Ä¯rodymų, kad kreipÄsi į atsakovÄ dÄl sutarties sÄ lygų pakeitimo CK 6.204 str. numatytais ar kitais pagrindais iki 2008-07-01 sutarties pakeitimo, o atsakovas, bÅ«damas vienintelis Trakų rajono atliekų tvarkytojas, be pagrindo atsisakÄ jas keisti. NenustatÄs atsakovo neteisÄtų veiksmų, kaip bÅ«tinos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, teismas ieÅ¡kinio netenkino.
Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB âTrakų rajono komunalinių įmonių kombinatasâ praÅ¡o Trakų rajono apylinkÄs teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ âieÅ¡kinį patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog apelianto ir atsakovo sudarytos sutarties dÄl atliekų deponavimo sÄ vartyne nuostatos negali bÅ«ti vertinamos CK normų, reglamentuojanÄių vieÅ¡Ä sias sutartis, kontekste, neatsižvelgÄ Ä¯ CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatas. Apeliantas teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkymo sutartis bei atsiskaitymai pagal sutartį buvo vykdomi jau įsigaliojus CK, nuo CK įsigaliojimo dienos Å¡alių santykiams neabejotinai yra taikytinos vieÅ¡Ä sias sutartis reglamentuojanÄios teisÄs normos. Nepaisant to, jog atliekų tvarkymo sutartis buvo vykdoma ir kelis mÄnesius iki CK įsigaliojimo, tai nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti nuostolius už atliekų tvarkymo sutarties vykdymo laikotarpį iki CK įsigaliojimo. Argumentai dÄl to, ar Å¡alių sudaryta sutartis laikytina vieÅ¡Äja sutartimi ir ar Å¡ios sutarties nuostatos atitinka vieÅ¡osioms sutartims keliamus reikalavimus, laikytini teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais Å¡ioje byloje. Apelianto nuomone, jo ir atsakovo sudaryta sutartis yra laikytina vieÅ¡Ä ja sutartimi, todÄl įsigaliojus CK sutartis turÄjo bÅ«ti vykdoma laikantis CK 6.161 str. 4 d. nustatyto įpareigojimo, t.y. atsakovas, kaip viešųjų paslaugų teikÄjas, privalÄjo užtikrinti vienodas paslaugų teikimo sÄ lygas tos paÄios kategorijos klientams;
2) pirmosios instancijos neiÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ byloje esanÄias aplinkybes, bei netinkamai aiÅ¡kino CK 6.161 str. nuostatų turinį. Apelianto nuomone, nÄra jokių teisÄs aktų, kurie ginÄo laikotarpiu bÅ«tų suteikÄ teisÄ atsakovui taikyti skirtingus atliekų priÄmimo deponavimui į sÄ vartynÄ Ä¯kainius. Tokių įstatymų ar kitų teisÄs aktų bylÄ nagrinÄjÄs teismas taip pat nenustatÄ. GinÄas tarp Å¡alių iÅ¡ esmÄs kilo dÄl to, ar rūšiuotas ir nerūšiuotas atliekas deponavimui į sÄ vartynÄ vežanÄius atliekų tvarkytojus galima laikyti atskiromis vartotojų grupÄmis. IeÅ¡kovas pažymi, jog 21,69 Lt su PVM įkainio už vienos tonos miÅ¡rių komunalinių atliekų Å¡alinimÄ sÄ vartyne taikymas buvo iÅ¡imtis, o ne bendra praktika, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad beveik visoms įmonÄms Å¡alinanÄioms atliekas sÄ vartyne buvo taikomas 18,96 Lt įkainis už vienÄ pristatytÄ tonÄ atliekų, o 21,69 Lt įkainis buvo taikomas tik 2 bendrovÄms â apeliantui ir SP AB âVilniaus specialus autotransportasâ. Apelianto nuomone, nÄra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad daugelis kitų įmonių sutartyse taip pat turÄjo koeficientÄ 4,55 ir dÄl to, toks koeficientas negali bÅ«ti laikomas diskriminaciniu. Be to, tai, jog koeficientas 4,55 buvo taikomas tik keliems subjektams pristatantiems atliekas deponavimui sÄ vartyne, nepaneigia tokio koeficiento diskriminacinio pobÅ«džio apelianto atžvilgiu, nes atsakovas galÄjo nepagrįstai diskriminuoti ne tik apeliantÄ , bet ir kitus atliekų tvarkytojus. Apeliantas teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nebuvo pagrindo skirstyti atliekų tvarkytojų į rūšiuojanÄius ir nerūšiuojanÄius atliekų. Kartu tai įrodo, jog apeliantui taikytas 21,96 LT su PVM tarifas yra nepagrįstas. Taigi atsakovo veiksmų neteisÄtumas, kaip viena iÅ¡ atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, byloje buvo įrodytas;
3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepatyrÄ nuostolių. Teigia, kad pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos Atliekų tvarkymo sutarties nuostatas, apeliantas už vienos tonos atliekų Å¡alinimÄ sÄ vartyne mokÄjo 21,69 Lt įkainį. SusiklosÄius tokiai situacijai, skirtumÄ tarp kainos, kuriÄ apeliantas faktiÅ¡kai sumokÄjo taikant koeficientÄ 4,55 ir kainos, kuriÄ apeliantas bÅ«tų sumokÄjÄs taikant koeficientÄ 3,98, privalÄjo padengti savo pelno sÄ skaita. Apeliantas savo nuostoliais laiko permokÄtÄ kainos dalį arba kitaip tariant, negautÄ pelno dalį. Teigia, jog byloje esanÄių įrodymų pakanka nustatyti, kokiÄ kainÄ už atliekų Å¡alinimÄ atsakovui mokÄjo apeliantas, kokiÄ kainÄ jis bÅ«tų mokÄjÄs taikant tokį patį koeficientÄ , kaip ir kitoms įmonÄms, bei kad į atliekų turÄtojų mokamÄ kainÄ buvo įskaiÄiuotas 18 Lt už tonÄ sÄ vartyno mokestis. Taigi nÄra pagrindo teigti, jog apeliantas neįrodÄ aplinkybių, kuriomis rÄmÄsi. Teigia, jog atsakovas privalÄjo pateikti įrodymus, patvirtinanÄius, jog visas apelianto mokÄtas mokestis buvo įskaiÄiuotas į atliekų turÄtojų mokamÄ atliekų tvarkymo paslaugos kainÄ . TaÄiau atsakovas tokių įrodymų nepateikÄ, todÄl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodÄ reikalaujamų priteisti nuostolių;
4) pirmosios instancijos nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent apeliantas privalÄjo kreiptis į atsakovÄ ir reikalauti vienodų sÄ lygų su kitais atsakovo klientais. Teigia, kad paslaugų teikimo sÄ lygų bei kainų nustatymas yra paslaugų teikÄjo prerogatyva, todÄl pareiga užtikrinti, kad visiems klientams bÅ«tų taikomos vienodos sÄ lygos, tenka bÅ«tent viešųjų paslaugų teikÄjui. Teigia, kad pagal byloje esanÄius įrodymus nÄra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas pats nebuvo suinteresuotas sutarties sÄ lygų pakeitimu ir nepagrįstai delsÄ dÄl to kreiptis į atsakovÄ . Pažymi, jog jam nebuvo žinomos priežastys, kodÄl jam yra taikomas kitoks atliekų Å¡alinimo sÄ vartyne įkainis, negu kitoms įmonÄms, o apie UAB âVilniaus sÄ vartynasâ protokolÄ ir skirtingus įkainius rūšiuotoms ir nerūšiuotoms atliekoms apeliantui tapo žinoma tik Å¡ios bylos nagrinÄjimo teisme metu, todÄl prieÅ¡ingai nei nurodÄ pirmosios instancijos teismas, net ir pradÄjÄs rūšiuoti atliekas apeliantas negalÄjo kreiptis į atsakovÄ dÄl sutarties sÄ lygų pakeitimo, nes nežinojo, jog Å¡i aplinkybÄ gali bÅ«ti pagrindas sutarties įkainiui pakeisti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB âVAATCâ praÅ¡o Trakų rajono apylinkÄs teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Teigia, kad sutartis buvo sudaryta iki CK įsigaliojimo, t.y. nesant viešųjų sutarÄių teisinio reglamentavimo, todÄl sutartis objektyviai negalÄjo bÅ«ti sudaryta laikantis vieÅ¡Ä sias sutartis reglamentuojanÄių teisÄs normų, kurios sutarties sudarymo metu neegzistavo.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovui taikytas koeficientas 4,55 buvo taikomas ir kitoms įmonÄms, pristatanÄioms nerūšiuotas atliekas. Apelianto argumentai, jog į bylÄ pateiktos sutartys, sudarytos ginÄo laikotarpiu, patvirtina, jog buvo taikomas 18,96 Lt už tonÄ atliekų Å¡alinimo sÄ vartyne įkainis, nepatvirtina apelianto reikalavimų pagrįstumo. Pažymi, jog apelianto nurodytos sutartys yra sudarytos žymai vÄliau. Be to, Å¡ias sutartis sudarÄ asmenys į sÄ vartynÄ pristatydavo rūšiuotas atliekas.
Atsakovas, vykdydamas Sutartį, vadovavosi visomis sutarties nuostatomis. Kadangi sutarties galiojimas nebuvo sustabdytas, Sutartis yra galiojanti, nÄra teisinio pagrindo atlyginti ieÅ¡kovo nurodomus tariamus nuostolius, atsakovui vykdant sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, jo elgesio teisÄtumas paÅ¡alina prielaidas civilinei atsakomybei taikyti. Teigia, jog apelianto reikalavimas dÄl nuostolių priteisimo pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, ieÅ¡kovas nepatyrÄ reikalaujamų priteisti nuostolių, o jeigu ir patyrÄ, tai jų neįrodÄ. IeÅ¡kovas taip pat nepateikÄ jokių įrodymų, paneigianÄių, jog visos iÅ¡laidos, susijusios su atliekų deponavimu sÄ vartyne, yra įtrauktos į galutinÄ paslaugos kainÄ vartotojams.
Teigia, jog tai, kad savivaldybÄ nustato atliekų tvarkymo tarifus, nereiÅ¡kia, jog juos nustatant neatsižvelgiama į atliekų deponavimo sÄ vartyne kaÅ¡tus. Jei į atliekų deponavimo sÄ vartyne kaÅ¡tus savivaldybÄ neatsižvelgÄ, apeliantas galÄjo kreiptis dÄl nustatyto tarifo padidinimo. Apelianto argumentai, jog jis į sÄ skaitas vartotojams įtraukÄ tik 18 Lt už tonÄ dydžio mokestį, prieÅ¡tarauja elementariai verslo logikai, o jokie įrodymai, patvirtinantys Å¡iÄ aplinkybÄ, nÄra pateikti.
Atsakovo nuomone, nepaisant to, kokios rūšies sutartis buvo sudaryta, apeliantui manant, jog jam taikytinas kitas koeficientas, jis turÄjo teisÄ kreiptis dÄl sutarties pakeitimo, taÄiau to nepadarÄ.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
DÄl viešųjų sutarÄių nuostatų taikymo ginÄo teisiniams santykiams.
Prievoliniai teisniai santykiai tarp Å¡alių susiklostÄ 2001-01-02 sudarytos Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu. Tai yra, Å¡ių santykių atsiradimo pagrindassutartis, sudaryta iki 2000-07-18 redakcijos Civilinio kodekso įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str.). Sprendžiant klausimÄ , ar Å¡ios sutarties atžvilgiu taikytinos Civilinio kodekso 6.161 str. nuostatos dÄl viešųjų sutarÄių, aktualios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4, 41,43 straipsnių normos, jų aiÅ¡kinimas bei taikymas praktikoje.
Bendroji naujojo Civilinio kodekso normų taikymo taisyklÄ nustatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d.: Å¡is kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytas iÅ¡imtis. Civilinio kodekso normų taikymo prievoliniams teisiniams santykiams klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. normos, kuriomis remiantis, Civilinis kodeksas taikomas prievoliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems po Kodekso įsigaliojimo, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (aptariamo straipsnio 1 dalis).
Apeliantas remiasi Å¡io starispnio 3 dalimi, nustatanÄia, kad jeigu sutartinÄ prievolÄ vykdoma įsigaliojus Civiliniam kodeksui, jos vykdymÄ reglamentuoja Å¡io kodekso normos. Å io kodekso normos taip pat taikomos perleidžiant reikalavimo teisÄ, perkeliant skolÄ , atsiskaitymams bei kitokiems veiksmams, kurie atliekami įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas remiasi kita Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo norma, skelbianÄia, jog Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normos dÄl atskirų rūšių sutarÄių sudarymo tvarkos, formos reikalavimų, taip pat dÄl jų teisinÄs registracijos taikomos toms sutartims, kurios sudaromos įsigaliojus Å¡iam kodeksui (43 straipsnis).
Sprendžiant, kuri įsigaliojimo įstatymo norma taikytina nagrinÄjant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , aktualu nustatyti, kokį teisinį santykį (sutarÄių sudarymÄ ar jų vykdymÄ ) reglamentuoja Civilinio kodekso 6.161 str., konkreÄiai imant, Å¡io straipsnio 4 dalis, kuria remiasi apeliantas. 1964 m. redakcijos Civiliniame kodekse vieÅ¡osios sutartys, kaip atskira sutarÄių rūšis, nebuvo numatytos, nebuvo reglamentuota jų sudarymo bei vykdymo tvarka. TokiÄ sutarÄių rūšį numaÄius Civiliniame kodekse, visos sutartys, kurios atitinka Å¡io kodekso 6.161 str. 1 d. numatytÄ dispozicijÄ , priskiriamos viešųjų sutarÄių kategorijai.
Civilinio kodekso 1.161 str. 2-5 dalys apibÅ«dina, kaip, kokiomis sÄ lygomis ir kokia tvarka turi bÅ«ti sudaromos vieÅ¡osios sutartys, kaip tokiose sutartyse nustatoma prekių ir paslaugų kaina. AiÅ¡kinat Å¡ias teisÄs normas tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu bÅ«du, akivaizdu, jog visos Å¡io straipsnio dalys apibrÄžia viešųjų sutarÄių sudarymo, bet ne jų vykdymo tvarkÄ , vadinasi, sprendžiant dÄl Civilinio kodekso 6.161 str. galiojimo sutartims, sudarytoms iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, turi bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 str. nuostatos.
Apeliantas spekuliatyviai akcentuoja Ä®sigaliojimo įstatymo 41 str. 2 d. nuostatÄ dÄl jos taikymo atsikaitymams, kadangi paslaugos kaina, nustatyta sutartyje, yra ne atsikaitymo tvarkos dalykas. Paslaugos kaina yra savarankiÅ¡ka sutarties sÄ lyga, kuri nustatoma Å¡alių susitarimu, tuo tarpu atsiskaitymas (jo bÅ«das, terminai, tvarka) tÄra sÄ lygos dÄl kainos įgyvendinimo forma. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl viešųjų sutarÄių nuostatų netaikymo ginÄo sutarÄiai yra visiÅ¡kai pagrįsta ir teisinga.Â
           TeisÄjų kolegija pažymi, jog apelianto nurodoma Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2002-04-10 nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-588/2002 m. nagrinÄjamu atveju negali bÅ«ti vadovaujamasi dÄl visiÅ¡kai skirtingų faktinių aplinkybių: toje byloje Civilinio kodekso 6.161 str. nuostatų taikymas buvo nagrinÄjamas visiÅ¡kai kitu aspektu, nei Å¡ioje bylojedÄl Å¡ios normos santykio su Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, be to, toje byloje sutarties Å¡alis (paslaugos pirkÄjas) kreipÄsi dÄl sutarties sÄ lygų nustatymo (pažymÄtina, jog Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija paliko galioti pirmosios ir apeliacinÄs instancijų teismų sprendimus, kuriais ieÅ¡kinys buvo atmestas), tuo tarpu nagrinÄjamoje byloje sutarties Å¡alis (ieÅ¡kovas) net nesikreipÄ dÄl sutarties sÄ lygų pakeitimo. TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, jog apelianto nurodomoje nutartyje nÄra analizuojamas Civilinio kodekso 1.161 str. normos galiojimo ar taikymo klausimas sutarÄiai, sudarytai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo.
DÄl ieÅ¡kovo nuostolių.
Apeliantas nurodo, jog jo nuostolius sudaro skirtumas tarp kainos, kuriÄ jis mokÄjo atsakovui ir tos, kuriÄ bÅ«tų mokÄjÄs, jeigu jam bÅ«tų taikomas vienodas koeficientas su kitais atliekų vežÄjais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui nustatytas perskaiÄiavimo koeficientas (taigi, ir kainos tarifas) buvo nustatytas remiantis ne diskriminaciniais, o objektyviais kriterijais. Å ie skirtingi koeficientai buvo nustatyti atsižvelgiant į tai, ar pristatomos atliekos buvo rūšiuotos, ar nerūšiuotos.
Apeliantas neginÄija, sutartimi buvo įsipareigojÄs mokÄti 4,04 Lt ir PVM dydžio mokestį už kubinį metrÄ atliekų (sutarties 3.1 punktas- 1 t., b.l. 17)), atsiskaitymui taikyti 4,55 koeficientÄ pervedimui iÅ¡ svorio į tÅ«rio vienetus (sutarties 3.2 punktas), kad veÅ¾Ä Ä¯ sÄ vartynÄ nerūšiuotas atliekas, taip patkad nebuvo objektyvios galimybÄs tiksliai iÅ¡matuoti atliekų kiekį kubiniais metrais ir bÅ«tent dÄl to sutartyje buvo numatytas ir realiai taikomas pervedimo iÅ¡ svorio į tÅ«rio vienetus koeficientas.
Jokių argumentų, iÅ¡skyrus tuos, kurie susijÄ su viešųjų sutarÄių sudarymo bei vykdymo tvarka, kodÄl atsakovas neturÄjo teisÄs nustatyti skirtingus koeficientus rūšiuotoms ir nerūšiuotoms atliekoms, apeliantas nenurodÄ, tuo tarpu, kaip minÄta, ginÄo sutarÄiai Civilinio kodekso 1.161 str. nuostatos negali bÅ«ti taikomos. BÅ«tent tokia kaina ir toks koeficientas, kokie buvo nustatyti sutartyje, ieÅ¡kovo atžvilgiu ir buvo taikomi, priimant iÅ¡ jo atliekas (pažymÄtina, kad taikomas koeficientas ieÅ¡kovui buvo sumažintas, jam pradÄjus vežti į sÄ vartynÄ rūšiuotas atliekas), todÄl nÄra pagrindo rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų kainos skirtumÄ traktuoti kaip ieÅ¡kovo nuostolius.
AplinkybÄ, kad, remiantis į bylÄ pateiktomis sutartimis, tokia sutartinÄ atliekų Å¡alinimo kaina be apelianto buvo taikoma tik bendrovei ,,Vilniaus specialusis autotransportasâ, nepaneigia atsakovo nurodomos aplinkybÄs, jog kitos bendrovÄs į sÄ vartynÄ pristatydavo rūšiuotas atliekas ir dÄl tos priežasties joms buvo taikomas mažesnis perskaiÄiavimo iÅ¡ svorio į tÅ«rio vienetus koeficientas. Kaip minÄta, toks koeficientas pradÄtas taikyti ir ieÅ¡kovui, Å¡iam pradÄjus pristatomas atliekas rūšiuoti.
Apeliantas neįrodÄ, jog buvo pagrindas ginÄo laikotarpiu jam taikyti koeficientÄ 3,98 vietoje sutartyje nustatyto koeficiento 4,55, todÄl sutarties sÄ lygų vykdymas negali bÅ«ti traktuojamas kaip neteisÄti sutarties Å¡alies (Å¡iuo atvejuatsakovo) veiksmai, o ieÅ¡kovo negautas pelnas tokioje situacijoje teismo pagrįstai buvo vertinamas kaip jo paties verslo rizika, nesikreipiant į atsakovÄ dÄl sutarties sÄ lygų pakeitimo, tarifo, skaiÄiuojamo gyventojams, padidinimo ar teikiamos gyventojams bei gaunamos iÅ¡ atsakovo paslaugos pobÅ«džio pakeitimo (rūšiuotų atliekų Å¡alinimo, vietoje nerūšiuotų).
Remdamasi iÅ¡dÄstytais argumentais, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatÄ visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas byloje aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino bei taikÄ materialinÄs teisÄs normas, pagrindų panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nÄra nustatyta (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todÄl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinant apeliacinio skundo, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos bylinÄjimosi apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.), taÄiau, atžvelgiant į Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nuostatÄ , kad priteisiamos iÅ¡laidos neturi bÅ«ti didesnÄs, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio. Å iuo atveju, nors pateikti įrodymai apie 2268,75 Lt dydžio iÅ¡laidas, priteistina 1320 Lt iÅ¡laidų suma (1200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir 120 Lt už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ ) (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11, 8.18 punktai).
Remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 bei 96 str., iÅ¡ apelianto valstybei priteisiamos procesinių dokumentų apeliacinÄs instancijos teisme įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos- 7,05 Lt.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
                                                   Â
n u t a r Ä :
Trakų rajono apylinkÄs teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB âTrakų rajono komunalinių įmonių kombinatasâ atsakovui UAB âVAATCâ 1320 Lt (tÅ«kstantį tris Å¡imtus dvideÅ¡imt litų) bylinÄjimosi apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡laidų.
Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB âTrakų rajono komunalinių įmonių kombinatasâ valstybei 7,05 Lt (septynis litus ir penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinÄs instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660).
Kolegijos
pirmininkÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Rasa
GudžiÅ«nienÄ
Kolegijos
teisÄjai                                                                                DanutÄ
KutrienÄ
                                                                                         Â
                                                                                                                          Â
Henrichas Jaglinskis