Legislator Case Law & Legislation
3dca341d-62c0-49fc-a5d2-3c0a1902e8cb AI generated

3dca341d-62c0-49fc-a5d2-3c0a1902e8cb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3dca341d-62c0-49fc-a5d2-3c0a1902e8cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Å iuo atveju, minėta, atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, kadangi jis juos turėjo jau nuo 2014 m. liepos mėnesio, todėl apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus priimti atsisako.Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad atsakovas patiria sunkumų dėl piniginių sumų disponavimo, jo sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos, su apeliantu neatsiskaito užsakovai, tačiau atsakovas Å¡ių savo teiginių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.).

Legislator headnote

AI generated

3dca341d-62c0-49fc-a5d2-3c0a1902e8cb · Vilniaus apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas AB firma „VITI“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovui priteistos 38 454 Eur sumos mokėjimÄ vienerių metų laikotarpiui. Nurodė, kad teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkiÄ finansinę padėtį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2168-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30700-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.6.8.;3.3.1.18.; 3.3.1.21 (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 4 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AB firmos „VITI“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui AB „VITI“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo AB „VITI“ 122 693,91 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį ir 5 817,67 Lt delspinigius už 2012 metus, 5 466,28 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį ir 218,65 Lt delspinigius už 2013 metus, bendrai – 134 196,51 Lt skolos bei 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Nurodė, kad LR Vyriausybei 2002-11-19 priėmus nutarimÄ Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo funkcijas nuo 2003-01-01 iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos perėmė savivaldybės. Atsakovas nuomos mokesčio už valstybinę žemę skolos susidarymo metu - 2012-2013 metais, buvo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio 21408 kv.m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas.

Nuomos sutarties pagrindas – 2002-07-19 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1156 kartu su 2010-02-02 susitarimu Nr. 139 „Dėl 2002 m. liepos 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2002-1156 pakeitimo“. Kauno miesto savivaldybės taryba 2009-07-16 sprendimu Nr. T-401 (pakeistas Tarybos 2010-07-23 sprendimu Nr. T-476) nustatė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus. Atsakovas pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijÄ už 2012 ir 2013 m. tik 2014 m., todėl Kauno miesto savivaldybės Finansų skyrius pagal turimus duomenis apskaičiavo valstybinės žemės nuomos mokesčius už 2012 ir 2013 m.

Be to, ieškovas paskaičiavo atsakovui delspinigius. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių aiškių skaičiavimų, kurie pagrįstų prašomas priteisti sumas, t.y. nebuvo pagrįsta nuo kokios sumos, kokio dydžio ir kokiu pagrindu buvo skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Be to, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, kadangi delspinigiai buvo paskaičiuoti ne už 180 dienų, kaip tai nurodyta CK 1.125 str. 5 d. 1 p., o už 200 d.

Atsakovas nurodė, jog teismui nusprendus tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pilnai ar dalyje, atsakovas priteistos skolos mokėjimÄ prašė iÅ¡dėstyti vienerių metų laikotarpiui, kadangi bylos nagrinėjimo metu turi tam tikrų sunkumų su apyvartinėmis lėšomis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-13 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo AB „VITI“ ieÅ¡kovo Kauno miesto savivaldybės naudai 38 454 Eur skolos su delspinigiais, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (38 454 Eur) nuo 2014-09-11 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje teismas ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendime nurodė, jog 2002-07-19 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1156, vėliau pakeista 2010-02-02 susitarimu Nr. 139 „Dėl 2002 m. liepos 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2002-1156 pakeitimo“, pagal kuriÄ atsakovas nuomos mokesčio už valstybinę žemę skolos metu (2012-2013 metais) buvo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio 21408 kv.m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas.

Sutarties 10 ir 11 p. numatyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis metams bei mokėjimo terminai nustatomi Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Skolos susidarymo metu galiojusių Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimu Nr. T-491 (toliau – Taisyklės) 5 p. buvo nustatyta, jog valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡sinuomoję ar naudojantys valstybinę žemę, todėl atsakovui, nuomojusiam valstybinės žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), atsirado pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.

Teismas nurodė, jog atsakovas šios pareigos iš esmės neginčijo, tačiau jam kilo neaiškumų dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pagrindimo. Sprendime nurodyta, jog ieškovo Kauno miesto savivaldybės pateiktais paskaičiavimais, atsakovas ieškovui yra nesumokėjęs žemės nuomos mokesčio už 2012 m. – 122 693,91 Lt (4 099 709 Lt žemės sklypo vertė nurodyta 2010-02-02 Susitarimo 9 p. x 4 proc. mokesčio tarifas – 41 294,45 Lt atsakovo sumokėta valstybinės žemės nuomos mokesčio dalis), už 2013 m.

– 5 466,28 Lt (4 099 709 Lt žemės sklypo vertė nurodyta 2010-02-02 Susitarimo 9 p. x 0,8 proc. mokesčio tarifas / 12 mėn. x 2 mėn.). Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti sumų pagrįstumu, atsakovas nepateikė teismui jokių tai paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.), be to, teismas pažymėjo, jog atsakovas, iÅ¡ pradžių skolÄ pripažinęs ir jos neginčijęs, tačiau jos nustatytu terminu nesumokėjęs, o teisme jau iÅ¡kėlęs klausimÄ dėl nurodytos skolos nepagrįstumo, elgėsi nesÄ Å¾iningai, siekdamas vilkinti savo įsipareigojimų vykdymÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai nesumokėjo viso valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2012-2013 m. už valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nurodė, jog nors ieÅ¡kovas byloje nepateikė delspinigių paskaičiavimo detalizavimo, tačiau teismas nustatė, kad 218,65 Lt dydžio delspinigius už nesumokėtÄ valstybinės žemės nuomos mokestį už 2013 m. ieÅ¡kovas paskaičiavo pagal Taisyklių 35 p., t.y. už 200 d., todėl nurodytus delspinigius teismas sumažino iki 196,79 Lt (5466,28 Lt x 0,02 proc. x 180 d.) (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 6.71 str.).

Taip pat ieÅ¡kovas 5 817,67 Lt dydžio delspinigius už nesumokėtÄ valstybinės žemės nuomos mokestį už 2012 m. paskaičiavo net virÅ¡ydamas Taisyklių 35 p. nustatytÄ laikotarpį - nurodyti delspinigiai paskaičiuoti maždaug už 237 d., todėl teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje sumažino iki 4 416,98 Lt (122 693,91 Lt x 0,02 proc. x 180 d.) delspinigių, o kitoje dalyje jį atmetė (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 6.71 str.).Teismas nurodė, jog atsakovas priteistos skolos mokėjimÄ prašė iÅ¡dėstyti vienerių metų laikotarpiui, kadangi bylos nagrinėjimo metu turi tam tikrų sunkumų su apyvartinėmis lėšomis, tačiau pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkiÄ finansinę padėtį, todėl šį atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė kaip neįrodytÄ (CPK 284 str.).III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas AB firma „VITI“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovui priteistos 38 454 Eur sumos mokėjimÄ vienerių metų laikotarpiui. Nurodė, kad teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkiÄ finansinę padėtį.

Su tokias Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentais apeliantas iÅ¡ dalies sutinka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu objektyviai negalėjo pateikti duomenų apie jo sunkiÄ finansinę padėtį. Teigia, kad atsakovas, vesdamas civilines bylas, nuolat naudojosi savo darbuotojų, turinčių teisinį iÅ¡silavinimÄ , pagalba. BÅ«tent nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ susidarė aplinkybės, kad atsakovo teisininkei I. D. bylos nagrinėjimo metu buvo suteiktos motinystės atostogos.

Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad į civilinę bylÄ 2014-12-05 buvo pateiktas atsakovo praÅ¡ymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimÄ , nes atsakovas vykdo teisininko paieÅ¡kÄ . Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ir dabar atsakovo direktorius neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir žinių, kokius dokumentus reikalinga pateikti sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymo. Kadangi atsakovas, ruoÅ¡damas apeliacinį skundÄ , jau turi galimybes pasinaudoti teisine pagalba, atsakovas pateikė paaiÅ¡kinimus ir dokumentus, kurie jo nuomone įrodo atsakovo sunkiÄ finansinę padėtį tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek dabar.

Nurodo, jog atsakovas neginčija, kad apeliacinio skundo pateikimo dienÄ yra ieÅ¡kovui skolingas teismo sprendime nurodytas sumas, tačiau yra susiklosčiusi situacija, jog atsakovas patiria sunkumų dėl piniginių sumų disponavimo. Atsakovo sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos, atsakovas neturi galimybės disponuoti banko sÄ skaitose esančiomis lėšomis, todėl atsakovas neturi galimybių vykdyti mokėjimų ieÅ¡kovui, atitinkamai negalės iÅ¡ karto įvykdyti sprendimo. Pažymi, jog didelę įtakÄ atsakovo finansiniai padėčiai turi neatgautos didelės skolos iÅ¡ užsakovų, kurių bendra suma sudaro daugiau negu 2 mln.

Eur. Atsakovo veikla yra susijusi su statybomis ir nekilnojamojo turto pardavimais bei nuoma, todėl mėnesinės įmonės apyvartos ir pajamos yra kintamos, priklauso nuo sezono ir rinkos situacijos. Pavasarį prasidėjus statybos darbams, atsakovas už atliktus darbus didžiÄ jÄ dalį pinigų tikisi gauti per ateinančius 6 mėnesius. IÅ¡ gautų įplaukų atsakovas turės galimybę vykdyti mokėjimus ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tÄ jis gali padaryti tik dalimis, per keleto mėnesių laikotarpį.

Teigia, jog atsakovas yra veikianti ir nuolatos pajamas gaunanti įmonė, todėl turi realias galimybės per ilgesnį laikotarpį atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Nurodo, jog atsižvelgiant į bendrÄ atsakovo finansinę padėtį, jo turimÄ turtÄ , nuolatos gaunamas pajamas, įmonė turi galimybes dalimis mokėti skolÄ ieÅ¡kovui ir per vienerių metų laikotarpį visiÅ¡kai atsiskaityti. Per tÄ laikotarpį ieÅ¡kovas kiekvienÄ mėnesį mokės skolÄ atsakovui, taip pat bus skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos, kurios padengs ieÅ¡kovo galimus nuostolius.IeÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti.

Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė su pareiÅ¡kimu priteisti iÅ¡ apelianto skolÄ , t.y. valstybinės žemės nuomos mokestį už 2012-2013 m. ir delspinigius į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ kreipėsi 2014-09-11. Atsakovas, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteistÄ skolos sumÄ iÅ¡dėstyti vienerių metų laikotarpiui kartu galėjo pateikti Å¡iuo metu su apeliaciniu skundu teikiamus 2014-06-30 finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau to nepadarė. Be to, už finansinės atskaitomybės dokumentus yra atsakingas įmonės vadovas ir buhalteris, o ne teisininkas, todėl mano, kad tokių duomenų turėjimui ir pateikimui papildomos teisinės žinios nėra reikalingos.

Teigia, kad nors apeliaciniame skunde atsakovas ir nurodo, kad trÅ«ksta apyvartinių lėšų, kad sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos, kad su apeliantu neatsiskaito užsakovai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nei pirmos instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikia. Pažymi, kad apeliantas yra skolingas už žemės nuomos mokestį ir delspinigius už 2012-2013 m., taigi nuo pareigos apeliantui sumokėti žemės nuomos mokestį yra praėję daugiau nei 1 metai. Be to, nuo pat 2014-09-11, t.y. momento, kai Kauno miesto savivaldybė dėl skolos priteisimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , apeliantas jokios įmokos nėra atlikęs, nors pareigÄ sumokėti skolÄ , kurios jis neginčija, turi.

Å i aplinkybė parodo galimÄ apelianto nesÄ Å¾iningumÄ ir siekimÄ vilkinti skolos grÄ Å¾inimÄ bei neatitinka apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad „sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas metams suteiktų atsakovui realias galimybes geranoriÅ¡kai įvykdyti sprendimÄ â€œ. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu apeliantas neginčija teismo sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistos skolos fakto bei dydžio. Apeliantas nesutinka tik su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako bÅ«tent tik dėl Å¡ios skundžiamo sprendimo dalies. CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimÄ yra aktualÅ«s CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymÄ bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas arba iÅ¡dėstomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien asmens turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo bÅ«tino iÅ¡dėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006.).

Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo Å¡alių interesų derinimo taisykle, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar iÅ¡dėstymo bÅ«tinumÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovas, praÅ¡ydamas iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ , nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu objektyviai negalėjo pateikti duomenų apie jo sunkiÄ finansinę padėtį, kadangi atsakovo direktorius neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir žinių, kokius dokumentus reikalinga pateikti sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymo.

Å ie argumentai vertinami kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme buvo priimtas 2014-10-23, atsakovas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį pateikė 2014-11-18, todėl kartu su atsiliepimu atsakovas turėjo pareigÄ pateikti ir visus įrodymus, kurie patvirtintų jo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ pagrįstumÄ , tačiau atsakovas įrodymų nepateikė jokių. Todėl Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, ar atsakovo direktorius turi teisinį iÅ¡silavinimÄ ar ne, tuo labiau, jog įmonėje dirba ne vien tik direktorius, o pareiga pateikti visus reikiamus dokumentus kartu su atsiliepimu atsakovui buvo nurodyta teismo siųstame praneÅ¡ime dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo (b. l. 34), kuriame be kita ko, buvo nurodyta ir tai, teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį.

Apeliantas, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t.y. 2014-06-30 Pelno (nuostolių) ataskaitos projektÄ ir 2014-06-30 balanso projektÄ . CPK 314 str. yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme.

Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Å iuo atveju, minėta, atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, kadangi jis juos turėjo jau nuo 2014 m. liepos mėnesio, todėl apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus priimti atsisako.Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad atsakovas patiria sunkumų dėl piniginių sumų disponavimo, jo sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos, su apeliantu neatsiskaito užsakovai, tačiau atsakovas Å¡ių savo teiginių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.).

Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog atsakovas yra veikianti ir nuolatos pajamas gaunanti įmonė, todėl turi realias galimybes dalimis mokėti skolÄ ieÅ¡kovui ir per vienerių metų laikotarpį visiÅ¡kai atsiskaityti. Kaip matyti, nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo iÅ¡ atsakovo priteista skola ieÅ¡kovui ir kurios dydžio atsakovas neginčija, iki atsakovo apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme praėjo beveik metai, taigi atsakovas turėjo galimybę dalimis beveik visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tačiau to nepadarė.

IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus pažymos matyti, jog atsakovas po 2014-07-21 nėra atlikęs jokių mokėjimų, kad sumažintų susidariusį 38 454 Eur valstybinės žemės mokesčio įsiskolinimÄ už žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomÄ (b. l. 97), kas paneigia atsakovo argumentus apie jo siekimÄ vienerių metų laikotarpyje atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, tenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , bÅ«tų pažeidžiami proporcingumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir ieÅ¡kovo teisėtų lÅ«kesčių principai, dėl to teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apelianto apeliacinio skundo reikalavimų tenkinti nėra pagrindo.Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo AB – firmos „VITI“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             Atsakovo AB – firmos „VITI“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                              Loreta Bujokaitė                                                                            Aldona Tilindienė Kolegijos pirmininkas                                                 Dainius Rinkevičius