Legislator Case Law & Legislation
2024-07-17 Nr. BB-3700-1-01-1-38710-2022-8 AI generated

2024-07-17 Nr. BB-3700-1-01-1-38710-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2024-07-17 Nr. BB-3700-1-01-1-38710-2022-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo D. M. (D. M.) gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2024-07-17 Nr. BB-3700-1-01-1-38710-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistojo D. M. gynėjas advokatas V. Martyšius kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir baudžiamąją bylą D. M. nutraukti; nukentėjusiosios L. N. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Atskiru prašymu nuteistasis D. M. prašo sustabdyti paminėtu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2729/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38710-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo D. M. (D. M.) gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo D. M. gynėjas advokatas V. Martyšius kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir baudžiamąją bylą D. M. nutraukti; nukentėjusiosios L. N. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Atskiru prašymu nuteistasis D. M. prašo sustabdyti paminėtu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamais teismų sprendimais nepagrįstai D. M. veiksmuose nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nesiėmė priemonių išsamiai ir nešališkai paneigti nuteistajam pareikštą kaltinimą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Abu teismai padarė neteisingas ir nemotyvuotas išvadas, kad nuteistojo D. M. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai (iš esmės tikėtinas greičio viršijimas) buvo tiesioginė ir pagrindinė padarinių – automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojo R. M. žūties, priežastis. Tokias išvadas teismai padarė remdamiesi prielaidomis, o ne byloje esančių įrodymų visuma ir abiejų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize, nesivadovavo ir šiuo aspektu suformuota teismų praktika (apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, šiai bylai itin aktualia suformuota praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-17-489/2024). Teismai išvadas iš esmės grindė tik byloje pateikta specialisto išvada ir specialisto H. V. paaiškinimais, pažeisdami specialisto išvados vertinimui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nesirėmė apeliaciniame skunde nurodytais papildomais įrodymais, nepagrįstai atmetė prašymą paskirti byloje kompleksinę teismo medicinos, eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizę. Teismai nenustatinėjo žuvusio vairuotojo R. M. padaryto grubaus KET 102 punkto pažeidimo (išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam D. M. automobiliui) įtakos eismo įvykio kilimui ir padarinių atsiradimui. Dėl neteisingai nustatyto būtinojo priežastinio ryšio, skundžiamuose sprendimuose neteisingai atskleistas ir nuteistojo neatsargios kaltės, pasireiškusios nusikalstamu pasitikėjimu, turinys.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegijai 2024 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakant priimti pirmąjį kasatoriaus paduotą kasacinį skundą, buvo grubiai pažeisti BPK 372 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes procesinis sprendimas buvo priimtas, neišsireikalavus iš apylinkės teismo baudžiamosios bylos medžiagos ir neišanalizavus visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad pagal BPK 372 straipsnio 4 dalies 6 punktą kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis yra pakartotinis.

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo D. M. gynėjas kasacinį skundą paduoda antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti ankstesnį nuteistojo D. M. gynėjo paduotą kasacinį skundą, konstatavusi, kad jis neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir juos pagrindžiantys teisiniai argumentai (BPK 368 straipsnio 2 dalis, BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Iš naujai paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės tapatus pirmiau paduotam kasaciniam skundui (žodis žodin pakartoti ankstesnio kasacinio skundo argumentai, skundas papildytas tik argumentais dėl prieš tai paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo). Pirmiau paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija kasacinio skundo argumentus įvertino kaip nesudarančius kasacinio apskundimo pagrindų ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko, nes jais kritikuojamas atskirų įrodymų vertinimas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu, pateikiant savą gynybos poziciją; nepateikta teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad pagal nustatytas aplinkybes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Naujų teisinių argumentų, kurie leistų konstatuoti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas yra pakartotinis, neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4, 6 punktai).

Kasaciniame skunde kvestionuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, keliamas BPK 372 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo klausimas, teigiant, kad kasacinio skundo priėmimo klausimas buvo išnagrinėtas fiziškai neišsireikalavus baudžiamosios bylos medžiagos ir su ja nesusipažinus. Visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 372 straipsnio 5 dalies nuostatas nutartis, kuria yra išspręstas kasacinio skundo priėmimo klausimas, yra galutinė ir neskundžiama. Todėl teisėjų atrankos kolegija neturi teisinio pagrindo tikrinti ir pasisakyti dėl paminėtos nutarties, kuria išspręstas pirmojo nuteistojo D. M. gynėjo kasacinio skundo priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Antra, BPK 372 straipsnio 2 dalyje nėra suformuluoto reikalavimo, kad teisėjų atrankos kolegijai sprendžiant kasacinio skundo priėmimo klausimą, privalomai fiziškai turi būti išreikalauta bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos, nagrinėdamos kasacinių skundų baudžiamosiose bylose priėmimo klausimus, susipažįsta ir remiasi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais konkrečios bylos duomenimis, tarp kurių yra ne tik skundžiami teismų sprendimai, bet ir kaltinamasis aktas, duomenys apie bylos eigą ir nagrinėjimą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjant pirmojo nuteistojo D. M. gynėjo kasacinio skundo priėmimo klausimą buvo grubiai pažeisti BPK 372 straipsnio 2 dalies reikalavimai, teisėjų atrankos kolegija procesinį sprendimą priėmė nesusipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, yra nepagrįsti.

Kartu pažymėtina, kad kasacinį skundą pripažinus pakartotiniu ir atsisakius jį priimti, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtu (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4, 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. (D. M.) gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė