2023-06-28 Nr. AB-12888-4-45-3-00206-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2012-602/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00206-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant G. A.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. S. G.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas paskirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. S. G. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo.

2. Centras nurodė:

2.1. Užsienietis buvo sulaikytas 2022 m. lapkričio 20 d., kai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) valstybės sieną. Jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, buvo apgyvendintas VSAT. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti į kilmės šalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 10 d. priėmė galutinį sprendimą prieglobsčio byloje. Užsienietis po šio sprendimo priėmimo neteko prieglobsčio prašytojo statuso. Užsienietis pateikė prašymą savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, pateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuotrauką.

2.2. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, pradėta jo išsiuntimo procedūra, Lietuvoje jis neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, todėl, siekiant sklandžiai įvykdyti išsiuntimo procedūrą, būtina kontroliuoti Užsieniečio judėjimą.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo.

4. Teismas nurodė, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, apžvelgė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (113 str. 1 d., 2 d., 5 d.) ir nurodė, kad įsigaliojęs Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimas yra pagrindas Užsienietį sulaikyti (Įstatymo 113 str. 1 d. 2, 5 p.).

5. Įvertinęs Įstatymo nuostatas (115 str. 1 d., 2 d., 5 d., 14019 str. 1 d.), teismas nurodė, kad, nors Užsieniečio asmenybė nustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, tačiau jis Lietuvoje neturi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo turimą gyvenamą vietą Lietuvoje. Teismas vertino, kad, esant tokioms aplinkybėms, išlieka tikimybė, kad pradėjus Užsieniečio išsiuntimo procedūra, jis, būdamas nesulaikytas, gali sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

III. 6. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės ribojimo.

7. Užsienietis, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, teigia, kad, tik esant objektyvių įrodymų apie tai, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens itin ilgo laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Užsieniečiui taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.

8. Užsienietis pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A-1419-822/2023, Nr. A-1517-552/2023, Nr. A-1854-822/2023), esant analogiškomis aplinkybėmis kaip nagrinėjamoje byloje, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Dublinas III Reglamentą, pirmosios instancijos teismų sprendimai buvo naikinami, suteikiant užsieniečiams teisę laisvai judėti Lietuvoje.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras prašo apeliacinį skundą atmesti.

10. Centras pažymi, kad Užsienietis jau savanoriškai išvyko į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos, įsiteisėjo, todėl teismas padarė išvadą, kad tai yra pagrindas sulaikyti Užsienietį (Įstatymo 113 str. 1 d. 2, 5 p.). Įvertinęs Įstatymo nuostatas (115 str. 1 d., 2 d., 5 d., 14019 str. 1 d.) ir bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse, todėl taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 10 d.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Centras pateikė informaciją, jog 2023 m. kovo 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl savanoriško grąžinimo ir įpareigojo Užsienietį per 7 kalendorines dienas išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 21 d. Užsienietis įvykdė nurodytą Migracijos departamento sprendimą ir išvyko į kilmės valstybę.

15. Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

16. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsienietis Lietuvoje neturi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo turimą gyvenamą vietą Lietuvoje, Užsieniečio išsiuntimo procedūra jau buvo vykdoma (šiuo metu Užsienietis savanoriškai sėkmingai išvyko į kilmės valstybę), sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti veiksmingą Užsieniečio išsiuntimą, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, siekiant užtikrinti tinkamą Užsieniečio išsiuntimą.

19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su individualia Užsieniečio situacija, ir dėl to pagrįstai jam nustatė judėjimo laisvės ribojimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. B. S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Egidijus Šileikis