3dc75328-46ee-4075-a32c-df2da01f42ca · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-90-739/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00252-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 24 d.Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. R, jos atstovei advokato padėjėjai K. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal pareiÅ¡kėjos D.

R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja D. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) patikslintu praÅ¡ymu (toliau – skundas) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ skundui pateikti; pripažinti areÅ¡tinės laikymo sÄ lygas netinkamomis ir žeminančiomis žmogaus orumÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės(toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas) 20 000 Eur neturtinę žalÄ ; priteisti visas atstovavimo iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja skunde, ji ir jos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja buvo laikoma Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areÅ¡tinė, ir areÅ¡tinė) nuo 2013 m. sausio 7 d. iki vasario 6d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos, Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės normas.

PareiÅ¡kėja teigė, kad areÅ¡tinės kamerų bÅ«klė ir sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, laikant pareiÅ¡kėjÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo pažeidžiamas jos privatumas, žeminama jos garbė ir orumas, žalojama sveikata, kamerose jai teko per mažai ploto. Kamera Nr. 26 buvo nesuremontuota, neÅ¡vari, Å¡alta. Langas Å¡ioje kameroje buvo iÅ¡imtas iÅ¡ rėmų, todėl pÅ«tė vėjas, buvo sniego. Tualetas kameroje buvo apskretęs. Kamera Nr. 9 buvo suremontuota, didelė, Å¡vari ir tvarkinga.

Abiejose kamerose sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl nebuvo privatumo jais naudojantis. PareigÅ«nai neleido pakabinamomis užuolaidėlėmis atitverti tualetÄ . Nebuvo ventiliacijos. Kamerose kartu laikomos kitos moterys rÅ«kydavo. Maistas atstumiančios iÅ¡vaizdos, netinkamas valgyti, Å¡altas, nekaloringas, jo energetinė vertė tesiekė apie 1000kalorijų. PareiÅ¡kėjai nebuvo suteikta teisė iÅ¡eiti į kiemelį pasivaikščioti. IÅ¡ areÅ¡tinės pareiÅ¡kėja apie 4-5 kartus buvo vežama į apklausas.

Taip pat ji kelis kartus buvo vežama į Å iaulių tardymo izoliatorių. Konvojavimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ir žalojančios sveikatÄ . Vežant neÅ¡ildomame maÅ¡inos kėbule tekdavo kęsti Å¡altį. Konvojavimo tekdavo laukti ilgai, sėdint mažoje kameroje, kartÄ â€“ su dar Å¡eÅ¡iomis moterimis, be vandens ir maisto. Artimiesiems nebuvo leidžiama pasimatyti su ja. PareiÅ¡kėja yra gavusi artimųjų perdavimus, tačiau mano, kad ne visi jos artimųjų perdavimai jai buvo perduoti.

PareigÅ«nai areÅ¡tinėje garsiai keikdavosi, su pareiÅ¡kėja kalbėjo vartodami necenzÅ«rinius žodžius. Dėl Å¡ių atsakovės neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėja patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , kankinimus, tai lėmė jos fizinės ir psichinės sveikatos pakenkimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Dėl to iki Å¡iol pareiÅ¡kėjai tenka lankytis pas gydytojus bei psichoterapijos specialistus. Esant atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygoms, atsakovei kyla prievolė atlyginti atsiradusiÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėja prašė atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ , kuris baigėsi 2016 m. vasario 6 d. Teigė, kad termino praleidimÄ nulėmė toliau nurodytos svarbios priežastys. PareiÅ¡kėjai teko dalyvauti daugybėje apklausų ir teismo posėdžių dėl jai 2013 metais iÅ¡keltų baudžiamųjų bylų. Apklausos ir teismų posėdžiai vyko ne tik Panevėžyje, bet ir Å iauliuose, Vilniuje. Pasamdyti advokatai atsisakydavo pareiÅ¡kėjÄ ginti baudžiamosiose bylose, atsisakymus pateikdami 1–2 dienas prieÅ¡ svarbius teismo posėdžius.

Tai lėmė netinkamÄ pareiÅ¡kėjos gynybÄ , atstovavimÄ bei jos neinformavimÄ apie teises ir pareigas procesų metu. Kadangi pareiÅ¡kėja neturi teisinio iÅ¡silavinimo, buvo klaidingai informuota, kad teise į neturtinės žalos atlyginimÄ galės pasinaudoti bet kada. 2015 m. kovo 23 d. Å iaulių apygardos teismas jai skyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę, tai dar labiau neigiamai paveikė pareiÅ¡kėjos psichinę bÅ«klę. Tik 2017 m. sausio 25 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , pareiÅ¡kėja galėjo atsikvėpti ir pradėti normalų gyvenimÄ .

FaktÄ , kad pareiÅ¡kėja kelis metus buvo neteisėtai persekiojama baudžiamosiose bylose, rodo 2017 m. birželio 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) priimta byla Nr. 43009/17 K. (dabartinė pavardė R.) prieÅ¡ LietuvÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjai visÄ savo laikÄ teko skirti bylinėjimuisi, nebeturint normalaus gyvenimo, nutraukiant svarbias studijas, pradėtas universitete, apribojant darbo krÅ«vį. Po suėmimo, pareiÅ¡kėja pusę metų negalėjo dirbti. PareiÅ¡kėjos buvusias įmonės generalinės direktorės pareigas vykdė jos dukra, kuriai padėjo pareiÅ¡kėjos sÅ«nus, o pareiÅ¡kėja dirbo vieÅ¡bučio direktore.

Tik prieÅ¡ pusantrų metų pareiÅ¡kėja perėmė iÅ¡ dukros įmonės generalinės direktorės pareigas. Taip pat pareiÅ¡kėja teigė, kad dėl pablogėjusios fizinės ir psichinės sveikatos, nuo pat 2013 metų jis lankėsi pas specialistus, tačiau jie nepadėjo, todėl pradėjo mokytis pati, įstojo į universitetÄ Maskvoje. Specialistams mokėjo įmonė, nes pareiÅ¡kėjai, kaip įmonės vadovei, reikėjo atstatyti savo sveikatÄ , kad galėtų dirbti. PareiÅ¡kėja ir jos atstovė prašė skundÄ tenkinti.  Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovės atstovui praneÅ¡ta tinkamai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. PraÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ jo negauta. Atsiliepime atsakovės atstovas informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus. Byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant jo atstovui (ABTÄ® 77 straipsnio 3 dalis). Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas Panevėžio AVPK nesutiko su pareiÅ¡kėjos skundu.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikoma nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. sausio 21 d., nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. sausio 25 d., nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 6 d. Ji buvo laikoma areštinės kamerose Nr. 26 ir Nr. 9 viena arba su viena –dviem moterimis. 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. sausio 25 d. ji buvo konvojuota į Šiaulių tardymo izoliatorių. Atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjai areštinėje ploto teko tiek, kiek numatyta teisės aktuose (tai yra 5 kv. m), išskyrus kelias valandas.

Nurodė, kad argumentus dėl prastos kamerų būklės paneigia Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų rezultatai. Sanitarinis mazgas atitinka higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, o Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose neužfiksuota pažeidimų dėl jo įrengimo. Areštinėje laikomi asmenys maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjai ginčo laikotarpiu šešis kartus buvo perduoti daiktai iš jos artimųjų, taip pat buvo perduoti ir maisto produktai.

PareiÅ¡kėjai buvo siÅ«loma eiti pasivaikščioti, tačiau ji eiti atsisakydavo. PareiÅ¡kėja į tardymo izoliatoriaus konvojaus automobilį buvo vedama tiesiai iÅ¡ kameros ir į kitas patalpas nebuvo uždaroma, o areÅ¡tinėje vienu metu nebuvo laikomos Å¡eÅ¡ios moterys. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjai buvo duotas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar teismo leidimas pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, todėl pareiÅ¡kėja negalėjo matytis su artimaisiais. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais sÄ moningai siekė sukelti pareiÅ¡kėjai dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ .

PareiÅ¡kėja nekonkretizuoja jos nurodomos patirtos neturtinės žalos ir nepagrindžia įrodymais. Atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Be to, atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjos reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir vien tuo pagrindu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.Skundas atmestinas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigÅ«nų aktų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų policijos įstaigos areÅ¡tinėje, atlyginimo.

RaÅ¡ytiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. sausio 21 d., nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. sausio 25 d., nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 6 d. buvo laikoma Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (pareiÅ¡kėja iÅ¡ areÅ¡tinės 2013 m. sausio 21 d., 2013 m. sausio 25 d. buvo konvojuota į Å iaulių tardymo izoliatorių, iÅ¡ jo parvežta į areÅ¡tinę 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. sausio 30 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos reikalavimui dėl neturtinės žalos taikyti CK 125 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 3 ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2718-556/2017, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiÅ¡kia kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Pati pareiÅ¡kėja D. R. tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodė, kad dėl privatumo nebuvimo naudojantis sanitariniu mazgu, per mažo kameros ploto bei kitų jos nurodytų laikymo sÄ lygų areÅ¡tinėje pažeidimų bei suvaržymų jautė didelį psichologinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, jautėsi kankinama, jautė garbės ir orumo pažeminimÄ .

Taigi, jei pareiÅ¡kėja jautė tokius iÅ¡gyvenimus, ji turėjo suvokti, jog jos teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Todėl nuo to momento, kai tie pažeidimai pasireiÅ¡kė, ir skaičiuotinas senaties terminas. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senaties taikymÄ reguliuojančių teisės normų nuostatų aiÅ¡kinimÄ (pvz., žr., 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2718-556/2017).

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje su pertraukomis buvo laikoma nuo 2013m. sausio 7 d. iki 2013m. vasario 6d. netinkamomis sÄ lygomis, o skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jos teisių pažeidimų. CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 3 metų senaties terminÄ skundui pateikti pareiÅ¡kėja praleido daugiau kaip 1 metais ir 6 mėnesiais. PareiÅ¡kėjos skunde nurodyta ir iÅ¡ pridėtų prie skundo duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2013 m. vasario 26 d.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje supažindino visuomenę su Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje esančiomis sÄ lygomis. Teismo vertinimu, tai dar kartÄ patvirtina, kad pareiÅ¡kėja netrukus po iÅ¡leidimo iÅ¡ areÅ¡tinės suvokė galimÄ savo teisių pažeidimÄ . Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį.

CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas senaties terminÄ reguliuojančių normų taikymÄ , yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti senaties terminÄ skundui paduoti ir skunde bei teismo posėdyje nurodė priežastis, dėl kurių ji praleido senaties terminÄ . Ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, sprendžiama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-307/2012). Senaties termino praleidimo priežastimi pareiÅ¡kėja nurodė tai, kad išėjus iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės labai pablogėjo jos fizinė ir psichinė sveikata, todėl nuo 2013 metų iki Å¡iol teko lankytis pas gydytojus ir psichoterapijos specialistus Panevėžyje ir Vilniuje.

Taip pat senaties termino praleidimo priežastimi pareiÅ¡kėja nurodė ir tai, kad Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu jai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ir tai dar labiau neigiamai paveikė jos psichinę bÅ«klę. Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad areÅ¡tinėje praleistas laikas ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas galėjo neigiamai paveikti pareiÅ¡kėjos psichinę bÅ«klę, sutrikdyti sveikatÄ , todėl tam tikrÄ laikÄ pareiÅ¡kėjai galėjo bÅ«ti sunkiau įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau pati pareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji pradėjo darbinę veiklÄ maždaug po pusmečio po iÅ¡leidimo iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. K. parodė, kad iÅ¡leista iÅ¡ areÅ¡tinės pareiÅ¡kėja apie metus blogai jautėsi, buvo sutrikusi, negalėjo susikaupti, buvo blogos emocinės ir fizinės bÅ«senos. Todėl jis, sesuo D. Å ., kiti artimieji stengėsi pareiÅ¡kėjai padėti. Liudytojas, jo sesuo dirbo pareiÅ¡kėjai priklausančioje įmonėje.

Liudytojas pareiÅ¡kėjai priklausančioje įmonėje dirbo apie du mėnesius, o po to pradėjo dirbti sesuo. Pati pareiÅ¡kėja pradėjo veiklÄ maždaug po metų. Taigi, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų ir liudytojo parodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, nors ir padedama vaikų, senaties termino eigos metu iÅ¡ esmės vykdė darbinę veiklÄ . PareiÅ¡kėja taip pat paaiÅ¡kino, kad ji jau antrus metus studijuoja universitete. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų duomenų apie jai iÅ¡keltas baudžiamÄ sias bylas ir iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja senaties termino eigos metu pati dalyvavo teismo posėdžiuose, jÄ gynė advokatai.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos galimybės laiku kreiptis į teismÄ su skundu nebuvo visiÅ¡kai apribotos dėl pareiÅ¡kėjos ir liudytojo nurodytų fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje svarbia termino praleidimo priežastimi pripažįstama tik tokio pobÅ«džio liga, dėl kurios asmuo apskritai negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios, arba Å¡i liga ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad asmuo negalėjo skundo suraÅ¡yti ir pateikti arba iÅ¡siųsti paÅ¡tu bei pasirÅ«pinti tinkamu savo teisių atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-718/2009, 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-307/2012). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja teismui paaiÅ¡kino, kad dėl sveikatos sutrikimų ji lankėsi pas psichoterapijos specialistes G. D. ir L. S. bei UAB „Harmoningos asmenybės institutas“. Ji pateikė duomenis apie nurodytus specialistus iÅ¡ interneto tinklalapių bei duomenis apie apmokėjimÄ už jų paslaugas.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos paminėti ir pateikti duomenys bei nurodytos aplinkybės apie lankymÄ si pas psichoterapijos specialistus nepatvirtina ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, pvz., gydymo įstaigos(-ų) iÅ¡rašų, kad pareiÅ¡kėja sirgo psichine ar fizine liga, tai yra tokia liga, dėl kurios pareiÅ¡kėjos galimybės buvo apribotos tokiu mastu, kad pareiÅ¡kėja apskritai negalėjo pateikti skundo (tiesiogiai ar per atstovÄ ).

Be to, byloje nustatytos aplinkybės – pareiÅ¡kėjos darbinė veikla, studijos, dalyvavimas teismo procesuose, teismo procesų inicijavimas(pvz., pareiÅ¡kėja 2014 metais pati inicijavo administracines bylas) ir kiti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėja sirgo tokia liga, dėl kurios negalėjo laiku pateikti skundo. Taigi, bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad senaties termino praleidimÄ lėmė itin sunki pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė. Termino praleidimo priežastimis pareiÅ¡kėja įvardijo tai, kad visÄ jos laikÄ užėmė dalyvavimas apklausose ir teismų posėdžiuose baudžiamosiose bylose; kad pasamdyti advokatai atsisakydavo jÄ ginti, ir tai lėmė pareiÅ¡kėjos netinkamÄ atstovavimÄ , neinformavimÄ apie jos teises bei pareigas procesų metu.

Be to pareiÅ¡kėja nurodė, kad ji neturi teisinio iÅ¡silavinimo. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2013–2017 metais teismuose vyko pareiÅ¡kėjos baudžiamųjų bylų nagrinėjimas. PareiÅ¡kėja pripažįsta, kad dar nesuėjus senaties terminui, o ir Å¡iam suėjus, ji dalyvavo teisminiuose procesuose, gynė savo teises, taip pat naudojosi profesionalių teisininkų (advokatų) pagalba. Å ioje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjÄ irgi atstovauja advokato padėjėja.

PareiÅ¡kėja yra veiksni – bylos medžiagoje nėra duomenų apie jos neveiksnumÄ kurioje nors srityje. Todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja turėjo realiÄ galimybę pati ar per atstovÄ pateikti skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismų praktikoje, vertinant ieÅ¡kovo sugebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ bei ieÅ¡kovo argumentus dėl teisinio iÅ¡silavinimo neturėjimo, ieÅ¡kovo aktyvus dalyvavimas vykusiuose kituose teisminiuose procesuose ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu buvo pripažintas aplinkybe, kurios buvimas sudaro pagrindÄ neatnaujinti praleisto senaties termino (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Dėl to šios pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis. Termino praleidimo priežastimis pareiškėja nurodė ir tai, kad ji buvo klaidingai informuota, jog savo teise dėl neturtinės žalos atlyginimo galės pasinaudoti bet kada. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodomų priežasčių svarbos ieškinio senaties termino atnaujinimui, svarbiomis priežastimis nepripažino pareiškėjo teisinio išsilavinimo neturėjimo, jo nesusipažinimo su turimomis teisėmis bei įstatymų nežinojimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias laikymo laisvės atėmimo įstaigose sÄ lygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui turintį tekti kalinimo plotÄ , neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus yra tinkamai paskelbti, taip pat vieÅ¡ai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika (2017 m. gruodžio 19 d. administracinėje byloje Nr. A-2939-662/2017). Todėl įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ ginant galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015).

Remiantis aptartu, pareiÅ¡kėjos nurodytas jos klaidingas informavimas dėl teisių gynimo teisme terminų, nepripažintinas svarbia senaties termino praleidimo priežastimi. Be to, pareiÅ¡kėja posėdyje paaiÅ¡kino ir iÅ¡ pridėtų prie skundo duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra verslininkė, vadovavo ir vadovauja įmonei, vieÅ¡bučiui. Taip pat pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji studijuoja psichologijÄ socialinių mokslų universitete Maskvoje. Todėl atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos charakteristikÄ â€“ į užsiėmimÄ , iÅ¡silavinimÄ , galimybes, pareiÅ¡kėjos nurodyta senaties termino priežastis nepripažintina svarbia.

Teismo vertinimu, pati pareiÅ¡kėja, nors ir neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo, galėjo pasinaudoti teise laiku kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjos teismui pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas – Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų garbės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 2/2016, kuriuo advokatui nutarta skirti papeikimÄ pareiÅ¡kėjos vadovaujamos įmonės vardu pateikto skundo pagrindu, teismo vertinimu, kaip tik ir įrodo pareiÅ¡kėjos gebėjimÄ ir galimybes teisinėmis priemonėmis ginti savo teises.    PareiÅ¡kėja senaties termino praleidimo priežastimi nurodė ir tÄ faktÄ , jog ji kelis metus buvo neteisėtai persekiojama baudžiamojoje byloje, kurį, pareiÅ¡kėjos teigimu, patvirtina aplinkybė, kad 2016 m. birželio 22 d.

Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – EŽTT) priimta byla Nr. 43009/17 K. prieÅ¡ LietuvÄ . Tačiau iÅ¡ EŽTT interneto tinklalapyje esančios paieÅ¡kos sistemos (pagal bylos numerį), suteikiančios galimybę susipažinti su bylos nagrinėjimo stadija (http://app.echr.coe.int/SOP/index.aspx?lg=lit) matyti, kad 2017 m. rugsėjo 17 d.  EŽTT nutarė paskelbti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ Â (bylÄ ) Nr. 43009/17 nepriimtinu; o iki tos datos pareiÅ¡kimas laukė priėmimo.

Å is pareiÅ¡kėjos nurodytas faktas negali bÅ«ti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, jog buvo svarbi priežastis praleisti senaties terminÄ .    PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 25 d. priėmė nuosprendį, kuriuo atidėjo pareiÅ¡kėjai laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad atidėjus bausmės vykdymÄ , ji realiai galėjo atsikvėpti ir pradėti normalų gyvenimÄ .

Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ tik 2017 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei pusę metų nuo to momento, kai pareiÅ¡kėja, jos teigimu, jau galėjo gyventi normalų gyvenimÄ . IÅ¡analizavęs pareiÅ¡kėjos nurodytas senaties termino praleidimo priežastis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti jas pakankamai svarbiomis ir objektyviai pateisinančiomis itin ilgÄ senaties termino kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo praleidimÄ bei sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ senaties terminÄ atnaujinti.

Todėl teismas neatnaujina praleisto senaties termino skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismui konstatavus, kad pareiškėjos skundo reikalavimams taikomas ieškinio senaties terminas, nesprendžiama dėl pareiškėjos galimai pažeistų teisių ir interesų, t. y. neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, ir esant atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK praÅ¡ymui, pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas ir tuo pagrindu pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas priteisti jai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atmetamas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Skundo reikalavimas pripažinti areÅ¡tinės laikymo sÄ lygas netinkamomis ir žeminančiomis žmogaus orumÄ iÅ¡ esmės laikytinas skundo motyvu, pagrindžiančiu reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra iÅ¡vestinis iÅ¡Â Â reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , todėl atmetus pagrindinį reikalavimÄ , pritaikius ieÅ¡kinio senatį, nėra pagrindo atskirai spręsti dėl reikalavimo pripažinti areÅ¡tinės laikymo sÄ lygas netinkamomis ir žeminančiomis žmogaus orumÄ ir skundas atmetamas visa apimtimi.PareiÅ¡kėjai nepriteisiamos atstovavimo iÅ¡laidos, nes jos skundas atmetamas (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja             Dalia Pranckienė