3dc47113-697d-4342-b0ca-dca288254a7c · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1506-230/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03402-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų K.

J. ir K. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų K. J. ir K. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I.

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai K. J. ir K. J. ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 216,40 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. jie buvo įtariami ir kaltinami nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, o ieÅ¡kovas – ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu. IeÅ¡kovei laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės į gaunamÄ motinystės paÅ¡alpÄ apribojimas.

IeÅ¡kovams buvo taikytos ir kitos kardomosios bei procesinės prievartos priemonės, t. y. raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. birželio 1 d. laikinai apribotos ieÅ¡kovų nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ . Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-492-738/2013 ieÅ¡kovai buvo iÅ¡teisinti dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Å is iÅ¡teisinamasis nuosprendis paliktas galioti. IeÅ¡kovų nuomone, iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas, kardomosios ir procesinės prievartos priemonės taikomos nepagrįstai. IeÅ¡kovai nurodė, kad dėl to jie patyrė turtinę žalÄ (turėjo iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti) ir neturtinę žalÄ (patyrė emocinį Å¡okÄ , nerimÄ , stresÄ , psichologinių iÅ¡gyvenimų, nepasitikėjimÄ teisėsaugos institucijomis), ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , tarp kitų pagrindų nurodė, kad baudžiamasis procesas jų atžvilgiu truko pernelyg ilgai, t. y. daugiau nei 5 metus.

4. Teismas sprendime nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovų atžvilgiu truko apie 1 metus ir 7 mėnesius (nuo įtarimų jiems pareiškimo), baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme – 2 metus ir 11 mėnesių (nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo). Bendrai baudžiamasis procesas nuo pranešimo ieškovams apie įtarimus įteikimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo truko apie 4 metus ir 6 mėnesius.

5. Teismas sutiko su ieÅ¡kovais, jog 4 metai ir 6 mėnesiai yra ilgas laiko tarpas, galėjęs sukelti jiems neigiamų emocijų, tam tikrų iÅ¡gyvenimų, tačiau, teismo vertinimu, Å¡is laikotarpis, per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, negali bÅ«ti pripažįstamas kaip aiÅ¡kiai per ilgas ar iÅ¡tęstas, kad bÅ«tų galima konstatuoti ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, įvertinęs tai, kad: pirma, visas procesas buvo intensyvus, nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, nagrinėjama ar nepagrįstai buvo delsiama jÄ tirti ar nagrinėti teismo posėdyje, tai, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, yra konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. 1S-225-175/2011; antra, teismo vertinimu, baudžiamoji byla buvo sudėtinga, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dviejų įtariamųjų atžvilgiu, buvo tiriamos 9 nusikalstamos veikos (dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo), atlikta 18 apklausų, 3 objektų tyrimai ir daug kitų procesinių veiksmų; trečia, baudžiamoji byla, teismo vertinimu, buvo sudėtinga ir dėl didelės apimties (22 tomai ikiteisminio tyrimo medžiagos); ketvirta, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo ir pačių ieÅ¡kovų veiksmai (ne iÅ¡ karto pavyko įteikti ieÅ¡kovams praneÅ¡imus apie įtarimus; jie vengdavo atvykti į apklausas;

įteikus pranešimus apie įtarimus atsisakė duoti parodymus; nepateikdavo iš karto visų tyrimui reikšmingų dokumentų; ieškovų pateiktiems skundams nagrinėti bylos medžiaga buvo siunčiama į teismus, todėl tuo laikotarpiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų nebuvo galimybės), tokios aplinkybės yra konstatuotos ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. 1S-225-175/2011, kurioje buvo sprendžiamas ieškovų skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės; penkta, nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmei įtakos turėjo ne tik rašytinių įrodymų kiekis, būtinybė apklausti daug liudytojų, bet ir tai, kad vienas teisiamasis posėdis (2012 m. liepos 2 d.) buvo atidėtas ieškovo prašymu, neatvykus gynėjui, kitas (2012 m. spalio 18 d.) teisiamasis posėdis buvo atidėtas taip pat ieškovo prašymu, suteikiant galimybę ieškovams pasirūpinti kitu gynėju, du teisiamieji posėdžiai (2012 m. lapkričio 6 d. ir 2013 m. vasario 15 d.) buvo atidėti tenkinant ieškovų gynėjo prašymus.

6. Ieškovai grįsdami ieškinį taip pat nurodė, kad jiems nepagrįstai buvo taikytos šios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės (raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje) ieÅ¡kovams buvo pritaikytos atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje, siekiant užtikrinti įtariamųjų dalyvavimÄ procese. Bylos nagrinėjimo teisme metu viena kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – buvo panaikinta. Vertindamas ieÅ¡kovams parinktas ir paskirtas kardomÄ sias priemones, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovams buvo paskirtos Å¡velniausios ir savo pobÅ«džiu mažiausiai teises varžančios priemonės, o ieÅ¡kovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pritaikytos kardomosios priemonės apribojo darbo galimybes ar pažeidė kitas jų teises (CPK 178, 185 straipsniai).

8. Dėl, ieÅ¡kovų teigimu, jiems neteisėtai ir nepagrįstai taikytų laikinių nuosavybės teisių apribojimų, teismas sprendė, kad Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovams taikyti laikinus nuosavybės teisės į motinystės paÅ¡alpÄ ir į nekilnojamÄ jį turtÄ apribojimus, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, kuris priskirtas prie apysunkių nusikaltimų finansų sistemai, ir nusikaltimo, nurodyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, kuris priskirtas prie sunkių tyčinių, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius buvo pateikęs baudžiamojoje byloje civilinį ieÅ¡kinį 206 478,24 Lt sumai.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad įstatymų nustatyta tvarka buvo patikrintas Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės priimtų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, visos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrindÄ ieÅ¡kovams taikyti laikinus nuosavybės teisės apribojimus. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės nutarimai laikinai apriboti nuosavybės teises, priimti nesant BPK nustatytų pagrindų ar pažeidžiant BPK normas (CPK 178, 185 straipsniai).

9. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovams taikyti laikini nuosavybės teisių apribojimai buvo teisėti ir pagrįsti. Å ie apribojimai buvo taikyti tiek siekiant užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį, kuris buvo pareikÅ¡tas priimant sprendimus dėl laikinų nuosavybės teisių apribojimo, tiek siekiant užtikrinti galimai nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ turto konfiskavimÄ (CPK 178, 185 straipsniai).

10. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėtos ir nepagrįstos todėl, kad dėl ieÅ¡kovų buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių faktÄ , kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kovo Å«kyje darbo funkcijas vykdė realiai, tačiau nėra ir pakankamai duomenų, sudarančių pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kovė buvo įdarbinta fiktyviai, turint tikslÄ gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) iÅ¡mokas.

Pažymėjo, kad, iÅ¡tyrus įrodymus, byloje esančių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko. Kauno apygardos teismas, remdamasis principu, kad bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, konstatavo, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime ieÅ¡kovams nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ , abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamųjų naudai. Tai, teismo vertinimu, patvirtina ne tik faktÄ , kad ieÅ¡kovai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pagrįstai įtariami ir kaltinami, jog galėjo padaryti nusikalstamas veikas ar dalyvauti jas padarant, bet ir faktÄ , kad esamoje situacijoje, siekiant įgyvendinti BPK nurodytus tikslus, buvo bÅ«tina taikyti ieÅ¡kovų ginčijamas procesines prievartos priemones (CPK 178, 185 straipsniai).

11. Apibendrindamas teismas sprendė, kad byloje neįrodyti valstybės institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai, su kuriais siejamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, todėl ieškovų patikslintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

12. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Kauno apygardos teismui.

14. Kasacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nenustatyta faktų, jog ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Byloje ieškovai buvo išteisinti dėl įrodymų trūkumo, tačiau teismui vertinti buvo pateikta didelis kiekis įrodomųjų duomenų, o civilinėje byloje nenustatyta faktų ir nepagrįsta, kokias konkrečiai įrodinėjimo klaidas ar kitus įstatymo pažeidimus padarė ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai, rinkdami įrodymus, juos preliminariai vertindami, teikdami įtarimus, reikšdami kaltinimus ir perduodami asmenis teismui.

15. Aukščiausiasis Teismas taip pat sprendė, kad teismai tinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 1 dalį ir teismų praktikÄ , vertindami, jog raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti paskyrimu ir taikymu nebuvo padaryta ieÅ¡kovų teisių pažeidimo ir nebuvo pagrindo priteisti žalÄ . Tuo tarpu įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ieÅ¡kovams buvo taikomas trumpai (apie keturis mėnesius), jo taikymas, atsižvelgiant į visÄ procesinį kontekstÄ , nėra savavaliÅ¡kas ir iÅ¡ esmės atitiko vienÄ iÅ¡ kardomųjų priemonių tikslų (dalyvavimo procese užtikrinimÄ , dėl kurio anksčiau procese kilo tam tikrų problemų ir kuris yra itin svarbus baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai atliekami tyrimo užbaigimo ir baudžiamosios bylos perdavimo teismui veiksmai), buvo užtikrinta veiksminga teisminė Å¡ios priemonės kontrolė, ieÅ¡kovai neįrodė, kad dėl jos taikymo minėtu trumpu laikotarpiu bÅ«tų kilę rimtesnių padarinių.

Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas konstatavo, kad įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje taikymas Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

16. Kasacinio teismo vertinimu, nors areÅ¡tuotas didesnės vertės turtas negu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma, tai nepatvirtina, kad nuosavybės teisių į tÄ turtÄ apribojimo taikymas pažeidė proporcingumo principÄ .

17. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai tiek civiliniame ieÅ¡kinyje, tiek vėliau civilinio proceso metu (taip pat kasaciniame skunde), be kita ko, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu pradėtas 2009 m. rugsėjo 25 d. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus praneÅ¡imÄ konkrečiai dėl bÅ«tent ieÅ¡kovų galimai padarytos nusikalstamos veikos ir kad baudžiamasis procesas vyko daugiau kaip penkerius metus. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmÄ kartÄ laikinas nuosavybės teisių į K.

J. gaunamas motinystės paÅ¡alpas apribojimas buvo skirtas jau prokuroro 2009 m. spalio 27 d. nutarimu, nutarimas tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siųstas vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, apie jį praneÅ¡ta K. J.. 2009 m. lapkričio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismas K. J. skundÄ dėl Å¡io nutarimo atmetė. 2009 m. gruodžio 24 d. Kauno apygardos teismas tenkino K. J. skundÄ dėl minėtų sprendimų ir nutarimÄ panaikino, skundo nagrinėjimo metu prokuroras nurodė, kokių tyrimo priemonių imtasi tiriant minėtÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus praneÅ¡imÄ .

Be to, 2010 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos K. J. dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo papraÅ¡yta pateikti dokumentus. Teismas sprendė, kad, esant tokiai procesinei situacijai, teismai turėjo pasisakyti dėl nurodytų aplinkybių galimos įtakos nustatant vertinamo proceso trukmės laikotarpio pradžiÄ .

18. Aukščiausiais Teismas pažymėjo, kad, siekiant nustatyti, ar konkreti proceso trukmė buvo pagrįsta, turi būti, kiek būtina ir pakanka išvadai šiuo klausimu padaryti, nustatyta, kiek laiko užtruko ir kiek, pagrįstai vertinant, laiko reikėtų konkretiems procesiniams veiksmams atlikti; kiek būtent užsitęsė procesas dėl konkretaus proceso dalyvių elgesio.

19. Teismas sprendė, kad skundžiamuose teismų sprendimuose išdėstytos išvados, jog visas baudžiamasis procesas buvo pakankamai intensyvus, jo trukmę pateisino bylos sudėtingumas ir iš dalies ieškovų elgesys, o valstybės institucijos prie nepagrįsto proceso pailginimo neprisidėjo, padarytos nevisiškai įvykdžius pirmiau nurodytus reikalavimus. Vertindami ieškovų elgesį baudžiamojo proceso metu teismai iš esmės apsiribojo gana bendro pobūdžio teiginiais, kad jiems ne iš karto pavyko įteikti pranešimus apie įtarimus; jie vengdavo atvykti į apklausas;

įteikus pranešimus apie įtarimus atsisakė duoti parodymus; nepateikdavo iš karto visų tyrimui reikšmingų dokumentų; ieškovų pateiktiems skundams nagrinėti bylos medžiaga buvo siunčiama į teismus, todėl tuo laikotarpiu ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikti nebuvo galimybės, o keli teismo posėdžiai (2012 m. liepos 2 d., 2012 m. spalio 18 d., 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2013 m. vasario 15 d.) buvo atidėti ieškovų ar jų gynėjo prašymu.

20. Teismas sutiko su teismų pozicija, kad minėtos aplinkybės gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant ieÅ¡kovų prisidėjimÄ prie proceso pailginimo, tačiau pažymėjo, kad teismų sprendimuose iÅ¡dėstytos aplinkybės iÅ¡ esmės neleidžia padaryti motyvuotos iÅ¡vados, dėl kokio konkretaus ieÅ¡kovų elgesio ir kiek bÅ«tent galėjo pailgėti procesas (pavyzdžiui, į kokias apklausas jie vengė atvykti, kiek dėl to užtruko procesas, kokius skundus ir kada teikė, kiek užtruko jų nagrinėjimas, koks buvo jo rezultatas ir kt.).

Å iame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors vertinant ikiteisminio tyrimo trukmės pagrįstumÄ ir ieÅ¡kovų elgesį tuo metu, be kita ko, reikÅ¡minga Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 1S-225-175/2011, kuria buvo sprendžiamas BPK 215 straipsnio taikymo klausimas, Å¡ioje nutartyje vertinamas tik palyginti neilgas ikiteisminio tyrimo laikotarpis, todėl joje pateiktos iÅ¡vados neturėtų bÅ«ti savaime traktuojamos kaip apibÅ«dinančios ieÅ¡kovų elgesį viso ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtinančios, kad visa tyrimo trukmė buvo pagrįsta.

Dėl ieÅ¡kovų elgesio teismo proceso metu vertinimo, be kita ko, teismas pažymėjo, kad teismų sprendimuose nepateikta motyvų, dėl kurių 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2013 m. vasario 15 d. posėdžių atidėjimas (iÅ¡ tiesų Å¡iuo atveju buvo paskelbtos posėdžių pertraukos) siejamas bÅ«tent su gynybos praÅ¡ymu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 21. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai K. J. ir K. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas (dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, dėl ko byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui) grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas, nustatydamas, kad teisėsaugos institucijų neteisėti veiksmai nepasireiÅ¡kė per ilga ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukme, pažeidė EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo. 1.2.

Teismas nustatė, kad baudžiamasis procesas nuo praneÅ¡imo ieÅ¡kovams apie įtarimus iki galutinio teismo sprendimo priėmimo truko apie 4 metus 6 mėn. Nors teismas pripažino, kad tai yra ilgas laiko tarpas, tačiau nepagrįstai nelaikė tokio bylos nagrinėjimo termino per ilgu dėl pačių ieÅ¡kovų veiksmų baudžiamajame procese ir bylos sudėtingumo. 1.3. Teismas dėl bylos sudėtingumo vykdant ikiteisminį tyrimÄ pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dviejų įtariamųjų atžvilgiu ir buvo tiriamos 9 nusikalstamos veikos, atlikta 18 apklausų, 3 objektų tyrimai, kiti procesiniai veiksmai, tačiau visiÅ¡kai nevertino, jog ieÅ¡kovai buvo kaltinami praktiÅ¡kai analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų įvykdymu.

Taigi nors baudžiamasis procesas buvo vykdomas dviejų įtariamųjų atžvilgiu dėl eilės nusikalstamų veikų, tačiau ieÅ¡kovų atžvilgiu buvo tiriamos tapačios nusikalstamos veikos dėl tų pačių dalykų ir tais pačias laikotarpiais, todėl ikiteisminis tyrimas nelaikytinas labai sudėtingu ir reikalaujančiu daug laiko. 1.4. Teismas sprendime pasisakant dėl bylos trukmės pakartojo teisėsaugos institucijų atsiliepimuose iÅ¡dėstytÄ motyvÄ , kad vykdant ikiteisminį tyrimÄ buvo apklausta 18 asmenų, atlikti 3 objektų tyrimai ir kiti procesiniai veiksmai, tačiau nedetalizavo, kokie dar procesiniai veiksmai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo metu, t. y. be vykdytų apklausų ir objektų tyrimų iÅ¡ esmės jokių veiksmų nebuvo atlikta, dėl ko nelaikytina, kad ieÅ¡kovų atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas sparčiai, be jokių tarpų tarp procesinių veiksmų atlikimo. 1.5.

Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kad ilgÄ ikiteisminio tyrimo eigÄ lėmė ieÅ¡kovų veiksmai, t. y. kad ieÅ¡kovai teikė skundus dėl taikytų procesinių prievartos priemonių nepagrįstumo, motyvuotus praÅ¡ymus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , atsisakė duoti parodymus. Atsisakymas duoti parodymus ar ieÅ¡kovų atžvilgiu priimtų nutarimų apskundimas yra ieÅ¡kovų teisė, kurios įgyvendinimas negali bÅ«ti laikomas veiksmu, turinčiu įtakos ilgai ikiteisminio tyrimo trukmei. 1.6. Teismas visiÅ¡kai nevertino to, kad ieÅ¡kovų atžvilgiu esant priimtam Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui kaltinimÄ palaikantys prokurorai teikė apeliacinį ir kasacinį skundus, dėl ko baudžiamasis teisminis procesas ieÅ¡kovų atžvilgiu vyko beveik 3 metus.

Taigi teismas ieÅ¡kovų teisių realizavimÄ baudžiamajame procese laikė ikiteisminį tyrimÄ ilginančiu veiksniu, tuo tarpu prokurorų, palaikiusių kaltinimÄ , teisių realizavimÄ apskųsti teismo priimtus sprendimus, dėl ko byla buvo nagrinėta eilę metų, jau nelaikė baudžiamÄ jį procesÄ ilginančiu veiksniu. 1.7. Teismas, priimdamas sprendimÄ , visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl teisėsaugos institucijų klaidų, kurios vienareikÅ¡miÅ¡kai turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei.

Dėl teisėjų ir prokurorų Å¡aliÅ¡kumo ir nekompetencijos, padarytų klaidų buvo vis iÅ¡ naujo sprendžiami ieÅ¡kovų atžvilgiu taikytų procesinių prievartos priemonių klausimai, nagrinėjami visiÅ¡kai neaktualÅ«s praÅ¡ymai, kas turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei. 1.8. Teismo sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovai vengdavo atvykti į apklausas, tačiau neaiÅ¡ku, kokiais duomenimis vadovaujantis teismas darė tokiÄ iÅ¡vadÄ .

22. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus, atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Baudžiamosios bylos medžiaga buvo prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, todėl teismui vardinti visus procesinius veiksmus, kurie buvo atlikti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu ir kurių atlikimÄ patvirtinantys dokumentai sudaro 22 tomus, nebuvo procesinės bÅ«tinybės. Vien dalies veiksmų iÅ¡vardinimas ir 22 tomai baudžiamosios bylos leido teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl bylos sudėtingumo ir didelės apimties. 2.2.

Apeliantai jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bando vertinti atsietai, tuo bandydami paneigti bylos sudėtingumÄ ir didelę apimtį. Tokia pozicija yra nesuderinama su procesine bÅ«tinybe veikas iÅ¡tirti iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai. 2.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pačių ieÅ¡kovų veiksmai turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei. Asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas lemia ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, negali tikėtis dėl tokių savo veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo.

23. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

24. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 4.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad visas baudžiamasis persekiojimas vyko nepateisinamai ilgai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad laikotarpis per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės, kasacinės instancijos teismuose, negali bÅ«ti pripažintas kaip aiÅ¡kiai per ilgas ar užtęstas, kad bÅ«tų galima konstatuoti apeliantų atžvilgiu pažeidimÄ dėl pernelyg ilgo proceso.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas darė įvertinęs tai, kad visas procesas buvo intensyvus, nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, nagrinėjama ar nepagrįstai buvo delsiama jÄ tirti ar nagrinėti teismo posėdyje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį, kuria apeliaciniame skunde skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, ir perdavus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Kauno apygardos teismui, įtakos pakartotinio nagrinėjimo riboms turi kasacinio teismo nutartyje padarytos tam tikros iÅ¡vados, kadangi kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

27. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje pasisakė dėl valstybės pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo pradedant baudžiamÄ jį persekiojimÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu, renkant įrodymus, nes jų nepakankant ieÅ¡kovai buvo iÅ¡teisinti, taikant kardomÄ sias priemones, laikinÄ nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ apribojimÄ , pripažindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų iÅ¡vadas Å¡ioje apimtyje pagrįstomis, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl Å¡ių argumentų nebepasisako.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui tam, kad bÅ«tų įvertinta baudžiamojo proceso trukmė, atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, nes pripažino teismų iÅ¡vadas dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės nepakankamai pagrįstomis ir motyvuotomis, kadangi proceso trukmė nebuvo įvertinta pagal visus teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Todėl byla apeliacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėjama nurodytoje apimtyje, atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.

28. Kai ieÅ¡kinio pagrindu nurodomos aplinkybės, kad baudžiamojo persekiojimo procesas buvo pernelyg ilgas, iÅ¡ esmės įvertinama, ar institucijų ir pareigÅ«nų veikla lėmė per ilgÄ proceso trukmę ir atitinkamai asmens teisės į tinkamÄ teismo procesÄ pažeidimÄ , nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamÄ teismo procesÄ , o BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Siekiant nustatyti, ar konkreti proceso trukmė buvo pagrįsta, turi bÅ«ti nustatyta, kiek laiko užtruko ir kiek laiko, pagrįstai vertinant, reikėtų konkretiems procesiniams veiksmams atlikti, kiek bÅ«tent užsitęsė procesas dėl konkretaus proceso dalyvių elgesio.

29. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje 2009 m. rugsėjo 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-2-00040-09 pagal požymius nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas“) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“), padarymo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus praneÅ¡imÄ , kad ieÅ¡kovei K.

J. galimai nepagrįstai buvo padidintas darbo užmokestis 2008 m. II ir III ketvirčiais, turint tikslÄ Ä¯gyti teisę į didelės vertės motinystės paÅ¡alpÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. 2010 m. liepos mėn. 26 d. buvo pareikÅ¡ti įtarimai ieÅ¡kovui K. J. dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas“), BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“), padarymo.

Ieškovei K. J. įtarimai dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas“) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“), padarymo pareikšti 2010 m. liepos mėn. 9 d. 2012 m. kovo 16 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

30. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-492-738/2013, kuriuo nusprendė: iÅ¡teisinti ieÅ¡kovÄ K. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; iÅ¡teisinti ieÅ¡kovę K. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusiÄ veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-608-478/2013 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2014 panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-493/2015 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmetė.

Dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindo 31. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiÅ«riu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga gali bÅ«ti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. IÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, Å¡ių veiksmų teisėtumÄ teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiÅ¡kai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius ir civilinės teisės įstatymus.

32. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ reiÅ¡kia laikÄ nuo oficialaus kompetentingos institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , iki galutinio sprendimo dėl pareikÅ¡to kaltinimo priėmimo (pvz., EŽTT sprendimas byloje Kravtas prieÅ¡ LietuvÄ , par. 35).

33. PraneÅ¡imas asmeniui apie įtarimÄ EŽTT praktikoje suprantamas neformaliai ir apima tikrinimÄ , ar įtariamojo situacija buvo iÅ¡ esmės paveikta (pvz., Kravtas prieÅ¡ LietuvÄ , par. 35). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i apibrėžtis gali apimti ir įvairias kitas baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančių institucijų taikomas priemones (iÅ¡skyrus oficialų įtarimo pareiÅ¡kimÄ ), kurios suponuoja tokį įtarimÄ ir daro esminį poveikį asmens padėčiai. Vienas iÅ¡ nagrinėjamai bylai aktualių tokio poveikio atvejų yra procesinės prievartos priemonių, susijusių su nuosavybės teisių apribojimu, taikymas (pvz., 2000 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Å leževičius prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 55479/00, par. 23–28; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje NorkÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 302/05, par. 35–36; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje FiÅ¡manas ir Griflit Ltd prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 23523/05, par. 35).

34. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovei K. J. įteiktas 2010 m. liepos 9 d., o ieÅ¡kovui K. J. 2010 m. liepos 26 d. (b. b. t. 20, b. l. 45-47, 152-154). Ikiteisminis tyrimas baigtas 2012 m. kovo 16 d. suraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ ir 2012 m. kovo 19 d. bylÄ perdavus Kauno rajono apylinkės teismui (Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui). Bylos nagrinėjimas trijų instancijų teismuose (pirmÄ ja instancija, apeliacine tvarka (2 kartus) ir kasacine tvarka) tęsėsi iki 2015 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismui priėmus ieÅ¡kovus iÅ¡teisinantį nuosprendį.

35. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovei K. J. dar iki praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – 2009 m. spalio 27 d. nutarimu laikinai apribotos K. J. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės paÅ¡alpas. Minėtas nutarimas tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siųstas vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, apie jį praneÅ¡ta K. J. (b. b. t. 2, b. l. 90–92). Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi tenkino K.

J. skundÄ ir 2009 m. spalio 27 d. nutarimÄ panaikino (b. b. t. 2, b. l. 126). Be to, tiriant 2009 m. rugsėjo 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus praneÅ¡imÄ dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, 2009 m. lapkričio 19 d. buvo paskirta užduotis atlikti objektų, t. y. Å«kininko K. J. Å«kio Å«kinės, komercinės, finansinės veiklos, tyrimÄ (b. b. t. 1, b. l. 145-147). Å ios užduoties atlikimui 2010 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos K. J. paprašė pateikti reikalingus dokumentus, kuriuos K.

J. 2009 m. kovo 25 d. pateikė (b. b. t. 1, b. l. 149–150).

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje suformuotas taisykles, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovei K. J. 2009 m. spalio 27 d. taikius procesinės prievartos priemones, jos situacija jau buvo paveikta tiek, kad tai prilygo „kaltinimui“ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu, todėl laikotarpis, kuris turi bÅ«ti įvertintas, nustatant baudžiamojo proceso trukmę jos atžvilgiu, prasidėjo minėtÄ dienÄ . Taigi baudžiamasis procesas jos (ieÅ¡kovės K.

J.) atžvilgiu iš viso truko 5 metus 4 mėnesius ir 6 dienas. Tačiau 2010 m. kovo 15 d. paprašius ieškovo K. J. pateikti reikalingus dokumentus užduočiai dėl finansinės veiklos tyrimo atlikti, tai nedarė jokio esminio poveikio jo padėčiai, nes tokiais veiksmais nebuvo taikytos procesinės poveikio priemonės ir šie veiksmai neturėjo jokios įtakos jo, kaip įtariamojo asmens, padėties susiformavimui. Todėl ieškovo K. J. atžvilgiu baudžiamojo proceso trukmė skaičiuotina nuo įtarimų jam pareiškimo, t. y. nuo 2010 m. liepos 26 d., ir truko apie 4 metus 7 mėnesius ir 7 dienas.

37. Tokia baudžiamojo proceso trukmė abiejų ieÅ¡kovų atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; EŽTT 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 45756/05; 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje G. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 51392/07; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje F. ir G. Ltd, peticijos Nr. 23523/05, par. 46), traktuojama kaip ilga. Tokia trukmė gali atitikti įmanomai trumpiausio laiko reikalavimÄ tik esant svarių jÄ pateisinančių aplinkybių.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausiÄ (įmanomai trumpiausiÄ ) procesÄ , vadovaujamasi Å¡iais kriterijais: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesÄ ; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui. Proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 36743/97, 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje NorkÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 302/05).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo iÅ¡vadÄ dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad nagrinėjamu atveju K. J. ir K. J. teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ nebuvo pažeistos.

40. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gana intensyviai atliekami įvairÅ«s ikiteisminio tyrimo veiksmai ir nebuvo tokio laikotarpio, kuriuo nebÅ«tų atliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai bÅ«tų pažeidę bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. lapkričio 19 d., 2010 m. vasario 22 d., 2010 m. lapkričio 23 d., 2010 m. lapkričio 24 d., 2011 m. vasario 8 d., 2011 m. sausio 17 d. buvo paskirtos užduotys specialistams (b. b. t. 1, b. l. 146-147, t. 2, b. l. 34-35, 43-45, 63-64, t. 7, b. l. 3-4, 5-7), 2010 m. kovo 25 d., 2011 m. vasario 1 d. reikalauti daiktai (b. b. t. 1, b. l. 150, t. 2, b. l. 37), 2011 m. sausio 4 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. gegužės 14 d., 2010 m. gegužės 19 d., 2010 m. gegužės 26 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. birželio 14 d., 2011 m. birželio 17 d., 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. gruodžio 28 d. rinkti duomenys ir informacija, 2011 m. sausio 15 d. atlikta krata (b. b. t. 2, b. l. 54-55), 2011 m. kovo 2 d. praÅ¡yta vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei daryti įraÅ¡us (b. b. t. 2, b. l. 85), reikalauti duomenys apie turtÄ , pajamų deklaracijas, Å«kio vykdomÄ veiklÄ , reikalauti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, duomenys iÅ¡ bankų, 2012 m. sausio 16-17 d. atlikta apžiÅ«ra (b. b. t. 16, b. l. 1-166), 2009 m. lapkričio 26 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. sausio 7 d., 2010 m. spalio 7 d., 2010 m. lapkričio 4 d., 2010 m. sausio 17 d., 2011 m. liepos 14 d. , 2011 m. sausio 12 d., 2011 m. vasario 21 d. apklausti liudytojai (b. b. t. 20, b. l. 1-18), 2010 m. birželio 21 d., 2010 m. liepos 9 d., 2010 m. liepos 26 d., 2010 m. rugpjūčio 16 d., 2012 m. vasario 13 d.

K. J. ir K. J. įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ , apklausti įtariamieji (b. b. t. 20, b. l. 45-48, 53-58, 59-63, 65, 143-145, 152-154, 155, 159-161, 162, 163-165, t. 21, b. l. 1-4, 6), 2015 m. sausio 22 d. suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas (b. b. t. 14, b. l. 3-42).

41. Nurodyta procesinių veiksmų seka, įvertinus tai, kad specialistams paskirtų užduočių atlikimas reikalauja pakankamai ilgo laiko tiek būtinos medžiagos surinkimo joms atlikti, tiek pačios užduoties atlikimo aspektu, leidžia spręsti, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas pareigūnų nepateisinamas neveikimas ar nepagrįstas delsimas atlikti proceso veiksmus, renkant įtarimams pagrįsti (ar atvirkščiai – jiems paneigti) reikalingus įrodymus. Beje, apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo, kokiais konkrečiais laikotarpiais valstybės institucijos, jų nuomone, veikė ne pagal baudžiamojo proceso normų reikalavimus ar nerūpestingai delsė atlikti tam tikrus veiksmus.

42. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad baudžiamoji byla dėl kelių finansinio pobÅ«džio veikų, susijusių su panaudojimu specifinės, tuo metu palyginti naujos apgaulingo Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų užvaldymo schemos, pasižymėjo tam tikru sudėtingumu, kadangi baudžiamajame procese reikėjo tirti tam tikrų ypatumų turinčio subjekto – Å«kininko (jo veikla palyginti lanksčiai teisiÅ¡kai reguliuojama), Å«kio – Å«kinę ir finansinę kelerių metų veiklÄ , identifikuoti, iÅ¡ įvairių Å¡altinių surinkti ir, panaudojant specialiÄ sias žinias, iÅ¡tirti gana didelį kiekį įvairių dokumentų ir duomenų, tai įgyvendinant ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti du Å«kinės finansinės veiklos tyrimai, taip pat kompiuteriuose ir kitose elektroninių duomenų saugojimo laikmenose esančios informacijos tyrimas, kurie bendrai užtruko apie 23 mėnesius (t. y. beveik 2 metus, kai visas ikiteisminis tyrimas truko 2 metus 5 mėnesius ir 19 dienų), surinkta, tiriama ir nagrinėjama daugelis kitų iÅ¡ įvairių institucijų gautų dokumentų.

43. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å«kinės finansinės veiklos tyrimų trukmei įtakos turėjo ir pačių įtariamųjų K. J. ir K. J. nors ir teisėtas, tačiau nesavalaikis elgesys, turėjęs įtakos bendrai proceso trukmei, t. y. 2010 m. birželio 14 d. gavus specialisto iÅ¡vadÄ , K. J. 2010 m. rugsėjo 15 d. pateikė papildomus dokumentus, pagrindžiančius K. J. darbo užmokestį, 2010 m. lapkričio 9 d. K. J. pateikė praÅ¡ymÄ papildomai apklausti specialistę dėl praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, o 2010 m. lapkričio 15 d. buvo gauti K.

J. ir K. J. praÅ¡ymai skirti pakartotinį Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ . Taigi vien dėl Å¡ių įtariamųjų veiksmų ikiteisminis tyrimas galimai pailgėjo apie 5 mėnesius, kadangi atsižvelgiant į tai, 2010 m. lapkričio 23 d. buvo paskirta užduotis atlikti papildomÄ Å«kininko K. J. Å«kio Å«kinės finansinės veiklos patikrinimÄ , ikiteisminis tyrimas dar prasitęsė. Be to, paskyrus užduotį atlikti papildomÄ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , K. J. 2011 m. vasario 3 d. pateikė kasos knygas, kurios buvo persiųstos prie 2010 m. lapkričio 23 d. užduoties atlikti tyrimÄ (b. b. t. 2, b. l. 22-40). 2011 m. vasario 8 d. paskirta dar viena užduotis atlikti Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ (b. b. t. 2, b. l. 43-45).

Papildoma specialisto iÅ¡vada gauta 2011 m. birželio 22 d., o tai reiÅ¡kia, kad tenkinant įtariamųjų praÅ¡ymus dėl pakartotinio Å«kinės finansinės veiklos tyrimo prireikė laiko ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ir nuo užduoties atlikti papildomÄ tyrimÄ iki jo atlikimo praėjo dar 7 mėnesiai.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, kuria perdavė nagrinėti bylÄ Kauno apygardos teismui iÅ¡ naujo, pažymėjo, kad kasaciniame skunde nurodomas baudžiamosios bylos medžiagÄ iÅ¡ esmės atitinkantis apie Å¡eÅ¡ių mėnesių trukmės (nuo 2011 m. liepos mėn. vidurio iki 2012 m. sausio mėn. vidurio) laikotarpis, kai procese faktiÅ¡kai nebuvo atliekama jokių tyrimo veiksmų. Kasacinis teismas nurodė, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos (be kita ko, praÅ¡ymų pratęsti tyrimo terminÄ ) matyti, kad svarbios įtakos tyrimo tęsimui Å¡iuo laikotarpiu turėjo laukimas dar 2011 m. sausio 17 d. paskirtos užduoties specialistui dėl informacijos kompiuterinėje laikmenoje tyrimo atlikimo iÅ¡vados, vėliau – poreikis jÄ iÅ¡analizuoti;

ši 2011 m. spalio 17 d. išvada buvo gauta 2011 m. spalio 25 d. (t. y. jos rengimas užtruko apie devynis mėnesius) (b. b. t. 2, b. l. 63–72), tuo tarpu 2011 m. spalio 26 d. prašyme pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus nurodoma, kad išvada dar negauta, o 2011 m. gruodžio 28 d. prašyme – kad skaitmeninės informacijos tyrimas buvo atliktas 2011 m. lapkričio 28 d. (b. b. t. 1, b. l. 87, 88). Minėtos išvados, kurios apimtis – 6 lapai, priedai buvo apžiūrėti 2012 m. sausio 16–17 d. (b. b. t. 16, b. l. 1–3).

Aptariamo laikotarpio pabaigoje buvo sprendžiami nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimai, tačiau tai padaryta akivaizdžiai netinkamai, dėl to kilo poreikis taisyti klaidas (prokurorui iš naujo kreiptis, o, galiausiai, pirmosios instancijos teismui spręsti dėl atitinkamų priemonių taikymo).

45. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio 2011 m. spalio 26 d. praÅ¡ymo pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ matyti, kad prokurorė kaip vienÄ iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pratęsimo priežasčių nurodė tai, jog 2011 m. sausio 17 d. yra paskirta užduotis dėl informacijos, esančios kompiuterinėje laikmenoje, iki Å¡io laiko tyrimo iÅ¡vados negautos (b. b. t. 1, b. l. 87). IÅ¡ byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro lydraščio, su kuriuo Kauno apskrities VPK buvo siunčiama specialisto iÅ¡vada, matyti, kad specialisto iÅ¡vada Kauno apskrities VPK buvo gauta 2011 m. spalio 25 d. ir 2011 m. spalio 26 d.

D. G. rezoliucija perduota prie bylos E. P.. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina pagrįstai tikėtina iÅ¡vada, kad 2011 m. spalio 26 d. ikiteisminį tyrimÄ atliekanti prokurorė R. R., teikdama vyriausiajam prokurorui T. S. praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, minėtos specialisto iÅ¡vados dar nebuvo gavusi. Tuo tarpu 2011 m. gruodžio 28 d. praÅ¡yme pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ prokurorė nepagrįstai kaip vienÄ iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pratęsimo priežasčių nurodė tai, jog skaitmeninės informacijos tyrimas atliktas tik 2011 m. lapkričio 28 d. (b. b. t. 1, b. l. 88), tačiau tokia tyrimo atlikimo data, tikėtina, nurodyta per klaidÄ (galimai 2011 m. spalio 28 d.).

Bet kuriuo atveju – nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas nepagrįstai ir turėjo įtakos ilgesnei baudžiamojo proceso trukmei, kadangi net ir 2011 m. spalio mėn. gavus minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ , ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams dar reikėjo iÅ¡analizuoti skaitmeninės informacijos tyrimo iÅ¡vadas ir priedus, kurie yra didelės apimties, teikti įtariamiesiems galutinius praneÅ¡imus apie įtarimus, atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taigi ikiteisminis tyrimas negalėjo bÅ«ti baigtas iÅ¡ karto gavus specialisto iÅ¡vadÄ .

46. Nors 2011 m. spalio 17 d. specialisto iÅ¡vada nėra didelės apimties (tik 6 lapai) (b. b. t. 2, b. l. 67-72), tačiau jos priedai, esantys kartu su specialisto iÅ¡vada pateiktame kompaktiniame diske (jame yra iÅ¡ tyrimui pateiktų kompiuterių atstatyti duomenys), baudžiamojoje byloje sudaro net 4 tomus (b. b. t. 16, 17, 18, 19). Nors baudžiamojoje byloje esantis apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėtas kompaktinis diskas ir jame esantys įraÅ¡ai, suraÅ¡ytas 2012 m. sausio 16-17 d., t. y. per 2 dienas, tačiau, darytina tikėtina iÅ¡vada, kad Å¡ių duomenų analizė ir įvertinimas truko gerokai ilgesnį laikotarpį, o minėtas 2 dienas užtruko tik paties protokolo suraÅ¡ymas, kadangi protokole yra tik trumpai apraÅ¡yti kompaktiniame diske esantys dokumentai (failai), nurodant jų pavadinimÄ , iÅ¡saugojimo datÄ , dydį ir pan., tačiau nenurodant ir nevertinant jų turinio, t. y. kokiÄ reikÅ¡mę turi minėti įrodymai tiriant nusikalstamas veikas.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniai veiksmai dėl informacijos, esančios kompiuterinėje laikmenoje, surinkimo, apdorojimo, ištyrimo ir įvertinimo vertintini, kaip pagrįstas įrodymų ikiteisminiame tyrime rinkimas, kadangi 2012 m. kovo 16 d. kaltinamajame akte 2011 m. spalio 17 d. specialisto išvada ir 2012 m. sausio 16/17 d. apžiūros protokolas nurodyti prie tyrimo metu surinktų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas. Be to, šia specialisto išvada ir jos priede (CD) esančiais duomenimis buvo remiamasi priimant tiek Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį (21 lapas 2 pastraipa), tiek Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį (19 lapas 2 pastraipa).

48. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. ir 2012 m. sausio 5 d. nutartimis buvo išspręsti K. J. ir K. J. laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimai (b. b. t. 3, b. l. 28-40). Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimis panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. ir 2012 m. sausio 5 d. nutartis tuo pagrindu, kad procesinių prievartos priemonių taikymo terminas jau buvo pasibaigęs, o terminui pasibaigus negali būti sprendžiamas klausimas dėl jo pratęsimo (b. b. t. 21, b. l. 180-182).

Be to, Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimis iÅ¡sprendė K. J. ir K. J. laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimus (b. b. t. 3, b. l. 1-4, 15-18, 23-26). Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 1S-1716-120/2011, 1S-1715-120/2011, 1S-1714-120/2011 panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis tuo pagrindu, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja turėjo nusiÅ¡alinti nuo Å¡ių klausimų nagrinėjimo.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad baudžiamojoje byloje minėtomis nutartimis buvo netinkamai sprendžiami procesinių prievartos priemonių taikymo klausimai neturėjo esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovų K. J. ir K. J. teisių pažeidimui baudžiamajame procese ir neturėjo jokios įtakos pačio proceso trukmei, kadangi, visų pirma, minėtų nutarčių priėmimo (panaikinimo) laikotarpiu buvo atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai (analizuojamos skaitmeninės informacijos tyrimo iÅ¡vados ir priedai, kurie, kaip jau minėta, didelės apimties, teikiami įtariamiesiems galutiniai praneÅ¡imai apie įtarimus, apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ , įtariamieji supažindinami su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pan.), antra, vėlesniais procesiniais sprendimais ieÅ¡kovų atžvilgiu vis tiek buvo pritaikytos procesinės prievartos priemonės.

50. Pažymėtina, kad ilgai ikiteisminio tyrimo trukmei byloje turėjo įtakos ir įtariamųjų elgesys įteikiant jiems praneÅ¡imus apie įtarimÄ bei juos apklausiant. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ K. J. buvo suraÅ¡ytas 2010 m. birželio 21 d. 2010 m. birželio 16 d. K. J. iÅ¡raÅ¡ytas Å¡aukimas atvykti į Kauno rajono policijos komisariatÄ 2010 m. birželio 22 d. (duomenų apie jo įteikimÄ byloje nėra). 2010 m. liepos 12 d. protokole dėl gynėjo atsisakymo K.

J. nurodė, kad pageidauja turėti advokatÄ pareiÅ¡kiant jam įtarimÄ ir apklausiant įtariamuoju. 2010 m. liepos 26 d. K. J. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . 2010 m. liepos 26 d. K. J. parodymų nedavė (b. b. t. 20, b. l. 38-48). IÅ¡ 2010 m. rugpjūčio 17 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad K. J. parodymus taip pat atsisakė duoti, parodymus davė tik 2010 m. rugsėjo 23 d. (b. b. t. 20, b. l. 56-58). Tai reiÅ¡kia, kad nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ K. J. iki jo parodymų dėl Å¡io įtarimo davimo dėl objektyvių priežasčių (neįteikto Å¡aukimo) ir įtariamojo veiksmų atsisakant duoti parodymus dar praėjo 3 mėnesių laikotarpis.

51. AnalogiÅ¡kai praneÅ¡imas apie įtarimÄ K. J. suraÅ¡ytas 2010 m. gegužės 28 d. K. J. iÅ¡raÅ¡ytas Å¡aukimas atvykti į Kauno rajono policijos komisariatÄ 2010 m. birželio 11 d. IÅ¡ 2010 m. birželio 11 d. tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad Å¡aukimo įteikti nepavyko, K. J. neradus namuose. 2010 m. birželio 11 d. K. J. iÅ¡raÅ¡ytas Å¡aukimas atvykti į Kauno rajono policijos komisariatÄ 2010 m. birželio 14 d. (duomenų apie jo įteikimÄ byloje nėra). 2010 m. birželio 16 d. K. J. iÅ¡raÅ¡ytas Å¡aukimas atvykti į Kauno rajono policijos komisariatÄ 2010 m. birželio 21 d. (duomenų apie jo įteikimÄ byloje nėra). 2010 m. birželio 21 d.

K. J. atsisakė pasiraÅ¡yti praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . K. J. taip pat buvo kviečiama atvykti į Kauno rajono policijos komisariatÄ 2010 m. liepos 8 d. ir 2010 m. liepos 9 d. 2010 m. liepos 9 d. K. J. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . 2010 m. liepos 9 d. K. J. parodymų nedavė. IÅ¡ 2010 m. rugpjūčio 17 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad K. J. parodymus taip pat atsisakė duoti, parodymus davė tik 2010 m. rugsėjo 23 d. (b. b. t. 20, b. l. 124-165). Taigi ir Å¡iuo atveju ikiteisminis tyrimas ne dėl ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų veiksmų, o dėl įtariamųjų tam tikros delsimo taktikos prasitęsė beveik 4 mėnesiais.

52. Nors naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta piktnaudžiavimo atvejų, negali bÅ«ti laikomas siekiu vilkinti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau įvairių skundų, praÅ¡ymų teikimas, įtariamųjų procesinis elgesys neabejotinai turėjo reikÅ¡mės bendrai ikiteisminio tyrimo trukmei ir prisidėjo prie proceso užtęsimo. Be jau nurodytų įtariamųjų praÅ¡ymų, jų tam tikro procesinio elgesio padarinių įtakos baudžiamojo proceso trukmei turėjo ir įtariamųjų skundų teikimas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai K. J. ir K. J. ikiteisminio tyrimo metu teikė skundus dėl nutarimų (nutarčių) dėl nuosavybės teisių apribojimo (b. b. t. 2, b. l. 94-95, 126, 128-130, 135, 145-146, t. 21, b. l. 180-182), BPK 215 straipsnio taikymo ir ikiteisminio turimo užbaigimo per protingÄ laikÄ (b. b. t. 1, b. l. 82-83), kratos atlikimo ir kratos metu paimtų daiktų grÄ Å¾inimo (b. b. t. 2, b. l. 56-57), ikiteisminį tyrimÄ atliekančios prokurorės nuÅ¡alinimo (b. b .t. 21, b. l. 39-40).

53. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį tai, kad baudžiamojo proceso trukmei įtakos turėjo ir ieÅ¡kovų ar jų gynėjo praÅ¡ymai atidėti teismo posėdžius. BylÄ nagrinėjant pirmÄ ja instancija ieÅ¡kovų ar jų gynėjo praÅ¡ymu buvo atidėti (paskelbtos pertraukos) Å¡ie teismo posėdžiai: 2012 m. liepos 2 d. (neatvyko kaltinamųjų advokatas), 2012 m. spalio 18 d. (kaltinamieji nutraukė atstovavimo sutartį su advokatu), 2012 m. lapkričio 6 d. (kaltinamųjų advokato praÅ¡ymas iÅ¡kviesti liudytojus, specialistę apklausai), 2012 m. gruodžio 20 d. kaltinamųjų advokatas prašė apklausti abi specialistes viename teismo posėdyje, nes jų teiktos iÅ¡vados skiriasi), 2013 m. vasario 6 d. (kaltinamųjų praÅ¡ymas pasiruoÅ¡ti prieÅ¡ duodant parodymus), 2013 m. kovo 28 d. (kaltinamųjų advokato praÅ¡ymas suteikti galimybę pateikti dokumentus, paneigiančius prokurorės pateiktus duomenis).

54. Kiti posėdžiai buvo atidėti dėl šių priežasčių: 2012 m. rugsėjo 19 d. paskelbta teismo posėdžio pertrauka, nes nutarta iškviesti liudytojus; 2013 m. vasario 15 d. paskelbta teismo posėdžio pertrauka (prokurorės prašymu – dėl to, kad po liudytojų parodymų iškilo būtinybė surinkti papildomus įrodymus, po posėdžio yra pateiktas naujas rašytinis įrodymas – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras raštas); 2013 m. balandžio 4 d. baigiamosios kalbos, atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas.

Apeliacinėje instancijoje nustatytos Å¡ios teismo posėdžių atidėjimo priežastys: 2013 m. liepos 23 d. bylos nagrinėjimas atidėtas dėl prokurorės atostogų; 2013 m. rugsėjo 6 d. bylos nagrinėjimas atidėtas, nes tinkamai nepraneÅ¡ta apie posėdį civiliniam ieÅ¡kovui; 2013 m. spalio 2 d. atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas. AntrÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme: 2014 m. rugpjūčio 18 d. bylos nagrinėjimas atidėtas dėl prokurorės atostogų ir ieÅ¡kovų gynėjo praÅ¡ymo (jo iÅ¡vykimo); 2014 m. spalio 15 d. paskelbta pertrauka, nutarta iÅ¡kviesti liudytojus, specialistÄ , prokurorė įpareigota organizuoti R.

P. sodo apžiÅ«ros atlikimÄ ; 2014 m. lapkričio 24 d. paskelbta pertrauka, nutarta pakartotinai iÅ¡kviesti specialistÄ , kuris neatvyko, kitÄ specialistę, auditorių, kad paaiÅ¡kintų savo iÅ¡vadÄ ; 2014 m. gruodžio 16 d. paskelbta pertrauka, nutarta pakartotinai iÅ¡kviesti specialistÄ , kuris neatvyko (pavesta prokurorei užtikrinti jo dalyvavimÄ ); 2015 m. sausio 19 d. baigiamosios kalbos, atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas.

55. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nors daugiau teismo posėdžių buvo atidėta ne kaltinamųjų praÅ¡ymu, o dėl kitų priežasčių, nurodytos teismo posėdžių atidėjimo priežastys pripažintinos turinčiomis labiau objektyvų pagrindÄ , nei patvirtinančiomis nepagrįstÄ ir neoperatyvų baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ , Å¡ios priežastys vertintinos, kaip teismo siekis teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Atsižvelgtina į tai, kad daugiau posėdžių vyko bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka, tačiau bÅ«tent bylos grÄ Å¾inimas nagrinėti iÅ¡ naujo suponavo bÅ«tinybę kiek galima visapusiÅ¡kiau iÅ¡nagrinėti baudžiamosios bylos medžiagÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžiai nebuvo atidedami nepagrįstai ilgam terminui, jie vyko nuolat, todėl negalima įžvelgti nerÅ«pestingo pareigų vykdymo.

56. Be to, tuo atveju, kai prie proceso pailginimo prisidėjo ir valstybės institucijos, ir asmuo, dėl kurio vyksta procesas, vertinant įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo laikymÄ si, reikÅ¡mingas kiekvienos Å¡alies tokio prisidėjimo nustatymas ir palyginimas. Tai, kad kaltinamasis ir valstybės institucijos prie proceso trukmės pailginimo prisidėjo po lygiai, atsižvelgiant ir į kitas proceso trukmės vertinimui svarbias aplinkybes, gali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vadai, kad procesas nebuvo pernelyg ilgas (pvz., EŽTT 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Wr?blewski prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 52077/99; taip pat žr. 2010 m. birželio 17 d. sprendimÄ byloje Roslov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 40616/02).

57. Kaip jau minėta, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

58. Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog Kauno apylinkės teismui 2013 m. balandžio 30 d. priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį kaltinimÄ palaikantys prokurorai teikė apeliacinį ir kasacinį skundus, dėl ko baudžiamasis procesas vyko beveik 3 metus. Apeliacinio ir kasacinio skundo dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio panaikinimo pateikimas savo esme nėra neteisėtas veiksmas, atvirkščiai, tai yra BPK numatyta teisėta priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo forma. Tai, kad kasacinis teismas grÄ Å¾ino bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡ esmės patvirtina, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo akivaizdus, o reikėjo iÅ¡samesnio bylos duomenų iÅ¡nagrinėjimo.

59. Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2014 nutartimi, kuria panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavo, kad ne visi bylos duomenys iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai, teismų pateikti motyvai nėra įtikinami, o iÅ¡vados dėl Å«kininko Å«kio veiklos ir darbo santykių realumo padarytos nepaÅ¡alinus esminių prieÅ¡taravimų tarp bylos duomenų, t. y. teismas nepaisė iÅ¡ BPK 20 straipsnio kylančio reikalavimo savo iÅ¡vadas grįsti iÅ¡samia bylos duomenų analize, įrodymų viseto įvertinimu, o kartu buvo pažeistos ir BPK nuostatos, įpareigojančios teismus tinkamai motyvuoti priimtus sprendimus.

Taigi Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis panaikinta ir baudžiamoji byla antrÄ kartÄ apeliacine tvarka nagrinėta ne dėl akivaizdžios teismo klaidos, turėjusios esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, bet dėl nepakankamo iÅ¡vadų pagrįstumo, bylos duomenų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumo. Pažymėtina, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus antrÄ kartÄ apeliacine tvarka buvo priimtas analogiÅ¡kas sprendimas, t. y. iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kas tik patvirtina faktÄ , jog ir pirmÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, jokia akivaizdi teismo klaida nebuvo padaryta.

60. Ä®vertinusi ikiteisminio tyrimo eigos ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ne tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo padarytų klaidų, kurios bÅ«tų turėję tiesioginės įtakos baudžiamojo proceso trukmei, taip pat nenustatyta ir Å¡ių pareigÅ«nų nerÅ«pestingo elgesio atliekant proceso veiksmus faktų. Pakankamai ilgai proceso trukmei tam tikra ir ne mažesne dalimi įtakos turėjo ir pačių kaltinamųjų veiksmai, kurie nors ir nelaikytini neteisėtais, o atliktais tik realizuojant savo teisę į gynybÄ , tačiau neabejotinai turėjo reikÅ¡mės proceso trukmei.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvų pagrindu nenustatytas pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 61. IeÅ¡kovų apeliacinio skundo netenkinus, laikytina, kad sprendimas priimtas ne jų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems neatlyginamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė