3dc40f08-13b2-4d2c-b0f0-c97b105e2906 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-4-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01109-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                  2.5.1; 3.2.4.1; 3.2.4.9.6; 3.3.1.20(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,sekretoriaujant Editai Vazgienei, Reginai Mockevičienei,dalyvaujant apelianto A.

K. teisių perėmėjams A. K., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, Ž. K., ieÅ¡kovui K. K., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. K. (teisių perėmėjai A. K., A. K., Ž. K., L. M.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notaro biuro notarei A.

Ž. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė teismo panaikinti 2011 m. rugsėjo 2 d. gyvenamojo namo dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp O. K. ir A. K., patvirtintÄ Garliavos miesto notarų biuro notarės A. Ž. (notarinio registro Nr. AŽ-1231).IeÅ¡kovas nurodė, kad jam po motinos mirties paaiÅ¡kėjo apie neteisėtai sudarytÄ nekilnojamojo turto perleidimo atsakovui sandorį. 2011 m. rugsėjo 2 d. gyvenamojo namo dovanojimo sutartimi O.

K. padovanojo broliui (atsakovui) gyvenamÄ jį namÄ , kiemo statinius, žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui kilo pagrįstų abejonių, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta O. K. laisva valia. O. K. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno Å¡iame name kartu su atsakovu ir jo Å¡eima, buvo silpnos sveikatos, nes po maždaug prieÅ¡ 10 metų patirto stipraus insulto negalėjo vaikščioti, galėjo tik atsisėsti. Paskutiniais metais itin paÅ¡lijo sveikata, sutriko atmintis, regėjimas, vėliau pradėjo nepažinti žmonių, Å¡eimos narių.

Nuo 2007 m. kovo 8 d. O. K. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kadangi atsakovas su savo Å¡eima gyveno pas motinÄ , todėl jis savo nuožiÅ«ra ja rÅ«pinosi, darė jai įtakÄ . IeÅ¡kovas apsilankymų pas motinÄ metu 2011 metų rudenį pastebėjo, jog ji yra prislėgta, iÅ¡gÄ sdinta, nedaug kÄ pasakodavo, apsiverkdavo. Atsakovas sudarė aplinkybes, leidžiančias motinai O. K. suprasti, jog ji yra nuo jo visapusiÅ¡kai priklausoma. Todėl O. K. dėl minėtų aplinkybių, ekonominio priklausomumo, psichologinio spaudimo buvo priversta pasiraÅ¡yti 2011 m. rugsėjo 2 d. gyvenamojo namo dovanojimo sutartį.

Kadangi sandoriu nėra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji, laisva valia, motina nesupratusi atliekamų veiksmų esmės, todėl ieÅ¡kovas sandorį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jo netenkinti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su mama O. K. atsakovo Å¡eima gyveno visÄ laikÄ , vedė bendrÄ Å«kį, niekada nesipyko. Mirus sutuoktiniui, O. K. leido sÅ«naus Å¡eimai rekonstruoti namÄ . Atsakovas prie gyvenamojo namo pristatė mÅ«rinį priestatÄ , pasistatė Å«kinį pastatÄ su garažu, nors motinai to visiÅ¡kai nereikėjo (nei papildomo ploto, nei garažo).

Esant geriems santykiams su motina, atsakovas nereikalavo, kad gyvenamojo namo pagerinimai ir priklausiniai bÅ«tų įforminti jo vardu. O. K. negalia buvo tik fizinė, nes ji sunkiai judėjo. Ji niekada nesirgo ir nebuvo gydoma dėl psichinės negalios. Iki pat savo mirties ji suvokė, kÄ daro ji pati ir kiti Å¡eimos nariai, suvokė savo veiksmus, bendravimas su ja buvo normalus. Suprasdama, kad namas buvo pagerintas atsakovo ir jo lėšomis, kad reikalinga namÄ ir žemės sklypÄ Ä¯forminti tikrojo savininko vardu, sudarė dovanojimo sandorį, kuriuo iÅ¡reikÅ¡ta jos tikroji valia.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį: pripažino negaliojančia 2011 m. rugsėjo 2 d. tarp O. K. ir A. K. sudarytÄ gyvenamojo namo, kiemo statinių, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. AŽ-1231, patvirtintÄ Kauno rajono savivaldybės Garliavos miesto notarų biuro notarės A. Ž. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 615 Lt žyminį mokestį, 1 600 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidas, 1 334,50 Lt už ekspertizės atlikimÄ , o iÅ¡ atsakovo valstybei – 85,63 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas ir 612 Lt žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. AŽ-1231 O. K. padovanojo sÅ«nui A. K. gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius bei žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). O. K. mirė (duomenys neskelbtini). Specialus nuolatinės slaugos poreikis O. K. buvo nustatytas nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2010 m. kovo 8 d., vėliau pratęstas nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2013 m. gegužės 28 d. Teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi paskyrė pomirtinę O. K. teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri 2013 m. sausio 10 d. teismo psichiatrinės ekspertizės aktu Nr. 83TPK-10/2012 nustatė, kad O.

K. sandorio sudarymo metu sirgo kraujagysline demencija, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2013 m. rugsėjo 10–19 d. pakartotinės pomirtinės ekspertizės iÅ¡vadose nurodoma, kad O. K. 2011 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sandorio sudarymo ir pasiraÅ¡ymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, nes sirgo kraujagysline silpnaprotyste, tokia bÅ«sena atsirado maždaug apie 2007 metus ir tęsėsi iki mirties. O. K. diagnozuotas psichikos sutrikimas – kraujagyslinė silpnaprotystė galėjo įtakoti jos veiksmus ir valiÄ sudarant dovanojimo sutartį.

Teismas, vertindamas ekspertizės iÅ¡vadas, nurodė, kad Å¡ias iÅ¡vadas vienu atveju padarė dviejų teismo ekspertų komisija, pakartotinės pomirtinės ekspertizės atveju – trijų teismo ekspertų komisija, ekspertizės grindžiamos O. K. medicininiuose dokumentuose esančiais įraÅ¡ais apie jos sveikatos bÅ«klę, iÅ¡vados yra iÅ¡samiai motyvuotos, atspindėta sveikatos duomenų analizė, todėl sÄ ryÅ¡yje su O. K. sveikatos ir ligos istorijoje esančiais duomenimis sudarė teisiÅ¡kai pagrįstÄ pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijamos sutarties sudarymo metu O.

K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Teismas duomenų bei įrodymų, keliančių abejones dėl ekspertizių iÅ¡vadų pagrįstumo, byloje nenustatė, jų nepateikė ir atsakovas. Atsakovas O. K. laisvÄ apsisprendimÄ sudaryti dovanojimo sutartį jo naudai įrodinėjo tik liudytojų parodymais, kurie yra prieÅ¡taraujantys tarpusavyje, todėl nesudaro pagrindo atmesti bei paneigti ekspertų iÅ¡vadas. Nors dovanojimo sandorį tvirtinusi notarė ir nurodė, jog įsitikino O.

K. valia pokalbio metu, tačiau teismas vertino, kad notarė neturi specialių medicininių, psichiatrinių žinių, kad galėtų tinkamai įvertinti O. K. psichikos būklę dovanojimo sutarties sudarymo metu. Todėl tai, kad išoriškai O. K. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialistų – teismo ekspertų, turinčių tam specialių žinių – išvadų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje išklausytų šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei susipažinęs su teismo pomirtinių ekspertizių išvadomis, sprendė, kad O.

K. 2011 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, jų valdyti, todėl Å¡iÄ sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį prašė tenkinti CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančius argumentus, sprendė, kad Å¡alių elgesys ir dovanojimo sutarties sudarymo sÄ lygos nesuteikia pagrindo besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai, kad O. K. buvo priversta sudaryti sandorį, t. y. padovanoti turtÄ dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sÄ lygomis.

Teismas iÅ¡ įrodymų visumos padaręs iÅ¡vadÄ , kad mirusioji O. K. dovanojimo sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir tinkamai jų valdyti, ieÅ¡kinį tenkino CK 1.89 straipsnio pagrindu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieÅ¡kovui net neginčijus sandorio CK 1.89 straipsnio pagrindu ir neteikiant paaiÅ¡kinimų, kad O.

K. bÅ«tų buvusi tokios psichinės bÅ«klės, jog negalėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, o teismas, prieÅ¡ skirdamas pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, nenurodė atsakovui, kad yra bÅ«tina atsikirtinėti į tas aplinkybes, jog O. K. ginčo sandorio sudarymo metu neva nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti. Kadangi ekspertizės aktai buvo priimti nesant O. K. gydžiusių gydytojų parodymų, todėl, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ekspertizės netikslumus, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ apklausti O.

K. gydžiusiÄ gydytojÄ ir bent vienÄ ekspertizę atlikusį ekspertÄ . Å ios gydytojos parodymai bÅ«tų patvirtinę esminę aplinkybę, kad O. K. nebuvo konstatuota pastoviai iÅ¡reikÅ¡tų psichikos sutrikimų, todėl bÅ«tų itin reikÅ¡mingi siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ ir nustatyti, ar O. K. ginčijamo sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. Tačiau teismas, netenkinęs Å¡io praÅ¡ymo ir tai motyvuodamas bylos nagrinėjimo užvilkinimu, nepagrįstai suabsoliutino proceso koncentracijos principÄ , tačiau pažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, atsakovo teisę pagrįsti atsikirtimus į ieÅ¡kinį, neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad O. K. ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti. Nors sprendime teismas nurodo, kad vertino įrodymų visumÄ , tačiau 2013 m. spalio 31 d. vykusio teismo posėdžio metu nuspręsdamas atsisakyti apklausti O. K. gydžiusiÄ gydytojÄ , akivaizdžiai iÅ¡dėstė nuostatÄ , kad ekspertizių aktai jam yra pakankami įrodymai apie O.

K. psichinę bÅ«klę ginčo sandorio sudarymo metu. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog nėra jokio pagrindo nesivadovauti ekspertizių aktais. Abejones dėl Å¡ių ekspertizių iÅ¡vadų pagrįstumo atsakovas pareiÅ¡kė vos tik su jomis susipažinęs, tai patvirtina jo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo bei pateiktas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65-1-01748-13 dėl dokumento klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ , kuriame jis iÅ¡dėstė įtarimus, kad gydytoja psichiatrė G.

T. galimai suklastojo protinės bÅ«klės tyrimÄ (MMSE), kadangi jį atliko neapžiÅ«rėjusi pacientės ir nesilankiusi pas jÄ namuose). Be to, teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje iÅ¡vardijo liudytojų parodymus, tačiau jų nevertino, jais remdamasis nepadarė absoliučiai jokios iÅ¡vados, t. y. neįvertino įrodymų visumos. Net paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja ekspertizių iÅ¡vadoms, o ieÅ¡kovo liudytojai nepateikė jokios informacijos apie O. K. psichinę bÅ«klę. Atsakovo liudytojai patvirtino, kad O.

K. visiškai suprato savo veiksmus, ji orientavosi aplinkoje, šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems, be to, liudijo ne tik giminaičiai, bet ir kaimynai, buvę nuomininkai. Todėl nepagrįsta ir teismo išvada, kad byloje nėra duomenų bei įrodymų, kurie keltų abejones dėl ekspertizių išvadų pagrįstumo ir kad atsakovas tokių nepateikė. Teismas pats pripažino, kad svarbu nustatyti, ar asmuo ginčijamo sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, tačiau byloje nėra jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų O.

K. psichinę bÅ«senÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu. Pakartotinės ekspertizės akte nurodyta, jog iki sandorio sudarymo paskutinis įraÅ¡as medicininiuose dokumentuose atliktas 2010 m. birželio 11 d., nurodant tik dėl sauskelnių įsigijimo. Kadangi paskutiniai medicininiai įraÅ¡ai padaryti prieÅ¡ daugiau kaip vienerius metus iki sandorio, todėl buvo bÅ«tina liudytoja apklausti sandorį tvirtinusiÄ ir su O. K. bendravusiÄ notarę, kuri atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad O. K. puikiai orientavosi erdvėje.

Be to, teismas visiÅ¡kai nevertino 2011 m. rugsėjo 27 d. Kraujagyslių chirurgijos skyriaus iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų, kuriame konstatuojama, kad O. K., atlikus tyrimus ambulatoriÅ¡kai ir jÄ iÅ¡raÅ¡ant, yra geros bÅ«klės, iÅ¡raÅ¡oma tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Akivaizdu, kad jos sveikata po patirto susirgimo buvo pagerėjusi, jai nebuvo reikalingas tolimesnis intensyvus gydymas ir ji pati dėl psichikos sutrikimų nesiskundė. Teismas taip pat neatsižvelgė į faktinę situacijÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu ir nevertino Å¡io sandorio sudarymo priežasčių.

Atsakovas su motina namų valdoje, kuriÄ motina ginčijamu sandoriu padovanojo atsakovui, gyveno nuo pat gimimo, jis rÅ«pinosi namų valda, jÄ prižiÅ«rėjo, rekonstravo, laikė save bendraturčiu, iÅ¡ esmės pagerinusiu gyvenamÄ jį namÄ ir pastačiusiu garaÅ¾Ä bei Å«kinį pastatÄ , todėl dovanojimo sutarties sudarymas visiÅ¡kai logiÅ¡kas ir teisingas O. K. sprendimas, kurį ji padarė niekieno neverčiama. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ginÄÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.), o ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.

Byloje atliktų dviejų ekspertizių išvados yra prieštaringos. Pirmojoje nustatyta, jog O. K. kraujagyslinė demencija konstatuota 2011 m. rugsėjo 6 d., t. y. ginčijamos sutarties sudarymo metu, tuo tarpu pakartotinės ekspertizės metu buvo padaryta išvada, jog O. K. dovanojimo sutarties sudarymo metu sirgo kraujagysline silpnaprotyste, kuri atsirado apie 2007 metus ir tęsėsi iki mirties. Šios išvados prieštarauja ir O. K. gydytojos parodymams, patvirtintiems notaro, kuriuose gydytoja pažymi, jog O.

K. sirgo depresija apie 2008 metus, tačiau minėtas susirgimas buvo epizodinis, susijęs su pablogėjusia fizine būkle. Įrašai medicininiuose dokumentuose taip pat patvirtina, jog O. K. psichinė būsena buvo pablogėjusi būtent 2007 metais ir šie įrašai atitinka gydytojos parodymus, kad pacientė tuo metu sirgo depresija. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienoje ekspertizėje nebuvo vertinama, kokie vaistai buvo skiriami O. K., ar jos emocinė būklė pakito po jų skyrimo, ar nuotaikų kaita buvo epizodinė, ar pastovi, t. y. nebuvo susistemintas pacientės gydymas ir jo įtaka jos psichinei būsenai.

Å ios aplinkybės buvo pakankama priežastis pirmosios instancijos teismui nesiremti ekspertų iÅ¡vadomis. IÅ¡ medicininių dokumentų įrašų matyti, kad 2007–2008 metais, kuomet buvo siekiama pagerinti O. K. emocinę bÅ«senÄ , ji buvo lankoma namuose nuolat, taip pat stacionarizuota ligoninėje: 2007 m. vasario 27 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. kovo 8 d., 2007 m. kovo 11–28 d., 2007 m. gegužės 10 d., 2007 m. rugpjūčio 7 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. gegužės 8 d., 2008 m. liepos 29 d.

Tuomet po 2008 metų psichiatro konsultacijos O. K. bÅ«klė akivaizdžiai pagerėjo, ji iÅ¡ tiesų daugiau nebebuvo konsultuota psichiatro, nors medicininiuose dokumentuose yra padarytas 2010 m. gegužės 28 d. įraÅ¡as, jog ji neva konsultuota psichiatro, tačiau dėl Å¡io dokumento suklastojimo fakto atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau teismas nevertino argumentų dėl Å¡io psichiatro įraÅ¡o suklastojimo ir neatliko CPK 300 straipsnyje nustatytos pareigos praneÅ¡ti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymių turinčius asmens veiksmus.

Todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės buvo atliktos vadovaujantis galimai suklastotais medicininiais dokumentais, neatsižvelgiant į jų neiÅ¡samumÄ , neatitikimÄ liudytojų parodymams bei notaro paaiÅ¡kinimams, todėl pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktais vadovavosi nepagrįstai. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas yra O. K. sÅ«nus, įpėdinis, iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ priimti jos palikimÄ , tokiu bÅ«du perimdamas jos materialinę teisę ginčyti dovanojimo sutartį.

Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu pagal Å¡io asmens ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinį toks asmuo turi galimybę pareikÅ¡ti pasibaigus veiksmų suvokimÄ ir jų valdymÄ ribojusiai bÅ«senai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytinÄ sandorį sudaręs asmuo mirė, vadovaujantis CK 5.1 straipsniu teisė pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį pereina jo teisių perėmėjams.

Tačiau byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad ieÅ¡kovas per tris mėnesius nuo palikimo priėmimo bÅ«tų kreipęsis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovas yra įstojęs į paveldėjimo santykius. IeÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog turėjo teisę pareikÅ¡ti šį ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu, o pirmosios instancijos teismas minėtos ieÅ¡kovo teisės turėjimo/neturėjimo nesiaiÅ¡kino ir netyrė.

Tik pateikus liudijimÄ apie O. K. palikimÄ priėmusius įpėdinius teismas galėjo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimo nekeisti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad nepagrįsti atsakovo skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo, netenkinant jo praÅ¡ymo apklausti O. K. gydžiusiÄ gydytojÄ . PraÅ¡ymas buvo pateiktas jau po ekspertizių, baigiant bylÄ nagrinėti teismo posėdyje.

Atsakovo praÅ¡ymu teismas pirmiausia apklausė liudytojus, paskyrė atlikti vienÄ , paskui kitÄ ekspertizę, todėl rungtyniÅ¡kumo principas nebuvo pažeistas. Be to, atsakovo atstovas nenurodė teismui jokios naujos aplinkybės, dėl kurios bÅ«tų bÅ«tina apklausti papildomai naujÄ liudytojÄ . O. K. sveikatos bÅ«klė iki mirties buvo nustatyta ir įvertinta pagal didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčius oficialius raÅ¡ytinius įrodymus: asmens sveikatos istorijÄ , ekspertų iÅ¡vadas. Teismas tirdamas, vertindamas visas abiejų Å¡alių iÅ¡keltas aplinkybes apklausė daug liudytojų, buvo atliktos dvi ekspertizės, visas procesas užtruko netrumpÄ laiko tarpÄ .

Teismas pagrįstai vadovavosi tiek pirminės, tiek pakartotinės ekspertizės aktais, nes jos viena kitai neprieÅ¡taravo, o tik papildė viena kitÄ . Tai patvirtina, kad teismo priimtas sprendimas nėra formalus. Nors skunde teigiama, kad medicininiuose įraÅ¡uose 2010 m. gegužės 28 d. padarytas įraÅ¡as yra suklastotas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o bylos nagrinėjimo metu atsakovas pareiÅ¡kimų dėl galimo įraÅ¡o suklastojimo nereiÅ¡kė, neprašė skirti raÅ¡ysenos ar kitos rÅ«Å¡ies ekspertizės dėl asmens sveikatos istorijoje esančio įraÅ¡o.

Kadangi įstatymas neįpareigoja ieÅ¡kovÄ nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas, taikydamas ieÅ¡kovo nenurodytÄ teisinį pagrindÄ , peržengė reikalavimo ribas. Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančios CK 1.89 straipsnio pagrindu, o pirmosios instancijos teismas minėtos ieÅ¡kovo teisės neiÅ¡aiÅ¡kino ir netyrė. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai įstatyminiai įpėdiniai, bÅ«dami potencialÅ«s mirusiojo teisių perėmėjai, jų negali perimti tik dėl to, kad Å¡ios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, Å¡is galimai neteisėtas sandoris tampa kliÅ«timi įpėdiniui tapti teisių perėmėju.

Todėl nesuteikimas teisės tokiam įpėdiniui ginčyti jų teises pažeidžiančio sandorio prieÅ¡tarautų sandorio negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumÄ ir teisės į teisminę gynybÄ principui. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas yra iÅ¡ esmės pagerinęs namÄ , neturi jokių sÄ sajų su nagrinėjamu ginču, t. y. sandorio ginčijamu, kai asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. AŽ-1231 O.

K. padovanojo sÅ«nui A. K. gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius bei žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). O. K. mirė (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas K. K., O. K. sÅ«nus, ginčijo dovanojimo sandorį. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. K. apeliacinį skundÄ , 2014 m. liepos 1 d. nutartimi skundÄ atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo A. K. kasacinį skundÄ , 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino 2014 m. liepos 1 d.

Kauno apygardos teismo nutartį ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos papildomos svarbios byloje aplinkybės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kiekvienÄ iÅ¡ ginčo Å¡alių palaikantys liudytojai įrodinėjo prieÅ¡ingas aplinkybes, todėl bylÄ nagrinėjantys teismai turėjo itin atidžiai vertinti liudytojų parodymus, kuriems neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiÅ«ris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus.

Kolegija nurodė, kad turi bÅ«ti įvertintos ir sandorio sudarymo aplinkybės (O. K. ilgus metus gyveno su atsakovu kartu ginčo name, kurį atsakovas rekonstravo, buvo jo prižiÅ«rima). Kolegija iÅ¡ bylos duomenų sprendė, kad O. K. neturėjo aiÅ¡kiai suformuluotos pozicijos, kam ji norėtų palikti ginčo namÄ , todėl, kad bÅ«tų galima teigti, jog sudaryta dovanojimo sutartis neatitiko jos vidinės valios, surinkti kuo daugiau prieÅ¡taravimus Å¡alinančių įrodymų, detaliau analizuoti, ar O.

K. turėjo ne tik fizinių, bet ir psichinių problemų. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Tai yra jų vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Sandorių negaliojimo institutas turi dvejopÄ paskirtį. Visų pirma yra siekiama užtikrinti civiliniuose santykiuose teisėtumÄ , tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ , todėl kiekvienu atveju teismas turi analizuoti ne tik ginčijamo sandorio turinį, bet ir jo sudarymo aplinkybes, galėjusias lemti jį sudariusio asmens vidinės valios ir jos iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos skirtumus.Pažymėtina, kad Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Teismas turi įvertinti įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).Sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios bÅ«senos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, reikÅ¡minga tai, ar sandorio Å¡alis suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pati sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė.

Pastebėtina, kad sandorio Å¡alies gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant pačios sandorio Å¡alies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie sandorio Å¡alies sveikatos bÅ«klę. Teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, t. y. turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Nagrinėjant apeliacinį skundÄ iÅ¡ naujo, su sprendimu nesutiko apeliantas (atsakovas) A.

K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi dalyvauti byloje vietoje apelianto A. K. įtraukti jo teisių perėmėjai A. K., A. K., Ž. K., L. M. A. K., Ž. K., L. M., dalyvaudami teismo posėdyje apeliacinį skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti. A. K. teismo posėdžiuose nedalyvavo, nuomonės dėl skundo nepareiÅ¡kė. Apeliantas A. K., jo teisių perėmėjai teismo posėdžių metu aiÅ¡kino, kad O. K. turėjo tik fizinę negaliÄ , t. y. sunkiai vaikščiojo, tačiau iki pat mirties suprato, kÄ daro, pažinojo artimuosius, bendraudavo su jÄ lankančiais kaimynais.

Dovanojimo sandorį sudarė laisva savo valia. A. K. Å¡eima prižiÅ«rėjo O. K., ja rÅ«pinosi iki jos mirties. Apeliantas, mamai neprieÅ¡taraujant, savo lėšomis rekonstravo namÄ . Apeliacinėje instancijoje apklausta eilė liudytojų, tiek apeliantų (L. A., V. R., D. D., L. V., V. R., J. V., D. K.), tiek ieÅ¡kovo (D. G.) praÅ¡ymu, taip pat teismo iniciatyva iÅ¡kviestos ir apklaustos O. K. gydžiusios gydytojos, apeliantas pateikė VÅ¡Ä® Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2014 m. rugsėjo 2 d. specialisto iÅ¡vadÄ , apelianto praÅ¡ymu 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta dar viena pakartotinė pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, pavesta jÄ atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

VÅ¡Ä® Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2014 m. rugsėjo 2 d. specialisto iÅ¡vadoje teismo psichiatras K. D. nurodė, esant esminiams prieÅ¡taravimams tarp Å¡eimos gydytojos, ieÅ¡kovo, liudytojų, notarės parodymų, somatinių ligoninių duomenų ir Å¡eimos gydytojų įrašų asmens sveikatos istorijoje, gydytojos psichiatrės konsultacijų, neįmanoma retrospektyviai ir objektyviai įvertinti O. K. psichikos sveikatos bÅ«klę ir jos įtakÄ sandorio sudarymui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo psichiatras vertino ne visus byloje esančius duomenis, gydytojos Z.

T. 2013 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu duotus parodymus, kurie iÅ¡ esmės skiriasi nuo jos teisme duotų parodymų. 2016 m. sausio 20-29 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-4/2016 įvertinti ir naujai Å¡alių pateikti paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai, tame tarpe ir nutarties 21 punkte minėta specialisto iÅ¡vada. Ekspertų komisija visus byloje esančius įrodymus (tame tarpe medicininius dokumentus) iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir padarė iÅ¡vadÄ , kad O.

K. 2011 m. rugsėjo 2 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – sunkia miÅ¡ria kraujagysline demencija (F01.3), dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; kad kraujagyslinės demencijos reiÅ¡kiniai užfiksuoti nuo 2007 m. kovo mėnesio ir tęsėsi iki jos mirties vis sunkėdami. Pažymėtina, kad ekspertizės iÅ¡vada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt.

Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas iÅ¡vadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013; kt.).Byloje atliktos iÅ¡ viso trys ekspertizės. PirmÄ ja ekspertize, atlikta 2013 m. sausio 10 d., konstatuota, kad nuo 2007 metų O.

K. fiksuojamas atminties, orientacijos sutrikimas, kritikos nebuvimas savo bÅ«senos atžvilgiu. BÅ«klė iÅ¡liko be teigiamos dinamikos, smarkai regresavo pažintinės funkcijos, sandorio sudarymo metu konstatuota kraujagyslinė demencija. Pakartotinės ekspertizės, atliktos 2013 m. rugsėjo 10–19 d., metu nustatyta, kad O. K. sirgo kraujagysline demencija, kuri atsirado apie 2007 metus ir tęsėsi iki mirties. Antros pakartotinės ekspertizės, atliktos 2016 m. sausio 20-29 d., metu, kaip minėta nutarties 22 punkte, kraujagyslinės demencijos reiÅ¡kiniai užfiksuoti nuo 2007 m. kovo mėnesio ir tęsėsi iki jos mirties vis sunkėdami; kraujagyslinė demencija iÅ¡sivystė dėl smegenų kraujagyslių aterosklerozės sÄ lygoto smegenų kraujotakos nepakankamumo.

Taigi visų trijų ekspertizių metu konstatuota, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu O. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaip minėta, ekspertai vertino visÄ byloje esančiÄ medžiagÄ (ne tik medicininius dokumentus, bet ir liudytojų parodymus). PrieÅ¡taravimų tarp visų trijų ekspertizių nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų kvalifikacija, neÅ¡aliÅ¡kumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių praÅ¡ymu apklausti liudytojai davė Å¡alims naudingus parodymus.

Be to, jie neturi specialių žinių, todėl jų parodymais dėl O. K. sveikatos negalima paneigti ekspertizių iÅ¡vadų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Å¡eimos gydytojos Z. T. parodymus. Apeliantas su apeliaciniu skundu buvo pateikęs Å¡ios liudytojos parodymus, užfiksuotus 2013 m. lapkričio 12 d. notarės, kur ji nurodė, jog O. K. jÄ pažinojo, atsakinėdavo į klausimus, pati sugebėjo tvarkyti savo asmeninį socialinį gyvenimÄ . Beje, tokius jos parodymus vertino ekspertai atlikdami trečiÄ ekspertizę (antrÄ pakartotinę).

Tuo tarpu apklausiama 2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje O. K. gydžiusi gydytoja Z. T. parodė prieÅ¡ingai, teigė, kad parodymus pas notarÄ davė papraÅ¡yta jÄ prižiÅ«rėjusių asmenų. IÅ¡ tikrųjų, pasak Z. T., O. K. turėjo orientacijos problemų, jos nepažinojo, buvo siųsta psichiatro konsultacijai, atsisakydavo gydymo ir pan. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja gydytoja psichiatrė G. T. patvirtino O. K. diagnozuotus susirgimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įraÅ¡us asmens sveikatos istorijoje, kur padaryti ne tik gydžiusių gydytojų įraÅ¡ai apie O.

K. sveikatos psichinę bÅ«klę (sutrikusi orientacija; iÅ¡ ligonės surinkti anamnezę nepavyko, nes beveik nekalba; skundų neiÅ¡sako, nekritiÅ¡ka savo ligos atžvilgiu, dezorientuota laike, aplinkoje; dezorientuota, sutrikusi atmintis; normalus kontaktas neįmanomas ir pan.), bet užfiksuoti ir O. K. prižiÅ«rėjusių namiÅ¡kių nusiskundimai (nerami, agresyviai elgiasi; sutrikusi atmintis, orientacija; nerami, nemiega ir kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad sudarydama dovanojimo sandorį O.

K. buvo tokios bÅ«klės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Apelianto teigimu, neįvertintos dovanojimo sutarties sudarymo priežastys. Apelianto, vėliau ir jo teisių perėmėjų aiÅ¡kinimu, O. K. gyveno su apelianto Å¡eima, apeliantas ja rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo namų valdÄ , jÄ rekonstravo, todėl O. K. ir padovanojo A. K. namų valdÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.).

Byloje esantys įrodymai, kad O. K. gyveno su sÅ«numi A. K. kartu, kad buvo Å¡io sÅ«naus ir jo Å¡eimos narių prižiÅ«rima, ja rÅ«pinamasi, leidžia pripažinti, kad dovanojimo sandoris dovanotojai O. K. nebuvo žalingas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tokia aplinkybė, nesant kitų O. K. valiÄ dovanoti namų valdÄ A. K. patvirtinančių įrodymų, negali bÅ«ti pagrindu tenkinti ieÅ¡kinį. Jei dėl gyvenimo kartu, O. K. priežiÅ«ros esminių prieÅ¡taravimų pateiktuose įrodymuose nėra, tai dėl namo rekonstrukcijos tiek Å¡alių, tiek liudytojų parodymai buvo prieÅ¡taringi.

Apeliantas, jo Å¡eimos nariai tvirtino, kad namo rekonstrukcijÄ atliko A. K. motinos (O. K.) pritarimu, iÅ¡ savo lėšų. Tuo tarpu ieÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad statyboms vadovavo O. K., priestatÄ statė J. O., kuris gyveno su O. K., kad A. K. pastatė tik paaukÅ¡tinimÄ ir pakeitė langus, bet tai buvo padaryta iÅ¡ motinos pinigų. Pastebėtina, kad atsakovo praÅ¡ymu apklausti liudytojai tvirtino atsakovui naudingas aplinkybes, ieÅ¡kovo – ieÅ¡kovui naudingas aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tuometinio Vykdomojo komiteto pirmininko sutikimas atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ buvo iÅ¡duotas O.

K. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad gyvenamasis namas pastatytas 1953 metais, garažas, kiti statiniai – 1981 metais, kadastro duomenys nustatyti 1983 m. vasario 1 d. Jokie rekonstrukcijos darbai nėra registruoti. Taigi iÅ¡ byloje esančių įrodymų negalima daryti iÅ¡vados, kad namÄ rekonstravo tik A. K. ir tai darė savo lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K., laikydamas save gyvenamosios valdos faktiniu bendraturčiu, Å¡ias savo teises galėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas jį pripažinti bendraturčiu, prisidėjusiu prie bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo.

Atkreiptinas dėmesys į A. K. paaiÅ¡kinimus 2012 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje. Tuomet jis teigė, kad mamai esant sveikesnei, ji sakė, kad turto niekam neužraÅ¡ys. 2011 m. viduryje kalbėjo su mama, kvietė atvykti brolį pasikalbėti dėl turto perraÅ¡ymo, tačiau Å¡is neatvyko. Tuomet jis nuvyko pas notarę, pasikalbėjo su ja, notarė atvažiavo į namus, buvo pasiraÅ¡yti dovanojimo dokumentai. Esant nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡nagrinėjus papildomus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apeliacinio skundo argumentais nepaneigtos, todėl sprendimo naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas CPK 93 straipsnis).

IeÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ partyrė 144,81 Eur (500 Lt) ir už atstovavimÄ teisme – 470 Eur iÅ¡laidas. IÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. redakcija) 8.11, 8.19 punktuose nustatytos sumos. IÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto teisių perėmėjų L. M., A. K., A. K., Ž. K. po 173,75 Eur.Valstybė patyrė 25,56 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (11,78 Eur kasaciniame procese ir 13,78 Eur apeliaciniame procese).

Todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 2 ir 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto teisių perėmėjų L. M., A. K. ir Ž. K. po 6,39 Eur. A. K. suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iÅ¡ jos valstybei paÅ¡to iÅ¡laidos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui K. K. iÅ¡ L. M., A. K., A. K., Ž. K. po 173,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ L. M., A. K. ir Ž. K. valstybei po 6,39 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Leonas Jachimavičius                                                                                              Virginija Lozoraitytė                                                                                              Izolda Nėnienė