3dc2a295-9456-470a-aabd-3263efc16bec · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2800-934/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-44-3-36555-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės T. Č. ir atsakovų R. K., D. S. bei D. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje e2-137-918/2021, kuria atsisakyta patvirtinti ieÅ¡kovės T.

Č., trečiųjų asmenų su savarankiÅ¡kais reikalavimais S. S. ir S. S. bei atsakovų R. K., D. S. ir D. Z. 2021-06-22 sudarytÄ taikos sutartį. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. T. Č. (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 32 notarų biuro 2009-05-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo (notarinio registro Nr. AK-2276) dalį, kurioje nurodoma, kad R.

K., D. K. ir D. K. (toliau – atsakovai) paveldimÄ turtÄ , kuriam iÅ¡duotas liudijimas, sudaro ir žemės sklypo priklausinys – „ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini)“;

2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008-03-20 „Pripažinimo tinkamu naudoti akto“ Nr. (101)-11.4-704 Nr. 3 punktÄ , kuriame tinkamu naudoti pripažintas „ūkio pastatas“ 2Jl/2, užstat. pl. 44,78 m2“;

3) panaikinti atsakovų vardu atliktÄ turto – Å«kio pastato, (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre, įraÅ¡o Nr. 1/12798;

4) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 5 000,00 Eur neturtinę žalÄ bei 5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (1 t., b. l. 53-63).

2. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais S. S. ir S. S. (toliau – tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais) reiškė reikalavimus:

1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 32 notarų biuro 2009-05-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalį, kurioje nurodoma, kad atsakovų paveldimÄ turtÄ sudaro ir žemės sklypo priklausinys – Å«kio pastatas, (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008-03-20 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-704 punktÄ Nr. 3, kuriame tinkamu naudoti pripažintas „ūkio pastatas“ 2Jl/2, užstat. pl. 44,78 m2“;

3) panaikinti atsakovų vardu atliktÄ Å«kio pastato (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre, registro įraÅ¡o Nr. 1/12798 (2 t., b. l. 186-188).

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-06-23 teisme gautas ieÅ¡kovės, atsakovų ir trečiųjų asmenų su savarankiÅ¡kais reikalavimais praÅ¡ymas raÅ¡ytinio proceso tvarka patvirtinti 2021-06-22 sudarytÄ taikos sutartį (4 t., b. l. 60-61). 4. 2021-06-30 trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras pateikė nuomonę dėl taikos sutarties tvirtinimo, kurioje nurodė, kad taikos sutarties tvirtinimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas teismo nuožiÅ«ra. Atkreipė dėmesį, kad servitutas Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas pateikus notaro patvirtintÄ sutartį dėl servituto nustatymo žemės sklypui ir žemės sklypo planÄ .

Prie taikos sutarties pateiktame plane servitutas ir jo vieta žemės sklype nepažymėta (4 t., b. l. 72-73). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-27 nutartimi atsisakė tvirtinti ieÅ¡kovės, atsakovų ir trečiųjų asmenų su savarankiÅ¡kais reikalavimais 2021-06-22 sudarytÄ taikos sutartį (4 t., b. l. 90-93).

6. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais motyvais: 6.1. Taikos sutarties 2 punkte ieÅ¡kovė atsisako reikalavimų, pareikÅ¡tų atsakovams, 3 punkte tretieji asmenys su savarankiÅ¡kais reikalavimais atsisako reikalavimų, pareikÅ¡tų atsakovams. Taikos sutarties 4 punktu Å¡alys sprendžia klausimus ir modifikuoja teisinius santykius, kurie nėra bylos nagrinėjimo dalykas – nustato neterminuotÄ servitutÄ trečiojo asmens S. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, suteikiant teisę jai neatlygintinai naudotis atsakovų sklypo dalimi savo nuožiÅ«ra, įskaitant teisę atitverti jį tvora nuo atsakovams priklausančio sklypo, unikalus Nr. 0101-0006-0391, tiesti aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.

Nesant pareikÅ¡to reikalavimo dėl servituto nustatymo, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad servitutÄ nustatyti bÅ«tina, t. y. kad S. S. priklausantis žemės sklypas gali bÅ«ti įvertintas kaip vieÅ¡pataujantis ir ji negali, nenustačius servituto, tinkamai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (jo dalimi). Neteikus į bylÄ su tokiu reikalavimu susijusių įrodymų, negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad taikos sutartis nepažeidžia vieÅ¡osios tvarkos, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. 6.2.

Taikos sutartimi servitutÄ praÅ¡antys nustatyti asmenys servituto plano (schemos) nepateikė, o siekia, kad bÅ«tų vadovaujamasi sklypų savininkų nepasiraÅ¡ytu ir Nacionalinėje žemės tarnybos teritoriniame skyriuje nederintu žemės sklypų ribų perdalijimo planu. Taikos sutartimi servituto turinys aiÅ¡kiai nenustatytas, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio. 6.3. IÅ¡ taikos sutarties turinio neaiÅ¡ku, kokia forma Å¡alys siekia nustatyti servitutÄ â€“ teismo sprendimu ar notarine tvarka.

Taikos sutarties 4 punkte numatytas susitarimas dėl servituto nustatymo ir 5 punkte numatytas Å¡alių įsipareigojimas kreiptis į notarÄ dėl servituto nustatymo teisine prasme nepaaiÅ¡kinamas, kadangi, remiantis taikos sutarties 4 punktu, patvirtinus taikos sutartį, servitutas bÅ«tų nustatytas teismo sprendimu. IÅ¡ taikos sutarties turinio neaiÅ¡ku, kokiais tikslais Å¡alys siekia, kad notaras patvirtintų teismo procesinį sprendimÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė ir atsakovai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-27 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti Å¡alių 2021-06-22 sudarytÄ taikos sutartį (4 t., b. l. 114-117).

8. Atskirojo skundo argumentai, reikÅ¡mingi nagrinėjamiems klausimams: 8.1. Taikos sutartimi Å¡alys susitarė, kokiu bÅ«du bus baigtas ginčas – ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys atsisakys savo reikalavimų atsakovams, o atsakovai suteiks servitutÄ trečiajam asmeniui. Kadangi taikos sutarties Å¡alys yra laisvos sutarti dėl tokių sÄ lygų, kurios joms yra priimtinos, jei Å¡ios sÄ lygos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, teismas negali kiÅ¡kis į tokį susitarimÄ ; 8.2. Tik pačios Å¡alys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismas neturi spręsti, ar servitutas yra bÅ«tinas, ar ne; 8.3.

IÅ¡ taikos sutarties teksto akivaizdu, kad taikos sutarties 4 punkte nurodyta taikos sutarties esminė sÄ lygÄ â€“ atsakovų susitarimas su kitomis taikos sutarties Å¡alimis suteikti nurodomÄ servitutÄ , 5 punkte nurodytas servituto nustatymo pagrindas – Å¡alių sudaromas sandoris; 8.4. Å alys jau buvo pasiraÅ¡iusios taikos sutartį kitomis sÄ lygomis, kurių teismas taip pat netvirtino, ieÅ¡kojo galimo taikaus sprendimo bÅ«do ir tai užtruko. Taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendė tik po 2 mėnesių.

Nėra pagrindo teigti, kad šalys piktnaudžiauja procesu.

2. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais S. S. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-27 nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (4 t., b. l. 128-129). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Siekdamos taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , Å¡alys susitarė dėl ginčo užbaigimo ir susitarimo sÄ lygas įtvirtino taikos sutartyje. Taikos sutartimi Å¡alys susitarė, kokiu bÅ«du bus baigtas ginčas – ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys atsisakys reikalavimų atsakovams, už tai atsakovai suteiks servitutÄ trečiajam asmeniui.

3. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė atskirÄ jį skundÄ spręsti atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus ir argumentus teismo nuožiÅ«ra (4 t., b. l. 146-148). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Byloje nesant pareikÅ¡tų reikalavimų dėl servituto nustatymo ir neteikus į bylÄ su tokiu reikalavimu susijusių įrodymų, negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad taikos sutartis nepažeidžia vieÅ¡osios tvarkos, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai. Nustatant servitutÄ turi bÅ«ti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai bÅ«tina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritorijÄ , kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi bÅ«ti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame bÅ«tų duomenys apie apribojimų iÅ¡sidėstymÄ sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita; 10.2.

NeaiÅ¡ku, ar servitutas nustatomas teismo, ar tvirtinamas sutartimi. Jeigu servitutÄ daliai žemės sklypo nustato teismas, į bylÄ turi bÅ«ti pateiktas planas (schema) su Å¡iais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodyta, kad Å¡is servitutas nustatytas pagal konkretų planÄ (schemÄ ), įraÅ¡ant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti Å¡io dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis).

Dėl to planas (schema) turi bÅ«ti parengtas taip, kad pagal jį bÅ«tų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizacijÄ , plotÄ , konfigÅ«racijÄ ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebÅ«tų iÅ¡eita už Å¡io žemės sklypo iÅ¡orinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose; 10.3. IÅ¡ taikos sutarties turinio neaiÅ¡ku, kokia forma Å¡alys siekia nustatyti servitutÄ â€“ teismo sprendimu ar sutartine tvarka.

Taikos sutarties 4 punkte numatytas susitarimas dėl servituto nustatymo, o 5 punkte numatytas Å¡alių įsipareigojimas kreiptis į notarÄ dėl servituto nustatymo. Atskirajame skunde nurodoma, kad 4 punkte nurodomas susitarimas yra taikos sutarties Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka, o 5 punkte įtvirtinama, kad Å¡alys kreipsis į notarÄ dėl servituto sudarymo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-27 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti ieÅ¡kovės, trečiųjų asmenų su savarankiÅ¡kais reikalavimais ir atsakovų 2021-06-22 sudarytÄ taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl atskirojo skundo argumentų 7. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi. Taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Taikos sutartis, kuriÄ patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iÅ¡ civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rÅ«Å¡ių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai Å¡alims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties Å¡alims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose.

Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , sutarties sÄ lygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios Å¡alys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2021-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021).

Å alys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu bÅ«du ir apimtimi iÅ¡spręs kilusį teisminį ginÄÄ , taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021).

9. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įstatymai nedraudžia Å¡alims taikos sutartyje susitarti ir dėl papildomų įsipareigojimų, inter alia, dėl prieÅ¡prieÅ¡inių, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalykÄ , bet bÅ«tini tam, kad Å¡alys galėtų iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, t. y. sudarydamos taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

10. Apeliantai atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad taikos sutartis negali bÅ«ti tvirtinama, kadangi Å¡alys susitarė dėl reikalavimų, kurie nebuvo reiÅ¡kiami byloje. Apeliantas nurodė, kad Å¡alys susitarė, kokiu bÅ«du bus baigtas ginčas, Å¡alys yra laisvos susitarti dėl tokių sÄ lygų, kokios joms yra priimtinos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, teismas į tokį susitarimÄ kiÅ¡tis negali. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais sutinka.

11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2021-06-22 sudarytos taikos sutarties 2 punkte ieškovė atsisakė visų savo reikalavimų byloje; 3 punkte visų savo reikalavimų byloje atsisakė tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais. Šalys taikos sutarties 4 ir 5 punktuose susitarė dėl įsipareigojimo atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dydžio daliai, neterminuoto servituto nustatymo trečiajam asmeniui S. S. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 62, DOK-121034).

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme reikalavimai dėl servituto nustatymo/įpareigojimo nustatyti servitutÄ pareikÅ¡ti nebuvo. Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (žr. 8-9 punktus), dėl taikos turinio sprendžia pačios Å¡alys, taikos sutartimi nedraudžiama susitarti dėl įsipareigojimų, dėl kurių byloje nebuvo reiÅ¡kiami reikalavimai. Ginčo Å¡alys yra laisvos susitarti dėl tokių sÄ lygų, kurios joms yra priimtinos, jei jos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir teismas negali kiÅ¡tis kokiu bÅ«du ir apimtimi Å¡alys iÅ¡spręs ginÄÄ .

Sudarydamos ir pasiraÅ¡ydamos taikos sutartį Å¡alys patvirtino, kad sutartyje numatyti Å¡alių įsipareigojimai atitinka jų teises ir interesus, yra priimtini Å¡alims, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad Å¡alys taikos sutartyje negalėjo susitarti dėl įsipareigojimų, dėl kurių reikalavimai nagrinėjant bylÄ nebuvo reiÅ¡kiami, juo labiau, kad byloje nėra nustatyta, jog ji prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui.

12. Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nesant pareikÅ¡to reikalavimo dėl servituto nustatymo, teismas neturi pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad servitutÄ nustatyti bÅ«tina. Apeliantai nurodė, kad teismas neturi spręsti, ar servitutas yra bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais sutinka.

13. CK 4.125 straipsnyje nustatyta, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. Įstatyme nėra numatyta, kad servitutas turi būti būtinas, ir kad be tokio servituto viešpataujančiojo daikto savininkas negalės naudotis savo sklypu. Sandoriu gali būti nustatomas ir toks servitutas, kuris tik pagerina viešpataujančiojo daikto savininko galimybes naudotis daiktu. Pačios šalys, sudarydamos taikos sutartį, sprendžia dėl servituto reikalingumo ir jo apimties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog nagrinėjamu atveju atsisakymas sudaryti taikos sutartį, argumentuojant servituto sudarymo tikslingumu bei būtinumu, nėra pakankamas pagrindas netvirtinti taikos sutarties.

14. Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad iÅ¡ taikos sutarties turinio neaiÅ¡ku, kokia forma Å¡alys siekia nustatyti servitutÄ â€“ teismo sprendimu ar notarine tvarka. Apeliantai nurodė, kad taikos sutartyje Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad servitutas bus nustatomas tarp Å¡alių sudarant notarinį sandorį. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais sutinka.

15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad taikos sutarties 4 punktu atsakovai jiems priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dydžio daliai, kuri 2019-09 Žemės sklypų ribų perdalijimo plane pažymėta kaip „atidalijamos teritorijos dalys“ (tarnaujantis daiktas), nustato neterminuotÄ servitutÄ S. S. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), suteikiant teisę S. S. neatlygintinai naudotis Å¡ia sklypo dalimi savo nuožiÅ«ra pagal jos paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant teisę atitverti jį tvora, tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas; taikos sutarties 5 punktu atsakovai ir S. S. susitarė per 14 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta Å¡i taikos sutartis įsiteisėjimo, kreiptis į notarÄ dėl servituto sutarties pagal sutarties 4 punkte nurodytas sÄ lygas, sudarymo (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 62, DOK-121034).

IÅ¡ taikos sutarties teksto matyti, kad taikos sutarties 4 punkte yra nurodyta esminė taikos sutarties sÄ lyga – įsipareigojimas nustatyti servitutÄ , o taikos sutarties 5 punkte nurodytas esminės taikos sÄ lygos įgyvendinimo bÅ«das – notarinio sandorio sudarymas. Taigi, servituto nustatymo bÅ«das – notarinio sandorio sudarymas – yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apibrėžtas taikos sutarties 5 punkte. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad iÅ¡ taikos sutarties turinio neaiÅ¡ku, kokia forma Å¡alys siekia nustatyti servitutÄ .

16. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį, nepakankami tam, kad netenkinti Å¡alių praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, o aplinkybių, jog sudaryta taikos sutartis gali pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, imperatyvias įstatymo nuostatas ar vieÅ¡Ä jį interesÄ , byloje nenustatyta.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Dėl procesinės bylos baigties 18. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina, perduodant sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a : AtskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-27 nutartį panaikinti ir perduoti 2021-06-22 sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 11 Teisėjas Žilvinas Terebeiza