3dc2446d-6bf4-4e10-bfdb-1f18c84f0695 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-1731-258/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30837-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniÅ¡kai raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 1 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00032-18, atlyginimÄ . PareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovas grindė tokiais argumentais, suformuluotais ieÅ¡kinyje: 1.1.

Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje vyko ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00032-18, kuriame 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovui pareikšti įtarimai. Įtarimai pareikšti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu. 1.2. Buvo įtariama, kad ieškovas bendrininkavo versle, kuris susijęs su automobilių prekyba, neįsteigęs įmonės ir neturint leidimo veiklai, kai jis reikalingas tokiai veiklai vykdyti.

Ä®tarimai ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti tik dėl to, kad per ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ buvo sumokėta 60 000 Eur tretiesiems asmenims. Tačiau iÅ¡ 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, matyti, kad tokių duomenų nebuvo surinkta nei prieÅ¡ pareiÅ¡kiant įtarimus, nei vykdant tyrimÄ . Nustatytas vienintelis epizodas – pinigų pervedimas 2019 m. balandžio – spalio mėn. laikotarpiu, daugiau jokių epizodų, kurie palaikytų įtarimus, nenustatyta. Nepaisant nepagrįstų įtarimų, 2020 m. balandžio 24 d. buvo priimtas nutarimas skirti ieÅ¡kovui laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ .

Å is nutarimas priimtas tik dėl to, kad ieÅ¡kovas atsisakė teikti parodymus prieÅ¡ save, t. y. taikant poveikio priemonę su tikslu „prakalbinti“, o ne realiai siekti nutarimo tikslų – užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ arba iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ . 1.3. IeÅ¡kovas Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo prašė ikiteisminį tyrimÄ nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 215 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu – dėl pernelyg ilgos trukmės. Teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė ikiteisminį tyrimÄ nutraukti motyvuodamas tuo, kad iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog suplanuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Tačiau jokie papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. 1.4. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, organizuodama ikiteisminį tyrimÄ ir kontroliuodama tyrimo veiksmus, bei teismas, vykdydamas teisingumÄ ir kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumÄ , ieÅ¡kovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė nepagrįstu įtraukimu į ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamojo statusu ir per ilgÄ jo tęsimÄ be faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovui kilo neigiamos pasekmės: nepriekaiÅ¡tingos reputacijos sugadinimas, negalėjimas naudotis savo uždirbtais pinigais, moraliniai iÅ¡gyvenimai (stresas ir kt.).

2. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko ir prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ prokuratÅ«ra grindė tokiais atsikirtimais, iÅ¡dėstytais atsiliepime į ieÅ¡kinį: 2.1. Nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo nurodomų procesinių prievartos priemonių neteisėtumo. IeÅ¡kovui taikytos priemonės ir atlikti procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais ir atitiko tuo metu susiklosčiusias ir įstatymo nustatytas materialines ir procesines sÄ lygas.

Ginčo atveju buvo pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika ir tuo pagrindu 2019 m. lapkričio 28 d. praneÅ¡ta ieÅ¡kovui apie įtarimÄ . Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai, pradėjus baudžiamÄ jį persekiojimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, buvo nulemti pagrįsto įtarimo, kad ieÅ¡kovas galėjo vykdyti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie pareigÅ«nų veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus. Taigi nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais. 2.2. IeÅ¡kovo teiginys, kad 2020 m. balandžio 24 d. nutarimu, kuriuo buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo siekiama kitokių tikslų, nei nurodyta nutarime, yra tik subjektyvi ieÅ¡kovo nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. 2.3.

Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne reabilituojančiais pagrindais ir tai negali būti tapatinama su išteisinimu. 2.4. Ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00032-18 buvo didelės apimties ir sudėtingas, įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti ne tik ieškovui.

Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas dar dviejų asmenų atžvilgiu, į teismÄ su kaltinamuoju aktu iÅ¡siųsta baudžiamoji byla Nr. 05-6-00032-18 iÅ¡ 16 tomų. Be to, ir paties ieÅ¡kovo veiksmai prisidėjo prie to, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas bÅ«tų kuo ilgiau tęsiamas, t. y. ieÅ¡kovas ne iÅ¡ karto sutiko duoti parodymus. 2.5. IeÅ¡kovas neįrodė prokuroro neteisėtų veiksmų ar bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pradedant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-6-00032-18 bei jį atliekant pažeidimo, neįrodė, kad prokuroras padarė klaidÄ , turėjusiÄ lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Nesant veiksmų neteisėtumo, negalima tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. 2.6. IeÅ¡kovas deklaratyviai nurodo patyręs stresÄ , nepriekaiÅ¡tingos reputacijos pablogėjimÄ , tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, kokius padarinius tai sukėlė, ar patirtas stresas yra tiesioginė neteisėtų prokurorų ar teismo veiksmų pasekmė. Deklaratyvaus pobÅ«džio argumentai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti. Savo pozicijÄ ministerija grindė tokiais atsikirtimais, iÅ¡dėstytais atsiliepime į ieÅ¡kinį: 3.1. pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti buvo, kadangi buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieÅ¡kovas galėjo padaryti BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 3.2. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė, pati savaime nereiÅ¡kia, jog procesas yra vilkintas, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų bÅ«ti vertinama, ar ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios priežastys, ar pareigÅ«nų neveiklumas.

Ieškovas nenurodo konkretaus laikotarpio, kurio metu nebuvo atliekami procesiniai veiksmai. Taip pat nenurodo jokių motyvų, kodėl ikiteisminis tyrimas, kuris truko mažiau nei dešimt mėnesių, būtų galėjęs pasibaigti anksčiau. Taigi nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų. 3.3. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi ieškovas nepateikė jokių motyvų dėl jam galimai padarytos neturtinės žalos.

Taigi nėra aišku, kokius neigiamo pobūdžio išgyvenimus ir nepatogumus ieškovas galimai patyrė dėl atlikto ikiteisminio tyrimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00032-18 medžiagos dalis, susijusi su ieÅ¡kovo atžvilgiu atliktu tyrimu, patvirtina, kad įtarimai ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti ikiteisminio tyrimo, pradėto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. praneÅ¡imo pagrindu, surinkus duomenų, jog 2019 m. balandžio–spalio mėn. ieÅ¡kovas į savo banko sÄ skaitÄ grynaisiais pinigais įnešė daugiau nei 60 000 Eur ir Å¡iÄ sumÄ pervedė Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotam juridiniam asmeniui.

Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00032-18 buvo pradėtas remiantis tuo, kad L. K. galimai versliÅ¡kai ir stambiu mastu su sutuoktine vertėse prekyba naudotais automobiliais. Tyrimo metu, kaip galima spręsti iÅ¡ 2019 m. lapkričio 11 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo, kilo įtarimų, kad L. K. galimai pavedimus už automobilius atlieka per ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ . Tai yra, kad ieÅ¡kovas galimai yra susijęs su L.

K. veiksmais, kurie yra tyrimo objektas. Kitaip tariant, kilo įtarimas, kad ieškovas kartu su L. K. bendrai versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, neįsteigę įmonės ir neturėdami leidimo veiklai, kai jis reikalingas.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimas apklausti ieÅ¡kovÄ ikiteisminiame tyrime specialiojo liudytojo statusu buvo priimtas po to, kai buvo surinkti duomenys apie lėšų judėjimÄ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitose. Kaip prieÅ¡ tai nurodyta, 2019 m. lapkričio 28 d. turėjusios vykti apklausos metu ieÅ¡kovas atsisakė duoti parodymus. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai, papildomai atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie reikÅ¡mingų sumų įneÅ¡imÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , Å¡ių lėšų pervedimÄ Ä¯ Jungtinėse Amerikos Valstijose registruoto juridinio asmens banko sÄ skaitÄ , sudarė realų pagrindÄ Ä¯tarti, kad ieÅ¡kovas, veikdamas kartu su L. K., galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų, jog ieÅ¡kovas tiriamu laikotarpiu portale autoplius.lt buvo patalpinęs ne vienÄ skelbimÄ apie parduodamus automobilius.

7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytus duomenis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas nesant tam jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai pradėjus baudžiamÄ jį persekiojimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, buvo nulemti objektyvių priežasčių, t. y. pagrįsto įtarimo, jog ieÅ¡kovas galėjo vykdyti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir tokie pareigÅ«nų veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais.

Å iame kontekste teismas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 6 d. vykusios apklausos metu ieÅ¡kovas, be kita ko, parodė, jog negali atsakyti, kokiu pagrindu ir iÅ¡ kokių lėšų į savo banko sÄ skaitÄ 2019 m. balandžio–spalio mėn. įnešė 60 000 Eur, bei atsisakė toliau duoti parodymus. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad jo atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , paaiÅ¡kėjo, jog įtarimai jam buvo pareikÅ¡ti visiÅ¡kai nepagrįstai, tačiau nėra pagrindo sutikti su tokia ieÅ¡kovo nuomone.

IÅ¡ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-6-00032-18 ieÅ¡kovo atžvilgiu aiÅ¡ku, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teismas konstatavo, kad vien ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. PrieÅ¡ingai, kaip prieÅ¡ tai pasisakyta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas laikantis BPK nustatytų reikalavimų.

8. Pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo trukmės teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu truko 9 mėnesius ir 26 dienas. Ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00032-18 medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2020 m. birželio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo padavęs skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Tokį procesinį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad visÄ ikiteisminio tyrimo laikÄ bylos tyrimo eiga ir tyrimo veiksmai atliekami pakankamai intensyviai, ikiteisminio tyrimo subjektai laikÄ iÅ¡naudoja optimaliai, todėl negalima konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas bÅ«tų sÄ moningai vilkinamas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai, nei padarė Å iaulių apylinkės teismas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas neginčija faktų, jog įtarimai ikiteisminiame tyrime buvo pareikÅ¡ti ne tik jam, bet dar dviejų asmenų atžvilgiu, ir kad buvo paskirta atlikti Å«kinį finansinį veiklos tyrimÄ . Kadangi buvo įtariama, kad ieÅ¡kovas bendrai veikė su kitu įtariamuoju, akivaizdu, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdyto tyrimo trukmė negali bÅ«ti vertinama atsietai nuo bendro tyrimo konteksto.

Teismas nurodė, kad byloje pateiktus dokumentus nuo 2019 m. lapkričio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti įvairaus pobÅ«džio procesiniai veiksmai (apklausti liudytojai, kelis kartus apklaustas ieÅ¡kovas ir kiti įtariamieji, iÅ¡reikalauti tyrimui reikÅ¡mingi dokumentai, atliktos apžiÅ«ros ir kt.). Tai yra, po to, kai ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai, ikiteisminiame tyrime buvo apklausti dvideÅ¡imt du asmenys, specialistas atliko Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , atliktos trys apžiÅ«ros.

TÄ , be kita ko, pagrindžia ir TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-686-671/2020, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje, apraÅ¡omojoje dalyje nurodytos aplinkybės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad visa tai paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai buvo pasyvÅ«s, o pats tyrimas atliktas ne siekiant, kuo greičiau iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, o kitų tikslų.

Be to, ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo ir paties ieškovo veiksmai – faktiškai ieškovas atsisakė duoti parodymus.

9. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovui taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, nurodė, kad Å¡ia priemone buvo siekiama užtikrinti galimÄ ieÅ¡kovo turto konfiskavimÄ arba iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ . Tokia poveikio priemonė, įvertinus ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų įtarimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovui potencialiai – pasitvirtinus įtarimams – galėjo bÅ«ti taikoma (BK 72 straipsnio 2 dalis, 723 straipsnis, 202 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo stadijoje, priimant procesinius sprendimus, nėra sprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, kadangi tai padaryti gali tik bylÄ nagrinėjantis teismas.

Pradėjus baudžiamÄ jį persekiojimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieÅ¡kovas galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad egzistavo pakankamas pagrindas suvaržyti ieÅ¡kovo padėtį laikinai apribojant jo nuosavybės teises. IeÅ¡kovo teiginiai dėl 2020 m. balandžio 24 d. nutarimo priėmimo tikslų yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis.

10. Teismas taip pat įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti simbolinio dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , žalos dydis galėtų bÅ«ti laikomas pagrįstu. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta ieÅ¡kovo turtinė padėtis. Bet neteisėtų veiksmų faktas Å¡iuo atveju nėra nustatytas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 11.1. Pinigų pervedimas, kuris neturi jokio kito liekamojo reiÅ¡kinio, t. y. ieÅ¡kovo vardu neįgyjamos ir nerealizuojamos veikos, kurios priskirtinos komercinei veiklai, nesudaro pagrindo reikÅ¡ti įtarimų tik dėl pinigų pervedimų, o juolab imtis baudžiamojo poveikio priemonių – kardomųjų priemonių, dėl ko ieÅ¡kovas liko be pajamų. Skundžiamame teismo sprendime neanalizuota aplinkybė – pinigų pervedimo teisinė reikÅ¡mė, t. y. iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kinys atsakant į klausimÄ , kokiais neteisėtais ar net nusikalstamais veiksmais veikė ieÅ¡kovas, jog jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

TokiÄ pozicijÄ sustiprina ir atsakovės Lietuvos generalinės prokuratÅ«ros pozicija, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas „nereabilituojančiais pagrindais“. Tai reiÅ¡kia, jog vis dar asmens atžvilgiu yra liekamasis reiÅ¡kinys – kaltė dėl nusikaltimo padarymo, kuriai „įforminti“ apkaltinamuoju nuosprendžiu pritrÅ«ko įrodymų. Vadinasi, Å¡ioje byloje joks teisingumas neįvykdytas, nes neatsakyta į ieÅ¡kinio argumentus jokioje dalyje. 11.2. Byloje keltas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo in personam dalies, o ne dėl in rem, nors atsakovų pozicija ieÅ¡kinio atžvilgiu bei teismo sprendimas susikoncentravo tik dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo bei teisėtumo in rem, nors dėl to ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas.

Atsakovė Lietuvos generalinė prokuratÅ«ra negalėjo pagrįsti ikiteisminio tyrimo dalies in personam bÅ«tinumo, o tik dangstėsi teismo sprendimais, kurie priimti nagrinėjant ieÅ¡kovo skundus dėl proceso ikiteisminiame tyrime. 11.3. Byloje keltas klausimas dėl prokuratÅ«ros sprendimo apriboti teises į nuosavybę – pinigines lėšas. Tiek skunduose ikiteisminiame tyrime, tiek ir ieÅ¡kinyje nurodyta, jog jokio civilinio ieÅ¡kovo ikiteisminiame tyrime nebuvo, tad ir nebuvo pagrindo tokiam procesiniam sprendimui, juolab, kad, kaip jau minėta aukščiau, niekas neatsakė į klausimÄ , kokia pervestų pinigų teisinė reikÅ¡mė nusikaltime, t. y. ar potencialus civilinis ieÅ¡kovas galėtų reikÅ¡ti ieÅ¡kinį nuo Å¡ių pinigų pervedimo sumos, ar kokiu nors kitu pagrindu.

Tokie klausimai liko neatsakyti skundžiamame sprendime, dėl jų nepasisakė nei atsakovai teikdami atsiliepimus nurodydami, jog neteisėtumas neįrodytas ikiteisminiame tyrime ikiteisminio tyrimo teisėjo procesiniais sprendimais. 11.4. Kaip matyti iÅ¡ susidariusios situacijos, faktinė padėtis iki įtariamojo statuso suteikimo, ikiteisminio tyrimo laikotarpyje ieÅ¡kovui tapus įtariamuoju bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nepakito, t. y. neatsirado jokių papildomų duomenų, kurie pakeistų padėtį, buvusiÄ iki įtarimų pareiÅ¡kimo.

Tai reiškia, jog yra pilnas pagrindas manyti, jog ieškovo atžvilgiu buvo priimti neteisėti sprendimai, kurie pasireiškė ieškovo kaip asmens padėties apsunkinimas įtariamojo statusu bei iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nepriekaištingos reputacijos sugadinimas, negalėjimu naudotis savo uždirbtais pinigais (darbo užmokesčiu), moraliniais išgyvenimais (stresas, etc.).

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nagrinėjo ir vertino byloje esančius įrodymus. Teismo sprendime iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti ginčo dalyko esmę sudarantys argumentai, byloje pakako duomenų, kurių pagrindu buvo galima įvertinti ikiteisminio tyrimo ir jo metu atliktų procesinių veiksmų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , ir ieÅ¡kinį atmesti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalys).

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar dėl jų nepasisakė, nepateikė nurodytų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais ir subjektyviais vertinimais.

DeklaratyvÅ«s, neparemti jokiais objektyviais įrodymais apelianto teiginiai nėra pakankami konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo (teisėjo) veiksmų neteisėtumÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl jų detaliai pasisakė (sprendimo 13, 14 punktai) ir pagrįstai, vadovaudamasis tiek teisės aktų nuostatomis, tiek ir teismų praktika, sprendė kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tent apelianto atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai. Byloje surinkti įrodymai dėl daugiau nei 60 000 kur piniginių lėšų įneÅ¡imo į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , Å¡ių piniginių lėšų judėjimas jas pervedant JAV registruotam juridiniam asmeniui, paties ieÅ¡kovo skelbimai portale apie parduodamus automobilius autoplius.lt leido pagrįstai įtarti, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas veikdamas kartu su L.

K. galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje, t.y., kad jis, veikdamas kartu su L. K., versliÅ¡kai ir stambiu mastu ėmėsi Å«kinės, komercinės veiklos, neįsteigę įmonės ir neturėdami leidimo veiklai, kai jis reikalingas. Pažymi, kad nutarime numatytos priemonės taikymo tikslas buvo užtikrinti galimÄ ieÅ¡kovo turto konfiskavimÄ arba iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , taip kaip numatyta BPK 151 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ valstybės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ir teismo veiksmais, atlyginimÄ reglamentuoja ir specialus 2002 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės.

17. Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimÄ asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

18. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir vėliau jo nutraukimas nesurinkus pakankamai įrodymų asmens kaltei nustatytu savaime negali bÅ«ti laikomi neteisėtais veiksmais.

20. Pagal BPK 166 straipsnio 1 d. ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įtarimai apeliantui buvo pareikÅ¡ti ikiteisminio tyrimo, pradėto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. praneÅ¡imo pagrindu, surinkus duomenų, jog 2019 m. balandžio–spalio mėn. ieÅ¡kovas į savo banko sÄ skaitÄ grynaisiais pinigais įnešė daugiau nei 60 000 Eur ir Å¡iÄ sumÄ pervedė Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotam juridiniam asmeniui. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00032-18 buvo pradėtas remiantis tuo, kad L.

K. galimai versliškai ir stambiu mastu su sutuoktine vertėse prekyba naudotais automobiliais. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kilo įtarimas, kad ieškovas kartu su L. K. bendrai versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, neįsteigę įmonės ir neturėdami leidimo veiklai, kai jis reikalingas.

21. Apeliantas nurodo, kad pinigų pervedimas, kuris neturi jokio kito liekamojo reiškinio, t. y. ieškovo vardu neįgyjamos ir nerealizuojamos veikos, kurios priskirtinos komercinei veiklai, nesudaro pagrindo reikšti įtarimų tik dėl pinigų pervedimų, o juolab imtis baudžiamojo poveikio priemonių – kardomųjų priemonių, dėl ko ieškovas liko be pajamų. Apelianto subjektyvus vertinimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamų veiksmų laikyti neteisėtais.

Sutiktina su apeliantu, kad pats pinigų pervedimas nėra nusikalstama veika, tačiau Å¡iuo atveju nebuvo vertinama tik pinigų pervedimo atvejis vienas pats savaime. Byloje nustatyta, kad be apelianto atlikto pinigų į savo sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡imo ir jų pervedimo juridiniam asmeniui JAV buvo nustatytos kitos svarbios aplinkybės. Aktualiu ikiteisminiam tyrimui laikotarpiu buvo surinkti duomenys apie apelianto gaunamas pajamas jo darbovietėje ir turimus įsipareigojimus, kiti reikÅ¡mingi duomenys apie apelianto turtinę padėtį.

Taip pat surinkti duomenys apie apelianto patalpintus skelbimus portale apie parduodamus automobilius autoplius.lt ir vertinta, kokiais ryÅ¡iais jis susijęs su kitu byloje įtariamuoju, kuris baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu. BÅ«tent nustatytų aplinkybių visuma, o ne vienintelis atliktas pinigų pervedimas, leido ikiteisminį turimÄ atliekantiems pareigÅ«nams įtarti apeliantÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo.

22. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nuosavybės teisės apribojimu buvo siekiama apeliantÄ â€žprakalbinti“. Procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali bÅ«ti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiÅ¡kėjus kitoms priežastims, dėl kurių Å¡ios prievartos priemonės taikymas bÅ«tų netikslingas (BPK 151 str. 8 d.). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – įtariamojo turtui suvaržė jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rÅ«Å¡ies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

23. Apeliantas nurodo, kad faktinė padėtis iki įtariamojo statuso suteikimo, ikiteisminio tyrimo laikotarpyje ieÅ¡kovui tapus įtariamuoju bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nepakito, t. y. neatsirado jokių papildomų duomenų, kurie pakeistų padėtį, buvusiÄ iki įtarimų pareiÅ¡kimo. Todėl, apelianto manymu, jo atžvilgiu buvo priimti neteisėti sprendimai, kurie pasireiÅ¡kė kaip asmens padėties apsunkinimas įtariamojo statusu. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais argumentais, pažymi, kad baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas.

Tai, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiama jam taikyta procesinė prievartos priemonė, dėl kaltinamųjų įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 31247/96; 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , peticijos Nr. 57404/08; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas Toni Kostadinov prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 37124/10;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Kriterijai, kuriais remiantis turi bÅ«ti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje Dedeman prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 12248/03). Å ie kriterijai turi bÅ«ti vertinami kompleksiÅ¡kai, o ne atsietai, suteikiant vienam ar kitam kriterijui prioritetÄ prieÅ¡ kitus, kaip tai yra daroma apeliaciniame skunde, t. y. suteikiant prioritetÄ tik valstybės institucijų veiksmų vertinimui ir nevertinant paties įtariamojo (apelianto) veiksmų.

24. Ikiteisminio tyrimo duomenimis apeliantas atsisakė duoti parodymus. Nors parodymų davimas yra įtariamojo teisė, o ne pareiga, tai savaime nereiÅ¡kia, kad, vertinant proceso trukmę, įtariamojo elgesys nevertinamas apskritai. Å iuo atveju apelianto procesinis elgesys – atsisakyti duoti parodymus dėl piniginių lėšų kilmės ir jų pervedimo tikslo – neabejotinai turėjo reikÅ¡mės baudžiamojo proceso trukmei ir eigai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad buvo tiriama ne vien apelianto įtarimų sukėlę veiksmai pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos praneÅ¡imÄ , bet ir dar dviejų asmenų veikla, jų tarpusavio ryÅ¡iai, analizuojamos apelianto sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai.

Be to, aplinkybė, kad procesas nebuvo vilkinamas patvirtina įsiteisėjusi Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 8 d. nutartis, kuria apelianto skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nutartyje konstatavo, kad visÄ ikiteisminio tyrimo laikÄ bylos tyrimo eiga ir tyrimo veiksmai atliekami pakankamai intensyviai, ikiteisminio tyrimo subjektai laikÄ iÅ¡naudoja optimaliai, todėl negalima konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas bÅ«tų sÄ moningai vilkinamas. Taigi, apelianto argumentai, kad jam tapus įtariamuoju, nebuvo gauti nauji įrodymai ar nustatytos naujos aplinkybės neįrodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo sÄ moningai vilkinamas.

Atsižvelgtina ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus jo kaltę pagrindžiančių įrodymų (t. y. vadovaujantis vienu iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos principo elementų, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai). Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo, t. y. buvo realus pagrindas manyti, kad yra padaryta nusikalstama veika.

25. Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad nenustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), akivaizdžiai pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis), nesÄ Å¾iningi ir neteisėti veiksmai, kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , ėmimasis įstatymų nenumatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis, jog surinktų įrodymų visuma nepagrindžia apelianto įrodinėjamos pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, kad jis nepagrįstai užsitęsė dėl pareigÅ«nų netinkamų veiksmų ir kad dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų apeliantas patyrė žalÄ .

Spręstina, kad aukščiau Å¡ioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl nurodomų proceso teisės normų pažeidimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Rita Kisielienė