3dc1022a-16d6-4e60-b68e-e5a19a46d99d · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-51-357/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02826-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 15 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 12 709,56 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. Danijoje dėl V. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. PaaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Danijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Danijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 94 634,14 DKK (12 709,56 Eur) sumai ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

IeÅ¡kovas sumokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 94 634,14 DKK (12 709,56 Eur). IeÅ¡kovas, sumokėjęs Danijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas grÄ Å¾inti Danijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 12 709,56 Eur.

Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

3. Atsakovė UAB „Vikreda“ pateiktame pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, nes nei TPVCAPDÄ®, nei 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui Å¡io iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ , biurui iÅ¡ žalÄ padariusio asmens Å¡ios sumos bÅ«tų priteistos nevertinant jų pagrįstumo.

Pažymėjo, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja, todėl neturi galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, tai teismas, nagrinėdamas ginÄÄ , kuriame biuras siekia iÅ¡ieÅ¡koti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal bendradarbiavimo nuostatus atlygintÄ Å¾alÄ , turi iÅ¡ esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieÅ¡taravimus. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos ekspertizės matyti, jog nebuvo vertinta tai, ar automobilio remonto iÅ¡laidos nevirÅ¡ija automobilio rinkos vertės, tai svarbu tuo aspektu, kad galimai nukentėjęs asmuo gavo daugiau nei jam priklauso; byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų, kad automobilis buvo faktiÅ¡kai suremontuotas; eismo įvykio metu nukentėjęs automobilis taip pat buvo be draudimo; ieÅ¡kovo pateiktoje ataskaitoje nėra užfiksuotas nusidėvėjimas taikomas keičiamoms dalims, o tai svarbu tuo aspektu, jog atlyginant keičiamų dalių vertę netaikant nusidėvėjimo, eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėjo, nes vietoj naudotos dalies vertės jam galimai buvo kompensuota naujos dalies vertė.

Nurodė, kad nukentėjęs asmuo gavo daugiau, nei patyrė žalos, o tai prieÅ¡tarauja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad Danijos biuras atlygino eismo įvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ vadovaudamasis pateikta ekspertize, kurioje nurodyta, jog remonto iÅ¡laidos – 82 290,56 DKK su PVM, kurioje neatsispindi dalių nusidėvėjimas. Nurodė, kad žalos atlyginimas įskaitant nusidėvėjimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl vertintinas kaip nepagrįstas praturtėjimas atsakovo sÄ skaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Vikreda“ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 12 709,56 Eur nuostolius, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (12 709,56 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 5 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 590,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 15 d. Danijoje dėl V. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra V. L., vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudotoja yra UAB „Vikreda“, o savininkė yra UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Nustatė, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo 2020 m. gegužės 7 d. siųsto atsakovei raÅ¡to dėl informacijos pateikimo matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2020 m. balandžio 15 d. eismo įvykio žalos administravimÄ , kuriame buvo nurodyta eismo įvykio data, vieta, žalÄ administruojantis Danijos nacionalinis draudikių biuras, jo kontaktai, pateikta pildymui Biuro forma ir buvo siÅ«loma aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Duomenų byloje, kad atsakovė bÅ«tų buvusi rÅ«pestinga ir siekusi dalyvauti žalos administravimo procese, nėra, todėl atsakovės keliamos abejonės dėl to, kad iÅ¡imtinė Danijos nacionalinio draudikų biuro teisė spręsti dėl žalos atlyginimo, pažeidė teisingumo principÄ ir atsakovės teisės ir teisėtus interesus, teismo atmestos kaip visiÅ¡kai nepagrįstos.

Pažymėjo, kad už sugadintÄ (duomenys neskelbtini) automobilį iÅ¡moka iÅ¡mokėta remiantis Danijos draudimo bendrovės IF eksperto parengta žalos ataskaita. Teismas nurodė, kad byloje pateiktos sugadinto (duomenys neskelbtini) automobilio nuotraukos, sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose nurodyta, kad buvo apgadinta automobilio kairė galinė dalis, detaliai apraÅ¡yti visi atlikti darbai, darbų laikas, darbų kaina, nurodytos visos keistos automobilio detalės, jų kaina, dažymo darbai, dažų ir darbų kainos, t. y. pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose atskirai iÅ¡skirtos darbo užmokesčio iÅ¡laidos remonto darbams (3536,71 Eur), dažai (2143,24 Eur), aplinkos apsaugos mokestis (95,84 Eur), atsarginės dalys (3272,13 Eur), įvairÅ«s (258,85 Eur).

IeÅ¡kovo pateiktuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose, teismo vertinimu, iÅ¡samiai nurodyti atlikti darbai, medžiagų kainos ir kitos patirtos iÅ¡laidos Å¡alinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo V. L. kaltės padaryto eismo įvykio. Pažymėjo, kad Žalos atlyginimo ataskaitoje nurodyta, jog remonto darbai baigti 2020 m. gegužės 1 d. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas iÅ¡imtinai kompetentingo subjekto, Danijos nacionalinio draudikų biuro, pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Danijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtÄ Å¾alÄ .

Nurodytų argumentų pagrindu sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į byloje iÅ¡tirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, Danijos nacionalinis draudikų biuras turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieÅ¡kovas, atlyginęs Danijos nacionaliniam draudikų biurui minėtÄ mokestį, pagrįstai reikalauja Å¡ios sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vikreda“ praÅ¡o atleisti atsakovę nuo 286 Eur žyminio mokesčio mokėjimo arba 286 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ atidėti iki teismo sprendimo priėmimo; panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka atmesti, atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvÅ«s, vadovaujamasi iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovo pateiktais teiginiais dėl Danijos biuro iÅ¡imtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklÄ , ir negali bÅ«ti taikomi atsakovei. 6.2. Teismas visiÅ¡kai nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijos dėl Danijoje įvykusio eismo įvykio, ir Danijos teisės aktų taikymo bei teikti prieÅ¡taravimus dėl Danijos biuro nustatyto žalos dydžio.

Atsakovė, net jei ir bÅ«tų galėjusi dalyvauti žalos administravime (ko negali daryti pagal Biurų vidaus nuostatus, nes į žalos administravimÄ ji nėra įtraukiama), nebÅ«tų turėjusi objektyvių galimybių tai padaryti, ieÅ¡kovas 2020-09-29 sumokėjo Danijos biurui eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir tik po žalos sumokėjimo, 2020 m. spalio 2 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo bei 2021-03-02 pateikė pakartotinę patikslintÄ pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo.

Iki to laiko, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė neturėjo visiÅ¡kai jokių dokumentų, susijusių su Å¡iuo eismo įvykiu, įskaitant, bet neapsiribojant ekspertizės aktu bei transporto priemonės apgadinimų fotonuotraukų. Tai, kad atsakovė neva tai turėjo galimybę dalyvauti Danijos biuro žalos administravime bei teikti prieÅ¡taravimus, yra tik deklaratyvÅ«s teismo teiginiai, kadangi, vadovaujantis biurų vidaus nuostatais, į žalos administravimÄ trečiasis asmuo, atsakovė, nėra įtraukiama. 6.3.

Teismas privalėjo tirti visas eismo įvykio aplinkybes iÅ¡ naujo, tirti žalos faktÄ ir dydį patvirtinančius dokumentus iÅ¡ esmės, tačiau to nedarė, todėl visiÅ¡kai nepagrįstai Danijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galiÄ , nors tai yra tik raÅ¡ytiniai įrodymai. 6.4. Teismo motyvas dėl įrodymų pateikimo yra nesÄ Å¾iningas bei prieÅ¡taraujantis protingumo bei teisingumo principams, kadangi Å¡ių įrodymu surinkti atsakovė neturi jokių objektyvių galimybių, o ir iÅ¡ karto po įvykio surinkti neturėjo pareigos.

Atsakovė neturi visiÅ¡kai jokių objektyvių galimybių atlikti nepriklausomÄ ekspertizę, kadangi ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktos fotonuotraukos yra nekokybiÅ¡kos. 6.5. Teismas, nurodydamas, kad eismo įvykio valstybės draudiku biuras, eismo įvykiu metu padarytas žalas administruoja savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymÄ , nuostolių atlyginimÄ nukentėjusiesiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ , paneigė konstitucinę atsakovės teisę į teisminę gynybÄ ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ teismo sprendimÄ .

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2020-04-15 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui. Atsakovei buvo sudarytos visos sÄ lygos dalyvauti 2020-04-15 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Danijoje, procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerÅ«pestinga bei nesikreipė į Danijos atsakingas institucijas. 7.2.

Tik tais atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese, pastarasis turi teisę teikti prieÅ¡taravimus regresinio ieÅ¡kinio byloje (LAT 2020-02-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 39 punktas). Teismas atsakovei padarė iÅ¡imtį - vertino jos prieÅ¡taravimus regresinio ieÅ¡kinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti. 7.3. Biuras pateikė visus atsakovo civilinės atsakomybės kilimÄ bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Danijoje.

Atsakovė apsiribojo vien tik nepagristu abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų kėlimu. 7.4. Atsakovei UAB „Vikreda“ 2020-05-07 buvo siųstas raÅ¡tas Nr. S-7041-20- (5.10) Dėl informacijos pateikimo, kuriame buvo nurodyti Danijos Biuro kontaktai. Atsakovė į raÅ¡tÄ sureagavo, pateikė informacijÄ apie įvykio aplinkybes, su atsakomybe sutiko (atsakovės vairuotojas apgadino stovinčiÄ dano transporto priemonę). Atsakovė galėjo bet kada kreiptis į Danijos BiurÄ ir domėtis bylos administravimo eiga bei sprendžiamu žalos dydžio klausimu.

IÅ¡moka Danijos Biurui buvo iÅ¡mokėta 2020-09-29. 7.5. Pagal Danijos teisę, nukentėjusiam fiziniam asmeniui iÅ¡moka iÅ¡mokama įskaičiuojant PVM pagal žalos ataskaitÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino regresinį ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuro) reikalavimÄ atsakovei UAB „Vikreda“ dėl iÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ neapdrausto ir atsakingo už žalÄ transporto priemonės valdytojo, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 10. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 15 d. Danijoje dėl V. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Remiantis draudiminio įvykio ataskaita ir 2020 m. gegužės 14 d. atsakovės Kaltininko/atsakingo asmens pranešimo apie eismo įvykį, siųsto ieškovui, eismo įvykio kaltininkas yra V. L., vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudotoja yra UAB „Vikreda“. Remiantis informacija apie transporto priemonę, minėto automobilio savininkas yra UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“.

Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip tai numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje.

11. Danijos nacionalinis draudikų biuras ieÅ¡kovui pateikė reikalavimÄ atlyginti atsakovės transporto priemone 2020 m. balandžio 15 d. padarytÄ 82 290,56 DKD (11 051,79 Eur) materialinę žalÄ ir 12 343,58 DKD (1657,77 Eur) administravimo mokestį, iÅ¡ viso 94 634,14 DKD (12 709,56 Eur) žalÄ . Už sugadintÄ VW TOURAN automobilį iÅ¡moka iÅ¡mokėta remiantis Danijos draudimo bendrovės IF eksperto parengta žalos ataskaita. Dėl vidaus nuostatų taisyklių taikymo, jų galiojimo tretiesiems asmenims 12.

Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklÄ , ir negali bÅ«ti taikomi atsakovei. Teigia, kad teismas pritaikė biurų vidaus nuostatus ir atsakovei, kas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. 13. 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečiui rekomendavus Vyriausybėms sudaryti sÄ lygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos Å¡alies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo buvo sukurta žaliosios kortelės sistema.

Ši sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas.

14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad eismo įvykis, dėl kurio ieÅ¡kovės buvo praÅ¡oma atlyginti žalÄ , įvyko Danijoje. Danijos draudikų biuras veikia pagal žaliosios kortelės sistemÄ , taigi Lietuvos draudikų biuras regresinį reikalavimÄ atsakovei dėl nuostolių atlyginimo reiÅ¡kia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemÄ reguliuojančiais teisės aktais. Pagrindinis teisės aktas, kuriais sprendžiamas eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai.

Danijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir pateikė reikalavimÄ 94 634,14 DKK (12 709,56 Eur) sumÄ ieÅ¡kovei., t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

15. Remiantis Vidaus nuostatų 1 straipsniu, Å¡ių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui praneÅ¡ama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalÄ , ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneÅ¡a transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali bÅ«ti kaltinamas dėl Å¡ių veiksmų neatlikimo.

Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).

Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 28 punktas).

16. TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai (Vidaus nuostatai) yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Vidaus nuostatų tikslÄ , juose įtvirtintas žalos administravimo taisykles, transporto buveinės vietos draudikų biurui nustatytas pareigas ir kt., taip pat atsižvelgiant į TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, yra ne sykį pažymėta, kad Vidaus nuostatų taisyklės yra susijusios iÅ¡imtinai su santykių tarp pačių draudikų biurų reguliavimu, nes bÅ«tent jiems Vidaus nuostatais nustatomos tam tikros teisės ir pareigos administruojant žalÄ dėl transporto priemone, kurios registracijos vieta yra kitoje žaliosios kortelės valstybėje nei eismo įvykio vieta, padarytos žalos, nustatoma tokios žalos administravimo procedÅ«ra.

Vidaus nuostatai yra dokumentas, skirtas nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimui, kuris saisto nacionalinius draudikų biurus, o kitų asmenų teisės ar pareigos juose neįtvirtintos ir biurų santykių su tokiais asmenimis nereguliuoja, todėl Vidaus nuostatai negali būti taikomi tretiesiems (galimai už eismo įvykį atsakingiems) asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 28, 31 punktus; kt.).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas Vidaus nuostatus, teisingai nustatė, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras (Danijos) administravo žalÄ ir kad eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos nenustatė apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktikÄ ir Vidaus nuostatas taikė atsakovei, prieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vidaus nuostatais, vertindamas valstybių draudikų biurų santykius ir vertindamas, ar ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ atlyginti žalÄ Danijos draudikų biurui.

Dėl apeliantės nedalyvavimo žalos administravime 18. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Danijoje įvykusio eismo įvykio, ir Danijos teisės aktų taikymo bei teikti prieštaravimus dėl Danijos biuro nustatyto žalos dydžio.

19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDÄ®, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Atsakingas už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui, prieÅ¡ingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Asmuo, dėl kurio sukelto eismo įvykio yra mokama iÅ¡moka, turi pateikti Biurui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes (TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalis).

20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nei Vidaus nuostatuose, nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nėra nustatytos eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareigos informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojÄ apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančiÄ Å¾alos administravimo procedÅ«rÄ , galima situacija, kai į eismo įvykį patekęs transporto priemonės valdytojas nemano esÄ s atsakingas už eismo įvykį, o apie įvykusiÄ Å¾alos administravimo procedÅ«rÄ , jos metu priimtus sprendimus ir nukentėjusiems asmenims sumokėtas sumas sužino tik Lietuvos draudikų biurui pateikus reikalavimÄ jas grÄ Å¾inti ir (ar) pareiÅ¡kus regresinį reikalavimÄ teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 42–43 punktai).

21. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė neįvykdė TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ praneÅ¡ti Biurui ir Å¡i aplinkybė leidžia žalos administravimo klausimÄ spręsti Å¡iam asmeniui nedalyvaujant. IÅ¡ ieÅ¡kovo 2020 m. gegužės 7 d. siųsto atsakovei raÅ¡to dėl informacijos pateikimo teisingai nustatyta, kad atsakovė buvo informuota apie 2020 m. balandžio 15 d. eismo įvykio žalos administravimÄ , kuriame buvo nurodyta eismo įvykio data, vieta, žalÄ administruojantis Danijos nacionalinis draudikių biuras, jo kontaktai, pateikta pildymui Biuro forma ir buvo siÅ«loma aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese.

IÅ¡moka Danijos Biurui buvo iÅ¡mokėta 2020 m. rugsėjo 29 d., todėl atsakovė iki iÅ¡mokos iÅ¡mokėjo turėjo pakankamai laiko kreiptis į BiurÄ ar ieÅ¡kovÄ dėl duomenų žalos apskaičiavimui gavimo. Atsakovė neteikė paaiÅ¡kinimų Danijos nacionalinio draudikų biurui nei tiesiogiai, nei per ieÅ¡kovÄ . Taigi, nustatytos aplinkybės lemia, jog žalos administravimo ir atlyginimo klausimas pagrįstai buvo sprendžiamas nedalyvaujant apeliantei ir nelaikytina, kad apeliantei nedalyvaujant žalos administravimo procese buvo pažeistas teisingumo principas, juo labiau, kad pagal Vidaus nuostatus, trečiasis asmuo į žalos administravimÄ nėra įtraukiamas.

Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti procesine teise teikti byloje įrodymus atsikirtimams pagrįsti (CPK 142 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Dėl žalos atlyginimo dydžio 22. Apeliantė nurodo, kad teismas visiÅ¡kai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio, o sprendime tik besÄ lygiÅ¡kai pritarė ieÅ¡kovo pateiktiems skaičiavimams, nesigilinant į Å¡ių skaičiavimų pagrįstumÄ , teisingumÄ .

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas privalėjo tirti visas eismo įvykio aplinkybes iÅ¡ naujo, tirti žalos faktÄ ir dydį patvirtinančius dokumentus iÅ¡ esmės, tačiau to nedarė, todėl visiÅ¡kai nepagrįstai Danijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galiÄ , nors tai yra tik raÅ¡ytiniai įrodymai.

23. Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto 5 dalį nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos SÄ jungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokÄ dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka žalÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ atsakingo už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ asmens iÅ¡mokėtos pinigų sumos.

24. Kasacinis teismas yra taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovo, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , t. y. dvi sÄ lygas:

1) transporto priemonės savininko civilinės teisinės atsakomybės sÄ lygas, 2) aplinkybę, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Šių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas. Tais atvejais, kai Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018). Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDÄ® nurodytos sÄ lygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grÄ Å¾intų atsakingas asmuo (asmenys).

25. Apeliantė nurodo, kad ji neturėjo objektyvios galimybės surinkti ieškovo argumentus paneigiančius dokumentus, o iš karto po įvykio rinkti įrodymus, neturėjo pareigos.

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovas, siekdamas nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017, 47 punktas; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 53–54 punktai).

Taigi, atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 41 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Taigi, teismas turi diskrecijÄ nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieÅ¡taraujančių teismo iÅ¡vadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryÅ¡io su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

29. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas atsakovės paaiÅ¡kinimų dėl žalos, vertindamas tik ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, taip nepagrįstai jiems suteikdami itin svariÄ reikÅ¡mę, neanalizavo visų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, tačiau iÅ¡ teismo sprendimo matyti, jog ieÅ¡kovas, remdamasis jam tenkančia įrodinėjimo pareiga, teikė savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu atsakovė reiÅ¡kė atsikirtimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje teismas vertino tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės paaiÅ¡kinimus, pateiktus įrodymus ir Å¡ių įrodymų bei teisinio reguliavimo kontekste sprendė dėl atsakovės atsakomybės sÄ lygų. Taigi, atsakovė UAB „Vikreda“ nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė 12 709,56 Eur žalos. Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, jis pateikė į bylÄ visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimÄ bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Danijoje.

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė Draudiminio įvykio ataskaitÄ , kuriÄ pildė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris nurodė, jog 2020 m. balandžio 15 d. tarp 13.00 val. ir 14.00 val. (duomenys neskelbtini) rytinėje dalyje, jo automobilis stovėjo, kai V. L., vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ketindamas apsukti automobilį stipriai apgadino jo automobilio galinę dalį. Prie praneÅ¡imo taip pat buvo pridėta vaizdo medžiaga.

Nustatyta, kad dėl įvykio aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo, policija nebuvo kviečiama, Draudiminio įvykio ataskaitÄ pildė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, vėliau atsakovė, pripažindama V. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltę 2020 m. gegužės 15 d. pateikė ieÅ¡kovei Kaltininko/atsakingo asmens praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį užsienyje, kuriame nurodė, kad V. L. pasukdamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, kliudė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Taip pat praneÅ¡ime nurodyta, kad duomenis įvykio vietoje užfiksavo automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas. Taigi, bylos duomenys įrodo, kad 2020 m. balandžio 15 d. Danijoje dėl V. L., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ transporto priemonę transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis ir tuo buvo padaryta materialinė žala.

30. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti Draudiminio įvykio ataskaitoje nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, bei nurodė minėtÄ transporto priemonę vairavusio asmens duomenis, tačiau atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. pateikdama ieÅ¡kovei Kaltininko/atsakingo asmens praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį užsienyje, neginčijo pateiktos Draudiminio įvykio ataskaitos, prieÅ¡ingai - pripažino savo kaltę.

31. IeÅ¡kovas žalos dydį byloje įrodinėjo remdamasis Danijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad Danijos nacionalinis draudikų biuras ieÅ¡kovui pateikė reikalavimÄ atlyginti atsakovės transporto priemone 2020 m. balandžio 15 d. padarytÄ 82 290,56 DKD (11 051,79 Eur) materialinę žalÄ ir 12 343,58 DKD (1657,77 Eur) administravimo mokestį, iÅ¡ viso 94 634,14 DKD (12 709,56 Eur) žalÄ . Pirmosios instancijos teismas aptarė žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus duomenis:

1) už sugadintÄ (duomenys neskelbtini) automobilį iÅ¡moka iÅ¡mokėta remiantis Danijos draudimo bendrovės IF eksperto parengta žalos ataskaita;

2) byloje pateiktos sugadinto (duomenys neskelbtini) automobilio nuotraukos, sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose nurodyta, kad buvo apgadinta automobilio kairė galinė dalis, detaliai apraÅ¡yti visi atlikti darbai, darbų laikas, darbų kaina, nurodytos visos keistos automobilio detalės, jų kaina, dažymo darbai, dažų ir darbų kainos, t. y. pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose atskirai iÅ¡skirtos darbo užmokesčio iÅ¡laidos remonto darbams (3536,71 Eur), dažai (2143,24 Eur), aplinkos apsaugos mokestis (95,84 Eur), atsarginės dalys (3272,13 Eur), įvairÅ«s (258,85 Eur);

3) ieškovo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, išsamiai nurodyti atlikti darbai, medžiagų kainos ir kitos patirtos išlaidos šalinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo V. L. kaltės padaryto eismo įvykio; 4) 2020 m. balandžio 29 priede nurodyta ne tik automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, bet nurodytas ir apdraustojo draudimo poliso Nr. 581568144;

5) žalos atlyginimo ataskaitoje nurodyta, jog remonto darbai baigti 2020 m. gegužės 1 d.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas atsakovui yra pagrįstas iÅ¡imtinai kompetentingo subjekto – Danijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Danijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtÄ Å¾alÄ , teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė.

Pagal Danijos teisę, nukentėjusiam fiziniam asmeniui iÅ¡moka iÅ¡mokama įskaičiuojant PVM pagal žalos ataskaita. Apskaičiuota (duomenys neskelbtini) nuostolio dėl eismo įvykio suma yra 82 290,56 DKK, įskaitant PVM. Detalių nusidėvėjimo mastÄ nustato ekspertas, parengdamas ataskaitÄ . Kaip nurodė ieÅ¡kovas, keičiamoms dalims nusidėvėjimas toks, koks įprastas Lietuvos žalų vertinime, Danijos transporto žalų bylose netaikomas. Tuo tarpu atsakovė jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti jos pozicijÄ , jog neteisingai paskaičiuota žala, nepateikė.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė savo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , todėl pagrįstai ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 12 709,56 Eur nuostolių. Dėl procesinės bylos baigties 34. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos jos naudai nepriteistinos. IeÅ¡kovas neprašė priteisi patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Egidijus Mockevičius Lina Muchtarovienė