Legislator Case Law & Legislation
3dc0fed2-b6e9-4d7b-9d49-b445b1b50324 AI generated

3dc0fed2-b6e9-4d7b-9d49-b445b1b50324 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 3dc0fed2-b6e9-4d7b-9d49-b445b1b50324
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panevėžys               Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M. apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :                          Skundžiamu Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimu J.

Legislator headnote

AI generated

3dc0fed2-b6e9-4d7b-9d49-b445b1b50324 · Panevėžio apygardos teismas: Tuo tarpu iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad jame J. M. analizuoja bei atkartoja bylos duomenis, kurie apylinkės teismui nagrinėjant ir priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo žinomi ir yra tinkamai įvertinti.              ATPK 30211 str. 1 d. įstatymo leidėjas aiÅ¡kiai apibrėžia apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas ir nurodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-135-185/2015                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00532-2014-9                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 1 d.

Panevėžys               Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M. apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :                          Skundžiamu Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimu J.

M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. ir jai paskirta 57 Eur bauda už tai, kad 2014 m. lapkričio 7 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r., vieÅ¡oje vietoje – bendro naudojimo kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų iÅ¡keikė G. I. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, taip pažeisdama vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.             Apeliaciniu skundu J.

M. praÅ¡o panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad pažeidimo, už kurį yra nubausta, nepadarė. Nurodomu pažeidimo padarymo laiku ji iÅ¡ viso nebuvo sutikusi G. I.. Teigia, jog pripažinta kalta ir nubausta remiantis iÅ¡imtinai tik liudytojų G. I. ir V. I. parodymais, kuriais, teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti, nes teismas nenustatė, kad minėtos liudytojos turėtų pagrindÄ jÄ apkalbėti. Tačiau G.

I. yra anksčiau bausta už nedidelį chuliganizmÄ , padarytÄ jos atžvilgiu. Tai reiÅ¡kia, kad G. I. turi siekį jÄ apkalbti, jai atkerÅ¡yti dėl to, kad ji (apeliantė) anksčiau skundėsi G. I. daromais neteisėtais veiksmais. V. I. yra G. I. sesuo, todėl ji taip pat turi interesÄ jÄ apkalbėti tam, kad ji bÅ«tų nekaltai nubausta. Tuo tarpu byloje nėra nė vieno nesuinteresuoto liudytojo parodymo ar kitokio jos kaltę patvirtinančio įrodymo. Teismas nutarime nurodė, kad jos kaltę dar įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas bei pažyma apie asmens baustumÄ , bet Å¡ie įrodymai yra tik iÅ¡vestiniai, negalintys patys savaime patvirtinti ar paneigti jos atliktų nutarime nurodytų veiksmų.

Mano, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo nekritiÅ¡kai vertinti minėtų liudytojų parodymus ir remiantis vien jais skirti jai administracinę nuobaudÄ . PrieÅ¡ingai, apylinkės teismas turėjo laikyti, kad surinkti įrodymai jos kaltumo pažeidimo padarymu nepatvirtina ir bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. Be to, pažymi, kad necenzÅ«riniai žodžiai, kuriais ji esÄ vadino G. I., nebuvo aiÅ¡kiai įvardyti. Tiksliai neapibrėžiant veikos, kurios padarymu ji yra kaltinama, negalėjo gintis, ir taip buvo nepagrįstai suvaržytos jos teisės. Tuo tarpu, mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė A.

P. parodymus, kurie buvo nuoseklÅ«s ir įtikinantys. IÅ¡ jo parodymų matyti, kad jie nuolatos bÅ«na kartu ir jis niekada nematė ir negirdėjo, jog ji bÅ«tų necenzÅ«riniais žodžiais vadinusi G. I.. Vien tai, kad liudytojas negalėjo tiksliai prisiminti, kÄ jis veikė 2014-11-07 apie vidurdienį, mano, nemenkina jo parodymų, nes nuo tariamo įvykio iki teismo posėdžio dienos buvo praėję daugiau kaip du mėnesiai. Pažymi, kad pačios liudytojos G. I. ir V. I. tik prielaidomis ir spėliojimais grindė, jog jos esÄ iÅ¡sakyti necenzÅ«riniai žodžiai buvo skirti kažkuriai iÅ¡ jų įžeisti.

G. I. tai grindė tik tuo, kad esÄ jau anksčiau ne kartÄ buvo konfliktavusios. V. I. teigė iÅ¡ jos žvilgsnio supratusi, kad žodžiai buvo skirti joms. Taigi ir pačios liudytojos negali įtikinamai paaiÅ¡kinti, kuo remiasi toks jų įsitikinimas. Nors ji nė su viena liudytoja asmeninių santykių nepalaiko, tačiau jų santykiai dėl ankstesnio pažeidimo yra įtempti. Net ir darant prielaidÄ , kad ji tikrai iÅ¡sakė kokius nors necenzÅ«rinius žodžius, tai jie negalėtų bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡sakyti ne dėl asmeninių nesutarimų, o iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Tas irgi užkirstų keliÄ jÄ bausti pagal ATPK 174 str.              Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas nurodo, kad su J. M. skunde nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nes jos yra paneigtos tyrimo metu ir turėtų bÅ«ti laikomos kaip bandymas iÅ¡vengti atsakomybės. Mano, kad J. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo byla buvo iÅ¡nagrinėta objektyviai bei visapusiÅ¡kai, jai paskirta nuobauda yra teisinga ir pagrįsta, todėl keisti nutarimÄ nėra jokio pagrindo.             Apeliacinis skundas atmetamas.             Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. J.

M. įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi ir jos kaltę grindė G. I. ir V. I. parodymais, nes G. I. anksčiau yra bausta už nedidelį chuliganizmÄ , padarytÄ jos atžvilgiu, dėl ko tarp jų santykiai yra įtempti, todėl ji turi siekį jÄ apkalbti bei jai atkerÅ¡yti, o V. I. yra G. I. sesuo, todėl ji turi analogiÅ¡kÄ interesÄ jÄ apkalbėti, jog ji bÅ«tų nekaltai nubausta, tuo tarpu kitų jos kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Apeliantės teigimu, kaip tik jos paaiÅ¡kinimus, kad ji jokio teisės pažeidimo nepadarė, patvirtino A.

P., bet teismas nepagrįstai Å¡io liudytojo parodymais nesivadovavo ir juos atmetė.              ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N556-1022/2012).             AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas ATPK 257 str.

įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, nepažeidė, įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimÄ , atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , o iÅ¡vadas padarė remdamasis iÅ¡samia bylos duomenų analize. Pripažindamas J. M. kalta padarius jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Tuo tarpu iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad jame J. M. analizuoja bei atkartoja bylos duomenis, kurie apylinkės teismui nagrinėjant ir priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo žinomi ir yra tinkamai įvertinti.              ATPK 30211 str. 1 d. įstatymo leidėjas aiÅ¡kiai apibrėžia apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas ir nurodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgęs į tai bei neperžengdamas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs faktines bylos aplinkybes bei įvertinęs įrodymus, priėmė pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės J.

M. veiksmų kvalifikavimui buvo iÅ¡tirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jos kaltę padarius jai inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nors J. M. savo kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo kategoriÅ¡kai neigė, tvirtindama, kad nurodomu pažeidimo padarymo laiku ji G.

I. apskritai nematė, su ja nekalbėjo, todėl jos ir negalėjo išvadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tuo nesutinka ir pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad tokie J. M. paaiškinimai tėra tik jos gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes tokia J. M. išsakyta įvykio versija nebuvo patvirtinta jokiais objektyvias įrodymais ar liudytojų parodymais, o priešingai, ji buvo paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl ta aplinkybė, kad apeliantės pateikiami faktai buvo įvertinti kitaip, nei ji mano esant teisinga, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo netinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti bylos įrodymai bei priimtas nepagrįstas ir neteisėtas procesinis sprendimas. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų reikÅ¡mingų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.             ATPK 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Veikos kvalifikavimÄ pagal šį straipsnį lemia Å¡ie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta – vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. Nedidelis chuliganizmas padaromas tik tyčia, todėl bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir norėtų taip veikti.                           Kaip minėta, J.

M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nurodomu pažeidimo padarymo laiku ji G. I. apskritai nematė, su ja nekalbėjo, todėl jos ir negalėjo iÅ¡vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Tačiau visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ J. M. įvardytai įvykių versijai tiek pirminiuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė G. I. ir V. I.. G. I. teigimu, pas jÄ tÄ dienÄ (2014-11-07) namuose lankėsi sesuo V. I. ir apie 13 val. jos abi ėjo pas netoliese gyvenančiÄ motinÄ . Joms einant keliuku tarp kelių daugiabučių namų, iÅ¡ laiptinės išėjusi J.

M., eidama link daržo, jÄ iÅ¡vadino rusiÅ¡kai keiksmažodžiais bei pavadino „žiurke“. Kaip liudytoja apklausta V. I. taip pat parodė mačiusi ir tiesiogiai girdėjusi, kaip jai su seserimi G. I. einant pro kiemus, pasirodžiusi J. M. plÅ«dosi įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , nepagrįstai rėmėsi Å¡ių liudytojų parodymais, kadangi jos (dėl pirmiau nurodytų priežasčių) yra suinteresuotos apkalbėti J.

M., aukÅ¡tesnės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad abi liudytojos nuo pat pradžių nagrinėjamo įvykio aplinkybes aiÅ¡kino nuosekliai ir detaliai. Kiekviena liudytoja nurodė tai, kÄ pati matė ir tiesiogiai girdėjo, jų parodymai tarpusavyje sutapo. Jokių esminių prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, todėl Å¡iuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad iÅ¡ tikrųjų J. M. nebuvus ir nevartojus jokių necenzÅ«rinių žodžių, liudytojos bÅ«tų kreipusios į policijÄ ir nurodžiusios iÅ¡galvotas bei tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o vėliau Å¡ias aplinkybes bÅ«tų tvirtinusios pirmosios instancijos teisme, prieÅ¡ingai nei J.

M., bÅ«damos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Atsižvelgęs į tai aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų parodymais ir juos laikė patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančiais įrodymais. IÅ¡vados dėl liudytojų parodymų patikimumo, juos vertinant kitų byloje esančių duomenų kontekste, nepaneigia ir J. M. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl jos įtemptų santykių su G.

I.. Minėtų liudytojų parodymai paneigia apeliantės pateiktÄ versijÄ , kad nurodomu pažeidimo padarymo laiku ji G. I. apskritai nematė, dėl ko ir negalėjo jos iÅ¡vadinti necenzÅ«riniais žodžiais.              Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su liudytojo A. P. parodymų vertinimu. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė Å¡io liudytojo parodymus, kurie, jos nuomone, buvo nuoseklÅ«s ir įtikinantys bei patvirtinantys jos parodymus, kad ji tÄ dienÄ G. I. nematė, dėl ko ir negalėjo padaryti jai inkriminuoto teisės pažeidimo.

Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo pozicijai nesivadovauti A. P. parodymais. Kaip matyti iÅ¡ A. P. parodymų, jis teisme negalėjo nurodyti nei konkrečios dienos, nei konkretaus mėnesio, kada J. M. yra kaltinama pažeidimo padarymu, o tik nurodė tai, jog jie visÄ laikÄ bÅ«nÄ kartu, todėl ji tikrai negalėjo padaryti Å¡io pažeidimo. IÅ¡ tokių liudytojo parodymų akivaizdu, kad jis negali nurodyti svarbių su nagrinėjamu pažeidimu susijusių aplinkybių, nes jam jos nėra žinomos, tačiau kaip J.

M. draugas savo parodymais siekia padėti jai iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, liudytojos V. I. ir G. I. parodė, kad pažeidimo padarymo metu buvo tik jos ir J. M., kitų paÅ¡alinių žmonių nebuvo, kas taip pat paneigia A. P. parodymus, kad jis su J. M. visÄ laikÄ bÅ«na kartu, ir tik dar kartÄ patvirtina jo siekį padėti iÅ¡vengti atsakomybės savo draugei. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėjo ir tai, jog liudytojas A. P. patvirtino, jog jo santykiai su G. I. yra konfliktiÅ¡ki, taip pat parodė, jog jam yra žinoma, kad tarp J.

M. ir G. I. yra buvę konfliktų. Taigi atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes aukÅ¡tesnės instancijos teismas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad tokie liudytojo A. P. parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais ir patikimais bei patvirtinančiais J. M. iÅ¡sakytÄ versijÄ , todėl jais pagrįstai nesiremta.               NecenzÅ«riniai žodžiai yra tokie žodžiai, kurie yra nepadorÅ«s, netinkami sakyti vieÅ¡ai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J.

M. vieÅ¡oje vietoje – bendro naudojimo kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r., girdint paÅ¡aliniam asmeniui – V. I., G. I. atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius bei iÅ¡vadino jÄ â€žÅ¾iurke“. Neabejotina, kad G. I. atžvilgiu J. M. iÅ¡sakyta užgaulaus ir žeminančio pobÅ«džio replika – kreipinys „žiurke“ bei pavartoti necenzÅ«riniai žodžiai vieÅ¡oje vietoje ir girdint paÅ¡aliniam asmeniui negali bÅ«ti laikomi visuomenėje priimtu reiÅ¡kiniu, todėl toks elgesys, kurį, akivaizdu, jog J.

M. suvokė kaip nepadorų ir neatitinkantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir bendravimo taisyklių, vertinamas kaip nedidelis chuliganizmas, atitinkantis ATPK 174 str. dispozicijos požymius. Taigi apibendrinus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visiÅ¡kai pakako iÅ¡vadai, jog J. M. padarė jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 174 str. Pažymėtina, kad apeliantei inkriminuojamas veikimas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nekeičia jos padarytos veikos kvalifikavimo ir nedaro jokios įtakos paskirtai bausmei.

              Apeliantė, kvestionuodama savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, skunde taip pat akcentuoja tai, kad jai buvo neaiškus kaltinimas (neįvardyti necenzūriniai žodžiai, kuriuos neva ji vartojusi), dėl ko nepagrįstai buvo suvaržytos jos teisės gintis nuo tokio jai pareikšto kaltinimo. Tačiau su tokiais skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas irgi sutikti negali ir juos laiko bandymu išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš J. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame apeliantės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės aprašytos išsamiai ir aiškiai, J.

M. su jai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu susipažino, jį pasirašė, nenurodė, kad jai suformuotas kaltinamas būtų nesuprantamas. Be to, dėl jai suformuoto kaltinimo J. M. davė paaiškinimus, kurių metu tvirtino, kad jai inkriminuoto teisės pažeidimo ji padaryti negalėjo, nes kaltinime nurodytu laiku G. I. nematė ir su ja nebendravo. J. M. dalyvavo ir teismo posėdyje, tačiau duodama parodymus taip pat nenurodė, jog būtų nesupratusi, dėl kokių savo veiksmų ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Priešingai, iš J.

M. teisme duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji puikiai suprato, apie kokį įvykį kalbama, tvirtino, kad tÄ dienÄ buvo su draugu A. P. ir G. I. nematė, dėl ko ir negalėjo jos iÅ¡vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Be to, J. M. girdėjo G. I. parodymus, kurių metu ji aiÅ¡kiai įvardijo, kokiais žodžiais J. M. jÄ iÅ¡vadino, taip pat aktyviai dalyvavo procese, dėl aptariamo įvykio G. I. užduodama klausimus. Pažymėtina ir tai, kad J. M. G. I. iÅ¡sakyti necenzÅ«riniai žodžiai yra aiÅ¡kiai įvardyti skundžiamame nutarime.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo manyti, jog apeliantė nesuprato, dėl kokių savo veiksmų ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn, bei teigti, kad buvo suvaržytos jos teisės gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.             Taigi apibendrindamas aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažinti J. M. kalta padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 174 str., priimtas iÅ¡samiai iÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).

Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pakankamais įrodymais, todėl laikomas teisėtu ir pagrįstu. AukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė pagrindo, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimas turėtų bÅ«ti panaikintas ar pakeistas, todėl apeliacinį skundÄ atmeta, o apylinkės teismo nutarimÄ palieka galioti nepakeistÄ .      Vadovaudamasis ATPK 30210 str., 30212 str. 1 d. 1 p. teismas n u t a r i a :

                Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ .      Ši nutartis neskundžiama.      Teisėjas                                                                       Pranas Å imkus