2020-11-25 Nr. AB-22169-3-64-3-00150-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3107-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00150-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas dažnai gulėti arba sėdėti, kamerose nebuvo kopėtėlių, atramų pagalvei. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patekdavo į kameras, o dirbtinė buvo per didelė, nes lempos buvo be apsauginių gaubtų ir kėlė nesaugumo jausmą. Kamerose žiemą – šalta, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, drėgnos, kameros neremontuotos. Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, nes unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, todėl kamerose nuolat buvo blogas kvapas. Dėl to jis patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. liepos 7 d. Kameroje Nr. 59 pareiškėjas buvo laikomas vienas ir jam teko 19,8 kv. m, kameroje Nr. 99 buvo nuo 1 iki 4 asmenų ir pareiškėjui teko nuo 4,06 kv. m iki 16,2 kv. m, kameroje Nr. 99 buvo nuo 2 iki 5 asmenų ir pareiškėjui teko nuo 3,97 kv. m iki 9,94 kv. m. Atsakovas, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų. Pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m. Akivaizdu, kad niekas negalėjo matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

7. Atsakovo atstovas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punktu ir nurodė, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, atliekamos religinės apeigos, skatinama individuali kūrybinė veikla, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Be to, suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintoje dienotvarkėje numatytas ir laikas pasivaikščiojimams, kitiems renginiams, užsiėmimams.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvienam asmeniui, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai.

10. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Šiaulių TI valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) bei valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte, todėl kiekvienam nuteistajam/kalinamajam esant poreikiui išduodamos valymo priemonės. Pažymėjo ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. liepos 7 d. buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas iš byloje esančios pažymos nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. liepos 7 d. (49 dienas). Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 49 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

13. Teismas, pasisakydamas dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, t. y. kad kameroje nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per didelė, nes lempos – be apsauginių gaubtų, kurios kėlė nesaugumo jausmą; kamerose žiemą – šalta, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, drėgnos, kameros neremontuotos, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes ir konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios atitiko higienos normų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, jog dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė, juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių kopėtėlių ir atramos pagalvei nebuvimas galėjo sukelti pareiškėjui papildomus nepatogumus, ir kad ši aplinkybė turi reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, iš byloje esančios Šiaulių TI pažymos nustatė, kad kamerose Nr. 59, Nr. 98, Nr. 99 gultų ilgis yra 1,97 m, o pareiškėjo ūgis 1,72 m (pagal asmens sveikatos istorijos duomenis), todėl gultai nei per trumpais ar siaurais nelaikytini ir nepatogumų dėl atramos pagalvei nebuvimo pareiškėjas negalėjo patirti. Teismas pabrėžė, kad Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, todėl pareiškėjo argumentą, kad jis neturėjo nustatytos dienotvarkės, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pvz., Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerose buvo nuolat blogas kvapas, teismas atsižvelgė į tai, kad Šiaulių TI nurodė, kad Šiaulių TI kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės. Iš Šiaulių TI pateiktos pažymos teismas nustatė, kad kamerose Nr. 59, Nr. 99, Nr. 98 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis nuo 2,20 m iki 2,26 m. Teismas konstatavo, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo žeme sienele bei unitazo įrengimo ne sanitariniame mazge. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Priešingai, pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas, todėl jo negalėjo matyti nei pareigūnai, nei kamerose esantys kiti asmenys. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

15. Teismas pabrėžė, kad duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodytomis socialinių reabilitacijos programomis, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Pažymėjo, jog iš pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų, Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo savaitgaliais grafikų matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjo nurodytą argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, pareiškėjas galėjo naudotis Šiaulių TI direktoriaus nustatyta tvarka kasdien pasivaikščioti gryname ore, pareiškėjo argumentai, kad negalėjo sportuoti, mankštintis, judėti lauke, yra nepagrįsti.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, nurodė, kad negalima konstatuoti, jog dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs. Teismas iš byloje esančios Šiaulių TI 2019 m. vasario 28 d. pažymos nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais dėl skunde nagrinėjamų aplinkybių nesikreipė.

17. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis.

18. Teismas, vertindamas sanitarinio mazgo pažeidimo dėl nemalonių kvapų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėjo, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo neilgą laiko tarpą (49 dienas), kitos pareiškėjo skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, į teismą kreipėsi praėjus pusantrų metų po bylai aktualaus laikotarpio, todėl nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

III. 19. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, pareiškėjui 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam turi būti priteista piniginė kompensacija. Tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Šiaulių TI dėl psichologinių problemų nesikreipė, nepatvirtina, kad jis nepatyrė psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, kad nebuvo daroma žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose, atsižvelgdamas į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos. Kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nenustatęs, teismas pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija.

23. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas teigia, kad jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo abstrakčiais argumentais ginčija sprendimą nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą.

27. Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

28. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (blogas kvapas kamerose), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardydamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė