3dbfbfe3-d5c0-4d18-a11e-daf73fada3b5 · Kauno apygardos teismas

Byla NrBaudžiamosios bylos Nr. 1S-2243-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01986-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo V. L. (V. L.) skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 12 d. nutarimÄ Nr. 93-822 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V.

L.“, n u s t a t ė : V. L., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme septyneriems metams ir septyniems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 12 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai – 2 metai 11 mėnesių 4 dienos.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 12 d. nutarimÄ Nr. 93-822 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos V.

L., konstatuodamas, kad Å¡iuo metu iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistÄ jį neizoliuotÄ nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, V. L. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, visiÅ¡kai neįvertino jo pastangų per visÄ bausmės atlikimo laikÄ integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu.

Pripažįsta, kad jo padarytas nusikaltimas yra su negrįžtamomis pasekmėmis ir dėl to labai apgailestauja, tačiau akcentuoja, kad tai yra pirmas jo teistumas. Be to, jis jau yra atlikęs daugiau kaip ketverius metus laisvės atėmimo bausmės, kurios atlikimo metu pervertino savo poelgius ir gyvenimo tikslus. Teigia, kad jo elgesys pataisos įstaigoje leidžia tikėtis nenusikalstamo jo elgesio ateityje. Pažymi, kad tiek jo pakartotinio nuskalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ , tiek smurtinio elgesio rizika pagal „HCR-20“ metodikÄ , vertinamos kaip žemos.

Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ jis nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas penkis kartus. Nuo 2014 m. bausmę atlieka be sargybos, t. y. gyvena ir dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo pat atvykimo į pataisos namus nesilaikė nuteistųjų subkultÅ«ros tradicijų, nevartojo jokių alkoholinių gėrimų ar jų surogatų. Deklaruoja, kad santykiai su Å¡eima geri. Mano, kad Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ suteikti jam galimybę greičiau integruotis į visuomenę taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ .

Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta. Nuteistojo V. L. skundas tenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ bei pažangÄ jÄ mažinant. Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama ne tik esant vidutinei arba aukÅ¡tai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, bei priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl komisijos nutarimo – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ â€“ patvirtinimo sprendžiantis teismas turi įvertinti, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimÄ , nesilaikė minėtų BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepagrįstai nutartyje vertino įstatyme nenumatytas aplinkybes – nusikaltimo padarymo pobÅ«dį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, visuomenės intereso užtikrinimÄ ir teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Tačiau teismas visiÅ¡kai nepasisakė, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, neanalizavo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatų, neaptarė nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Å iame kontekste pabrėžtina, kad pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BVK redakcijÄ , lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos siejamos iÅ¡imtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, t. y., kaip jau minėta, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo skundÄ , įvertinęs Komisijos nutarime iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms aplinkybėms ir BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų taikymÄ , konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygas, nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Nuteistasis V. L. vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (½), kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. IÅ¡ pažymos apie nuteistojo V. L. individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymÄ matyti, kad jam buvo nustatytos pataisos proceso priemonės: nepažeidinėti nustatytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsti darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje, aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, nuobaudomis nebaustas, penkis kartus skatintas už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ . Be to, jis vengia destruktyvių grupių, stengiasi užsiimti veikla, kuri nesusijusi su nusikalstamumu. Pataisos namuose nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, darbo pobÅ«džiui neiÅ¡rankus, nuo 2013 m. įsidarbino Valstybės įmonėje, o nuo 2014 m. jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, todėl Å¡iuo metu jis gyvena ir dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Nors Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir nenurodyta kokiose konkrečiai socialinės reabilitacijos programose nuteistasis dalyvavo, tačiau, anot iÅ¡vados rengėjo, V. L. socialinės reabilitacijos programose dalyvauja aktyviai. Taigi, Å¡ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis vykdo jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ ir leidžia konstatuoti, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ jis pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, o tai leidžia tikėtis, jog laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, vengti bendravimo su netinkamai besielgiančiais asmenimis, sėkmingai įsilieti į visuomenę ir naujų nusikaltimų nedarys.Vertinant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir jų realiÄ Ä¯takÄ jo nusikalstamam elgesiui ateityje, pažymėtina, kad socialinio tyrimo iÅ¡vados rengėjo nuomone, V.

L. kriminogeniniais veiksniais, prognozuojančiais pakartotinį jo nusikalstamumÄ , laikytini piktnaudžiavimas alkoholiu bei mÄ stymas ir elgesys (pasekmių suvokimas ir problemų sprendimų įgÅ«džiai). Tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡ie kriminogeniniai veiksniai nagrinėjamu atveju nėra tiek iÅ¡reikÅ¡ti ir lemiantys, kad nusvertų teigiamÄ nuteistojo elgesį pataisos namuose, jo rodomas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme bei siekti savo tikslų teisėtais bÅ«dais. Juolab, kad pataisos namuose nėra fiksuota nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų, Å iuo metu jis geba įvardinti socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumÄ , atpažįsta savo problemas, spręsdamas jas, užsitikrina kitų palaikymÄ , siekia kitų patarimo, vertina savo pažangÄ , supranta, kad visų veiksmų eiga turi pasekmių, mokosi iÅ¡ savo klaidų.

Å iame kontekste reikÅ¡minga ir tai, kad, vadovaujantis „OASys“ metodika, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip labai žema (10 balų). Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant, sudaro pagrindÄ manyti, jog jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, todėl gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl V.

L. lygtinio paleidimo patvirtintinas ir, nepaisant jam privalomų Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytų bendrųjų pareigų, taip pat nustatytinos papildomos probacijos sÄ lygos, numatytos BK 67 ir 75 straipsnyje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 360 straipsnio 5 dalimi, teismas n u t a r ė : Panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ .Patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. spalio 12 d. nutarimÄ Nr. 93-822 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V.

L.“.Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu nustatyti V. L. (V. L.) Å¡ias baudžiamojo poveikio priemones:50 valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per penkis mėnesius, po 10 valandų per mėnesį;per visÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;per visÄ lygtinio paleidimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.30 MGL (1129,80 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti iki 2017 m. birželio 17 d.Å i nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                             Algirdas Jaliniauskas