2025-04-28 Nr. CB-2553-2-11-3-00887-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1490

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00887-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 14 d. paduotu atsakovės (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijai (toliau – Bendrija), A. D., S. D. dėl pažeistų teisių gynimo.

Utenos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovės naudai priteisė iš Bendrijos 16 324,74 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą; iš atsakovų A. D. ir S. D. – solidariai priteisė 360 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovė Bendrija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 14 d. nutarties ir Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalis dėl 16 324,74 Eur ieškovės naudai iš Bendrijos priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijai atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.37 straipsnį, reglamentuojantį procesinių palūkanų priteisimo momentą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodyta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytoms kompensacinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024 47 punktą). Kasacinio teismo praktikoje nurodomos išimtys, kai procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, o vėlesnio momento, nes piniginė prievolė ne visada egzistuoja iki bylos iškėlimo, kartais ji atsiranda vėliau (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės Bendrijos procesines palūkanas atsižvelgęs į tai, kad ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2019 m. spalio 17d. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas tik atsakovui A. D. Atsakovė Bendrija į bylą įtraukta tik Panevėžio apygardos teismui 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi konstatavus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, panaikinus Utenos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Dėl to tik nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. patikslinto ieškinio pareiškimo atsakovei Bendrijai gali kilti pareiga mokėti procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ex officio pripažino negaliojančia atsakovės (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos į bylą pateiktą 2020 m. liepos 7 d. buhalterinę pažymą, kurios pagrindu turėjo būti paskaičiuojamos ieškovei grąžintinos lėšos, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas, priteisdamas lėšas ieškovės naudai, rėmėsi tik Reorganizavimo sąlygų 6 punktu, bet neįvertino, kad šis punktas turi būti taikomas ir aiškinamas sistemiškai su Reorganizavimo sąlygų (papildymo) 3-ju punktu, kuriame šalys iš anksto susitarė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrija turi perduoti ieškovei tam tikrą pinigų sumą, nurodytą atsakovės parengtoje buhalterinėje pažymoje. Tam, kad teismas galėtų savo iniciatyva sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019). Pirma, 2020 m. liepos 7 d. buhalterinė pažyma nėra sandoris. Antra, nėra pagrindo spręsti, kad ši pažyma yra akivaizdžiai niekinė, kad teismas turėtų teisę ir kartu pareigą ex officio spręsti dėl jos teisėtumo ir galiojimo. Ieškovė nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl šios pažymos pripažinimo negaliojančia. Byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių 16 324,74 Eur skolos dydį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė