3dbed280-0f99-4605-8a0d-de2b8a6716e5 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-91-963/2021 Proceso Nr. 1-01-1-51301-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.2.3.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 12 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, vertėjaujant Liudmilai Martinkienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, kaltinamajam V. M. (V. M.), jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei, nukentėjusiajai N. M., jos atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , pensininkas, nedirbantis, teistas: 1) 2015 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) - 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2016 m. sausio 25 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ Probuojamųjų asmens duomenų registro; 2) 2016 m. kovo 8 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 10 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. M. per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų N. M. ir E. M. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, V.

M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, 2017 m. kovo 30 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ Probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismas n u s t a t ė : V. M. muÅ¡damas nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent jis: 2019 m. lapkričio 25 d., apie 09 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonios kambaryje konflikto metu savo Å¡eimos narei - sutuoktinei N. M. plastikiniu kibiru tyčia sudavė tris kartus į krÅ«tinės sritį ir vienÄ kartÄ per kairę rankÄ , ko pasekoje nukentėjusioji kaire koja atsitrenkė į vonios kraÅ¡tÄ .

Tokiu bÅ«du V. M. nukentėjusiajai N. M. padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, krÅ«tinės kairėje, deÅ¡inės Å¡launies ir sėdmens srityje, V Å¡onkaulio lūžį kairėje ir taip nesunkiai sutrikdė Å¡eimos nariui sveikatÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis ryte, apie 9 valandÄ , iÅ¡siplovė galvÄ . Jo žmona namie suskirstė kibirus, vienas kibiras žmonai, kitas jam. Jis savo kibirÄ supylė, jos raudonÄ kibirÄ skalavo.

Tuo metu, kai jis plovė jos raudonÄ kibirÄ , ji įbėgo su riksmais. Jis kaip skalavo kibirÄ , taip ir liko laikyti jį rankose. Ji labai impulsyvi, energinga. Per 40 metų jis jÄ Å¾ino ir saugo savo gyvybę. Ji bandė jam įbrėžti. Vonia mažo ploto. Jis nežino, kaip pas jÄ sumuÅ¡imai atsirado apačioje, jeigu jis kibirÄ laikė virÅ¡uje. IÅ¡ kur pas jÄ mėlynės ir Å¡onkauliai lūžę, jeigu jis tik su kibiru stumtelėjo jÄ Ä¯ priekį, kad ji prie jo neprieitų. Jis prisiminė, kad vonioje tamsu, bet apačioje, prie pėdos, pamatė 2 kraujo pelkes.

Jis virÅ¡ kelių turėjo karpÄ , buvo su kelnėmis. Kai ji jį pastÅ«mė, matomai nudrėskė tÄ karpÄ . Vėliau, kai ji pamatė kraujÄ , persirengė ir išėjo. Jis pradėjo tvarkytis, tai matė ir sÅ«nus. Gal, kai ji muistėsi, pati trenkėsi į duris. Kol jie apsižodžiavo, sÅ«nus pasižiÅ«rėjo ir išėjo į savo kambarį. Jis pasiliko valytis, nes buvo daug kraujo. Ta vonia sovietinė, tik pusė metro pločio. Ji buvo tarpduryje. Jis negalėjo vaikščioti, nes buvo pelkė kraujo.

Jis laikė kibirÄ pakėlęs. Ä®vykio metu jis jos nebuvo suėmęs už rankų, jis visÄ laikÄ laikė kibirÄ , trečios rankos neturi. Jis neėmė jos už pečių. Jis jos nemušė. Pas jÄ specifinis kÅ«nas, bet koks prisilietimas ir atsiranda mėlynės. TÄ dienÄ namie buvo jis, ji ir sÅ«nus. SÅ«nus atėjo, pasižiÅ«rėjo ir išėjo. SÅ«nui 40 metų, ji juo rÅ«pinasi. Jis su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka. Žmona įprato iÅ¡ jo imti pinigus, todėl nesutinka ir su nukentėjusiosios N. M. pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. M. parodė, kad po įvykio jos ir V. M. santykiai paÅ¡lijo. Ji buvo priversta kreiptis į teismÄ . 2019 m. lapkričio 25 d. ryte ji atsikėlė. Jos vyras valandÄ laiko buvo duÅ¡e. Nuo 7-8 buvo jo laikas. Ji atsikėlė po 8 ir nuėjo į voniÄ . Ji iÅ¡siplovė ten galvÄ . Ji pasakė, kad jo bus baltas kibiras, kur galės skalbti savo rÅ«bus. Ji naudojasi raudonu kibiru, todėl jam negalima naudotis jos raudonu kibiru. Ji po 15 minučių išėjo iÅ¡ vonios, vanduo liko raudoname kibire.

Tuo metu nei koridoriuje, nei virtuvėje nieko nebuvo. Jis buvo kambaryje pas sÅ«nų. Ji turėjo pagaminti sau pusryčius, nes turėjo talonÄ pas gydytojÄ , dar norėjo save sutvarkyti ir papusryčiauti. Tuo metu, kai pusryčiavo, vonioje buvo iÅ¡jungta Å¡viesa, vanduo buvo raudoname kibire. Vonios durys buvo praviros. Ji pusryčiavo ir viskÄ matė. Jis iÅ¡ niekur nieko iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario ir matė, kad ji sėdi virtuvėje, užėjo į voniÄ , Å¡viesos neįjungė ir ji iÅ¡girdo, kad pilasi vanduo.

Ji nuėjo ir paklausė, ar jis naudojasi vandeniu iÅ¡ raudono kibiro. Paklausė, kodėl jis Å¡itÄ vandenį iÅ¡pylė ir pasakė, kad Å¡is vanduo skirtas jos poreikiams ir tikslams. Tuo metu, kai ji atėjo, jis buvo nugara atsisukęs ir pilstė vandenį iÅ¡ kibiro. Jis atsisuko su raudonu kibiru, su agresija, pradėjo muÅ¡ti jÄ su tuo kibiru. Tamsoje sudavė smÅ«gius. Daugelis smÅ«gių buvo į kairę krÅ«tinės pusę. Ji pradėjo Å¡aukti, kÄ ji blogo jam padarė, jai skauda. Jis jai su kibiru sudavė, didžioji dauguma smÅ«gių teko krÅ«tinei.

Buvo tamsu, buvo stresas, ji pakėlė rankas, jis kibiro Å¡onu daužė į krÅ«tinę. Jis mušė jÄ raudonu kibiru. BÅ«tent su apatine kibiro dalimi sulaužė jai Å¡onkaulius. Taip pat kibiru pataikė į kairę rankÄ . Ji pakėlė rankÄ , kad apsaugotų akinius. Koja buvo sužalota. Jis jÄ stÅ«mė, mušė, o ji norėjo iÅ¡eiti, o jis jai neleido iÅ¡eiti. Ji atsitrenkdama susižalojo kojÄ . Ä® medicinos įstaigÄ nesikreipė iÅ¡ karto, dėl to, kad laiko nebuvo, nes talonÄ turėjo pas gydytojÄ .

O jeigu ji bÅ«tų policijÄ iÅ¡kvietusi, jis bÅ«tų pabėgęs iÅ¡ įvykio vietos. Vonia yra kažkur metras. Ji negalėjo iÅ¡eiti, nes jis tuo metu jÄ mušė. Ji Å¡aukė, kodėl jis jÄ muÅ¡a. Jis laikė kibirÄ , ir su tuo kibiru, užtenka pusė metro, kad sulaužytų Å¡onkaulius, jeigu bÅ«tų metras Å¡onkauliai bÅ«tų likę sveiki. Jie buvo vienas prieÅ¡ais kitÄ . Ji stovėjo arčiau vonios. Jis stovėjo prie kriauklės su kibiru, atsisukęs veidu į jÄ . Dėl Å¡auksmo atsibudo jų sÅ«nus ir išėjo iÅ¡ kambario.

Jis įjungė Å¡viesÄ , tik po to sykio jis nustojo jÄ muÅ¡ti. SÅ«nus žinodamas neadekvatų, agresyvų tėvÄ , apsisuko ir išėjo, nes kitu atveju tėvas bÅ«tų pradėjęs muÅ¡ti sÅ«nų. Po Å¡io nusikaltimo, ji turėjo stresÄ , buvo psichologinis Å¡okas, trauma. Ji pradėjo eiti pas kardiologÄ vizitui JÅ«rininkų ligoninėje. Ji gali pateikti dokumentÄ , kad buvo pas daktarÄ . Kai ruošėsi, pasijuto blogai, bet turėjo vykti pas gydytojÄ . Kai išėjo į tyrÄ orÄ , pasidarė lengviau.

Kol laukė poliklinikoje vizito, pasidarė bloga. Jai pradėjo suktis galva, ji galėjo netekti sÄ monės. Gydytojai davė raminančių, kad priepuolis praeitų, Gydytojas rentgenÄ , nes turėjo tarp Å¡onkaulinę neurologijÄ . Jai buvo paskirtas gydymas. Grįžus namo, jai buvo bloga. Jai pradėjo skaudėti kairę rankÄ , negalėjo jos judinti, buvo nedarbinga. Ji neturtinę žalÄ vertina 5000 eurų. Å ios traumos psichologiÅ¡kos, fiziÅ¡kos, jai padaryta žala su sunkiomis pasekmėmis. Neurologinė bÅ«sena sustiprėjo, kai gyveno su V.

M., nes jis girtuokliavo. Kai pradėjo sveikata prastėti, padarė rentgenÄ , jai nustatė Å¡onkaulių lūžius. Ji du mėnesius negalėjo atlikinėti jokių fizinių reikalų, negalėjo net apsirengti. Po traumos, po kažkur mėnesio jai prasidėjo paaÅ¡trėjimas. Ji susirgo bronchitu. Ji turėjo gydytis bronchitÄ , lankytis masažuose. Jos nervai sukaustyti, turėjo lankyti 10 dienų masaÅ¾Ä , kad atgautų sveikatÄ . Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. (E. M.) parodė, kad nukentėjusioji N. M. yra jo mama, kaltinamasis V.

M. - tėvas. Jis paties įvykio nematė. Jis apie 9 val. atsikėlė nuo triukÅ¡mo, jo mama Å¡aukė pagalbos. Jis vonioje pamatė tėvÄ , kuris laikė raudonÄ , plastmasinį kibirÄ , o mama Å¡aukė. Mama pasakė, kad tėvas jÄ sumušė. Kai pamatė, kad tėvas nemušė, nuėjo į kambarį. Tėvas sakė, kad mamos nemušė. Mama turėjo bÅ«ti pas kardiologÄ . Ji išėjo už valandos, tėvas dar už valandos. Jis negrįžo parÄ . Mama jam kitÄ dienÄ parodė mėlynes, prašė nufilmuoti, kad turėtų įrodymus.

Jis matė mėlynes, kurios buvo ant rankos, krÅ«tinės, klubo, tik neatsiminė, ar iÅ¡ kairės, ar deÅ¡inės pusės. Mama sakė, kad tėvas iÅ¡pylė vandenį, kur ji buvo atsidėjusi asmeniniams reikalams. Ji paklausė, kodėl jis taip padarė, tėvas supyko, pradėjo muÅ¡ti jÄ su tuo kibiru. Ji tos pačios dienos vakare sakė, kad jai skauda krÅ«tinę. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Å . parodė, kad ji nukentėjusiÄ jÄ Å¾ino. Ä®vykio dienÄ skambino jai, kvietė pas save.

Ji tame name gyvena 5 metus. 2019 m. spalio 25 d. buvo triukÅ¡mas, garsus rėkimas iÅ¡ pat ryto. Ji paskambino kaimynei iÅ¡ ryto, paprašė ateiti. V. M. visada girtas ir agresyvus. Jis neleisdavo praeiti jai. Tai buvo apie 9 val. ryto, girdėjosi triukÅ¡mas. Jie labai garsiai Å¡aukė. Buvo girdėti ir jis, bet labiausiai Å¡aukė ji. Ji girdėjo, kad jis sakė, kad mažai davė, dar dadės. Ji gyvena virÅ¡ jų. Ji su N. M. susitiko sekančiÄ dienÄ . Ji turi jos numerį, paskambino, baisu buvo, sakė jis vos jos neužmušė.

Ji su aÅ¡aromis parodė savo mėlynes, jų buvo labai daug. Mėlynės buvo ant krÅ«tinės. Ji pasakė kreiptis į policijÄ , daryti abdukcijÄ . Ji buvo muÅ¡ama su plastikiniu kibiru. Ji į butÄ nėjo, nes bijo. Jis jÄ mušė vonioje. Jis ne vienÄ kartÄ , pastoviai jÄ mušė, ir balkone, jÄ ir anksčiau mušė. Ji pastoviai triukÅ¡mÄ girdėjo, pas save pakvietė, nes bijo ten eiti. Ji jai mėlynes rodė. Liepė eiti į policijÄ . Ji pastoviai Å¡aukia, o jis girtas pastoviai jai į duris muÅ¡a. 2019 m. gruodžio 3 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2339/2019 (03) nurodyta, jog N. M. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krÅ«tinės kairėje, deÅ¡inės Å¡launies ir sėdmens srityje, V Å¡onkaulio lūžis kairėje, pagal makroskopinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) 5-10 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiÅ«ros (objektyvi apžiÅ«ra - 2019-12-03), kvalifikuojami nesunku sveikatos sutrikdymu.

Neatmetama galimybė, kad N. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais (1 t., b.l. 41-42). 2020 m. balandžio 29 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 693/2020 (03) nurodyta, jog N. M. nustatyti sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje Nr. G 2339/2019 (03) 1. punkte, yra plačios grupinės priklausomybės, juose nėra užsifiksavę individualių žalojančio daikto savybių, todėl nurodyti kokiu konkrečiu daiktu buvo padaryti sužalojimai nėra galimybės. N. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiuose padėtyse (1 t., b.l. 47). 2019 m. gruodžio 31 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2494/2019 (03) nurodyta, kad V.

M. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairėje Å¡launyje ir blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, pagal mikroskopinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ , padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) 1-3 savaičių laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiÅ«ros (objektyvi apžiÅ«ra - 2019-12-31), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tiriamasis nurodė, jog įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje (2019 m. lapkričio 25 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda) žmona pastÅ«mė, po ko tiriamasis kaire koja atsitrenkė į vonios kraÅ¡tÄ , nusiplėšė karpÄ , nugriuvęs, sÄ monės praradęs nebuvo, medicininės pagalbos nesikreipė.

Taip pat nurodė, kad 2019-12-25, apie 19.30 val., Klaipėdos r., KiÅ¡kėnų k., automobilis kliudė kairę blauzdÄ . Po eismo įvykio 2 dienas gydytas VÅ¡Ä® Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Å iuo metu skundžiasi kairės kojos skausmu (1 t., b.l. 152). 2020 m. balandžio 15 d. liudytojas E. M. (E. M.) tyrimui pateikė kibiro, kuriuo buvo sumuÅ¡ta N. M. bei vonios kambario, kuriame prasidėjo konfliktas nuotraukas. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad kibiras, kuriuo galimai sužalota N. M. - plastikinis, o vonios patalpa siaura, joje yra vonia, praustuvė ir ant sienos prieÅ¡ voniÄ kabo gyvatukas (1 t., b.l. 62, 64-65). 2020 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota N. M. tyrimui pateikto vaizdo - garso įraÅ¡o apžiÅ«ra, kurioje užfiksuotas jos paaiÅ¡kinimas dėl įvykio bei patirtų sužalojimų.

N. M. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. lapkričio 25 d. 9 val. ryto nukentėjo nuo Å¡eimos smurtautojo V. M.. BÅ«dama vonios kambaryje teigė, kad jisai Å¡ioje vonioje padarė jai smÅ«gius Å¡ituo kibiru, paimdama iÅ¡ vonios raudonos spalvos kibirÄ . Toliau parodė, kad jis užpuolė iÅ¡pylęs vandenį iÅ¡ kibiro ir su tuščiu kibiru užpuolė jÄ , pradėjo Å¡ioje vonioje, siauroje vietoje muÅ¡ti ir padarė jai kÅ«no sužalojimus, parodydama kairiÄ rankÄ bei kairės pusės krutinę. Ant kairės rankos ties priekine žasto sritimi matoma tamsiai violetinės spalvos apvalaus dydžio poodinė kraujosruva bei ties kairės pusės virÅ¡utine krÅ«tinės sritimi matoma tamsiai violetinės spalvos apvalaus dydžio poodinė kraujosruva.

N. M. parodė kibirÄ teigdama, kad su kibiru jÄ sumušė. Taip pat parodė deÅ¡inės pusės Å¡launį ant kurios matoma violetinės spalvos poodinė kraujosruva. Toliau N. M. paaiÅ¡kino, kad po užpuolimo ji pradėjo Å¡aukti, kodėl jis muÅ¡a ir tuo metu sÅ«nus iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , jis tuo metu miegojo, atėjo ir pamatė šį konfliktÄ . Ji suspėjo iÅ¡bėgti iÅ¡ vonios, bet nukentėjo. Policijos kviesti negalėjo, nes turėjo vykti į JÅ«rininkų ligoninę pas gydytojÄ kardiologÄ 11.20 val.

V. M. - alkoholikas, neadekvatus žmogus, konfliktiÅ¡kas, konfliktus sprendžia tik fiziniu smurtu, net neįvertino adekvačiai situacijos, nepaklausė, ar reikalingas jai Å¡itas vanduo, sumušė jÄ , ji ne už kÄ nukentėjo, ir padarė jai Å¡iuos kÅ«no sužalojimus (1 t., b.l. 70-71). 2019 m. gruodžio 3 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo pateikimo metu apklausta kaip liudytoja N. M. parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d., apie 08:00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonios kambaryje, iÅ¡siplovė galvÄ .

Dėl taupumo vandenį, su kuriuo plovė galvÄ , paliko kibire. PrieÅ¡ devynias pradėjo pusryčiauti virtuvėje, o tuo metu vyras užėjo į vonios kambarį ir iÅ¡pylė vandenį. IÅ¡girdusi virtuvėje, kad vyras iÅ¡pylė vandenį užėjo į vonios kambarį ir paklausė vyro, kodėl iÅ¡pylė vandenį, nes jisai jai dar buvo reikalingas, reikėjo paklausti ar jai dar vanduo reikalingas. Tuo momentu V. M. atsisuko su kibiru ir pradėjo jÄ muÅ¡ti su juo į įvairias kÅ«no vietas. Su minėtu kibiru sudavė jai apie 3-4 kartus į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko pajuto fizinį skausmÄ ir ant kÅ«no liko mėlynės. Pradėjus Å¡aukti dėl ko jÄ muÅ¡a iÅ¡ kambario išėjo sÅ«nus E. M..

SÅ«nus E. M. bijo savo tėvo, todėl nieko nesakė. Su savo vyru gyvena kartu 45 metus. Dėl įvykusio konflikto kilo didelis triukÅ¡mas, kurį girdėjo jų kaimynė L., kuri gyvena virÅ¡ jų aÅ¡tuntame aukÅ¡te. Po Å¡io įvykio į policijÄ iÅ¡karto nesikreipė. Kadangi skausmas krÅ«tinėje nepraėjo 2019-12-02 kreipėsi į Klaipėdos 3 poliklinikÄ , kur jÄ apžiÅ«rėjo gydytojas chirurgas Ruginis. Jokio iÅ¡raÅ¡o jai nedavė, tik nurodė, kad kreiptųsi į policijÄ ir iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡duos policijai (1 t., b.l. 1-2). 2020 m. balandžio 15 d. papildomos apklausos metu N. M. parodė, kad ji bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvena su sÅ«numi ir įsileido į savo butÄ pagyventi V.

M.. Ji su sÅ«numi taupo vandenį, todėl panaudotÄ vandenį ji laiko vonioje, kibire. V. M. ji taip pat parodė, kur bus jo kibiras, kuriuo jis gali naudotis, pvz. plauti savo rÅ«bus. Jos kibiras yra raudonos spalvos. 2019 m. lapkričio 25 d. ji turėjo eiti pas gydytojÄ . V. M. tÄ dienÄ dienÄ nuo 6 val. iki 7 val. vonioje prausėsi, ji pati atsikėlė apie 7:30 val. ir nuėjusi į voniÄ iÅ¡siplovė galvÄ , o vandenį paliko kibire, po to ji nuėjo į virtuvę pavalgyti. 8:30 val. į voniÄ nuėjo V.

M. ir iÅ¡pylė iÅ¡ jos kibiro vandenį. Ji nuėjo į voniÄ , Å¡viesos nebuvo ir paklausė V. M., kodėl jis iÅ¡pylė vandenį iÅ¡ jos kibiro. V. M. buvo pasilenkęs prie vonios, atsisuko į jÄ ir puolė su kibiru, t.y. V. M. pradėjo muÅ¡ti jÄ kibiru, su kibiru sudavė smÅ«gius. V. M. jos su kibiru nuo savęs nestÅ«mė, o bÅ«tent jÄ mušė, nieko nesakydamas ir bÅ«damas agresyvus. Pirmieji smÅ«giai pataikė į krÅ«tinę, jų buvo 3 smÅ«giai. Sukantis nuo V. M., dar vienas smÅ«gis pataikė į rankÄ .

Viso buvo 4 smÅ«giai. Mėgindama gintis nuo V. M. suduodamų smÅ«gių ji atsirėmė į vonios kraÅ¡tÄ ir ant kairės kojos atsirado mėlynė. Ji pati V. M. nestumdė, įėjusi į voniÄ ji tik jo paklausė, kodėl jis iÅ¡pylė vandenį iÅ¡ kibiro, V. M. ji net nelietė. V. M. jÄ mušė su jos kibiru, vandens kibire nebuvo, kibiras buvo raudonos spalvos, plastmasinis, 8-10 litrų talpos, apvalus. Nuo suduodamų smÅ«gių ji pradėjo Å¡aukti kÄ jis daro. Nuo suduodamų smÅ«gių ji jautė fizinį skausmÄ , jai skaudėjo.

SkausmÄ ji jautė, bet ne tokį stiprų, nes buvo Å¡oke, o tik po to skausmas pradėjo stiprėti ir ji kažkur po dviejų savaičių kreipėsi į gydytojus. KitÄ dienÄ , t.y. 2019-11-26 ji ant savo kÅ«no pamatė mėlynes: ant krÅ«tinės, rankos ir kojos. Mėlynes parodė ir sÅ«nui. 2019 m. lapkričio 25 d., kai V. M. mušė jÄ ir ji Å¡aukė, iÅ¡ kambario atėjo sÅ«nus ir įjungė vonioje Å¡viesÄ . Tuo metu V. M. nustojo muÅ¡ti jÄ . Ji pati V. M. net nelietė. Dvi dienas V. M. nebuvo namie ir jam grįžus 2019-11-27 ji mėlynes parodė V.

M. ir pranešė jam, kad ji kreipsis į policijÄ . Kai po savaitės pajuto, jog traÅ¡ka krÅ«tinės kaulai, ji kreipėsi į chirurgÄ , buvo atliktas rentgenas, kur buvo nustatyti krÅ«tinės kaulų įskilimai, todėl 2019-12-03 ji kreipėsi į policijÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ . Ant V. M. kÅ«no jokių sužalojimų nebuvo. O ant jos kÅ«no nuo sumuÅ¡imo atsirado mėlynės. Mėlynes ji parodė ir kaimynei iÅ¡ virÅ¡aus, kuri girdėjo jos bute triukÅ¡mÄ . V. M. jÄ vonioje mušė su kibiru, laikydamas jį abiejuose rankose, t.y. kibirÄ V.

M. laikė dviem rankomis už kraÅ¡tų, ar už kibiro virÅ¡aus ar iÅ¡ Å¡onų pasakyti negali, nes buvo vonioje tamsu ir ji pati buvo Å¡oke. Už rankų V. M. jai sugriebęs nebuvo, nes jei bÅ«tų sugriebęs, tai V. M. bÅ«tų turėjęs paleisti iÅ¡ rankų kibirÄ , o jis visÄ laikÄ jÄ mušė kibiru, dėl ko buvo smarkiai sumuÅ¡ta krÅ«tinė (1 t., b.l. 34-35). Akistatos su V. M. metu N. M. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. ryte, apie 8 val., ji vonios kambaryje iÅ¡siplovė galvÄ , o po plovimo likęs vandeniu liko vonioje, jos raudonos spalvos kibire.

PrieÅ¡ tai nuo 6 val. iki 7 val. V. prausėsi vonioje. Nusipraususi ji virtuvėje pusryčiavo. Apie 9 val. V. vėl užėjo į voniÄ ir jos neatsiklausęs vandenį iÅ¡ jos kibiro iÅ¡pylė. Tuomet ji atėjo į voniÄ ir V. paklausė, kodėl jis iÅ¡pylė vandenį. Tuomet V. keikdamasis atsisuko į jÄ ir agresyviai nusiteikęs, rankoje laikydamas jos tuščiÄ kibirÄ juo pradėjo jÄ muÅ¡ti. V. Å¡iuo kibiru jai pataikė į krÅ«tinę, kairį petį ir į deÅ¡inį klubÄ . Norėdama apsiginti ji V. nuo savęs atstÅ«mė ir V. vėl puolė ant jos.

Ji pradėjo Å¡aukti: „kÄ tu darai, už kÄ mane muÅ¡i“. Tuomet iÅ¡ savo kambario atėjo sÅ«nus, pažiÅ«rėjo kas vyksta ir vėl nuėjo į savo kambarį, kadangi V. tuo metu jos jau nemušė, tik rankose vis dar laikė kibirÄ . Tuo metu ji skubėjo pas gydytojÄ , todėl į šį konfliktÄ nekreipė dėmesio ir susiruoÅ¡usi iÅ¡skubėjo pas gydytojÄ . Tuo metu ji buvo Å¡oke ir susijaudinusi, todėl į savo bÅ«senÄ dėmesio nekreipė ir skausmo nejautė. 2019 m. lapkričio 26 d. ryte, atėjusi į voniÄ , ant savo kÅ«no pastebėjo kraujosruvas.

Su tokiais N. M. parodymais V. M. nesutiko ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. ryte, kai jis atėjo į vonios kambarį, vonioje stovėjo raudonas kibiras, kuriame buvo pusė kibiro vandens. Jo kibire taip pat buvo pusė kibiro vandens ir jis N. kibire buvusį vandenį supylė į savo kibirÄ ir N. kibirÄ skalavo. Tuomet N. įsiveržė į vonios kambarį ir pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad jis iÅ¡pylė jos vandenį. Ant jo pradėjo Å¡aukti ir jį pastÅ«mė. Jis norėdamas apsiginti ir nenorėdamas, kad N. jį subraižytų savo nagais, jis rankose laikomu kibiru atstÅ«mė N. nuo savęs. Tuomet jis pastebėjo, kad jo koja gausiai kraujuoja, kadangi kai N. jį pastÅ«mė, jis koja atsirėmė į vonios briaunÄ ir tuo metu buvo nuplėšta karpa ant jo kojos.

N. nuo savęs jis atstÅ«mė 2 kartus. Netrukus konfliktas nurimo. N. išėjo pas gydytojÄ , o jis stabdė kraujavimÄ . Ä® tyrėjos klausimÄ , ar matė kraujuojančiÄ V. kojÄ , N. M. atsakė, kad ji kraujuojančios V. kojos nematė ir jokio kraujo vonioje nebuvo. Ä® N. M. klausimÄ , kodėl iÅ¡pylė vandenį ir kodėl jÄ mušė, V. M. atsakė, kad jis vandens neiÅ¡pylė, o perpylė į savo kibirÄ , o jos nemušė, ji pati atsirėmė į kibirÄ , kurį jis laikė rankose. Ä® N. M. klausimÄ , kodėl nesikreipė į medikus, jei stipriai kraujavo koja, V.

M. atsakė, kad jis pats sutvarstė kojÄ ir sustabdė kraujavimÄ (1 t., b.l. 145-146). Ä®rodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo Å¡eimos narį. BK 138 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali bÅ«ti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatÄ , ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymÄ padaryti.

Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ . Tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kita. Kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos nepripažino ir teigė, kad nežino, kaip pas N. M. sumuÅ¡imai atsirado apačioje, jeigu jis įvykio metu kibirÄ laikė virÅ¡uje.

Jis jÄ tik su kibiru stumtelėjo į priekį, kad ji prie jo neprieitų. Gal, kai ji muistėsi, pati trenkėsi į duris. Jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo ir kibiru jos nemušė. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinę versijÄ ir pastarojo siekį iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jo parodymus paneigia visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų. Nukentėjusioji N. M. teisminio nagrinėjimo metu, pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir viso ikiteisminio tyrimo metu – apklausų, akistatos metu - nuosekliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, tvirtindama, jog ji buvo sužalotas tyčiniais bei smurtiniais V.

M. veiksmais. Viso proceso metu nukentėjusiosios N. M. nurodytos esminės konflikto su kaltinamuoju V. M. aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iÅ¡ esmės tapačiai. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio dienÄ ji nuėjo į voniÄ , kurioje buvo V. M. ir paklausė, ar jis naudojasi vandeniu iÅ¡ raudono kibiro. Paklausė, kodėl jis Å¡itÄ vandenį iÅ¡pylė. Tuo metu, kai ji atėjo, jis buvo atsukęs nugarÄ ir pilstė vandenį iÅ¡ jos raudono kibiro. Jis atsisuko su tuo kibiru, su agresija ir pradėjo jÄ muÅ¡ti jÄ su tuo kibiru.

Daugelis smÅ«gių buvo į kairę krÅ«tinės pusę. Ji pradėjo Å¡aukti, kÄ ji blogo jam padarė, jai skauda. Jis jai su kibiru sudavė, didžioji dauguma smÅ«gių teko krÅ«tinei. BÅ«tent su apatine kibiro dalimi sulaužė jai Å¡onkaulius. Taip pat kibiru pataikė į kairę rankÄ . Ji buvo pakėlusi rankÄ , kad apsaugotų akinius. Jis jÄ stÅ«mė, mušė, o ji norėjo iÅ¡eiti, o jis jai neleido iÅ¡eiti. Ji atsitrenkdama taip pat susižalojo kojÄ . Dėl jos Å¡auksmo atsibudo jų sÅ«nus ir išėjo iÅ¡ kambario.

Jis įjungė Å¡viesÄ , tik po to jis nustojo jÄ muÅ¡ti. Abejoti tokiais nuosekliais nukentėjusiosios N. M. parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Nukentėjusiosios N. M. patirtus sužalojimus, jų mastÄ , susidarymo mechanizmÄ , patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir byloje esanti 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto iÅ¡vada G 2339/2019 (03) (1 t., b.l. 41-42). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. (E. M.) parodymais patvirtino, kad nors jis pačio įvykio nematė, tačiau ryte atsibudo nuo mamos Å¡auksmo ir matė, kad vonioje tėvas laikė raudonÄ , plastmasinį kibirÄ , o mama Å¡aukė.

Mama pasakė, kad tėvas jÄ sumušė. Jis matė mėlynes, kurios buvo ant rankos, krÅ«tinės, klubo. Ji tos pačios dienos vakare sakė, kad jai skauda krÅ«tinę. Å io liudytojo parodymai papildo ir patvirtina nukentėjusiosios N. M. nurodytas aplinkybes. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Å . parodymais patvirtino, kad įvykio dienÄ , nukentėjusioji N. M. parodė jai savo mėlynes, kurių buvo labai daug ir pasakė, kad jÄ sumušė V. M.. Mėlynės buvo ant krÅ«tinės. Ji buvo muÅ¡ama su plastikiniu kibiru.

Kitų asmenų, be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir jų sÅ«naus įvykio dienÄ namuose nebuvo. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais duotais teisme, nes juo patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nežino, kaip pas N. M. sumuÅ¡imai atsirado apačioje, jeigu jis įvykio metu kibirÄ laikė virÅ¡uje. Jis tik su kibiru stumtelėjo jÄ Ä¯ priekį, kad ji prie jo neprieitų.

Jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo ir su kibiru jos nemušė. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje nukentėjusiosios N. M. nuoseklÅ«s parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, liudytojo E. M. parodymai bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: 2020 m. rugpjūčio 10 d. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (1 t., b.l. 1-2), 2019 m. gruodžio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2339/2019 (03) ir joje konstatuoti sužalojimai (1 t., b.l. 41-42), 2020 m. balandžio 16 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl įvykio vietos apžiÅ«ros ir pateiktos fotonuotraukos (1 t., b.l. 60-66), 2020 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas (1 t., b.l. 70-71), 2019 m. gruodžio 6 d. akistatos protokolas (1 t., b.l. 145-146).

Ä®vertinęs iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. M. 2019 m. lapkričio 25 d., apie 09 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonios kambaryje konflikto metu savo Å¡eimos narei - sutuoktinei N. M. plastikiniu kibiru tyčia sudavė tris kartus į krÅ«tinės sritį ir vienÄ kartÄ per kairę rankÄ , ko pasekoje nukentėjusioji kaire koja atsitrenkė į vonios kraÅ¡tÄ . Tokiu bÅ«du V. M. nukentėjusiajai N. M. padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, krÅ«tinės kairėje, deÅ¡inės Å¡launies ir sėdmens srityje, V Å¡onkaulio lūžį kairėje ir taip nesunkiai sutrikdė Å¡eimos nariui sveikatÄ .

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Dėl bausmės skyrimo Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumÄ . Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Å velnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Tai yra institutas, taikomas individualizuojant bausmę asmeniui, kurio asmenybė ir padaryta nusikalstama veika pasižymi daug mažesniu pavojingumu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-302-489/2019). Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126- 693/2018).

Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Šia prasme svarbu įvertinti ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo padėties ypatumus, kaltininko ir jo šeimos narių socialinius ryšius.

Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, iÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, „kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), gali nepasiekti visų tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, netgi atvirkščiai – pasiekti iÅ¡ esmės tik vienÄ bausmės tikslÄ â€“ nubaudimÄ â€œ. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų bÅ«ti laikomas teisingu.

Prokurorė siÅ«lė kaltinamajam skirti vienintelę baudžiamajame įstatyme numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Å iuo atveju, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. M. paskyrus vienintelę, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nurodytÄ , bausmę – laisvės atėmimÄ , bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) Å¡iam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms Å¡ios bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, Å¡iuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam V.

M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ gali bÅ«ti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama Å¡velnesnė bausmė, nei numato BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija. Å ioje baudžiamojoje byloje V. M. padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), nukreiptÄ Ä¯ žmogaus sveikatÄ . V. M. anksčiau teistas už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, paskirtas bausmes atlikęs, teistumai iÅ¡nykę, daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 113-128), turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nedirba (1 t., b.l. 110-11), yra pensininkas, jam 70 metų, yra vedęs. Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V.

M. nepripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino, nukentėjusiosios N. M. neatsiprašė, jai padarytos žalos neatlygino. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į pačios nukentėjusiosios elgesį. Akivaizdu, jog kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ sieja įtempti ir prieÅ¡iÅ¡ki santykiai ir esant tokiems santykiams nukentėjusioji taip pat turi susilaikyti nuo žodinių konfliktų ir vengti konfliktinių situacijų kilimo.

Kaltinamasis yra senyvo amžiaus žmogus. Jis, bÅ«damas senatvės pensininku, padarė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo atveju kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) Å¡iam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju kaltinamojo V. M. atžvilgiu tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymÄ , bus pasiekti V.

M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymÄ , vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrus Å¡velnesnę, nei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytÄ bausmę, – laisvės apribojimÄ , kurios dydis nustatomas didesnis nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Ä®vertinus padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , V. M. intensyvi priežiÅ«ra neskirtina, o vietoj jos skirtini įpareigojimai bei draudimas, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins nenusikalsti.

Kaltinamasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje, kaltinamajam uždraudžiama bausmės laikotarpiu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. M. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintinos (1 t., b.l. 158-159, 168-169 ).

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų Šioje byloje nukentėjusioji N. M. pareiškė kaltinamajam V. M. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji N. M. nurodė, kad V. M. neteisėtais veiksmais sukėlė didelius skausmus, baimę, nepatogumus, nes buvo padarytas V šonkaulio lūžis. Dėl skausmų kairėje šono pusėje ji negalėjo nei nusirengti, nei apsirengti, nes kiekvienas judesys kėlė skausmus. Taip pat tai sukėlė didelius nepatogumus miegant, nes buvo sunku kvėpuoti, ji jautė skausmus apie du mėnesius (2 t., b.l. 65-66).

Be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad po Å¡ios traumos, po mėnesio, ji susirgo bronchitu. Ji turėjo gydyti bronchitÄ , lankytis masažuose. Jos nervai sukaustyti, turėjo lankyti 10 dienų masaÅ¾Ä , kad atgautų sveikatÄ . Ji patyrė Å¡okÄ , baimę. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji N. M. pareiÅ¡kė 5000 Eur civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam dėl neturtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad V. M. neteisėtais veiksmais sukėlė didelius skausmus, baimę, nepatogumus, nes buvo padarytas V Å¡onkaulio lūžis.

Dėl skausmų kairėje Å¡ono pusėje ji negalėjo nei nusirengti, nei apsirengti, nes kiekvienas judesys kėlė skausmus. Taip pat tai sukėlė didelius nepatogumus miegant, nes buvo sunku kvėpuoti, ji jautė skausmus apie du mėnesius. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos palaikė. Papildomai nurodė, kad po Å¡ios traumos, po mėnesio, ji susirgo bronchitu. Ji turėjo gydyti bronchitÄ , lankytis masažuose. Jos nervai sukaustyti, turėjo lankyti 10 dienų masaÅ¾Ä , kad atgautų sveikatÄ .

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai N. M. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krÅ«tinės kairėje, deÅ¡inės Å¡launies ir sėdmens srityje, V Å¡onkaulio lūžis kairėje. Pagal makroskopinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) 5-10 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiÅ«ros (objektyvi apžiÅ«ra - 2019-12-03), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad N. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais (1 t., b.l. 41-42). Be patirto fizinio skausmo N. M. dėl kaltinamojo veiksmų jautėsi sunkiai psichologiškai, kaltinamasis jai sukėlė didelius skausmus, baimę, nepatogumus, nes buvo padarytas V šonkaulio lūžis. Dėl skausmų kairėje šono pusėje ji negalėjo nei nusirengti, nei apsirengti, nes kiekvienas judesys kėlė skausmus. Taip pat tai sukėlė didelius nepatogumus miegant, nes buvo sunku kvėpuoti, ji jautė skausmus apie du mėnesius.

Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumÄ , veikos pobÅ«dį, eigÄ , patirtÄ sužalojimÄ , į praÅ¡omos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo V. M. materialinę padėtį, t. y. nedirba, yra pensininkas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiÅ¡ki ir prieÅ¡iÅ¡ki santykiai. Duomenų, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamÄ teismų praktikÄ , siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies - nukentėjusiosios N. M. naudai iÅ¡ kaltinamojo V. M. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Byloje buvo pareikÅ¡tas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 105,13 Eur (1 t., b.l. 76-79, 83), kuriuo prašė iÅ¡ kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios N. M. gydymo iÅ¡laidas Valstybinei ligonių kasai, iÅ¡laidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų iÅ¡raÅ¡u. Padarytos žalos dydis atitinka protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus, kaltinamasis privalo atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ civiliniam ieÅ¡kovui. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai – 105,13 EUR, patirtai žalai atlyginti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose 2021 m. birželio 22 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praneÅ¡imas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų. PraneÅ¡ime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo V. M. interesus atstovauti bylÄ nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose buvo paskirta advokatė Asta Mačernytė.

Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 229,86 Eur. PraÅ¡oma Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimÄ , ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybÄ , taip pat ir teisė turėti advokatÄ . Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas kaltinamajam paskyrė gynėjÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius ginti kaltinamÄ jÄ parinko advokatę A. Mačernytę. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnį, kaltinamojo, nemokančio proceso kalbos, bylose gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo V. M. yra nepagrįstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymas priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas kaltinamojo gynėjo advokato darbui apmokėti, atmetamas.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena su garso įraÅ¡u ir vokas su CD laikmena su vaizdo - garso įraÅ¡u, esantys byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297– 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. M. (V. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir , taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį Å¡iuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ bei draudimÄ ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. V. M. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. M. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ .

Nukentėjusiosios N. M. byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti nukentėjusiajai N. M. iÅ¡ V. M. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios N. M. civilinio ieÅ¡kinio netenkinti. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ V. M. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 105,13 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus 13 ct) patirtai žalai atlyginti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ dėl 229,86 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo V. M.. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokÄ su CD laikmena su garso įraÅ¡u ir vokÄ su CD laikmena su vaizdo - garso įraÅ¡u, esančius byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė