3dbac7ae-bd44-4058-9a0e-2497967ced04 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-417/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18449-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.3.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo MaÅ¡kevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D.

G. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažinta kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir D. G. paskirta galutinė 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, kuriÄ D. G. įpareigota sumokėti per 12 mėnesių. Vadovaujantis BK 68 straipsniu ir BK 72 straipsnio 5 dalimi, D. G. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 14 d., ir turto konfiskavimas – iÅ¡ D.

G. nuspręsta konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. D. G. nuteista už tai, kad 2020 m. gegužės 13 d., apie 13.01 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors jai nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės girtumas (alkotesteriu nustatytas 2,71 promilės girtumas). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistoji D. G. praÅ¡o skundžiamÄ Tauragės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, t. y., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant J. G. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jai nutraukti. Taip pat praÅ¡o paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (metams) metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 14 d.; turto konfiskavimo netaikyti arba taikyti pusę konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. konfiskuoti 640 eurų; skirti 5 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. 2.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla D. G. nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu), nes D. G. turėjo bÅ«ti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, o baudžiamoji byla nutraukta. Teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad D. G. duodama parodymus posėdžio metu apie savo padarytÄ veikÄ nėra kritiÅ¡ka savo neatsakingam ir pavojingam elgesiui, todėl tai negali bÅ«ti jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Be to, nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad kaltinamosios prisipažinimas dėl padarytos veikos yra formalus bei nenuoÅ¡irdus, nes teisme duoti parodymai apie alkoholio suvartojimo laikÄ , kiekį ir rūšį nesutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos teismas laikė patikimesniais ir tikslesniais. 2.2. Apeliantė nesutinka su paskirta bausme ir praÅ¡o taikyti BK 40 straipsnį ir jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimÄ . Jos teigimu, ji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, iÅ¡samiai papasakojo visas jai žinomas įvykio aplinkybes, kurias prisiminė proceso metu.

Dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi ir smerkia savo neatsakingÄ elgesį. Teismui paskelbus jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jų neneigė bei paaiÅ¡kino, kad jų iÅ¡ esmės neskaitė dėl savo prastos savijautos, nes buvo ne iki galo iÅ¡blaivėjusi. Be to, nurodė, kad su alkotesterio rodmenimis sutinka, jų neginčija, nes vairavo transporto priemonę stipriai apsvaigusi. Ji sutinka su tuo, kad dėl girtumo galėjo neprisiminti visų įvykių aplinkybių, t. y. paties transporto priemonės sustabdymo momento ir vietos.

Ji pamena, kad kažkuriuo momentu buvo įėjusi į namÄ ir netrukus buvo iÅ¡vesta policijos pareigÅ«nų, kurie atliko neblaivumo patikrinimo procedÅ«rÄ . Ji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme neneigė paties alkoholio vartojimo fakto bei transporto priemonės vairavimo, kai buvo neblaivi. Todėl nurodytos aplinkybės apie iÅ¡gerto alkoholio kiekį, stiprumÄ ir laikÄ , kurios nesutapo su tyrimo metu duotais parodymais, negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip jos siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar siekis sumenkinti kilusias pasekmes.

Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ji sutiko, kad bylos nagrinėjimas vyktų be gynėjo ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Ji nebausta administracine tvarka bei anksčiau neteista, iÅ¡ viso pirmÄ kartÄ gyvenime dalyvavo teisiamajame posėdyje, todėl aiÅ¡kindama įvykio aplinkybes galėjo sÄ Å¾iningai suklysti dėl patirto streso. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad 2020 m. gegužės 14 d. tyrėja apklausÄ atliko per 15 min., nors pats anketinių duomenų suvedimas, teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimas užtruko daug ilgiau.

Todėl turi pagrindo manyti, kad jos duoti parodymai buvo pildomi kito asmens ir ankstesnės apklausos pagrindu, todėl tam tikri neatitikimai galėjo iÅ¡kilti nagrinėjant bylÄ teisme. Juolab iÅ¡ 2020 m. gegužės 13 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad automobilis „Opel Zafira“ buvo apžiÅ«rėtas jos namo kieme, jo salone tarp kitų daiktų buvo ir nugerto sidro butelis „Pear taste cider“, neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkoholis vartotas prieÅ¡ 1 valandÄ iki įvykio.

Todėl dar kartÄ praÅ¡o įvertinti visumÄ nurodytų aplinkybių ir jos duotus parodymus laikyti iÅ¡ esmės teisingais ir pagrįstais, nes savo kaltę dėl paties nusikaltimo padarymo aplinkybių – datos, vietos, laiko ir bÅ«do – visada pripažino ir Å¡iuo metu pripažįsta. Tai, kad ji nepakankamai tiksliai atsakė į teismo užduotus klausimus ar dėl savo neiÅ¡prusimo negalėjo tinkamai paaiÅ¡kinti visų įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į jos girtumo laipsnį įvykio metu, nereiÅ¡kia, kad ji nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, o konkrečiai – transporto priemonės vairavimo bÅ«nant neblaiviam.

Todėl mano, kad teismas iÅ¡ esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant ir aiÅ¡kinant BK 40 straipsnio nuostatas. 2.3. D. G. teigimu, BK nenustato bÅ«do ar formos, kaip nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi iÅ¡reikÅ¡ti gailėjimÄ si padarius nusikalstamÄ veikÄ . Ji suvokia savo padarytos veikos žalÄ visuomenei, dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, suvokia galimas neigiamas pasekmes, kurias galėjo sukelti jos veiksmai, ir dės visas pastangas tam, kad ateityje tokios ar panaÅ¡ios situacijos niekada nepasikartotų.

Å iam jos elgesiui vargu ar galima rasti racionalų pateisinimÄ â€“ pati yra kalta dėl savo veiksmų ir privalo dėl jų prisiimti atsakomybę. Å ioje situacijoje mano, jog vienintelis bÅ«das atkurti tas teisines vertybes, kurios buvo iÅ¡kreiptos jos elgesiu, taip pat atgauti visuomenės ir žmonių pasitikėjimÄ ja – tai sÄ Å¾iningas ir tik teisėtas elgesys ateityje. Tam yra tvirtai apsisprendusi ir pasiryžusi. Dėl jos nusikalstamos veikos jokiems tretiesiems asmenims nebuvo padaryta žalos, ikiteisminiame tyrime nėra pareikÅ¡ta civilinių ieÅ¡kinių.

Sprendžiant klausimÄ dėl to, ar baudžiamosios teisės tikslams pasiekti yra galima jÄ atleisti nuo atsakomybės, ar yra bÅ«tina siekti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, yra bÅ«tina įvertinti ne tik formalias BK 40 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes, bet ir jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat jos asmenybę. Apeliantė teigia, kad ji atitinka visas laidavimo sÄ lygas: padarė nesunkų nusikaltimÄ ; pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ; tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailėjosi jÄ padariusi; nusikalstama veika žalos nepadaryta, administracine tvarka nebausta už KET pažeidimus.

Ji teigiamai charakterizuojama, praeityje nėra bausta už analogiÅ¡kus veiksmus, t. y. vairavimÄ iÅ¡gėrus, nėra bausta ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, todėl yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å ios aplinkybės rodo, jog ji vertina visuomenėje priimtų taisyklių ir normų laikymÄ si. Apeliantės manymu, baudžiamojoje byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos taikyti jai tokiÄ teisinės atsakomybės formÄ , kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, praÅ¡o paskirti laidavimÄ be užstato. Mano, kad tai bÅ«tų pakankama teisinė priemonė atleidimo nuo atsakomybės tikslams pasiekti. 2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje yra pateiktas J. G. praÅ¡ymas pripažinti jÄ laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. Nustatyta, kad ji yra apeliantės mama ir jos gerai sutaria tarpusavyje, kartu gyvena ir nuolatos bendrauja. Mamos bendravimas su apeliante padarys jai teigiamÄ Ä¯takÄ , nes ji nuolat primins jai apie bÅ«tinybę laikytis įstatymų ir nedaryti teisės pažeidimų.

J. G. yra senatvės pensininkė bei geros sveikatos bÅ«klės, bendruomenėje yra gerbiama už nuoÅ¡irdumÄ , atsakingumÄ bei gebėjimÄ bendrauti su aplinkiniais. Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, neteista. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nebausta administracine tvarka per pastarųjų 1 metų laikotarpį. Be to, ji patvirtino, kad apie šį įvykį daug kartų kalbėjosi su apeliante. 2.5. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ 2 metams, iÅ¡ viso nepasisakė dėl tokio termino nustatymo kriterijų.

Neatsižvelgta, kad vairuota nejudrioje gatvėje, eismo įvykis nebuvo sukeltas ir kitokių pasekmių nekilo aplinkiniams. Galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus apeliantė neturi, vairavimo stažas nuo 1995 metų, o tai jÄ charakterizuoja kaip drausmingÄ ir atidų eismo dalyvį. Be to, gyvena atokioje kaimo vietoje, iÅ¡ kurios nėra galimybės vieÅ¡uoju transportu susisiekti su miestu, o tai apsunkins jos galimybę tinkamai pasirÅ«pinti senyvo amžiaus mama. Todėl mano, kad 1 metų terminas, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekstÄ , bÅ«tų teisingas ir proporcingas jos padarytai veikai. 2.6.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju motyvuotai turi bÅ«ti nustatoma, kodėl buvo bÅ«tina konfiskuoti pačiÄ transporto priemonę, o ne jos vertę atitinkančiÄ sumÄ ar jos dalį, įvertinant turto nusidėvėjimo faktÄ . Nei BPK, nei BK nėra jokios normos, nurodančios, kokios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos ir į kÄ reikia atsižvelgti, teismui taikant BK 72 straipsnio 5 dalį. Ä®statymo leidėjas nurodo, kad visais atvejais reikia spręsti dėl Å¡ios priemonės tikslingumo bei taikymo apimties, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Å iuo atveju teismas iÅ¡ viso nenurodė jokių motyvų, kodėl paskyrė konfiskavimÄ bÅ«tent transporto priemonės, kuri yra naudojama darbo tikslais bei nuvykimui į miestÄ Ä¯sigyti bÅ«tiniausių maisto produktų. Teismas neįvertino, kad jos padaryta veika yra atsitiktinio pobÅ«džio ir su Å¡ia transporto priemone ji jokių kitų Å¡iurkščių KET pažeidimų anksčiau nebuvo padariusi, todėl lieka neaiÅ¡ku, kokiais teisiniais pagrindais vadovaujantis buvo nuspręsta konfiskuoti šį automobilį, o ne Å¡io turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ ar jos dalį.

3. Atsiliepimu į nuteistosios D. G. apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad D. G. neatitinka BK 40 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, todėl jos atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ negalimas. Prokuroro teigimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai pagrįstai paskirtos BK 68 ir 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padės įgyvendinti bausmės paskirtį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

5. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistoji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino viso baudžiamojo proceso metu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl D. G. kaltės nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti BK 40 straipsnio, nurodoma, kad Å¡iuo atveju buvo visos minėtame straipsnyje numatytos sÄ lygos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Å¡iuo atveju D. G. nėra kritiÅ¡ka savo neatsakingam ir pavojingam elgesiui ir tai negali bÅ«ti laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apylinkės teismas nustatė, kad D. G. kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino tik formaliai, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ji neatitinka visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, nes nėra pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

8. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, jog nagrinėjamoje byloje yra visos sÄ lygos, bÅ«tinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ , ir Å¡ios sÄ lygos egzistavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė D. G. BK 40 straipsnio ir nepagrįstai neatleido jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 8.1.

Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nekyla abejonių, kad Å¡iuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sÄ lyga: D. G. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (b. l. 55). 8.2. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal teismų praktikÄ , visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo prisipažįsta, jog padarė konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki.

Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan.

Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ . 8.3. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, jog nagrinėjamoje byloje yra visos sÄ lygos, bÅ«tinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ . IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad D.

G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta vienÄ kartÄ 2020 m. gegužės 14 d., apklausos metu ji, apklausta kaip įtariamoji, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir davė parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 39-40). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. G. taip pat nurodė, kad kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 83-84). Pažymėtina, kad nors abiejų minėtų apklausų metu D. G. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau jos parodymai apie alkoholio vartojimo aplinkybes Å¡iek tiek skyrėsi.

D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad alkoholį vartojo iÅ¡vakarėse bei grįžtant iÅ¡ parduotuvės, tai yra likus maždaug 200 m iki namų, iÅ¡gėrė pusę butelio sidro. Tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, kad alkoholį buvo vartojusi ne tik iÅ¡ vakaro, tačiau ir 2015 m. gegužės 13 d. rytÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡iuos prieÅ¡taravimus, nusprendė, kad D. G. prisipažinimas ir gailėjimasis yra tik formalus, nes ji, siekdama sumenkinti savo veikos padarinius ir suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, nėra visiÅ¡kai nuoÅ¡irdi apibÅ«dindama įvykio aplinkybes.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir pažymi, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad D. G. yra pripažinta kalta dėl to, kad ji 2020 m. gegužės 13 d., apie 13.01 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės girtumas (alkotesteriu nustatytas 2,71 promilės girtumas). Šias pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes D.

G. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jai nustatyto girtumo laipsnio neginčijo ir sutiko su esminėmis jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Kaip jau minėta, pagal teismų praktikÄ , visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Teisėjų kolegijos manymu, Å¡ioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga, nes D. G. viso proceso metu iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Vien tai, kad D. G. dviejų apklausų metu davė skirtingus parodymus alkoholio vartojimo aplinkybes, kurios Å¡iuo atveju nėra esminės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir jos vertinimui, nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytina esmine kliÅ«timi taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nes Å¡iuo atveju esmė, ar kaltininkas pripažįsta nusikalstamus veiksmus ir kaip vertina tokį savo elgesį.

IÅ¡ bylos duomenų ir nuteistosios apeliacinio skundo matyti, kad D. G. esmines nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino ir sutiko su jai inkriminuota nusikalstama veika bei jos kvalifikavimu. 8.4. Taigi, kolegijos nuomone, D. G. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys, ji nuo pat pradžių nevengė atsakomybės, apklausiama iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ . Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad D. G. iÅ¡reikÅ¡tas gailėjimasis dėl savo nusikalstamos veikos nėra nuoÅ¡irdus, tačiau teisėjų kolegija neabejoja D.

G. nuoÅ¡irdumu. Tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme D. G. ne vienÄ kartÄ nurodė, kad gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, supranta jos neigiamas pasekmės (tai patvirtina apklausos protokoluose užfiksuotos jos frazės „labai dėl to gailiuosi“ (b. l. 40), „suklydau ir labai gailiuosi“, „be galo gailiuosi. Ant savęs pykstu labai“ (b. l. 84)). IÅ¡ nuteistosios apeliacinio skundo taip pat matyti, kad D. G. iÅ¡reiÅ¡kia nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 99-100), kuriuo teisėjų kolegija neabejoja.

Todėl pripažįstama, jog, esant Å¡ioms aplinkybėms, D. G. prisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ ir iÅ¡reikÅ¡tÄ gailėjimÄ si galima buvo pripažinti įvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 8.5. D. G. praeityje nėra teista, byloje nėra duomenų apie galiojančius jos padarytus administracinius nusižengimus, ji turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi darbÄ , darbe charakterizuojama teigiamai, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymÄ nėra, elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Todėl baudžiamojoje byloje yra įvykdyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sÄ lyga. Pirmosios instancijos teisme apklausta D. G. mama J. G. patvirtino, kad ji laiduoja už dukrÄ ir galės jai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ (b. l. 84-85). J. G. neteista, administracinių nuobaudų neturi, gyvena kartu su D. G., taigi turi galimybę daryti įtakÄ D. G. elgesiui, todėl teisėjų kolegijai Å¡iuo atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl J. G. tinkamumo bÅ«ti laiduotoja.

Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad D. G. nuo nusikalstamos veikos padarymo tuo metu, kai gyveno būtent su savo motina J. G., jokio naujo teisės pažeidimo nepadarė.

9. Nustatydamas laidavimo terminÄ , apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, D. G. asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos J. G. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė D. G.. Ä®vertinus J. G. finansinę padėtį ir atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, D. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atsisakyti D. G. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, dėl to skundžiamo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalis dėl D. G. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį naikintina, D. G. dėl Å¡ios veikos atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla jai nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Skunde apeliantė taip pat nesutinka su jai paskirtu 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise skyrimas, tiek ir Å¡ios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

Jos nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti yra bÅ«tina, nes ji gyvena kaimo vietovėje, kur yra apsunkintas susisiekimas, nesudaro pagrindo trumpinti jai paskirtÄ teisės vairuoti atėmimo terminÄ . Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga poreikių tenkinimui (vykimui į darbÄ , į gydymo įstaigas ir kt.), pats turi bÅ«ti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ , taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo Å¡eimos nariams, kitiems eismo dalyviams.

Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ baudžiamÄ jÄ poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. D. G. padarytas nusikaltimas yra vienas iÅ¡ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ .

Teismas įvertino tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek apeliantę charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl paskirtÄ mažesnį nei vidurkis terminÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per ilgÄ ar neproporcingÄ bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.

12. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti jai priklausantį automobilį ,,Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.

Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ ir siekdamas didinti eismo saugumÄ , už tokiÄ veikÄ nustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę BK 2811 straipsnyje, tuo siekiama užtikrinti eismo saugumÄ . Pagal byloje nustatytas aplinkybes D. G. vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, ji suvokė tokios savo veikos pavojingumÄ ir norėjo taip elgtis, taigi ji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė BK 2811 straipsnyje nustatytÄ veikÄ , panaudodama automobilį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2811 straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas D. G. yra aiÅ¡kiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, kad tai sukels jai pernelyg didelę naÅ¡tÄ ar pan., todėl nėra aplinkybių, kai privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas netaikytinas. Nepagrįstas apeliantės praÅ¡ymas pakeisti automobilio konfiskavimÄ Ä¯ Å¡io turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimÄ . Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga.

Å iuo atveju automobilis, kurį D. G. vairavo neblaivi, priklauso jai, jis nėra paslėptas ar pan., todėl pagal bylos aplinkybes D. G. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iÅ¡ BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sÄ lygų iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

13. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, toks asmuo iÅ¡vengia teistumo, be to, toks asmuo nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ taikymas. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ .

Ä®vertinus tai, kad D. G. Å¡iuo nuosprendžiu yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kolegijos nuomone, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. teigiamÄ Ä¯takÄ turėtų viena iÅ¡ BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas jau aptartas nuteistosios asmenybę ir jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad apeliaciniu skundu taip pat yra praÅ¡oma taikyti BK 71 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį atitiks 10 MGL dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ paskyrimas, įpareigojant D.

G. Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, BK 40 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria D. G. nuteista pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 MGL (3000 eurų) bauda, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį: D. G., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , perduodant jÄ laiduotojos J.

G. atsakomybėn, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ D. G. nutraukti. Paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (deÅ¡imties) MGL (500 (penkių Å¡imtų) Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant sumokėti Å¡iÄ Ä¯mokÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti D. G., kad, laidavimo metu jai padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu ji laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai J. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimÄ dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Å is nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Dalius Jocys Eduardas MaÅ¡kevičius Aurelija Sadauskaitė