2022-04-13 Nr. AB-9093-3-66-3-00029-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2047-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00029-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Abbas Dajekh,

dalyvaujant užsieniečiams (duomenys neskelbtini) piliečiams S. K. H. ir A. B. J. A., jų atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Gedminienei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Krūminytei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių S. K. H., A. B. J. A. ir Y. S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečių S. K. H., A. B. J. A. ir Y. S. K. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) piliečiai S. K. H., A. B. J. A. ir Y. S. K. (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimai) dalis dėl Užsieniečių laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvias sulaikymui priemones – apgyvendinti Užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai nurodė, kad bėgdami nuo tiesioginio smurto ir nužudymo grėsmės savo šalyje, neteisėtai 2021 m. liepos 30 d. kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir pateikė prieglobsčio prašymus. Užsieniečiai su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens pasus). Šiuo metu Užsieniečiai yra apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovykloje, jų judėjimas apribotas apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Sprendimais Užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tolesnis minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra neproporcingas jų laisvės apribojimas. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati siekiamiems tikslams pasiekti. Užsieniečių tapatybė yra nustatyta, jie atvyko su (duomenys neskelbtini) pasais. Užsieniečiai pagal savo galimybes ir suvokimą bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė nuoseklius ir detalius paaiškinimus ir įrodymus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jie nebendradarbiavo su pareigūnais. Migracijos departamentas jau yra įvertinęs visas aplinkybes prieglobsčio byloje. Užsieniečiai neturi interesų, giminių ir pažįstamų Europos Sąjungoje, siekia prieglobsčio ir integruotis Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai turi mažametį sūnų, (duomenys neskelbtini) pilietė A. B. J. A. (toliau - ir Užsienietė) yra priskirtina pažeidžiamų asmenų kategorijai, ji kenčia nuo (duomenys neskelbtini), ilgalaikis ir neribotas laisvės apribojimas kenkia jos psichinei sveikatai. Nėra duomenų, jog Užsieniečiai būtų bėgę iš Centro teritorijos ar pažeidę vidaus taisykles. Asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

3. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius atsiliepime nurodė, jog nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis. Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką teritoriją atvyko 2021 m. liepos 30 d. neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu nėra priimti galutiniai sprendimai Užsieniečių atžvilgiu dėl prieglobsčio jiems nesuteikimo, todėl tikėtina, kad neribojant jų judėjimo laisvės, jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina pareiškėjų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Centre yra teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai yra aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais. Centre lankosi psichologas, vyksta grupinės terapijos užsiėmimai suaugusiems, yra galimybė lankyti streso valdymo kursus.

4. Migracijos departamentas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Užsieniečių atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl jų sulaikymo, kadangi nenustatyta, jog jie kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl Užsieniečių atžvilgiu yra taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą, kurio nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsieniečiai apskundė Migracijos departamentui, kuris skundą išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus Užsieniečiai apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams ir byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Užsieniečiai Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 3 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, jog Užsieniečiai prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų tarnautojais bei darbuotojais.

II. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė Užsieniečių skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečiams yra užtikrinamos visos būtinos sąlygos, taip pat sudaromos galimybės lankyti psichologo konsultacijas, mokytis kitų kalbų vykdomos švietimo programos, kas padeda jų integracijai. Centre yra užtikrinama būtina fizinė ir psichologinė apsauga. Asmenys apgyvendinimo vietoje turi galimybę judėti Centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su advokatu. Teismas neturi pagrindo apgyvendinimo vietos vertinti kaip de facto (faktiškai) sulaikymą. Užsieniečiams taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl teismas padarė išvadą, jog Užsieniečiams paskirta priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečiai neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas manyti, jog Užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, Užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, kyla grėsmė, kad Užsieniečiai, pasinaudoję laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas nusprendė, jog Migracijos departamentas Sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečių situacijos vertinimą ginčijamų Sprendimų kontekste. Užsieniečių nesutikimas su priimtais Sprendimais (jų dalimis), nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais.

III. 8. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir taikyti jų atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Užsieniečiai išvyko iš kilmės valstybės dėl jiems gresiančio pavojaus ir siekdami apsaugoti savo sūnų. Užsieniečiai yra pateikė savo asmens dokumentus, dalyvavo apklausose, teikė paaiškinimus ir įrodymus. Užsieniečiai bendradarbiavo su Migracijos departamentu, nepaisant to, kad jiems nebuvo teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovo konsultacijos. Užsieniečiai siuntė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų apklausos metu pateiktus teiginius. Prieglobsčio byloje būtent Migracijos departamentas nebendradarbiavo su Užsieniečiais, nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus, pateiktų paaiškinimų ir papildomų įrodymų nenagrinėjo. Užsienietė yra priskirtina pažeidžiamų asmenų grupei, nes (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad Užsieniečiai būtų bėgę iš Centro teritorijos ar pažeidę vidaus tvarkos taisykles. Centre nėra teikiama jokių lavinimo užsiėmimų ikimokyklinio amžiaus vaikams. Paskirtas Užsienietės susitikimas su neurologu antrą kartą buvo nukeltas 2 mėnesiams. Teismo sprendimas įtvirtina nepagrįstą asmens laisvės ribojimą. Teismo sprendime nenurodyta kodėl buvo atmesti įrodymai dėl vaikų ir pažeidžiamų asmenų interesų pirmumo.

10. Atsakovas Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė sprendimą Užsieniečių skundą tenkinti iš dalies (pakeitė draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pasikeitė Užsieniečių teisinis statusas ir jie nėra prieglobsčio prašytojai. Užsieniečiai neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. Atvykimas į užsienio valstybę ne per valstybės sienos kirtimo punktus ir nepateikiant būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje, turint galimybę kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, negali būti vertinama kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respubliką, todėl tikinėta, kad patenkinus Užsieniečių skundą, kyla rizika ir paskata, kad jie pasinaudos laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybės, siekdami išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina jų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Centre yra suteikiamos gyvenamosios patalpos, yra teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai yra aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais, visada pablogėjus užsieniečio sveikatai kviečiama greitoji medicinos pagalba. Centre veikia parduotuvė, kurioje yra galimybė ne tik įsigyti turimas prekes, 2 kartus per mėnesį yra mokamos priklausančios išmokos. Centre lankosi psichologas, vyksta grupinės terapijos užsiėmimai suaugusiems, yra galimybė lankyti streso valdymo kursus, taip pat vyksta užsieniečių užimtumo veikos, skirtos tiek visoms vaikų amžiaus grupėms, tiek suaugusiems vyrams ir moterims.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai lanko neformalaus ugdymo užsiėmimus už stovyklos ribų, suaugusiems sudarytos galimybės mokytis lietuvių ir anglų kalbos organizuojamuose kursuose, lankyti šokių ir sporto užsiėmimus, vykdoma meno ar rankdarbių terapija. Bendravimas su visais Centre gyvenančiais užsieniečiais neribojamas, Centro teritorija yra pakankamai erdvi. Užsieniečiai atsisako dalyvauti Centro organizuojamuose veiklose, minėti asmenys bendra tvarka buvo vertinami psichologo, tačiau poreikio nuolatinėms psichologo konsultacijoms neišreiškė.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymima, jog Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečių kelionės tikslas, jie gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Užsieniečių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jų pasakojimai pasižymi esminiais trūkumais (neišsamūs, nenuoseklūs, neinformatyvus, prieštaringi), o papildomai pateikti dokumentai, atsižvelgiant į jų trūkumus, nepatvirtina jų prieglobsčio prašymo.

Be to, Migracijos departamento nuomone, Užsieniečiai iš anksto ruošėsi kelionei ir rinko (kūrė) dokumentus, galinčius pagrįsti jų prieglobsčio prašymą. Užsieniečiams pasiūlius susitikti su Tarptautinės Migracijos Organizacijos atstovais, kurie padeda sugrįžti į kilmės šalį, jie šio pasiūlymo atsisakė. Jeigu būtų nustatyta, kad Užsieniečiai kelia grėsmę viešajai tvarkai, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalimi ir 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu, būtų pagrindas sulaikyti juos. Aplinkybė, kad nėra sprendžiama dėl Užsieniečių sulaikymo, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybę dėl grėsmės viešajai tvarkai buvimo (nebuvimo).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Užsieniečių atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jie nėra sulaikyti. Užsieniečiai prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Užsieniečių kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

Migracijos departamentas Sprendimus priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečių atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, Užsieniečiai gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jų prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

Pažymima, jog prieglobsčio byloje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai atmetė Užsieniečių skundą dėl prieglobsčio, kaip nepagrįsta. Užsieniečiai pateikė apeliacinį skundą, kurį teismas atsisakė priimti. Šiuo metu Užsieniečių atskirasis skundas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų dalių, kuriomis Užsieniečiai 6 mėnesiams apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių prašymo netenkino, nurodęs, jog taikant Užsieniečių nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus užtikrinti tokiomis priemonėmis siekiami tikslai. Teismas pažymėjo, jog Centre yra tinkamos gyvenimo sąlygos.

14. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 19 d., priėmė Sprendimus įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti juos Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

17. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr.IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

22. Tikrinamoje byloje nustatyta, jog šiuo metu Užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai, nes Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai yra priėmę sprendimą atmesti Užsieniečių skundą dėl prieglobsčio, kaip nepagrįstą.

23. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) pilietis S. K. H. (toliau – ir Užsienietis) kompetentingomis institucijomis pateikė pasakojimą, kuris pasižymėjo esminiais trūkumais, buvo nenuoseklus, prieštaringas ir neinformatyvus. Pasiūlius susitikti su Tarptautinės Migracijos Organizacijos atstovais, kurie padeda sugrįžti į kilmės šalį, minėtas asmuo šio pasiūlymo atsisakė. Priimant Sprendimą Užsieniečio atžvilgiu dėl laikino apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti atsižvelgta ir į tai, kad jis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje, kirtęs sieną neleistinoje vietoje, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikytas pareigūnų. Užsieniečio atžvilgiu taikoma priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų – įvykdyti sprendimą prieglobsčio procedūroje. Netaikant minėtos priemonės Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu nuvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą Užsieniečio atžvilgiu.

25. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kitoje dalyje Migracijos departamentas neatsižvelgė į Užsienietės (pareiškėjos) sveikatos būklę (dėl to ginčo iš esmės nekilo) ir į (duomenys neskelbtini) piliečio Y. S. K. (toliau – ir nepilnametis vaikas) interesus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiai aplinkybei (prasta Užsienietės sveikatos būklė) nėra visiškai užtikrinami ir prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai. Darytina išvada, kad Migracijos departamentas neįvertino Užsienietei galinčias kilti grėsmes dėl pastarosios sveikatos būklės, į ką neatkreipė dėmesio ir pirmosios instancijos teismas.

26. Be kita ko, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes nutarties 25 punkte minimų asmenų atžvilgiu. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog nurodyti asmenys keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

27. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, Migracijos departamentų Sprendimų dalis Užsienietės ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 99 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas šių asmenų atžvilgiu, tenkinamas iš dalies. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimas yra pakeičiamas, kuriuo Užsienietės ir nepilnamečio vaiko skundas tenkinamas iš dalies: Migracijos departamento 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo dalys yra naikinamos.

28. Užsienietės ir nepilnamečio vaiko prašymas taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo Užsienietės ir nepilnamečio vaiko apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečių A. B. J. A. ir Y. S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir 2022 m. sausio 19 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) dalį, kuriomis (duomenys neskelbtini) piliečius A. B. J. A. ir Y. S. K. nuspręsta apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

(duomenys neskelbtini) piliečio S. K. H. apeliacinį skundą atmesti ir kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius