2022-03-09 Nr. AB-5590-3-61-3-04438-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1452-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04438-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1, 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. H. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde nurodė, kad pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenamojoje vietovėje vyksta konfliktas, jis kaip ūkininkas bijo nukentėti nuo kovotojų.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas. Pareiškėjas nesutiko, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, o jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Jo teigimu, nurodė tikras ir realias aplinkybes apie gyvenamąją vietovę bei pagrindė savo prašymą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesurinko naujausios informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę ir joje egzistuojančią grėsmę socialinei grupei – ūkininkams. Skunde pažymima, kad pareiškėjui nepagrįstai nesuteikta papildoma apsauga.

4. Skunde pažymima, jog sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo atveju nėra Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies išimties. Skunde pareiškėjas teigė, jog savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus, detalus, informatyvus, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Pareiškėjo nuomone, draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį, pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Skunde nurodoma, kad pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

5. Skunde buvo teigiama, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjo pasakojimą laiką nepatikimu įrodymu. Pareiškėjo pasakojimai vienas kitą detalizavo, patikslino, o neaiškumus atsakovas privalėjo išsiaiškinti žodinio skundo nagrinėjimo metu. Nurodo, kad Departamento Komisija neįsigilino ir tinkamai neįvertino motyvų dėl pareiškėjo išsiuntimo bei draudimo atvykti. Atsakovo Sprendimas neišsamus, nepagrįstas, iš esmės nesigilinta į skunde pateiktus motyvus ir nesutikimo priežastis, nepateikta išsamių motyvų į pareiškėjo skundo argumentus, taigi, naikintinas kaip nepagrįstas, stokojantis aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, o atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, ginčijamame Sprendime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo pasilikti dėl (duomenys neskelbtini) armijos, kuri dažnai atakuodavo jų kaimą, todėl teko išsikelti į (duomenys neskelbtini) miestą. Kadangi buvo sunku išsilaikyti, turėjo palikti šalį. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad pasakojimas apie grėsmę buvo nedetalus, neišsamus, pasakojimui trūksta detalių, kai kurios detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Atsižvelgiant į pasakojimo trūkumus, jis nelaikytinas patikimu įrodymu. Atsakovo vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama persekiojimo baimė yra hipotetinio pobūdžio, grindžiama išimtinai spėlionėmis. Naujausia atsakovo surinkta medžiaga buvo 2021 m. sausio mėnesio – 10 mėnesių senumo. Sprendimas buvo priimtas įvertinus ir pareiškėjo pasakojimo trūkumus: pareiškėjo pasakojimas nedetalus, neišsamus, detalės keitėsi pasakojimo eigoje – pats pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad yra ūkininkas, vėliau – kad studentas.

9. Departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leido pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pažymėjo, kad nustatyto draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. H. Y. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir jį sutrumpino nuo 5 metų iki 3 metų.

11. Teismas nustatė, kad persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių (persekiojimas dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

12. Teismo įsitikinimu, Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę ir kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

14. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, tačiau įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos ir Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas VSAT pareigūnų ir pristatytas į užkardą), teismas daro išvadą, kad ir ši sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta.

15. Departamento nustatyto 5 metų termino teismas nelaikė adekvačiu ir proporcingu, atitinkančiu prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) įtvirtintų kriterijų, todėl pakeitė skundžiamo Sprendimo dalį ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 16. Pareiškėjas A. H. Y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pageidauja būti tiesiogiai išklausytas.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

18. Pareiškėjas nesutinka su atsakovu, kad pareiškėjo gyvenamoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia aukšto lygio, nes kilmės šalies informacija patvirtina priešingai. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gubernija yra (duomenys neskelbtini) dalis bei šiauriausia (duomenys neskelbtini) gubernija. Ji ribojasi su (duomenys neskelbtini) gubernijomis ir dalijasi tarptautinėmis sienomis su (duomenys neskelbtini). Pagrindinė (duomenys neskelbtini) gubernijos gyventojų etninė grupė yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) guberniją kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. konflikto su Islamo valstybe pradžios saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione buvo „stabili“, tačiau 2019–2020 m. saugumo padėtis šiauriniuose (duomenys neskelbtini) pasienio rajonuose pablogėjo dėl (duomenys neskelbtini) veiklos. (duomenys neskelbtini) vykdo ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) kalnuotas vietoves, įskaitant (duomenys neskelbtini) kalnus (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurių vykdo atakas prieš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gubernijoje įkūrė karines bazes, skirtas (duomenys neskelbtini) bazių puolimui. Pranešama apie oro smūgius, antžeminius išpuolius ir šaudymą (duomenys neskelbtini) kaimuose ir pasienio rajonuose, kuriuose, kaip įtariama, buvo (duomenys neskelbtini) elementų. Šie išpuoliai paveikė civilių apgyvendintas teritorijas ir paskatino kaimų evakuaciją. Taigi pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos.

19. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra karo zona, verbuojami jaunuoliai į (duomenys neskelbtini) gretas, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjas negali grįžti į kilmės šalį, nes tiesiogiai būtų įtrauktas į karo veiksmus.

20. Atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) pateikiama informacija, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tačiau naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini).

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje.

22. Pareiškėjo vertinimu, jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas 3 aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsiliepime akcentuojama, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas – grėsmė būti įtrauktam į karinio konflikto dalyvius, tačiau pareiškėjo įžvelgiama grėsmė (duomenys neskelbtini) yra tik hipotetinio pobūdžio, ir grindžiama išimtinai tik spėlionėmis. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

25. Atsakovas pažymi, kad remiantis Europos Sąjungos pabėgėlių agentūros 2021 m. gairėmis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

26. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta.

27. Atsiliepime pažymima, jog tam, kad asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė grėsme būti įtrauktam į karinį konfliktą. Pareiškėjo pasakojimas apie grasinimus ir grasinimų priežastis nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), tikslumo, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje.

28. Atsakovo teigimu, EPPB 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Dar daugiau, Departamentas rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

29. Departamento vertinimu, šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35190, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, Komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 6K-1516, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog: pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje; jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose; pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas bei neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, grįsdamas savo reikalavimus, teigia, kad teismo išvados dėl sąlygų suteikti jam pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą buvimo padarytos netinkamai įvertinus įrodymus.

33. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

34. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

36. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

37. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams.

39. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

40. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jis yra ūkininkas regione, kuriame dėl (duomenys neskelbtini) konflikto kyla grėsmė; baiminasi, kad jam ir pusbrolio šeimai, su kuria gyvena, kažką gali padaryti (duomenys neskelbtini) kovotojai, kurie prašė maisto, grasindavo; 2021 metų pradžioje išsikėlė į miestą, kuriame jautėsi pakankamai saugiai; pareiškėjas neišskyrė ir nedetalizavo atvejų, kuriais kilo grėsmės jo gyvybei ar sveikatai, tiesiogiai su kariniais veiksmais nebuvo susidūręs; grįžimo į kilmės šalį galėtų kilti grėsmė iš (duomenys neskelbtini), kurie priekaištautų dėl išvykimo. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo paaiškinimai ir kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį jo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su negalėjimu vykdyti ekonominės veiklos, o ne su tuo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

41. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtos bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizės ir rekomendacinių gairių (duomenys neskelbtini) duomenimis spręstina, kad nurodytos ataskaitos rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose (duomenys neskelbtini), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

42. Apeliaciniame skundo atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.

43. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

44. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.

45. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškinęs ir taikęs teisės normas, nenukrypęs nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė sprendimą, todėl kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. H. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė