2018-02-28 Nr. AB-3993-3-63-3-01678-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-588-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01678-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje orumą žeminančiomis sąlygomis, prilygstančiomis kankinimui ir viršijančiomis bausmės atlikimui būdingą kentėjimo laipsnį. Laikymo areštinėje metu jam nebuvo leista pasimatyti su tėvais, gauti iš jų paketų ir siuntinių su spauda, kanceliarinėmis priemonėmis, vitaminais, vaistais, rūbais, nors tokias jo teises garantuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 ir 95 straipsnių nuostatos. Pareiškėjas teigė, kad serga (duomenys neskelbtini) ligomis, todėl jam nuolat būtini vaistai ir dietinis maitinimas, tačiau reikalingų vaistų ir tinkamo maitinimo laikymo areštinėje laikotarpiu negavo. Jo, atvykusio iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neapžiūrėjo medikai. Pareiškėjas nurodė, kad tiekiamas maistas buvo riebus, su druska, kurių jo organizmas nepriima, todėl tris dienas jam teko badauti. Be to, pareigūnai jį apgavo, todėl jis pasirašė gavęs dietinį maitinimą. Grįžęs iš areštinės, liepos 1 dieną jis kreipėsi į medikus, ir nuo liepos 5 iki 13 dienos buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pareiškėjo vertinimu, jo sveikata sutriko dėl netinkamų jo laikymo areštinėje sąlygų, nes pareigūnai nesilaikė medikų rekomendacijų. Be to, kameroje tualetas įrengtas priešais duris, todėl jautėsi nejaukiai, nes galėjo būti stebimas pareigūnų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Teigė, kad pareiškėjas nurodo melagingas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, siekdamas prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teritorinių policijos įstaigų areštinės nėra bausmės vykdymo institucijos, todėl asmenims, kurie laikomi areštinėje, nėra taikomas BVK. Jų teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) ir Klaipėdos AVPK viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-227 patvirtintos Klaipėdos AVPK areštinėje, Klaipėdos AVPK struktūrinių padalinių areštinėse bei teismo patalpose laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės).

5. Paaiškino, kad į pareiškėjo skundą dėl galimybės pasimatyti su giminaičiais ir gauti siuntą buvo atsakyta Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 30-S-58575(4.1). Pagal Areštinių veiklos taisyklių 39, 7.6 ir 21 punktus nuteistieji neturi teisės gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda, taip pat nuteistieji neturi teisės į pasimatymus. Pareiškėjui buvo tiekiamas dietinis maitinimas, ir tai patvirtino pats pareiškėjas savo parašu, todėl jo teiginiai dėl netinkamo maitinimo, badavimo ir pan. yra nepagrįsti. Areštinėje dirba bendruomenės slaugytoja, kuri, vadovaudamasi Areštinių veiklos taisyklių 72.1 punktu, per 24 valandas apžiūri ir įvertina sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu, o nuteistieji, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos, apžiūrimi tik jų pageidavimu. Pareiškėjas buvimo areštinėje metu nusiskundimų sveikata neturėjo ir nepageidavo būti apžiūrimas bendruomenės slaugytojos. Pareiškėjo medicininiuose išrašuose iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės nėra nurodymo tęsti ambulatorinį gydymą medikamentais, todėl jo teiginiai dėl vaistų nesuteikimo nepagrįsti.

6. Nurodė, kad sanitariniai mazgai areštinėje (ji pradėta eksploatuoti tik 2015 m. gruodžio 28 d.) įrengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN134:2015) reikalavimais, kameros šonuose, o ne priešais duris, todėl nepatenka į prižiūrėtojų stebėjimo zoną.

II. 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas Klaipėdos AVPK areštinėje, turėjo nuteistojo statusą. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2011 m. birželio 30 d., buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią jis atlieka Pravieniškių pataisos namuose. Taigi pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu, jo laikymo tvarką reglamentavo ne BVK, bet Areštinių veiklos taisyklės.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje laikytas nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su, jo vertinimu, pažeista jo teise pasimatyti su artimaisiais (tėvais), teismas, remdamasis Areštinių veiklos taisyklių 7.6 ir 21 punktais, pažymėjo, jog pareiškėjas areštinėje laikytas kaip asmuo, turintis nuteistojo statusą, todėl pareiškėjas neturėjo teisės į pasimatymus, todėl ji negalėjo būti pažeista. Pareiškėjo argumentai, jog jo tėvai gyvena Klaipėdoje, todėl jiems lengviau ir pigiau aplankyti jį Klaipėdos AVPK areštinėje, nesudaro pagrindo kitaip vertinti teisės aktuose įtvirtintus draudimus ar sudaryti pareiškėjui išskirtines sąlygas. Analogiškais motyvais teismas paneigė ir pareiškėjo teiginius, kad buvo pažeista jo teisė gauti siuntas su vaistais, drabužiais, spauda ir kanceliarinėmis priemonėmis iš artimųjų, nes Areštinių veiklos taisyklių 39 punkte įtvirtinta, jog teisė gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda netaikoma nuteistiems asmenims (turintiems tik nuteistojo statusą).

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog jis negavo jam paskirto dietinio maitinimo, nurodė, kad šiuos jo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Pareiškėjas į areštinę atvyko 2016 m. birželio 28 d., 16.51 val., ir gavo vakarienę pagal patvirtintą valgiaraštį. Pareiškėjas 2016 m. birželio 29 d. pateikė prašymą paskirti jam dietinį maitinimą, tą pačią dieną toks maitinimas jam buvo paskirtas bei atitinkamas maistas tiektas viso jo laikymo areštinėje metu. Tai patvirtino pareiškėjas savo parašu. Tuo tarpu skunde dėstomi teiginiai apie tai, jog jis buvo apgautas ir tokio maitinimo negavo, nepagrįsti jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo požiūriu pareiškėjas laikytas netinkamomis sąlygomis.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog jo laikymo areštinėje laikotarpiu jam nebuvo duodami būtini vaistai ir nesuteiktas gydymas, pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas medikų pagalbos dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė, pageidavimo būti apžiūrėtas nereiškė (Areštinių veiklos taisyklių 72.1 p.). Be to, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo apžiūrėtas gydytojų birželio 28 d., prieš išvykstant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos AVPK areštinę. Pareiškėjo teiginius, kad jam buvo būtini vaistai, paneigia jo paties pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizė, iš kurios matyti, jog pareiškėjas gydytas 2016 m. birželio 10–15 d. Epikrizėje nurodyta, jog išrašant ligonio būklė buvo gera, rekomendacijose gydymui, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra nurodyta tęsti gydymą medikamentais, o nurodyta juos vartoti pagal poreikį. Tuo tarpu epikrizės, kurioje nurodyta esant indikacijoms tęsti medikamentinį gydymą, duomenys nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes iš šių duomenų matyti, jog pareiškėjas gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir minėta rekomendacija gydymui suformuluota jau po pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpio. Taigi, nesant įrodymų, kad pareiškėjui buvo skirtas medikamentinis gydymas ir jam nesikreipus į areštinės bendruomenės slaugytoją jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu, ji neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui gydymą medikamentais. Be to, pareiškėjo liga ((duomenys neskelbtini)), teismo vertinimu, nepriskirtina kritinių ligų kategorijai, o jo skunde nurodyti vaistai nėra gyvybiškai būtini, juo labiau, jog iš aptartų bylos duomenų matyti, kad jie nėra nepertraukiamai vartojami.

12. Teismas pažymėjo, jog Areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta policijos areštinėje laikomų asmenų teisė naudotis tualetu, kuris būtų įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Iš atsakovo pateikto areštinės patalpų plano matyti, jog kameroje, plane pažymėtoje 208, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas įrengtas ne priešais duris, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas, bet šone, ir į pareigūnų stebėjimo lauką nepatenka. Be to, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atitvertas 1,2 m aukščio sienele, užtikrinančia bent minimalų privatumą, juo labiau, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas. Pareiškėjui dėstant tik bendro pobūdžio hipotetinius teiginius, jų nedetalizuojant ir skunde perrašant teismų praktiką, teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nepagrindė, kad jo teisės šiuo aspektu galėjo būti pažeistos.

13. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie neteisėtus pareigūnų veiksmus, netinkamas pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas ir jų tiesioginį poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo areštinėje sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą ir jam kokiu nors būdu sąmoningai bloginamos sąlygos. Nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas buvo laikomas kankinančiomis sąlygomis. Nenustačius neteisėtų veiksmų, neįrodžius neturtinės žalos, t. y. nesant privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti, o bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas, palaikė atsakovo pusę. BVK 73 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 94 straipsnyje, 102 straipsnyje įtvirtinta jo teisė gauti smulkiuosius paketus buvo pažeista. Tai pripažino ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 55-8613, kuriame nurodyta, kad asmenims, esantiems areštinėje, neturi būti uždrausta pasimatyti su artimaisiais bei gauti paketus.

16. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinėje negavo dietinio maitinimo, o priešingi atsakovo atstovo teiginiai yra melagingi. Atvykęs į areštinę po ilgos kelionės gavo tik duonos su kiaušiniais bei vandens, o ne šilto maisto, kaip kad teigia areštinės atstovai.

17. Nurodo, kad Klaipėdos AVPK negavo jam reikalingų vaistų, jų neleido perduoti su paketu ir pareiškėjo artimiesiems, todėl pareiškėjas kentėjo skausmus.

18. Pažymi, kad Klaipėdos AVPK areštinės sanitarinis mazgas įrengtas taip, jog nėra užtikrinamas juo besinaudojančio asmens privatumas. Atsakovo pateiktas kameros planas yra netikslus, o teismas nepagrįstai neišsireikalavo iš atsakovo atstovo kameros nuotraukų, iš kurių matytųsi tikroji padėtis.

19. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, todėl, sutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo motyvais, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Pažymi, kad pareiškėjo buvimo areštinėje metu jokie asmenys nepageidavo su juo pasimatyti ar perduoti jam kokius nors paketus, todėl tokia jo teisė negalėjo būti pažeista.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 1 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 15–18 punktuose išdėstytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

24. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 15 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad byloje ginčas dėl to, jog pareiškėjas yra nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę atliekantis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, nekyla. Pareiškėjas 2016 m. birželio 28 d. – liepos 1 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės. Šių taisyklių 7.14 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę vieną kartą per 15 kalendorinių dienų gauti artimųjų ar kitų asmenų perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spaudos leidiniais (šio punkto nuostata netaikoma nuteistiems asmenims, turintiems tik nuteistojo statusą); 21 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama. Taigi pareiškėjas (kaip asmuo, turėjęs nuteistojo statusą) teisės į pasimatymus bei gauti atitinkamus siuntinius, jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje (3 dienas) metu, neturėjo. Atitinkamai tokia teisė negalėjo būti pažeista, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų prašęs leisti pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, taip pat, kad koks nors lankytojas būtų atėjęs ir atnešęs pareiškėjui kokius nors daiktus, maisto produktus ar banderolę su spauda, ir tai būtų atsakovo atstovo drausta. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu skundžiamame sprendime nenustatė jokių neteisėtų valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų.

25. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 16 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 29 d. teikė atsakovo atstovui prašymą skirti jam dietinį maitinimą, šis maitinimas tą pačią dieną jam buvo paskirtas, ką patvirtino ir pats pareiškėjas ant savo prašymo ranka užrašydamas „Dietinį maitinimą gavau. 2016.06.29. V. S.“ ir pasirašydamas (b. l. 19). Pareiškėjo teiginiai, kad prieš tai nurodytą įrašą padarė, nes buvo suklaidintas pareigūnų, yra nepagrįsti ne tik bylos medžiaga, bet ir visiškai nedetalizuoti pareiškėjo teiktuose procesiniuose dokumentuose (kas pareiškėją suklaidino, kokiu būdu ir tikslu ir pan.). Taigi pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo skirtas dieninis maitinimas, yra nepagrįsti, todėl jokio valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų neteisėtumo nėra, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime.

26. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 17 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad Areštinių veiklos taisyklių 72.1 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo nuteistasis, atvežtas iš kitos kardomojo kalinimo vietos, todėl jo apžiūra turėjo būti atlikta tik jo paties pageidavimu. Pareiškėjas būti apžiūrėtas nepageidavo ir per visą jo laikymo areštinėje laikotarpį dėl sveikatos sutrikimų į bendruomenės slaugytoją nesikreipė (b. l. 20). Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016 m. birželio 15 d. epikrizės (b. l. 12) matyti, kad pareiškėjui skirta vartoti vaistus tik pagal poreikį, todėl konstatuotina, jog atsakovo atstovas ar jo pareigūnai (bendruomenės slaugytoja) neturėjo pareigos, nesant jokių pareiškėjo nusiskundimų, taip pat ir gydytojo nurodymo, išduoti pareiškėjui kokius nors vaistus. Taigi ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime joks valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų neteisėtumas nenustatytas pagrįstai.

27. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 18 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas visą buvimo areštinėje laikotarpį (3 dienas) buvo laikomas kameroje vienas (b. l. 18), iš areštinės patalpų plano (b. l. 24) matyti, jog sanitarinio mazgo patalpa yra šalia durų, tačiau ne priešais duris. Pareiškėjas tik teoriškai nurodė, kad jis pareigūnų galėjo būti matomas pro durų langelį, tačiau tokio realaus nutikimo nenurodė. Juo labiau, kad iš kameros durų, unitazo įrengimo bei sienelės buvimo vietos matyti, jog toks stebėjimas yra neįmanomas dėl susidarančio smailaus žiūrėjimo kampo, t. y. sanitarinio mazgo zona nepatenka į prižiūrėtojų stebėjimo zoną. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitarinio mazgo patalpa, pažeista nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

28. Dėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo priimti į bylą papildomus dokumentus ir juos įvertinti pasisakytina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalį, „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.“ Iš prašomų prijungti dokumentų matyti, kad tai yra pareiškėjui siųsti atsakymai: vienu atveju, į pastarojo prašymą, išsiųstą beveik po pusės metų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (b. l. 92), nepateikiant teismui paties prašymo ir teismui nežinant jo turinio; kitu atveju, dėl nagrinėjamai administracinei bylai neaktualių laikotarpių (b. l. 93). Taigi, įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tirti pateiktus naujus dokumentus apeliaciniame procese nėra įstatyminio pagrindo.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo vertinti ir kitų sąlygų egzistavimo (priežastinio ryšio, padarytos žalos). Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė