3db2d3bf-144e-4e58-8d59-2baa8a29bbfa · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-727-637/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10022-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.2; 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Audra Ežerskė, sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei, Mortai Kungienei, Erikai Žigalovaitei, Joanai Runelienei, Jolitai Kinderienei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, D. K., Vidai Rimkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. R., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovui V. R., atsakovo atstovei advokatei Jurgitai RepÅ¡ienei, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. R. ieÅ¡kinį atsakovui V. R. ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir sutuoktinių bendro turto padalijimo. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės bei padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . Jau nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, teisinių pasekmių taikymo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo.

2. IeÅ¡kovė G. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vyras visÄ laikÄ jai buvo neiÅ¡tikimas. Net kai dar sÅ«nus buvo mažas, ji buvo išėjusi gyventi pas mamÄ . Visuomet žinojo apie atsakovo santykius su kitomis moterimis, tačiau visuomet jam atleisdavo. Tik 2016 m. pradėjo gyventi atskirai – ji išėjo gyventi į butÄ Å½. g., bet jos daiktai liko ir name D. g. Teigia, kad buvo priversta gyventi bute, nes name nuolat vyko remonto darbai, įkyrėjo vyro neiÅ¡tikimybė, be to atsakovas į namus parvedė meilužę L. M. ir pakeitė spynas. IeÅ¡kovė teigia, kad visas praÅ¡omas padalinti turtas yra įsigytas santuokoje, neginčija, kad atsakovas daugiau uždirbo, tačiau ji augino sÅ«nų, gamino maistÄ , rÅ«pinosi namais. Nurodė, kad statybos darbus pridavė kartu su atsakovu 2015 m. Negalėjo teismui paaiÅ¡kinti praÅ¡omo priteisti moralinės žalos atlyginimo dydžio. Teigia, kad dėl tokių santykių prarado sveikatÄ .

3. Atsakovas V. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad santykiai su žmona pablogėjo nuo 2002 m., mano, kad tuo metu žmona jau konsultavosi su advokatu dėl skyrybų. 2003 m. Å¡ventė savo gimtadienį jau be žmonos. Sutarė tuomet su žmona, kaip pasidalys turtÄ . Žmona paprašė nupirkti jai atskirÄ butÄ . Sutaupęs pinigų ir atradęs tinkamÄ variantÄ 2007 m. nupirko butÄ Å½. g. Nupirko žmonai naujÄ maÅ¡inÄ . Suprato, kad žmonai reikia iÅ¡mokėti ir tam tikrÄ kompensacijÄ , tačiau tuo metu tam neturėjo pinigų, nes užsitęsė teisminis procesas dėl akcijų.

Mano, kad 2002 m. santykiai pradėjo blogėti, nes jis daug dirbo, per mažai skyrė dėmesio Å¡eimai, prasidėjo konfliktai, praėjo meilė, todėl abu su žmona sutarė gyventi atskiruose kambariuose name D. g., pradėjo pats rÅ«pintis savimi, gamintis valgį, su ieÅ¡kove nebepalaikė Å¡eimyninių santykių, ji jo nelankė ligoninėje. Tačiau visada jai duodavo pinigų. IÅ¡ pradžių grynais, o nuo 2010 m. pavedimais, nes suprato, kad jai materialiai sunku. Nupirkus butÄ Å½. g., 2007 m. ieÅ¡kovė atsiskyrė visiÅ¡kai -iÅ¡sikraustė ten. 2014 m. pakvietė gyventi kartu L.

M.. Teismas k o n s t a t u o j a: Dėl santuokos nutraukimo 4. G. R. ir V. R. susituokė 1980 m. birželio 21 d. Santuoka įregistruota Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

5. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės ir taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2002 m.

6. Santuokos nutraukimo sÄ lygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (3 dalis).

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

8. Å alys susituokė 1980 metais. Abu sutuoktiniai teismui pripažino, kad jų santykiai paÅ¡lijo seniai, nuo 2003 metų. Tai patvirtino ir visi byloje apklausti liudytojai. Tačiau teismas negali konstatuoti, kad, kaip nurodo atsakovas, faktinė santuokos nutraukimo data yra 2002 metai. Vien santykių blogėjimas nereiÅ¡kia santuokos pabaigos. Sutuoktiniai 2001 metais nusipirko namÄ , užsiėmė statybos darbais, namo įrengimu. 2007 metais abu sutuoktiniai bendrosios nuosavybės teise nusipirko butÄ Å½. gatvėje.

Nors tiek ieÅ¡kovė, tiek liudytoju apklaustas Å¡alių sÅ«nus E. R. nurodė, kad didžiÄ jÄ dalį pajamų uždirbo atsakovas, kad jo balsas buvo lemiamas priimant sprendimus, tačiau nepatvirtino, kad atsakovas priimdavo sprendimus nesitardamas Å¡eimoje. Atsakovas pripažįsta, kad daug dirbo, todėl per mažai dėmesio skyrė Å¡eimai. Tačiau nustatyta, kad materialiai Å¡eima rÅ«pinosi: skyrė lėšas sÅ«naus mokslui, nuolat duodavo pinigų ieÅ¡kovei, kuri iÅ¡ tų pinigų mokėjo komunalinius mokesčius už bendrÄ turtÄ , rÅ«pinosi tam tikrais buitiniais dalykais.

Nors dabar Å¡alys nurodo, kad toks gyvenimas jų netenkino, tačiau jų pačių sprendimu buvo sukurtas toks Å¡eimos modelis ir abu juos tenkino. Nes nei vienas neinicijavo skyrybų proceso, nenurodė teismui, kad tai padaryti trukdė kažkokios aplinkybės. Atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad jam reikėjo sumokėti ieÅ¡kovei tam tikrÄ kompensacijÄ ir tam turėjo sutaupyti, paneigia ieÅ¡kovės atstovės nurodyta aplinkybė ir tai patvirtinantys įrodymai dėl dividendų gavimo. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino, kad 2014 metais susipažino su L.

M., kuriÄ pakvietė gyventi kartu, tačiau ir tuomet nesikreipė dėl santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas nuolat demonstravo nepagarbÄ ieÅ¡kovei, buvo neiÅ¡tikimas ir kadangi atnaujinti Å¡eimyninių santykių neketina, todėl jos nuomone santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi dėl atsakovo kaltės. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė paaiÅ¡kinimų teismui metu nurodė, kad atsakovas daugelį metų jai buvo neiÅ¡tikimas, keitė moteris, tačiau ji visada apie tai žinojo ir atsakovas visuomet grįždavo pas jÄ .

Ä® teismo klausimÄ dėl susitaikymo ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nurodė, kad ji to nenori. Taigi teismas negali daryti iÅ¡vados, kad sutuoktiniai santykių nebegali atnaujinti tik dėl atsakovo kaltės. Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, kad ieÅ¡kovė, tiek teikdama ieÅ¡kinį, tiek duodama paaiÅ¡kinimus vengė nurodyti tikrÄ jį santykių pabaigos laikÄ . Tačiau teismas vertina įrodymų visumÄ . Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad gal Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Liudytoja apklausta ieškovės draugė L. P. paliudijo teismui, kad šalių santykiai blogi, ieškovė maždaug prieš 5-6 metus pradėjo tai išeiti gyventi atskirai, tai vėl grįždavo, prieš tris metus pradėjo kalbėti, kad nori skirtis, bet V. nesutinka. Liudytoja R. B., kuri nuo 2000 m. pažįstama buvo tiek su ieškove, tiek atsakovu, nes bendravo šeimomis, paliudijo, kad nebematydavo G. kartu su V. nuo 2003 m., o nuo 2014 m. atsakovas gyvena su L. M.. Liudytojas R. R. paliudijo teismui, kad 2014 m. susipažino su atsakovo drauge M. ir šeimomis bendrauja kartu jau 5 metus.

Å alių sÅ«nus E. R. patvirtino, kad jo mama G. R. ateidavo į Ž. g. butÄ , bet vėl grįždavo, žinojo, kad tėvas į namus parsivedė kitÄ moterį, tėvas pakeitė namo D. g. spynas. Atsakovas, duodamas paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad nuo 2004 m. iki 2014 m. samdė namams tvarkyti valytojÄ , bet po to 2014 m. pakvietė kartu gyventi L. M.. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. atsakovas Å¡iai moteriai pradėjo pervedinėti lėšas. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų apklausos, iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Å¡alys sprendė tam tikrus materialinius klausimus, tačiau nustojo domėtis vienas kitu, rÅ«pintis vienas kitu, dėl ko santuokiniai ryÅ¡iai visiÅ¡kai nutrÅ«ko.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad faktinė santuokos iÅ¡irimo data laikytina 2014 metai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami iÅ¡saugoti santuokÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro vien tik dėl atsakovo ar ieÅ¡kovės kaltės, visos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, rÅ«pinimosi vienas kitu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

9. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

10. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti priteisiamas, todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas.

11. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina jos santuokinė pavardė – „R.“ (CK 3.69 straipsnis).

12. Å alys nurodė, kad santuokoje nepilnamečių vaikų neturi. Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo reikalavimų nepareikÅ¡ta. Dėl turto padalinimo 13. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

14. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

15. Šalys patvirtino teismui, kad tarp jų nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto, išskyrus UAB „G.“ akcijas, padalinimo.

16. Pagal byloje esančius duomenis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė TOYOTA, YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė šalių sutarimu laikytina 2600 Eur, ir kuri po santuokos nutraukimo priteistina G. R.. Taip pat G. R. priteistini santuokoje įsigyti baldai: bufetas iš natūralaus medžio 350 Eur vertės; minkštas kampas 3000 Eur vertės; televizorius 150 Eur vertės; spintelė televizorius 25 Eur vertės; lova-spinta 150 Eur vertės. Atsakovui V.

R. priteistini santuokoje įsigyti baldai: minkštas kampas iš natūralių medžio drožlių 3000 Eur vertės; komoda iš natūralaus medžio (antikvarinė) 3000 Eur vertės; stalas su kėdėmis 250 Eur; stalas prie minkštojo kampo 150 Eur; televizorius -3 vnt. – 300 Eur vertės; šaldytuvas 200 Eur vertės; durklų, peilių iš senovinių kardų kolekcija (apie 50 vnt.) – 5000 Eur; bėgimo takelis 50 Eur vertės; skalbimo mašina 150 Eur vertės; rūbų džiovyklė – 100 Eur vertės; meno paveikslai (5 vnt.) – 1500 Eur vertės; balta spinta iš medžio drožlių (dviaukštė) – 350 Eur vertės; antikvarinė spinta-baras 1000 Eur vertės; senovinis patefonas su plokštelėmis- 200 Eur vertės; sidabriniai stalo įrankiai 250 Eur vertės; krištoliniai šviestuvai (2 vnt.)- 400 Eur vertės; spinta- baras 300 Eur vertės; stalas su kėdėmis 300 Eur vertės; televizorius 150 Eur vertės; bilijardo stalas 500 Eur vertės; miegamasis komplektas 700 Eur vertės; muzikinė stereo-sistema 150 Eur vertės.

17. Tarp šalių nėra ginčo, kad santuokos metu, tikslu turėti kaip santuokinę nuosavybę, buvo įgytas nekilnojamasis turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 77908 Eur, turtas įregistruotas G. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas 2007-09-04 pirkimo-pardavimo sutartis; žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.1500 ha, Registro centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 54700 Eur; pastatas- ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 2015, bendro 177.16 kv.m. ploto, Registro centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 13400 Eur.

Turtas įregistruotas G. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas 2016-02-04 asmens praÅ¡ymas; pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendro 267.33 kv.m. ploto, Registro centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 155000 Eur, turtas įregistruotas G. R. ir V. R. nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2, įregistravimo pagrindas 2001-03-01 pirkimo-pardavimo sutartis, deklaracija apie statybos užbaigimÄ 2015-09-09.

18. Atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios tvirtino, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl turto vertės. Tačiau tai paneigia visi bylos duomenys. Pagrindinė priežastis, dėl kurios sutuoktiniai taip ilgai nesprendė santuokos nutraukimo klausimo – nesugebėjimas susitarti dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Pažymėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtino Å¡alių sÅ«nus, liudytoju apklaustas E. R..

19. Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutiko, kad bÅ«tų daromos ekspertizės byloje: nei dėl akcijų vertės nustatymo, nei dėl nekilnojamojo turto, suprasdamas, kad atlikus ekspertizę rinkos vertė bus kitokia, negu pagal nekilnojamojo turto registro duomenis arba pagal akcijų 2002 metais nustatytÄ nominaliÄ vertę.

20. Dėl UAB „G.“ 46 vardinių paprastųjų akcijų padalinimo. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo sutinka, kad visos 46 vardinės paprastosios akcijos bÅ«tų priteistos atsakovui V. R., o jai praÅ¡o priteisti piniginę kompensacijÄ , lygiÄ pusei akcijų vertės. Atlikus akcijų vertės ekspertizę tarp Å¡alių nebeliko ginčo, kad 29 vardinių paprastųjų UAB „G.“ vertė yra 48.352,86 Eur, ir Å¡ios akcijos priteistinos atsakovui.

21. Nustatyta, kad atsakovas sumokėjo S. B. 48571,43 Eur 2016-07-20 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį už 17 parastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų. IÅ¡ Klaipėdos apygardos nutarties matyti, kad taikos sutartis patvirtinta byloje, kurioje buvo kilęs ginčas tarp UAB „G.“ akcininkų. Taikos sutartimi buvo iÅ¡spręstas ne tik akcijų iÅ¡pirkimo klausimas, bylos nagrinėjime ieÅ¡kovė nedalyvavo, teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyta, kad akcijos pereina V.

R. ir kitos akcininkės nuosavybėn, akcijos iÅ¡pirktos jau nutrÅ«kus faktiniams santuokiniams santykiams, atsakovo valia įgyti akcijas savo asmeninėn nuosavybėn buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad remiantis CK 3.67 straipsniu arba 3.77 straipsnio 4 dalimi, gali bÅ«ti pripažintas turtas, formaliai esant susituokus, tačiau de facto pradėjus gyventi skyrium arba iÅ¡kėlus teisme bylÄ dėl santuokos nutraukimo (2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013).

22. Laikytina, kad atsakovas įrodė, jog 17 parastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų yra asmeninė atsakovo V. R. nuosavybė.

23. Byloje taip pat kilo ginčas dėl atsakovo gautų dividendų. IÅ¡ byloje esančio atsakovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 20400 Eur dividendai už 2016 metus gauti 2017-03-31, 2017-10-09 pervesta dividendų už 2016 metus 29872,40 Eur. 2018-04-16 pervesta dividendų už 2017 m. 12920 Eur. 2018-11-16 -23460 Eur dividendų. 2015-04-02 pervesta dividendų 12240 Eur už 2014 m. 2016-07-21 -55209,20 Eur iÅ¡mokėjimas.

24. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ios sutuoktinio pajamos bendrÄ ja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos iÅ¡mokamos (gaunamos) (2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

25. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiÅ¡kumÄ , nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių veiklos pobÅ«džio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrÄ turtÄ bei teisinį apibrėžtumÄ turtinių teisių atžvilgiu. Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobÅ«džiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryÅ¡iais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiÅ¡kumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

26. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui praÅ¡yti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ (2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

27. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotÄ praktikÄ , dividendų iÅ¡mokėjimo laikÄ , teismo konstatuotÄ faktinio santuokos nutraukimo laikÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes ir laikyti, kad atsakovas dividendus gavo jau faktiÅ¡kai Å¡alims nustojus gyventi kartu, todėl jie nedalytini.

28. Atsakovas teigia, kad kreditÄ už butÄ Å½. g. jis iÅ¡mokėjo vienas. IeÅ¡kovė tos aplinkybės neginčijo, tačiau atsakovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad turto įsigijimo metu buvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. IeÅ¡kovė neginčiojo tos aplinkybės, kad kredito įmokas mokėjo atsakovas. Tačiau pats atsakovas patvirtino, kad toks buvo jų susitarimas, jis akivaizdžiai uždirbo daugiau pajamų. Pagal notaro iÅ¡duotÄ 2018 m. lapkričio 28 d. liudijimÄ sutuoktiniai V. R. ir G. R. su pardavėju UAB „A.“ pilnai atsiskaitė, prievolė įvykdyta pilnai. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė teismui, kad butÄ jis kaip tik pirko žmonai, sutinka, kad butas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei dalinant santuokoje įgytÄ turtÄ , reikalavimas grÄ Å¾inti sumokėto kredito dalį paneigtų patį santuokoje įgyto turto padalinimo principÄ , todėl Å¡is atsakovo reikalavimas atmestinas.

29. Atsakovas nurodo, kad 2013 m atliko kapitalinį remontÄ už maždaug 15000 Eur, įvedė vandentiekį, kanalizacijÄ už 3500 Eur, praÅ¡o priteisti kompensacijÄ už atliktus pagerinimus. Å is atsakovo reikalavimas nėra pagrįstas. Dalis atsakovo pateiktų sÄ skaitų, mokėjimų įrodo, kad jie buvo atlikti Å¡alims dar gyvenant santuokoje. Kita dalis atsakovo pateiktų įrodymų tik patvirtina paties atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad namui jau reikėjo kapitalinio remonto ir juos jis atliko. Taigi namo remontui skirtos lėšos negali bÅ«ti pripažintos turto pagerinimu.

Reikalavimas atmestinas. Atsakovo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo iÅ¡kelti nauji reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo bendro turto iÅ¡laikymui skirtas lėšas, už dizainerio darbus ir pan. laikytini nepagrįstais, nes atsakovas pripažino, kad toks buvo sutuoktinių susitarimas. Teismui konstatavus santuokos iÅ¡irimo datÄ , atmestinas ir ieÅ¡kovės papildomas praÅ¡ymas kompensuoti jai L. M. pervestas lėšas.

30. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo nurodyta dalintino nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su statiniais (pastatas- Å«kinis pastatas) ir pastato-gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta verte. Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie vidutinę rinkos vertę. Tarp Å¡alių kilus ginčui dėl nekilnojamojo turto vertės, teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir skyrė byloje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizę, pavedant jÄ atlikti teismo ekspertui L. C..

31. Teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, atsakovas nesutinka su teismo nutarties pagrindu paskirtos ekspertizės iÅ¡vada, pateikė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , prašė teismo skirti pakartotinę ekspertizę.

32. Eksperto iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, vertindamas teismo ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad duomenų, kad turto vertinimas atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, nesilaikant Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos, pažeidžiant vertintojų profesinės etikos kodeksÄ , nėra. VÄ® Registrų centras nustatydamas vidutinę rinkos vertę naudoja nekilnojamojo turto masinį vertinimÄ . Tai nekilnojamojo turto vertinimo bÅ«das, kai per nustatytÄ laikÄ , taikant bendrÄ metodologijÄ ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų grupė.

33. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei toks Å¡alių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).

34. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamikÄ , nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016).

35. Teismas, formuluodamas klausimÄ ekspertui jokios atsakovo manymu lingvistinės kalbos apsirikimo nepadarė. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas : Registro Nr. 21/3699; Registro tipas – žemės sklypas su statiniais (1 tomas, b.l. 10). Pažymėtina, kad ekspertizė buvo skiriama ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, klausimÄ ekspertui suformulavo ieÅ¡kovė, atsakovas savo klausimų neteikė, neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės užduotam klausimui, todėl teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturėjo jokio pagrindo performuluoti ieÅ¡kovės praÅ¡omo užduoti klausimo (teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis).

36. Atsakovo argumentas, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , nes savo iniciatyva nurodė, kad Å«kinis pastatas turi bÅ«ti vertinamas ne kaip Å«kinės paskirties pastatas, bet kaip gyvenamasis namas, be to vertino Å«kinį pastatÄ kartu su žemės sklypu, atmestinas kaip nepagrįstas. CPK 216 straipsnyje nurodyta, kas turi bÅ«ti ekspertizės iÅ¡vadoje. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikÅ¡mės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų nebuvo pateikta, jis turi teisę duoti savo iÅ¡vadÄ ir dėl Å¡ių aplinkybių.

Ekspertas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, todėl ekspertui siunčiamas ir garso įraÅ¡as, kuris yra teismo posėdžio protokolas ir yra bylos sudėtinė dalis. Pažymėtina, kad UAB „Ober-haus“ Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad turto vertinimas atliktas nustatyti turto rinkos vertę Å¡io turto įkeitimo tikslu, t.y. vertinant turtÄ Ä¯keitimui nustatoma turto kaina pagal kuriÄ turtas galėtų bÅ«ti greičiausiai realizuojamas ir tai nėra tikroji rinkos vertė.

Pažymėtina, kad gyvenamojo namo kaina minėtoje pažymoje yra 129.000 Eur, netgi mažesnė negu Nekilnojamojo turto registro vidutinė rinkos kaina – 140.000 Eur, kuria rėmėsi pats atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje taip pat nurodyta vertinamo ūkinio pastato paskirtis – poilsiui (bet ne pagal Registrų centro duomenis, kuriuose nurodyta paskirtis – pagalbinio ūkio). Iš pažymos matyti kaip yra įrengtas šis pastatas, t.y. dengtas čerpėmis, grindys – kietmedžio parketas, sienos-lubos dažytos, medinės durys, plastikiniai langai, židinys, lauko terasa, pastate yra inžinerinė įranga (elektra, vandentiekis, nuotekos, dujos).

Pažymoje nurodyta, kad maksimalus ir geriausias viso vertinamo turto panaudojimas yra gyvenamoji paskirtis. Atsakovo argumentÄ , kad teismas turi vertinti kiekvienÄ objektÄ atskirai, paneigia ir jo paties pateikta nekilnojamojo turto vertinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad įkeičiant, parduodant ar kitaip naudojant turtÄ sudarančius vienetus atskirai, pažymoje nurodytos sÄ lyginės vertės negalioja, vertintojai neprisiima atsakomybės, jeigu ataskaita bus naudojama kitais tikslais, negu įkeitimui konkrečiam bankui.

Kaip įrengtas minėtas pastatas (Å«kinis) ir kaip jis naudojamas paliudijo atsakovo praÅ¡ymu apklausti liudytojai R. B. ir R. R., t.y. liudytoja R. B. paliudijo, kad Å«kinis pastatas panaÅ¡aus dydžio kaip namas, jame yra baseinas, pirtis, baldai, miegamasis kambarys, virtuvėlė, įstiklinta veranda. Liudytojas R. R. nurodė, kad pastate veikia pirtis, kurioje renkasi Å¡eimomis, bendrauja. Å alių sÅ«nus E. R. į atsakovo atstovės klausimÄ dėl namų tvarkytojos samdymo, nurodė, kad faktiÅ¡kai reikėjo tvarkyti du namus.

Kaip atrodo pastatas patvirtina ir nuotraukos. Tiek pateiktos su ekspertizės aktu, tiek su atsakovo į bylÄ pateikta turto vertinimo pažyma. Atsakovo argumentas, kad abu pastatai yra viename žemės sklype, įvertinus byloje esantį žemės sklypo planÄ su jame esančiu pastatų iÅ¡dėstymu, nepaneigia galimybės jų naudoti kaip atskirus. Ekspertizės akte ekspertė labai aiÅ¡kiai motyvuoja verčių nustatymÄ atsižvelgiant į tai, kad pastatams nėra priskirta konkrečios žemės sklypo dalies bei pažymi, kad vertinamo turto vertės paskirstymas atskiriems turtiniams vienetams yra sÄ lyginis, atskiros pastatų ir žemės sklypo vertės galioja tik parduodant vertinamÄ turtÄ kartu.

Pažymėtina, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, kad visas Å¡is nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip turtinis vienetas atitektų atsakovui. Klausimas dėl atskirų jame esančių objektų vertės iÅ¡kiltų tik dalinant turtÄ kitokiu bÅ«du. Eksperto iÅ¡vada yra aiÅ¡ki, iÅ¡sami, skirta nustatyti turto rinkos vertę santuokos nutraukimo byloje, teismui nekyla jokių abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, todėl papildoma ar pakartotinė ekspertizė byloje nėra reikalinga.

37. Taip pat sutiktina su ieÅ¡kovės atstovės argumentu, kad ir buto Ž. g. (kuris priteistinas ieÅ¡kovei), kaina pagal ekspertizės kainÄ yra aukÅ¡tesnė, negu Nekilnojamojo turto registre nurodoma kaina, t.y. padidėja ir ieÅ¡kovei priteistino turto vertė.

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1157-9347:7613, rinkos vertė yra 89.000 Eur; žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1500 ha su statiniais (pastatas- Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 177.16 kv.m. ploto ) adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 169.000 Eur; pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendro 267.33 kv.m. ploto, rinkos vertė yra 173.000 Eur.

39. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006, ir 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.117 straipsnis).

40. Taigi nustatyta, kad bendro sutuoktinių turto vertė yra 503.627,86 Eur. Kiekviena sutuoktiniui priklausytų turto už 251.813,93 Eur.

41. IeÅ¡kovei priteistina turto už 95.275 Eur (3.675 Eur baldai+2.600 Eur automobilis+89.000 Eur butas). Atsakovui priteistina turto už 408.352,86 Eur (18.000 Eur baldai+342.000 Eur nekilnojamasis turtas+48.352,86 Eur akcijos). Todėl ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo 156.538,93 Eur piniginė kompensacija už atsakovui atitenkančiÄ didesnę turto dalį.

42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 43. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 250 Eur žyminio mokesčio, kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas sumokėjo žyminį mokestį už priešieškinį 1995 Eur, kita žyminio mokesčio sumokėjimo dalis atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai 3300 Eur.

44. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. Nustatytina žyminio mokesčio dalis, kuri turi bÅ«ti sumokėta valstybės biudžetui. Procesiniai dokumentai teismui buvo teikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, taigi už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo Å¡alys turėjo sumokėti po 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Å alys už priteitÄ turtÄ turi sumokėti po 3818 Eur. Atsižvelgiant į sumokėtas žyminio mokesčio sumas, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 3568 Eur, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 1823 Eur nesumokėto žyminio mokesčio.

46. Kitos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Už ekspertizės dėl akcijų vertės atlikimÄ ieÅ¡kovės iÅ¡laidos- 2178 Eur, už ekspertizės dėl nekilnojamojo turto vertės atlikimÄ ieÅ¡kovės iÅ¡laidos - 1070 Eur (bendra suma 3248 Eur). Atsakovo patirtos iÅ¡laidos teisinei pagalbai 3300 Eur.

47. Spręsdamas dėl Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teismas konstatuoja, kad įvertinus visus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, jų tenkinimÄ ir atmetimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad laikytina, kad abiems Å¡alims patenkinta po pusę jų reikalavimų, kaip ir atmesta po pusę reikalavimų. Kadangi patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų skirtumas yra labai mažas, teismas paskirstydamas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas taiko CPK 93 straipsnio 4 dalį, palikdamas kiekvienai Å¡aliai jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais, Teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės G. R. ieÅ¡kinį ir atsakovo V. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovės G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei G.

R. palikti santuokinę pavardę – R.. Priteisti ieÅ¡kovei G. R. jos vardu registruotÄ transporto priemonę TOYOTA, YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2600 Eur asmeninės nuosavybės teise. Priteisti G. R. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įsigytus baldus: bufetas iÅ¡ natÅ«ralaus medžio 350 Eur vertės; minkÅ¡tas kampas 3000 Eur vertės; televizorius 150 Eur vertės; spintelė televizorius 25 Eur vertės; lova-spinta 150 Eur vertės. Priteisti atsakovui V.

R. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įsigytus baldus: minkštas kampas iš natūralių medžio drožlių 3000 Eur vertės; komoda iš natūralaus medžio (antikvarinė) 3000 Eur vertės; stalas su kėdėmis 250 Eur; stalas prie minkštojo kampo 150 Eur; televizorius -3 vnt. – 300 Eur vertės; šaldytuvas 200 Eur vertės; durklų, peilių iš senovinių kardų kolekcija (apie 50 vnt.) – 5000 Eur; bėgimo takelis 50 Eur vertės; skalbimo mašina 150 Eur vertės; rūbų džiovyklė – 100 Eur vertės; meno paveikslai (5 vnt.) – 1500 Eur vertės; balta spinta iš medžio drožlių (dviaukštė) – 350 Eur vertės; antikvarinė spinta-baras 1000 Eur vertės; senovinis patefonas su plokštelėmis- 200 Eur vertės; sidabriniai stalo įrankiai 250 Eur vertės; krištoliniai šviestuvai (2 vnt.)- 400 Eur vertės; spinta- baras 300 Eur vertės; stalas su kėdėmis 300 Eur vertės; televizorius 150 Eur vertės; bilijardo stalas 500 Eur vertės; miegamasis komplektas 700 Eur vertės; muzikinė stereo-sistema 150 Eur vertės. Priteisti ieškovei G.

R. asmeninės nuosavybės teise butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 89.000 Eur. Priteisti atsakovui V. R. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.1500 ha, pastatÄ - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 177.16 kv.m. ploto, kurių rinkos vertė 169.000 Eur ir pastatÄ -gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendro 267.33 kv.m. ploto, rinkos vertė 173.000 Eur.

Priteisti atsakovui V. R. asmeninės nuosavybės teise UAB „G.“ 29 vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė yra 48.352,86 Eur. Laikyti, kad 17 parastųjų vardinių UAB „G.“ akcijų, įsigytų 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu, yra asmeninė atsakovo V. R. nuosavybė. Priteisti ieÅ¡kovei G. R. iÅ¡ atsakovo V. R. 156.538,93 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovui atitenkančiÄ didesnę turto dalį. Kitus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. R. 3568 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. R. 1823 Eur žyminio mokesčio valstybei. PriteistÄ Å¾yminį mokestį Å¡alys privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodÄ 5660. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos sprendimo nuoraÅ¡Ä , elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

SprendimÄ per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose. Teisėja Audra Ežerskė