3db1c51e-63f8-4e3c-95a4-7fa38dbbd8b0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-96-450/2023 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00523-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens G. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria praÅ¡ymas pripažinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ bankrotÄ tyčiniu tenkintas, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“ nemokumo (bankroto) byloje, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atostogų parkas“ prašė pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SPA technologija“ bankrotÄ tyčiniu.

2. Nurodė, kad BUAB „SPA technologija“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes įmonės nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo; įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai; buvo iÅ¡Å¡vaistytas arba pasavintas didelės vertės turtas; įmonės atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ; siekiant iÅ¡vengti skolų kreditoriams sumokėjimo, įmonės veikla faktiÅ¡kai buvo perkelta į kitÄ subjektÄ .

3. Pareiškėja dėl apgaulingo ir aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodė, kad nemokumo administratorei nebuvo pateikta didelė dalis įmonės dokumentų, paskutiniai kasos dokumentai, kurie buvo pateikti pareiškėjai, buvo parengti 2018 m. kovo 30 d. Dalis kasos orderių nepasirašyti nei pinigus išmokėjusio asmens, nei pinigų gavėjo. Už laikotarpį 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. kasos pajamų orderiais apskaitomos įmonės pajamos neatitinka įmonės išlaidų grynais pinigais, tai rodo, kad dalis įmonės pajamų galimai buvo neapskaitoma.

4. Dėl įmonės veiklos perkėlimo į kitÄ subjektÄ nurodė, kad įmonė ilgÄ laikÄ veiklÄ vykdė Å vedijoje, į minėtÄ Å¡alį buvo perkami kelionės bilietai įmonės darbuotojams, apmokamos jų iÅ¡laidos, naudotasi kurjerių paslaugomis dideliais kiekiais siunčiant prekes, tačiau įmonės apskaitoje nėra nurodyta jokių kontrahentų Å vedijoje. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas G. L. toliau tęsė veiklÄ Å vedijoje su iÅ¡ įmonės nuraÅ¡ytomis medžiagomis.

5. Dėl iÅ¡vaistyto ar pasavinto didelės vertės įmonės turto nurodė, kad kreipiantis į teismÄ dėl bankroto iÅ¡kėlimo buvo pateiktas atsargų likučių sÄ raÅ¡as 780 pozicijose, iÅ¡ viso 64 763,95 Eur vertei, tačiau po 2 mėn. atsargų likučiai ženkliai sumažėjo (daugiau kaip 13 kartų) iki 13 868,96 Eur vertės. Pateiktas sunaudotų medžiagų suraÅ¡ymo aktas dėl UAB „Atostogų parkas“ atliktų darbų yra suklastotas, nes įmonė darbų neatliko. Abejonių dėl iÅ¡laidų pagrįstumo ir atitikimo įmonės veiklai ir interesams kelia ir iÅ¡laidos apmokant buvusio įmonės vadovo G. L. keliones, apgyvenimÄ vieÅ¡bučiuose.

6. Dėl atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ pažeidžiančių atsiskaitymų nurodė, kad įmonė, esant uždelstiems atsiskaitymams su kreditoriais, galiojant turto areÅ¡tui vykdomojoje byloje pagal UAB „Atostogų parkas“ naudai iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) 2018 m. liepos 26 d. praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, paslėpė didelę dalį turto (atsargų), taip pat galimai atsiskaitė su dalimi kitų įmonės kreditorių. PareiÅ¡kėja nebuvo įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , taip iÅ¡kreipiant įsipareigojimų dydį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir pripažino BUAB „SPA technologija“ bankrotÄ tyčiniu.

8. Teismas, spręsdamas dėl taikytino teisinio reglamentavimo, pažymėjo, kad pareiškėja įrodinėja, jog prie bankroto BUAB „SPA technologija“ buvo privesta tyčiniais veiksmais, atliktais iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) (bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 6 d.), dėl to šiems veiksmams vertinti taikytinas veiksmų atlikimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1066-450/2021).

9. Teismas, spręsdamas dėl įmonės vadovo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo tinkamumo, pažymėjo, kad, siekiant nustatyti BUAB „SPA technologija“ nemokumo momentÄ , įvertinti nemokumo administratorės iÅ¡vadų pagrįstumÄ , byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, kuriÄ atliko teismo ekspertė L. R.. Ekspertės iÅ¡vados įformintos 2022 m. kovo 27 d. teismo ekspertizės ataskaita „Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SPA technologija“.

10. Teismas atmetė trečiojo asmens G. L. argumentus, kad teismo ekspertizės aktas neturi bÅ«ti vertinamas dėl jo trÅ«kumų. Pažymėjo, kad nors ekspertizės aktÄ teismui atsiuntė L. R., kaip UAB „Audito gairės“ direktorė, o PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje pardavėja nurodoma UAB „Audito gairės“, tačiau iÅ¡ ekspertizės akto turinio akivaizdžiai matyti, jog jis buvo parengtas L. R., kaip teismo ekspertės. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pateiktas ekspertizės aktas (ataskaita) neturi tokių formos trÅ«kumų, dėl kurių jis negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip ekspertizės aktas. PrieÅ¡ingai, ekspertizės akte iÅ¡samiai analizuoti BUAB „SPA technologija“ apskaitos dokumentai, atsakyta į klausimus, kurie yra aktualÅ«s vertinant nemokumo priežastis ir jo momentÄ .

11. Teismas atmetė trečiojo asmens G. L. argumentus, kad ekspertė buvo Å¡aliÅ¡ka, nes ekspertizės aktÄ parengė neturėdama visų reikiamų dokumentų ir pažymėjo, jog klausimas dėl ekspertės galimo Å¡aliÅ¡kumo buvo iÅ¡spręstas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi; pateiktas ekspertizės aktas yra vienas iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir akto iÅ¡vadų teisingumas vertintinas kartu su byloje esančiais kitais raÅ¡ytiniais įrodymais; tai, kad iÅ¡vada yra galbÅ«t nepalanki kurios nors Å¡alies pozicijai byloje, savaime nereiÅ¡kia, jog ekspertizė buvo atlikta netinkamai, Å¡aliÅ¡kai. Teismas atkreipė dėmesį, kad praÅ¡ymas skirti papildomÄ ekspertizę nebuvo pateiktas, todėl argumentai dėl ekspertės Å¡aliÅ¡kumo laikė deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės aktu.

12. Ekspertė, atsakydama į klausimus dėl BUAB „SPA technologija“ nemokumo momento, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki ir jos bÅ«klė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo tik blogėjo, tačiau trečiasis asmuo G. L. dėl bankroto iÅ¡kėlimo bendrovei nesikreipė. Bankroto byla buvo inicijuota VSDFV, esant 6 998,42 Eur įsiskolinimui valstybės biudžetui. Å ios aplinkybės teismui leido spręsti, kad įmonės vadovas pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio l dalyje įtvirtintÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo.

Nors dėl aplaidžiai arba galimai tyčia klaidingai tvarkomos įmonės buhalterinės apskaitos nėra galimybės tiksliai nustatyti tikros BUAB „SPA technologija“ įsipareigojimų vertės bei jų pokyčio, tačiau, pasak teismo, raÅ¡ytinių įrodymų visuma, ekspertizės akto iÅ¡vados, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog įmonė buvo nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir Å¡ios aplinkybės įmonės vadovui turėjo bÅ«ti žinomos.

13. Teismas, spręsdamas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto vertės sumažinimo, rėmėsi iš esmės analogiškomis ekspertės ir nemokumo administratorės išvadomis, kad įmonės buhalterija buvo tvarkoma aplaidžiai, esant grubių pažeidimų, siekiant nuslėpti gaunamas pajamas / išlaidas, parduoti prekių likučius už mažesnes nei rinkos kaina ar nuslėpti faktinę įmonės finansinę padėtį; atliekant darbus Švedijoje, bendrovės vadovui išimant pinigus (56 117,80 Eur) iš kasos, bei naudojant lėšas komandiruotėms (1 926,56 Eur) ir neteikiant duomenų apie gaunamas pajamas bendrovės vadovas slėpė pajamas, siekdamas išvengti atsiskaitymo su BUAB „SPA technologija“ kreditoriais.

14. Teismas nusprendė, kad BUAB „SPA technologija“ valdymas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdytas neatsakingai, tinkamai nevedant bendrovės apskaitos, be pagrindo iÅ¡sigryninant įmonės lėšas. Nors trečiasis asmuo G. L. teigė, kad lėšos buvo naudojamos pagrįstai, komandiruojant darbuotojus, vykdant darbus Å vedijoje, tačiau teismas pažymėjo, jog nepateikta jokių komandiruočių įsakymų, be to, įmonės lėšos buvo gryninamos jau tuo laikotarpiu, kai įmonė faktiÅ¡kai atitiko nemokumo bÅ«senÄ (nuo 2015 m. gruodžio 31 d.), tai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonės finansinė padėtis visÄ laikotarpį buvo kryptingai bloginama, tokiu bÅ«du pažeidžiant kreditorių interesus.

15. Teismas, įvertinęs, kad nėra duomenų apie faktiÅ¡kai atliktus darbus UAB „Atostogų parkas“ objekte (Å¡alinant trÅ«kumus), tai, jog bendrovė netinkamai vedė atsargų apskaitÄ , kad esant faktiniam įmonės nemokumui buvo gryninamos bendrovės lėšos, tai, jog darbuotojų komandiravimo faktas nėra pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, sutiko su pareiÅ¡kėja, kad bendrovės apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) reikalavimų, t. y. ji buvo vedama netinkamai. Kadangi įmonės vadovas tinkamai nevykdė finansinės kontrolės, esant faktiniam nemokumui toliau naudojo įmonės lėšas, taip sumažindamas įmonės turto masę ir apribodamas įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, teismas konstatavo egzistuojant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies l punkte numatytÄ tyčinio bankroto požymį.

16. Teismas sutiko su pareiškėja, kad BUAB „SPA technologija“ buhalterinė apskaita buvo vesta taip, jog iš nemokumo administratorės perimtų dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, identifikuoti vykdytų ūkinių operacijų (prekių pardavimų, nurašymų). Trečiasis asmuo G. L. nepateikė patikimų įrodymų, kurie paneigtų ekspertės nustatyto fakto, kad bendrovė tinkamai veiklos neorganizavo, dėl ko neįmanoma nustatyti viso turto pokyčio, kaip ir kur įmonė naudojo turimas medžiagas, įvertinti jų nurašymo pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

17. Teismas, vertindamas įmonės sudarytus sandorius, pažymėjo, kad atliekant ekspertizę, taip pat nemokumo administratorei rengiant iÅ¡vadÄ dėl BUAB „SPA“ technologija“ nemokumo priežasčių, nebuvo vertinami konkretÅ«s sandoriai, nes dėl apskaitos trÅ«kumų, nesant atskirų medžiagų nuraÅ¡ymų aktų pagal sutartis, esant sandorių registravimo trÅ«kumų, neįmanoma iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvieno sandorio pelningumÄ . Tačiau teismo ekspertė nurodė, kad taikant grynojo pelno maržos koeficientÄ visi sandoriai per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2018 m. vertintini kaip nenaudingi. Teismo vertinimu, įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, sandorių, kurie įmonei buvo nenaudingi (neigiamas pelningumas (nuo –17,55 proc. iki – 119,35 proc.), sudarymas leidžia spręsti, jog egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, egzistuojant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto tyčinio bankroto požymio, nes nei atliekant ekspertizę, nei nemokumo administratorei UAB „Insolvency Solutions“ pateikus iÅ¡vadÄ , nebuvo nustatyta pažeidimų dėl mokėjimo eiliÅ¡kumo pažeidimo.

19. Teismas nusprendė, kad nėra konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog įmonės veikla palaipsniui buvo perkelta į kitus juridinius asmenis. Vien aplinkybė, kad bendrovė veiklÄ vykdė ir Å vedijoje, o lėšų panaudojimo aplinkybės dėl apskaitos dokumentų trÅ«kumų nėra aiÅ¡kios, nesudaro pagrindo, nesant konkrečių duomenų dėl veiklos perkėlimo, pripažinti, jog įmonės veikla buvo perkelta į kitus juridinius asmenis. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 20.

Trečiasis asmuo G. L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ dėl tyčinio bankroto atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Teismas nepasisakė dėl Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų atsikirtimų, liudytojų parodymų, iÅ¡ esmės netyrė byloje esančių įrodymų visumos, tik suabsoliutino ekspertizės akte pateiktas iÅ¡vadas, neatsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ atlikto tyrimo esmės, yra prieÅ¡taraujančios byloje esantiems įrodymams ir teisės aktams.

Teismas nevertino ekspertės duotų paaiškinimų ir atsakymų į jai pateiktus klausimus 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, kurie iš esmės atskleidė ekspertizės turinio esminius trūkumus, kuriems esant teismas negalėjo vadovautis šia ekspertize. Ekspertė pripažino, kad ekspertizę atliko be 2022 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške prašomų pateikti duomenų, nors pati buvo nurodžiusi, jog be prašomos informacijos negali atsakyti į teismo pateiktus vienuolika klausimų. 20.2.

Ekspertė L. R. neturėjo duoti sutikimo atlikti ekspertizės arba nuo jos atlikimo privalėjo nusiÅ¡alinti, tačiau nei ji, nei jos vadovaujama UAB „Audito gairės“ to nepadarė, taip pažeidžiant Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 8 punkte įtvirtintÄ neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ . Teismas turėjo pareigÄ nuÅ¡alinti ekspertę, kai iÅ¡ jos duotų atsakymų paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad jos vadovaujama UAB „Audito gairės“ nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. UAB „Atostogų parkas“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas.

Teismas ignoravo aplinkybes, kad dabartinis UAB „Audito gairės“ darbuotojas, auditoriaus padėjėjas D. R. yra L. R. sÅ«nus, vadovavo UAB „Alitoma“, kuri vykdė rangos darbus statant UAB „Atostogų parkas“ priklausantį poilsio kompleksÄ . Be to, L. R. kaip kviestinis svečias dalyvavo UAB „Atostogų parkas“ priklausančio poilsio komplekso atidarymo Å¡ventėje, ji ir UAB „Atostogų parkas“ direktorius R. J. kartu dalyvavo politinėje veikloje vienoje partijoje, tačiau teismui Å¡ios aplinkybės abejonių nesukėlė. 20.3.

Teismo eksperte paskirta L. R. iki pareiÅ¡kėjai kreipiantis į teismÄ dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 2019 m. lapkričio 27 d. teismui, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu, buvo davusi sutikimÄ atlikti ekspertizę dėl BUAB „SPA technologija“ tyčinio bankroto požymių, t. y. kai UAB „Audito gairės“ ir UAB „Atostogų parkas“ siejo sutartiniai santykiai dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Nors tuo metu jai nebuvo pavesta atlikti ekspertizę, tačiau galimas ginčas dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo jai žinomas ir labai tikėtina, kad bÅ«tent L.

R. teiktos konsultacijos UAB „Atostogų parkas“ buvo pagrindas civilinės bylos iÅ¡kėlimui dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ekspertės nuÅ¡alinimui byloje. 20.4. Ä®vertinus, kad sÄ skaitÄ už ekspertizės atlikimÄ pateikė UAB „Audito gairės“, ekspertizės aktas pasiraÅ¡ytas ne L. R., kaip fizinio asmens, o kaip UAB „Audito gairės“ direktorės, taip pat, jog ekspertizės aktÄ teismui pateikė ne L.

R., o UAB „Audito gairės“, darytina išvada, kad ekspertizės aktas buvo parengtas ne teismo paskirtos teismo ekspertės, o juridinio asmens UAB „Audito gairės“, kurį atstovauja L. R., kuri nėra ekspertinė įstaiga. 20.5. BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos dokumentai visa apimtimi nebuvo tiriami, buvo įvertinti tik selektyviai atrinkti dokumentai, pvz., įmonės nemokumo momentas nustatytas netyrus įmonės pirminių apskaitos dokumentų, kurių administratorė neperdavė ekspertei, nevertinant pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio, tai patvirtino pati ekspertė, todėl išvada, kad bendrovė buvo nemoki 2015 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįsta. 20.6.

IÅ¡vada, kad negalima nustatyti, ar medžiagų panaudojimas atitinka bendrovės pajamas, pateikta netyrus pirminių apskaitos dokumentų ir banko sÄ skaitose gautų pajamų. TokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertė padarė, nustačiusi, kad bendrovėje nebuvo naudojamos medžiagų apskaitos kortelės, nors pati pripažino, jog jokie teisės aktai neįpareigoja bendrovės naudoti medžiagų apskaitos korteles. Dėl to ekspertizės iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti teisės aktams ir negalėjo bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad BUAB „SPA technologja“ apskaita nebuvo tinkamai vedama. 20.7.

Teiginys, kad visi atsakovės sandoriai nuo 2015 m. iki bankroto bylos iškėlimo buvo nuostolingi, grindžiamas tuo, jog bendrovė veikė nuostolingai, tačiau konkrečiai nei vienas bendrovės sudarytas sandoris nebuvo individualiai tirtas ir įvertintas, nors nemokumo administratorei buvo perduotos visos įmonės rangos sutartys. Toks sandorių nuostolingumo vertinimas yra ydingas, nes vieni sandoriai gali būti nuostolingi, kiti pelningi, bet bendras bendrovės metinis finansinės veiklos rezultatas dėl įvairių priežasčių gali būti nuostolingas ir nebūtinai dėl bendrovės sudaromų sandorių.

Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. 20.8. Nepagrįstas konstatavimas, kad bendrovė negavo pajamų iÅ¡ Å vedijoje vykdytos veiklos, kai byloje yra atsakovės pateikti įmonės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, patvirtinantys, jog bendrovė iÅ¡ veiklos Å vedijoje gavo apie 304 000 Eur pajamų. Å ios pajamos buvo gautos į įmonės sÄ skaitÄ , už Å¡ias pajamas mokėti mokesčiai Å vedijoje; Å¡ias aplinkybes pagrindžiantys dokumentai yra nemokumo administratorės žinioje, todėl nesuprantamos teismo iÅ¡vados, kad BUAB „SPA technologija“ pajamų iÅ¡ Å vedijoje vykdytos veiklos negavo arba ten gautas pajamas slėpė. 20.9.

Teismo, remiantis ekspertizės aktu, konstatuoti įmonės valdymo organų neteisėti veiksmai, netinkamai vadovaujant įmonei ir tvarkant jos buhalterinę apskaitÄ , nes trÅ«ksta bendrovės pirminių apskaitos dokumentų. Tačiau tiek ekspertizės akte, tiek skundžiamoje nutartyje ignoruojamas faktas, kad apeliantas visus apskaitos dokumentus buvo perdavęs nemokumo administratorei UAB „Ignika“, o UAB „Ignika“ apskaitos dokumentus 2020 m. lapkričio 11 d. perdavimo aktu perdavė naujai paskirtai nemokumo administratorei UAB „Insolvency solutions“.

Viso administratorės žinioje buvo 89 segtuvai BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau ekspertizės atlikimui teismas perdavė tik 4 bylos tomus ir 3 papildomos medžiagos segtuvus, dar keletÄ pavienių dokumentų ekspertei perdavė administratorė, iÅ¡ kurių buvo atlikta ekspertizė. Be to, ekspertė pripažino, kad ji pirminių bendrovės apskaitos dokumentų netyrė, o ekspertizės aktÄ parengė iÅ¡imtinai remdamasi finansinės atskaitomybės dokumentais, pateiktais valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centrui ir jos buhalterinės programos duomenimis, kurie koreguoti.

Taigi nei ekspertė, nei teismas negalėjo konstatuoti, kad bendrovės apskaitoje trūksta pirminių apskaitos dokumentų, kadangi jie nebuvo perduoti ekspertei ir ekspertizės atlikimo metu nebuvo tirti, t. y. teismas nepagrįstai konstatavo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymį.

21. Trečiasis asmuo V. K. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ sutinka su trečiojo asmens G. L. atskirajame skunde nurodytais argumentais, dalį jų atkartoja atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ; praÅ¡o G. L. atskirÄ jį skundÄ tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ dėl tyčinio bankroto pripažinimo atmesti.

22. Atsakovė BUAB „SPA technologija“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 22.1. Byloje nėra duomenų, kad ekspertė bÅ«tų Å¡aliÅ¡ka, be to, tam nėra jokio pagrindo bei priežasčių. Vien tik apeliantui nepalankios ekspertizės iÅ¡vados pateikimas negali bÅ«ti laikomas ekspertės Å¡aliÅ¡kumu.

Apeliantas, nurodydamas teismo ekspertės Å¡aliÅ¡kumÄ , nebuvo pateikęs jokių kitų teismo ekspertų kandidatÅ«rų ekspertizei atlikti. Apeliantas duomenis dėl ekspertės Å¡aliÅ¡kumo pateikė po ekspertizės iÅ¡vados, kuri jam nepalanki. Apelianto teiginiai, dėl neva netinkamo asmens pasiraÅ¡iusio ekspertizės iÅ¡vadÄ , yra formalÅ«s, nes ekspertizę atliko teismo paskirta ekspertė, o aplinkybė, jog ekspertė, turėdama reikalaujamÄ teismo ekspertizei atlikti kvalifikacijÄ , yra ir juridinio asmens vadovė, yra vieÅ¡ai prieinama bei žinoma informacija. 22.2.

Ekspertės vadovaujama įmonė UAB „Audito gairės“ yra žinoma buhalterinių paslaugų teikimo bendrovė Klaipėdoje, todėl natūralu, kad daugelis įmonių, tarp jų ir UAB „Atostogų parkas“ praeityje galėjo naudotis šios įmonės teikiamomis paslaugomis, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ekspertė yra šališka. Be to, šios paslaugos buvo teiktos dar iki ekspertės paskyrimo atlikti ekspertizę, tuomet, kai ekspertizę vykdė ekspertė T. Z.. Kiti apelianto teiginiai, jog neva ekspertę ir UAB ‚Atostogų parkas“ direktorių sieja draugiški santykiai, nėra pagrįsti. 22.3.

Tai, kad teismo eksperto iÅ¡vadoje ir pradinėse nemokumo administratorės iÅ¡vadose dėl pagrindo pripažinti BUAB „SPA technologija“ bankrotÄ tyčiniu pateikti argumentai sutampa, tik patvirtina, jog administratorės prielaidos buvo pagrįstos ir įrodytos teismo ekspertizės aktu, todėl ekspertės iÅ¡vada, kad atsakovės buhalterinė apskaita neatitiko BAÄ® reikalavimų yra svarbus argumentas pripažinti BUAB „SPA technologija“ bankrotÄ tyčiniu. 22.4. Pateiktų ekspertei dokumentų pakako ekspertizės atlikimui.

Ekspertizė buvo atliekama iš turimų dokumentų, o visų dokumentų nebuvo, nes apeliantas po bankroto bylos iškėlimo jų neperdavė nemokumo administratorei.

23. PareiÅ¡kėja (kreditorė) UAB „Atostogų parkas“, atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 23.1. Apelianto argumentai dėl ekspertės Å¡aliÅ¡kumo buvo įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartyje. Be to, Å¡alys netinkamÄ , jų vertinimu, ekspertinio tyrimo kokybę, netinkamus ekspertizės metu pasirinktus tyrimo metodus ir kitas aplinkybes, susijusias su ekspertizės akto patikimumu, gali įrodinėti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ar praÅ¡ydami skirti byloje papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę, tačiau apeliantas tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė, o tik, remdamasis deklaratyviais ir spekuliatyviais teiginiais, nurodo aplinkybes dėl ekspertės Å¡aliÅ¡kumo ir atliktos ekspertizės akto neiÅ¡samumo. 23.2.

Teismo ekspertizę atlikusi L. R. yra privati teismo ekspertė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1R-224 pripažinta teismo eksperte ir įraÅ¡yta į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Kaip bet kuris kitas Lietuvos Respublikoje veikiantis privatus teismo ekspertas, L. R. turi teisę pati pasirinkti kokia forma vykdyti savo Å«kinę veiklÄ (individualiai ar kaip Å¡iuo atveju – per juridinį asmenį UAB „Audito gairės“), todėl jokios nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), nei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEÄ®) nuostatos Å¡ioje konkrečioje bankroto byloje niekaip nebuvo pažeistos L.

R. paskirtos atlikti teismo ekspertizės išlaidas teismui apmokėjus teismo ekspertės nurodytam, išviešintam juridiniam asmeniui – jos vadovaujamai UAB „Audito gairės“. 23.3. UAB „Atostogų parkas“ atstovė 2019 m., kreipdamasi į teismo ekspertę L. R. dėl preliminaraus sutikimo teismo ekspertizės atlikimui, nepateikė ir negalėjo teismo ekspertei pateikti jokių BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nes tokie dokumentai buvo tuometės nemokumo administratorės UAB „Ignika“, o ne kreditorės žinioje.

Å alis, praÅ¡anti teismo ekspertizės paskyrimo, yra įpareigota pateikti galimo eksperto kandidatÅ«rÄ , ekspertizės atlikimo kainÄ ir preliminariÄ jos atlikimo trukmę. Tokius preliminarius duomenis turėjo pateikti ir kreditorės atstovė, ir tokiÄ procesinę pareigÄ atliko, tačiau kreipiantis į potencialius teismo ekspertus jokie bylos duomenys negali ir nėra teikiami. Be to, aplinkybė, kad 2021 m. UAB „Atostogų parkas“ pirmiausia siÅ«lė ne L. R., o kitos ekspertės – T. Z., kandidatÅ«rÄ , patvirtina, jog pareiÅ¡kėja neturėjo jokio specialaus suinteresuotumo bÅ«tent teismo ekspertės L.

R. paskyrimu Å¡ioje byloje, ir pirmiausia siÅ«lė ekspertizę atlikti tuos teismo ekspertus, kurių pasiÅ«lymuose buvo nurodyta mažiausia ekspertizės atlikimo kaina. T. Z. negalėjus atlikti teismo ekspertizės, L. R. pasiÅ«lyta bÅ«simos ekspertizės kaina buvo mažesnė nei kitų pateiktų kandidatÅ«rų, todėl, sprendžiant dėl naujos eksperto kandidatÅ«ros, buvo pasiÅ«lyta teismo ekspertė L. R.. 23.4. Teismo ekspertizės atlikimui ekspertei iÅ¡ pradžių buvo pateikti ne visi reikalingi bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys, tačiau vėliau, po papildomų raginimų, teikiami duomenys iÅ¡ nemokumo administratorės atstovo buvo gauti, ir, ekspertės tvirtinimu, gautų duomenų pakako atlikti ekspertinį tyrimÄ ir tinkamai atsakyti į teismo užduotus klausimus.

Ekspertizės akte yra nurodyta, kad ekspertiniam tyrimui atlikti teismo ekspertė naudojosi: Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-75-730/2022 medžiaga; BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenimis 2022 m. kovo 4 d. datai; iÅ¡ nemokumo administratorės gautais pirminiais bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis. 23.5. UAB „Atostogų parkas“ pateikė 2021 m. balandžio 28 d. iÅ¡vadÄ Nr. 21-04/02, kurios pagrindu byloje nustatyta, kad Å¡alinant defektus, kurie buvo vėliau užfiksuoti 2017 m. gruodžio 29 d. iÅ¡taisytų defektų akte, buvo sunaudota medžiagų tik už 251,32 Eur kainÄ (savikainÄ ), o likusios medžiagos, kurios G.

L. buvo nurašytos kaip neva sunaudotos UAB „Atostogų parkas“ šalinant defektus, realiai buvo pasisavintos arba iššvaistytos atsakingų UAB „SPA technologija“ darbuotojų, ir šiam beveik 11 000 Eur vertės turto iššvaistymui ar pasisavinimui paslėpti buvo sudarytas G. L. pasirašytas vienašalis 2018 m. sausio 7 d. prekių perdavimo–priėmimo aktas, neturintis nieko bendra su darbais, 2017 m. gruodžio mėn. atliktais UAB „Atostogų parkas“. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

26. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino BUAB „SPA technologija“ bankrotÄ tyčiniu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų tyčinio bankroto institutÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis. Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos 27. PareiÅ¡kėja UAB „Atostogų parkas“ kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje skelbiamo teismo ekspertų sÄ raÅ¡o iÅ¡traukÄ apie L. R. ir jos kontaktinius duomenis, kuriÄ praÅ¡o pridėti prie bylos.

28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

30. Apeliacinės instancijos teismas dėl Teisingumo ministerijos interneto svetainės iÅ¡raÅ¡o, kuriame nurodyti ekspertės L. R. kontaktiniai duomenys, pažymi, kad teikiami vieÅ¡i duomenys neturi esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų teisėtumo dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys iÅ¡ interneto svetainės neabejotinai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Juo labiau kad ginčas dėl ekspertės Å¡aliÅ¡kumo ir ekspertizės akto, kaip įrodymo, reikÅ¡mės buvo kilęs jau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) iÅ¡imtį ir pareiÅ¡kėjos pateiktÄ Ä¯rodymÄ atsisakytina pridėti prie bylos. Dėl ekspertės (ne)Å¡aliÅ¡kumo ir ekspertizės akto pagrįstumo 31. Apeliantas atskirajame skunde, be kita ko, kelia daugybę įvairių argumentų, kurių pagrindu įrodinėja paskirtos teismo ekspertės Å¡aliÅ¡kumÄ ir jos pateiktos iÅ¡vados turinio ir formos trÅ«kumus, Å¡ios iÅ¡vados nepagrįstumÄ , taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo galimybę remtis ekspertizės aktu.

32. IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas iÅ¡ esmės pripažino, jog ekspertizės akte ekspertė pateikė Å¡ias bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingas iÅ¡vadas, kuriomis teismas rėmėsi, nuspręsdamas dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu: (1) kad vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „SPA technologija“ buvo nemoki, dėl to teismas nusprendė, jog įmonės vadovas trečiasis asmuo G. L. pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio l dalyje įtvirtintÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo; (2) įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl to negalima tiksliai nustatyti tikrosios įmonės įsipareigojimų vertės ir pokyčio – atsargų nuraÅ¡ymas nepagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais, netinkamai vesta finansinių įsipareigojimų apskaita, atsargų apskaita, kasos pajamų ir iÅ¡laidų operacijų apskaita, neteisingai apskaičiuota savikaina ir pan., dėl to teismas nusprendė, jog egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis; (3) visi sandoriai, sudaryti laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. buvo nenaudingi, tai teismui leido spręsti, kad egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.

33. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi, ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, iÅ¡kyla klausimų, kuriems iÅ¡siaiÅ¡kinti reikia specialių žinių. Ekspertizė gali bÅ«ti skiriama tiek Å¡alių, tiek teismo iniciatyva.

34. Teismui eksperto iÅ¡vada neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

35. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 19 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

36. Teismo pareiga kritiÅ¡kai vertinti ekspertizės iÅ¡vadÄ yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trÅ«kumais, antra, iÅ¡vados turinio trÅ«kumais (iÅ¡vados prieÅ¡taringumu, prieÅ¡taravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.); dėl ekspertizės iÅ¡vadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesÄ , jo iÅ¡samumo lygį ar iÅ¡vadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos; dėl to teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio iÅ¡vados didele dalimi priklauso bylos baigtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 49 punktÄ ).

37. Teismo skiriamas ekspertas turi, be kita ko, atitikti objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimus. Å ie reikalavimai užtikrinami sudarant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims siÅ«lyti ekspertus ir iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl pasiÅ«lytų kandidatÅ«rų (CPK 212 straipsnio 1 dalis), taip pat per nuÅ¡alinimo institutÄ . Pagrindai ekspertui nuÅ¡alinti yra tokie patys kaip teisėjui (CPK 67 straipsnio 1 dalis), be to, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ , jei yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iÅ¡ Å¡alių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba jeigu jis atliko revizijÄ , auditÄ ar kitokį patikrinimÄ , kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iÅ¡kelti (CPK 67 straipsnio 2 dalis).

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ bei apelianto argumentus, sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog ekspertė galimai buvo Å¡aliÅ¡ka. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ 2021 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kėjos UAB „Atostogų parkas“ praÅ¡ymo, kreditorė Å¡ioje byloje ekonominę ekspertizę prašė skirti atlikti ekspertei T. Z., o ne L. R., kuri 2021 m. birželio 18 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paskirta atlikti byloje paskirtÄ ekspertizę, ir tik T.

Z., 2021 m. lapkričio 15 d. pateikus duomenis, jog dėl sveikatos bÅ«klės neturi galimybės atlikti paskirtos teismo ekspertizės, 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo nutarta pavesti ekspertizę atlikti ekspertei L. R.. Taigi, kaip pagrįstai teigia UAB „Atostogų parkas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , Å¡ios aplinkybės pagrindžia, kad pastaroji neturėjo jokio pirminio suinteresuotumo bÅ«tent teismo ekspertės L. R. paskyrimu Å¡ioje byloje. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju yra svarbus praÅ¡ymo dėl ekspertės nuÅ¡alinimo pateikimo momentas, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, trečiojo asmens atstovas tokį praÅ¡ymÄ 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje pareiÅ¡kė tik susipažinęs su 2022 m. balandžio 1 d. ekspertizės akto iÅ¡vadomis ir 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje apklausus teismo ekspertę, t. y. praÅ¡ymas dėl ekspertės nuÅ¡alinimo buvo pareikÅ¡tas tik apeliantui ir jo atstovui susipažinus su apeliantui nepalankiomis ekspertės iÅ¡vadomis, nors neabejotina, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas ekspertės Å¡aliÅ¡kumas, bylos Å¡alims buvo (turėjo bÅ«ti) žinomos gerokai anksčiau.

Trečia, Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, iÅ¡ esmės visi apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl galimo ekspertės Å¡aliÅ¡kumo jau buvo iÅ¡samiai įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartyje, kuria teismas juos pripažino nepagrįstais ir trečiojo asmens G. L. atstovo praÅ¡ymÄ atmetė. Ketvirta, pagrįstų abejonių dėl galimo ekspertės Å¡aliÅ¡kumo nekelia ir apelianto nurodyti deklaratyvÅ«s teiginiai dėl ekspertės vadovaujamos įstaigos buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo UAB „Atostogų parkas“, L.

R. ir UAB „Atostogų parkas“ vadovo dalyvavimo tos pačios politinės partijos veikloje, L. R. sÅ«naus D. R. kaip vieno iÅ¡ rangovų dalyvavimo UAB „Atostogų parkas“ statyboje ir pan., nes jie niekaip nepagrindžia galimo ekspertės pavaldumo ar priklausomumo, Å¡iai atliekant teismo paskirtÄ ekspertizę. Juo labiau kad, kaip jau nustatyta aukščiau, UAB „Atostogų parkas“ neturėjo jokio pirminio suinteresuotumo bÅ«tent teismo ekspertės L. R. paskyrimu Å¡ioje byloje.

39. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais dėl ekspertizę atlikusios teismo ekspertės L. R. šališkumo.

40. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl ekspertizės akto formos. Nors apeliantas teigia, kad ekspertizės aktas buvo parengtas ne teismo paskirtos teismo ekspertės L. R., o juridinio asmens UAB „Audito gairės“, kurį atstovauja L. R. ir kuri nėra ekspertinė įstaiga, tačiau tokie argumentai neturi jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad ekspertė L. R. yra įraÅ¡yta į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä kaip privati teismo ekspertė, todėl, remiantis TEÄ® 20 straipsnio 2 dalimi, ji savo veiklÄ , be kita ko, gali vykdyti steigdama juridinius asmenis ar jų filialus. Taigi, nagrinėjamu atveju privačios teismo ekspertės L. R. pasirinkta, įstatymo leidžiama Å«kinės veiklos vykdymo forma per juridinį asmenį UAB „Audito gairės“, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nelaikytina ekspertizės akto formos trÅ«kumu.

41. Apeliantas teigia, kad ekspertizės aktas turi esminių turinio trūkumų, kuriems esant teismas negalėjo vadovautis šia ekspertize, nes ekspertė pripažino, jog ekspertizę atliko be 2022 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške prašomų pateikti duomenų, nors pati buvo nurodžiusi, kad be prašomos informacijos negali atsakyti į teismo pateiktus klausimus.

42. Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 12.1 ir 12.3 punktuose nustatyta, kad teismo ekspertas turi vadovautis, be kita ko, tyrimo iÅ¡samumo principu, kuris reiÅ¡kia, jog teismo ekspertas privalo pagal kompetencijÄ iÅ¡samiai iÅ¡tirti visÄ ekspertiniam tyrimui pateiktÄ medžiagÄ ir duomenis; taip pat praÅ¡yti ekspertiniam tyrimui reikalingos papildomos medžiagos, jeigu mano, kad pateikta medžiaga yra nepakankama ekspertiniam tyrimui atlikti. Aptartos teisės etikos kodekso nuostatos ekspertams numato pareigÄ iÅ¡samiai iÅ¡stirti visÄ jiems pateiktÄ medžiagÄ , o jos trÅ«kstant – praÅ¡yti papildomos medžiagos.

43. Nagrinėjamu atveju ekspertė L. R. savo iÅ¡vadoje pateikė atsakymus į visus jai užduotus klausimus, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pateiktos medžiagos jai pakako iÅ¡samiai atsakyti į teismo užduotus klausimus. Aplinkybė, kad ekspertei nebuvo pateikti visi BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos dokumentai, aukščiau nurodytos iÅ¡vados dėl tyrimo iÅ¡samumo nekeičia, nes, kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto, ekspertė, pateikdama atsakymus į jai užduotus klausimus, disponavo Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-75-730/2022 medžiaga;

BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenimis 2022 m. kovo 4 d. datai; iš nemokumo administratorės gautais pirminiais bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis (bendrovės pirkimai, laikotarpis 2015 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d.; bendrovės pardavimai, laikotarpis 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. birželio 20 d.; bendrovės PVM deklaracijos, laikotarpis 2015–2018 m.; bendrovės pirkėjų apyvarta ir likučiai, laikotarpis 2015–2016 m.; tiekėjų apyvarta ir likučiai, laikotarpis 2015–2018 m.; bendrovės bankų ir kasos apyvartos, laikotarpis 2015–2018 m.; kreditoriniai reikalavimai ir jų teismo sprendimai; tarpusavio suderinimo aktai, 1 byla; avansinės apyskaitos, laikotarpis 2015–2018 m.; bendrovės finansinės ataskaitos iš VĮ Registrų centro, laikotarpis 2014–2017 m.; 2018 m. bendrovės balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita su parašais; bendrovės Sutarčių registro žurnalas, laikotarpis 2016–2018 m.), todėl vertinama, kad L.

R. disponavo pakankama informacijos apimtimi, jog iÅ¡samiai atsakyti į jai užduotus klausimus. Juo labiau kad apeliantas, kritikuodamas ekspertizės aktÄ , praÅ¡ymo skirti papildomÄ teismo ekspertizę nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepareiÅ¡kė.

44. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai sprendžiant klausimÄ dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu kartu su kitais įrodymais remtis ir ekspertės L. R. ekspertizės akto iÅ¡vadomis. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , jai nesuteikė didesnės įrodomosios galios ir jos nevertino atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, nes aptariamo raÅ¡ytinio įrodymo įrodomoji vertė buvo nustatyta teismo pagal jo vidinį įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas dėl apelianto teiktų įrodymų padarė kitokias iÅ¡vadas, nei siekė trečiasis asmuo, nelemia iÅ¡vados, jog teismas apskritai Å¡ių įrodymų nevertino. Dėl nemokumo momento ir vadovo tinkamo pareigų vykdymo 45. Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).

46. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, nustatęs bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Tai reiÅ¡kia, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta.

Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

47. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

48. Kaip matyti iÅ¡ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, pripažįstant bankrotÄ tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktÄ , galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp įmonės nemokumo ir jos bÅ«klės pabloginimo (ne)egzistavimÄ , taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas iÅ¡vadas, ar įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu.

49. Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertės paskaičiavimus apie bendrovės finansinius rodiklius, faktinį bendrovės nemokumo momentÄ konstatavo 2015 m. gruodžio 31 d. Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, teigdamas, kad BUAB „SPA technologija“ buhalterinės apskaitos dokumentai pilna apimtimi nebuvo tiriami, o buvo įvertinti tik selektyviai atrinkti dokumentai, pvz., įmonės nemokumo momentas nustatytas net netyrus įmonės pirminių apskaitos dokumentų, kurių administratorė neperdavė ekspertei, nevertinant pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

50. IÅ¡ byloje esančių BUAB „SPA technologija“ balansų, sudarytų už 2015–2017 m. laikotarpį, matyti, kad 2015 m. į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė viso 367 922 Eur: ilgalaikis materialusis turtas – 34 831 Eur, trumpalaikis turtas – 333 091 Eur; 2016 m. į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė viso 585 834 Eur: ilgalaikis materialusis turtas – 25 832 Eur, trumpalaikis turtas – 560 002 Eur; 2017 m. į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė viso 142 551 Eur: ilgalaikis materialusis turtas – 19 653 Eur, trumpalaikis turtas – 97 183 Eur.

Taigi, Å¡ie duomenys patvirtina aplinkybę, kad didžiÄ jÄ BUAB „SPA technologija“ turto dalį aptariamu laikotarpiu sudarė trumpalaikis turtas. Nors 2016 m. įmonės turtas ženkliai padidėjo nuo 367 922 Eur 2015 m. iki 585 834 Eur sumos 2016 m., tačiau, įvertinus turto sudėtį, matyti, kad tokį turto vertės padidėjimÄ lėmė trumpalaikio turto, kurį sudarė atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys bei debitorinės skolos, t. y. sumos, kuriomis įmonė balanso sudarymo metu iÅ¡ esmės nedisponavo, padidėjimas, tuo tarpu įmonės ilgalaikis turtas netgi sumažėjo.

51. Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „SPA technologija“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2015 m. sudarė 240 959 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 222 084 Eur; 2016 m. – 533 056 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 519 019 Eur; 20117 m. – 159 225, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 150 048 Eur. Taigi, šie duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad nors 2016 m. įmonės turto vertė ženkliai padidėjo, tačiau sistemingai ženkliai padidėjo ir įmonės įsipareigojimai ir kitos mokėtinos sumos. BUAB „SPA technologija“ laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. spalio 26 d. veikė nuostolingai; bendra patirtų nuostolių suma sudaro 140 346 Eur.

52. Apibendrindamas aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ekspertizės ir pirmosios instancijos išvadai dėl bendrovės nemokumo momento – nuo 2015 m. gruodžio 31 d.

53. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo G. L. dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ nesikreipė, bankroto byla įmonei iÅ¡kelta tik 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, kai į teismÄ kreipėsi įmonės kreditorė VSDFV, bet vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas teisinis pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu. Įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimas formaliai atitinka tyčinio bankroto požymius. Tačiau, kaip jau minėta, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas yra savarankiÅ¡kas deliktas, nes ĮBÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetencijÄ , kurie, esant ĮBÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡ios pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sÄ moningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ , neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad BUAB „SPA technologija“ atitinkant nemokios įmonės bÅ«senÄ , o trečiajam asmeniui G. L. nesikreipiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pastarasis pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio l dalyje įtvirtintÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo. IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad ekspertė, atsakydama į antrÄ klausimÄ , nurodė, jog nėra galimybės nustatyti tikro „SPA technologija“ įsipareigojimų vertės bei jų pokyčio, nes VÄ® Registrų centrui pateiktų balansų duomenys nesutampa su buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais pirminės informacijos duomenimis, tai leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad įmonės vadovas suvokė įmonės veiklos nemokumÄ ir nuostolingumÄ , o bankroto bylos neinicijavo sÄ moningai.

Dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo ir (arba) netinkamo tvarkymo 55. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

56. Viena iÅ¡ bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAÄ® 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

57. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

58. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis.

Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

59. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, nes įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (atsargų nurašymas nepagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais, netinkamai vesta finansinių įsipareigojimų apskaita, atsargų apskaita, kasos pajamų ir išlaidų operacijų apskaita, neteisingai apskaičiuota savikaina ir pan.), dėl ko negalima tiksliai nustatyti tikrosios įmonės įsipareigojimų vertės ir pokyčio.

Tokias iÅ¡vadas teismas padarė remdamasis ekspertės L. R. pateiktomis iÅ¡vadomis, be kita ko, kad įmonėje vykdytas atsargų nuraÅ¡ymas nėra pagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais, o ar medžiagų panaudojimas atitiko bendrovės pajamas negalima patvirtinti. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad aukščiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ , o bÅ«tent dėl medžiagų panaudojimo, ekspertė pateikė netyrusi pirminių apskaitos dokumentų ir banko sÄ skaitose gautų pajamų, o tik nustačiusi, jog nebuvo naudojamos medžiagų apskaitos kortelės, kurios nėra privalomos.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog BUAB „SPA technologija“ dokumentai buvo (yra) slepiami, sunaikinti ar sugadinti. Nepaisant to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama iÅ¡ esmės netinkamai (aplaidžiai), tačiau vien netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra pakankamas laikyti tyčinio bankroto požymiu. Kaip minėta, ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų netinkamas tvarkymas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

61. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, nustatyti buhalteriniai apskaitos pažeidimai neleidžia išsamiai ištirti atsakovės veiklos, nes neįmanoma nustatyti atsargų savikainos ir jų judėjimo, t. y. kokios konkrečios medžiagos kokiuose konkrečiuose objektuose buvo panaudotos, taip pat neįmanoma įvertinti jų nurašymo pagrįstumo. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, tokias išvadas pagrindžia ne tik ekspertės išvados, bet ir buvusių įmonės darbuotojos buhalterės D. K. bei kitų liudytojų A.

S., R. G. paaiÅ¡kinimai, kad bendrovėje nebuvo atliekamos turto ir atsargų inventorizacijos, jog bendrovės turtas (atsargos) darbuotojų bÅ«davo naudojamos (imamos iÅ¡ sandėlio) iÅ¡ esmės be jokios apskaitos ir kontrolės, chaotiÅ¡kai, pačiam darbuotojui sprendžiant kiek ko pasiimti ir pačiam darbuotojui be jokios atskaitomybės grÄ Å¾inant nepanaudotus likučius į sandėlį, apie medžiagų sunaudojimÄ bendrovės vadovui arba apskaitÄ tvarkančiam asmeniui praneÅ¡ant žodžiu arba paraÅ¡ius ant balto lapo.

Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-704-459/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1501-180/2018 nustatytos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. bendrovė neatliko UAB „Atostogų parkas“ ir BUAB „SPA technologija“ sudarytoje taikos sutartyje numatytų defektų Å¡alinimo darbų, taip pat leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog 2018 m. rugpjūčio 31 d. sunaudotų medžiagų nuraÅ¡ymo aktu Nr. 2018/08/31-2 BUAB „SPA technologija“ atliktas medžiagų nuraÅ¡ymas už 16 251,06 Eur, kaip panaudotų UAB „Atostogų parkas“ objekte, yra nepagrįstas.

62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas nenuginčijo ekspertės pateiktų iÅ¡vadų ir pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais BUAB „SPA technologija“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, kad bendrovė netinkamai apskaitė / nurašė medžiagas, todėl vien tik deklaratyvÅ«s trečiojo asmens teiginiai, jog aptariamos iÅ¡vados yra nepagrįstos, nes paremtos bendrovės buhalterinės programos duomenimis, nevertinant pirminių buhalterinių dokumentų, jam neteikiant / nenurodant jokių konkrečių pirminių buhalterinių dokumentų, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas, kritikuodamas ekspertės iÅ¡vadas, teigia, jog medžiagų apskaitos kortelės nėra privalomos, tačiau nenurodo kokia konkrečiai medžiagų panaudojimo (sÄ naudų nuraÅ¡ymo) apskaitos politika buvo patvirtinta ir vykdoma bendrovėje BUAB „SPA technologija“. Dėl nuostolingų ar ekonomiÅ¡kai nenaudingų sandorių sudarymo 63. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai.

Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki.

64. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotÄ . Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumÄ .

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

65. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad dėl bendrovės apskaitos dokumentų stokos objektyviai negalėjo įvertinti kiekvieno sandorio naudingumo koeficiento, vis tik nusprendė, jog įmonei esant faktiškai nemokiai sudarant sandorius, kurie įmonei nebuvo naudingi (neigiamas pelningumas nuo – 17,55 proc. iki – 119,35 proc.), egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

66. Apeliantas tokias išvadas kritikuoja, teigdamas, kad konkrečiai nebuvo tirtas ir vertintas nei vienas bendrovės sudarytas sandoris, todėl toks sandorių nuostolingumo vertinimas yra ydingas, nes vieni sandoriai gali būti nuostolingi, kiti pelningi, bet bendras bendrovės metinis finansinės veiklos rezultatas dėl įvairių priežasčių gali galiausiai būti nuostolingas ir tai nebūtinai gali būti dėl bendrovės sudaromų sandorių.

67. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria aukščiau nurodytiems apelianto argumentams ir pažymi, kad nenustačius konkrečių BUAB „SPA technologija“ sandorių, kurie bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudingi, nuostolingi, pažeidžiantys bendrovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus bei privedę įmonę prie bankroto, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti BUAB „SPA technologija“ bankrotÄ tyčiniu savarankiÅ¡ku Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu vien dėl bendro sandorių nuostolingumo.

Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu, todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretÅ«s sandoriai lėmė įmonės nemokumÄ . Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, remiantis anksčiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo BUAB „SPA technologijos“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu pagal ĮBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

Byloje neįrodyta, kad bÅ«tent visų sandorių sudarymas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. lėmė bendrovės bankrotÄ . Dėl procesinės bylos baigties 68. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos medžiagÄ , iÅ¡ esmės tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, reguliuojančias tyčinio bankroto teisinius santykius, todėl pagrįstai BUAB „SPA technologija“ bankrotÄ pripažino tyčiniu ĮBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu dėl to, kad, vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d.

BUAB „SPA technologija“ esant nemokiai, įmonės vadovas trečiasis asmuo G. L. pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio l dalyje įtvirtintÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo bei dėl to, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko negalima tiksliai nustatyti tikrosios įmonės įsipareigojimų vertės ir pokyčio. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės bei materialinės teisės normas, susijusias su nenaudingų sandorių sudarymu, todėl nepagrįstai nusprendė BUAB „SPA technologija“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu pagal ĮBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

69. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020 nurodė, kad, atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslus, pripažinus bankrotÄ tyčiniu bet kuriuo JANÄ® 70 straipsnyje (Ä®BÄ® 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5–8 dalyse) nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei nagrinėjamam ginčui taikytiname ĮBÄ®, nei Å¡iuo metu galiojančiame JANÄ®, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu jokių savarankiÅ¡kų ar papildomų teisių nesukuria.

70. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pritardamas anksčiau nurodytai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 (žr. nutarties 29 punktÄ ) ir 2021 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 (žr. nutarties 47 punktÄ ) pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslÄ , galima teigti, jog Å¡is bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2–3 dalys), o, nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno ĮBÄ® (JANÄ®) nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti.

71. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BUAB „SPA technologija“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turi bÅ«ti vertinama (aiÅ¡kinama, taikoma) kartu su jo motyvuojamÄ ja dalimi. Lietuvos apeliacinio teismo motyvuojamoje dalyje detaliai pasisakyta dėl skundžiamų BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 72. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

73. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens G. L. atskirasis skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė BUAB „SPA technologija“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , tačiau likusioje dalyje dėl BUAB „SPA technologija“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu atmestas, todėl laikytina, kad buvo patenkinta trečdalis atskirojo skundo reikalavimų. 74. BUAB „SPA technologija“ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl toks klausimas nespręstinas; UAB „Atostogų parkas“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 936 Eur dydžio iÅ¡laidas, kurias patyrė rengdama atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens G. L. skundÄ ; suinteresuotas asmuo G. L. patyrė 53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

75. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ yra 719,60 Eur (0,4 x 1 799 Eur; Rekomendacijų 8.16 papunktis), taip pat į tai, jog patenkinta trečdalis atskirojo skundo reikalavimų, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjai UAB „Atostogų parkas“ iÅ¡ apelianto G. L. priteistina 479,73 Eur suma; tuo tarpu iÅ¡ UAB „Atostogų parkas“ G. L. priteisina 17,67 Eur; atlikus įskaitymÄ , pareiÅ¡kėjai UAB „Atostogų parkas“ iÅ¡ apelianto G.

L. priteistina 462,06 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „Atostogų parkas“ (juridinio asmens kodas 301608930) iÅ¡ trečiojo asmens G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) 462,06 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus 6 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Teisėja Asta Radzevičienė