3daef5de-c8ed-4c4f-b0af-11046cd8fb59 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-255/2021 Proceso Nr. 1-01-1-03467-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ R. B. (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

J. skundÄ dėl 2020 m. spalio 23 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta areÅ¡to bausmė 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta ? ir nustatyta areÅ¡to bausmė 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su 2020 m. vasario 11 d.

Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų nuosprendžiu paskirta areÅ¡to bausme 40 parų ir, vadovaujantis BK 49 straipsnio nuostatomis, nustatyta galutinė subendrinta areÅ¡to bausmė 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų, bausmę atliekant areÅ¡tinėje. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. J. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Ä® paskirtos subendrintos areÅ¡to bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. J. kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. spalio 9 d. Å¡ioje byloje ir dvi dienos laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 25 d. pagal 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymÄ . Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. A. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 22 d., naktį apie 1.00 valandÄ , bute (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į veidÄ , ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į rankas sugyventinei R. G., su kuria tuo metu gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystės).

Tokiais veiksmais nukentėjusiajai R. G. padarė poodines kraujosruvas abiejose akiduobėse, virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡iniame žaste ir kairiame dilbyje, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniu skundu A. J. praÅ¡o pakeisti 2020 m. spalio 23 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų nuosprendį į laisvės apribojimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant. Nurodo, kad nusikaltimÄ padarė iÅ¡provokuotas pačios sugyventinės, nes ji mėgino pjaustytis venas.

BÅ«damas iÅ¡gėręs ir nežinodamas, kÄ daryti, iÅ¡ nevilties kelis kartus sudavė sugyventinei į veidÄ , todėl atsirado mėlynės. Teisme kaltu prisipažino, sugyventinės atsiprašė, R. G. jam pretenzijų neturi. PraÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad sugyventinei sudavė tik siekdamas jÄ apsaugoti, kad nesusižalotų ir nesusipjaustytų venų. Mano, kad už siekimÄ apsaugoti žmogaus gyvybę buvo per griežtai nubaustas, todėl praÅ¡o pakeisti 90 parų areÅ¡to bausmę į laisvės apribojimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

7. Apeliantas neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta areÅ¡to bausme bei akcentuojamas nusikalstamos veikos padarymo motyvas (noras apsaugoti nukentėjusiÄ jÄ nuo susižalojimo), todėl tais klausimais kolegija ir pasisako.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be Å¡ių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. A. J. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ , kad už Å¡ios veikos padarymÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas A. J. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skyrė sankcijoje numatytÄ areÅ¡to bausmę, taikė BK 641 straipsnį ir paskirtÄ bausmę sumažino 1/3. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ .

Teismas nustatė vienÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kaltės pripažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si – bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – girtumÄ , turėjusį įtakos nusikalsti, bei tÄ aplinkybę, kad A. J. nusikalto bÅ«damas recidyvistas. Teismas vertino kaltinamojo asmenybę, pažymėjo, kad A. J. nusikalto bÅ«damas Å¡eÅ¡is kartus teistas iki Å¡io nusikaltimo padarymo, turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis).

Po Å¡io nusikaltimo padarymo jis nuteistas dar už vienÄ nusikaltimÄ , bausmės neatlikęs. Ä®vertinęs visas aplinkybes teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam paskyrus areÅ¡to bausmę.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nusikaltimÄ padarė siekdamas iÅ¡gelbėti sugyventinės gyvybę ir apsaugoti jÄ nuo savižudybės, t. y. savo nusikalstamÄ veikÄ siekia pateisinti kilniu veiksmų motyvu. Nusikalstamo elgesio motyvas apibÅ«dinamas kaip dėl socialinės aplinkos ir asmens gyvenimo patirties susiformavusi paskata, kuri yra vidinė nusikalstamo elgesio priežastis ir iÅ¡reiÅ¡kia asmeninį požiÅ«rį į tai, į kÄ yra orientuota nusikalstama veika. Motyvai lemia bendrÄ veiklos kryptį, tačiau jokio tikslo siekimas negali bÅ«ti pateisinamas nusikalstamais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjama aplinkybė, ar tikrai R. G. rengėsi savižudybei, tačiau net ir tokiu atveju jos sugyventinis turėjo galimybę nutraukti nukentėjusiosios veiksmus kitais bÅ«dais, negu suduodamas ne mažiau kaip penkis kartus moteriai į veidÄ ir ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į rankas.

11. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pageidautų bÅ«ti nubaustas laisvės apribojimo bausme, atidedant jos vykdymÄ . Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ . Vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rÅ«Å¡is neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Pažymėtina ir tai, kad A. J. tyčinius nusikaltimus daro nuolat, kad jis nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, o už nusikaltimus žmogaus sveikatai A.

J. teisiamas ne pirmÄ kartÄ . Teismas pagrįstai parinko jam areÅ¡to bausmės rūšį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas, apie kurį užsimena apeliantas, gali bÅ«ti taikomas tik asmeniui, kuris iÅ¡ties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali bÅ«ti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas iÅ¡vadas iÅ¡ savo ankstesnių nubaudimų. Anksčiau nuteistajam A. J. ne kartÄ buvo skirtos bausmės, susijusios su bausmės vykdymo atidėjimu ar lygtiniu paleidimu iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, tačiau jis ir toliau elgiasi nusikalstamai, o tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir Å¡velnesnės bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų.

13. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Regina BertaÅ¡ienė Kristina Kakurinė Savinijus Katauskas