3daab728-d477-4c84-9ff6-1ea0df7df78e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Bertašienė                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-798-255/2014Teisėjas E. Jurgutis                                                                                Proceso Nr. 1-30-9-00078-2014-5                                                                       Procesinio sprendimo kategorija (S)                1.2.20.15.; 2.1.7.; 2.4.; 2.4.6.4.1.;

                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Reginos BertaÅ¡ienės, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Ritai UÅ¡inskienei, nuteistojo gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį ir kam paskirtas vienas (1) mėnesis viešųjų darbų, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 valandų. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikinta nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. Å . nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: žinodamas, kad 2013 m. sausio 30 d. teismo sprendimu iÅ¡ jo priteistas iÅ¡laikymas dukrai G. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikyti periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt, kas mėnesį nuo 2012 m. spalio 15 d. iki dukra mokysis dieninėse studijose, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 30 d. niekur nedirbo, nors laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieÅ¡ka buvo nutraukta jo paties pageidavimu, be pateisinamų priežasčių, kitaip darbo neieÅ¡kojo ir, nors buvo darbingas ir turėjo pajamų, iÅ¡laikymo dukrai neteikė.

Tokiu bÅ«du A. Å . nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2014 m. kovo 24 d. tyčia nevykdė 2013-01-30 teismo sprendimo mokėti iÅ¡laikymÄ dukrai G. Å ..Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Å . gynėjas advokatas Dainius Žiedas praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendį ir A. Å . priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡ioje byloje nuteistojo veikoje, t. y. pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ nukentėjusiajai nevykdyme, nėra visų bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos požymių.

IÅ¡laikymas nemokėtas ne sÄ moningai tyčia, siekiant nevykdyti teismo sprendimu skirtų įpareigojimų, o dėl objektyvių priežasčių. A. Å . mėnesinės pajamos siekia 500-700 Lt per mėnesį. Nepagristai, neparemdamas tokio argumento jokiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokios pajamos nurodytos sÄ moningai mažos. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie didesnes pajamas. IÅ¡ byloje esančios metinės pajamų deklaracijos už 2013 m. mokestinį laikotarpį matyti, kad A.

Å . pajamos iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ buvo 6000 Lt. Be nurodytų 500 Lt per mėnesį, kuriuos gauna dirbdamas turguje, nuteitasis karais gauna papildomo darbo, tačiau iÅ¡ to gaunamos pajamos nėra didelės. KartÄ Ä¯ mėnesį ar rečiau A. Å . pasamdo vairuotoju, už vienÄ tokį automobilio pervežimo reisÄ Ä¯ užsienį gaunama apie 200 Lt. Nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo nurodytÄ gaunamų pajamų dydį. Jis nebuvo paneigtas Kretingos rajono apylinkės teismo jokiais įrodymais, todėl vertintinas kaip pagristas ir teisingas.

Darbo A. Å . ieÅ¡kojo, bet ir bÅ«damas užsiregistravęs darbo biržoje jokių darbo pasiÅ«lymų negavo. Norėdamas užsitikrinti nors dalinį bÅ«tinųjų poreikių tenkinimÄ , A. Å . dirbo pagal verslo liudijimÄ , užsiregistravęs darbo biržoje gavo lengvatinį verslo liudijimÄ . Dukrai iÅ¡laikymo nemokėta, nes nebuvo tam galimybės. Uždirbdamas tiek, kiek priteistas iÅ¡laikymas, mokėdamas jį ir įsiskolinimÄ , A. Å . bÅ«tų likęs be jokių lėšų pragyvenimui.Apeliantas teigia, kad BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė - teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, tyčinis nevykdymas.

Vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktÄ , nepakanka konstatuoti Å¡ios nusikalstamos veikos buvimÄ . ReikÅ¡minga yra tai, ar teismo sprendimÄ privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimÄ ir jame nurodytÄ jo pareigÄ (įpareigojimÄ ), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sÄ moningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 392-398).

Pagal teismų praktikÄ teismo sprendimo nevykdymas - tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyviÄ galimybę jÄ Ä¯vykdyti. Asmuo atsako pagal šį straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K- 584/2010, 2K-108/20120). Nemokėdamas iÅ¡laikymo dukrai A. Å . neveikė tiesiogine tyčia, sÄ moningai nesilaikydamas pareigos, o dėl objektyvių priežasčių neturėdamas lėšų negalėjo sumokėti priteistÄ 500 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ mėnesį.

Atsižvelgiant į mėnesines pajamas, jei A. Š. būtų skyręs visas gaunamas pajamas teismų sprendimų įvykdymui, pats būtų likęs be lėšų pragyvenimui. Iš to matyti, kad A. Š. veikoje nėra BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties. BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys.

Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų bÅ«ti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ civilinio ir administracinio proceso priemonėmis. Jeigu skolininkas savanoriÅ¡kai neįvykdo teismo sprendimo, o siekiant užtikrinti Å¡io teismo sprendimo vykdymÄ yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos priverstinio vykdymo priemonės, tai „savaime nereiÅ¡kia, jog skolininkas padarė BK 245 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å iuo atveju reikia nustatyti, ar skolininkas savo tyčiniu elgesiu sukÅ«rė tokiÄ teisinę situacijÄ , kad teismo sprendimo įgyvendinimas iÅ¡ esmės tapo neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009). Pasak apelianto, Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , taip pat yra ne kartÄ pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014).Ä®vertinęs Å¡iuos argumentus, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad padaryta veika, jog bÅ«tų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet privalu nustatyti asmens veikoje buvus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

Å iuo atveju, remiantis byloje nustatytų aplinkybių visuma, A. Å . veikoje nėra tiesioginės tyčios, todėl jam nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis.Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo advokato D. Žiedo apeliacinį skundÄ nukentėjusioji G. Å . nurodo, kad vien iÅ¡ apeliacinio skundo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis tyčia vengia mokėti iÅ¡laikymÄ dukrai. Mano, kad advokatui už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ nuteistasis sumokėjo nemažus pinigus, vadinasi turi iÅ¡ ko mokėti, bet dukrai tyčia neteikia jokios paramos.

Yra žinoma, kad nuteistasis dirba nelegaliai, verčiasi prekyba, yra sveikas ir darbingas tėvas, bet tyčia vengė mokėti dukrai iÅ¡laikymÄ nuo pat pradžių, neteikė jokios paramos. Apie teismo sprendimus žinojo, kadangi skambindavo nukentėjusiajai telefonu ir pykdavo, kam ji nori iÅ¡ jo gauti paramos, į teismo posėdžius neatvykdavo, o dabar taip negražiai ir negarbingai iÅ¡sisukinėja, meluoja ir rodo pavyzdį dukrai, kaip reikia gyvenime meluoti ir iÅ¡sisukinėti. Mano, kad apeliacinis skundas suraÅ¡ytais melagingais argumentais, nes reikėtų pasižiÅ«rėti į jo gyvenamÄ namÄ , automobilį, į gyvenimo bÅ«dÄ , į prekyvietes, kur jis prekiauja, ir bÅ«tų aiÅ¡ku, kaip jis blogai gyvena.

Nukentėjusioji teigia, kad jos tėvas A. Å . tyčia ir sÄ moningai nevykdo teismo sprendimo, tyčia praveda po kelis litus, tiesiog tyčiojasi. Piktybinis Å¡ios pareigos nevykdymas, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, mokėti iÅ¡laikymÄ , laikomas nusikalstama veika. Vengimas iÅ¡laikyti yra tiesioginis atsisakymas mokėti ir teikti iÅ¡laikymÄ , paramÄ , ir Å¡ios pareigos nevykdymas. Vengimas iÅ¡laikyti yra piktybinis, kai nuteistasis, galėdamas Å¡iÄ pareigÄ vykdyti sÄ moningai, ilgÄ laikÄ ir sistemingai įvairiais bÅ«dai jos nevykdo, pavyzdžiui, oficialiai neįsidarbina, dirba nelegaliai, slepia pajamas.

Nusikaltimas daromas tyčia, nes kaltininkas sÄ moningai nevykdo savo pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ . Dėl to praÅ¡o palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendį nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas D. Žiedas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, pateikė dokumentus apie tai, kad namas, kuriame gyvena A. Å ., priklauso ne jam ir yra areÅ¡tuotas, bei mokėjimo kvitus apie A. Å . mokamas pinigų sumas G. Å ., nurodė, kad A.

Å . yra kreipęsis į Å ilutės rajono apylinkės teismÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo panaikinimo.Prokurorė R. UÅ¡inskienė nurodė, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog A.

Å . veiksmuose nevykdant 2013 m. sausio 30 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimo, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, požymių. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, o tai esmingai įtakojo teismo iÅ¡vadÄ dėl A. Å . kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 245 straipsnyje.BK 245 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Å iame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas.

Ä®siteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis). Ä®siteisėjusių teismų sprendimų (tarp jų ir nesusijusių su bausme) nevykdymas yra pavojinga veika, kuria trukdoma vykdyti teisingumÄ , griaunamas teismų valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės ir teisėti interesai.

BÅ«tent valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymÄ . Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimÄ , įtvirtinimas. Å iame kontekste pažymėtina, kad priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali bÅ«ti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (Å¡iurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobÅ«džio poveikio priemonės. Tiek įstatymų leidėjas, teisės aktuose įtvirtindamas Å¡ias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iÅ¡ Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais.Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyviÄ galimybę tai padaryti.

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymÄ ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. kuris teismo sprendimo nevykdė suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, teismų praktikoje konstatuota, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali bÅ«ti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktÄ , nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir (ar) administracinio proceso įstatymų uždavinys.

Dėl to baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymÄ turėtų bÅ«ti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti jo įvykdymÄ civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-08/2012, 2K-219/2012). Nagrinėjamoje byloje, atsakant į klausimÄ , ar A. Å . buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 245 straipsnį, esminę reikÅ¡mę turi baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ių atribojimas, t. y. reikia įvertinti ir tai, ar pagal savo pavojingumÄ A.

Å . padaryta veika yra tokia, už kuriÄ bÅ«tina taikyti pačiÄ griežčiausiÄ teisinio poveikio priemonę – kriminalinę bausmę. Å iame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012).

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Klausimus dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymo už teismo sprendimo nevykdymÄ A. Å . kelia ir savo apeliaciniame skunde. A. Å . pagrįstai teigia, kad baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymÄ jam buvo taikoma nepagrįstai, kadangi teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, o civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų bÅ«ti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ civilinio ir administracinio proceso priemonėmis, tačiau kai asmuo laiku neįvykdo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti efektyviai įvykdomas taikant CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones, svarstytina, ar baudžiamoji atsakomybė apskritai pagrįsta.AiÅ¡kinant BK 245 straipsnį pažodžiui, galima bÅ«tų teigti, kad kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiÅ¡kia BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ .

Tačiau toks formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimas ne tik prieÅ¡tarautų minėtoms Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms, bet ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraÅ¡tutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačiÄ baudžiamosios teisės esmę. Padaryta veika, kad ji bÅ«tų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir bÅ«ti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iÅ¡ esmės turi bÅ«ti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje.

Turi bÅ«ti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika. Objektyviai BK 245 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali pasireikÅ¡ti labai įvairiomis veikomis, pvz.: nelegaliu darbu, savo pajamų ar turto slėpimu, jų iÅ¡Å¡vaistymu, vengimu dirbti, tam tikrų dokumentų klastojimu. Tačiau ir Å¡iuo atveju, sprendžiant dėl BK 245 straipsnio taikymo, reikia įvertinti tai, ar minėtų veikų pripažinimas baudžiamuoju nusižengimu atitinka jau minėtus iÅ¡ Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos kylančius imperatyvus, pavyzdžiui, turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , ar baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiu atveju bÅ«tų proporcingas padarytos veikos pavojingumui.

Vienas iÅ¡ esminių kriterijų, į kurį turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, yra tai, ar galima teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant Å¡ias priemones, tada turi bÅ«ti nustatyta, ar bÅ«tent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokiÄ teisinę situacijÄ .A.

Š. nuteistas už tai, kad, žinodamas, kad 2013 m. sausio 30 d. teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas dukrai G. Š., gim. 1993 m. vasario 23 d., išlaikyti periodinėmis išmokomis po 500 Lt, kas mėnesį nuo 2012 m. spalio 15 d. iki dukra mokysis dieninėse studijose, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 30 d. niekur nedirbo, nors laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieška buvo nutraukta jo paties pageidavimu, be pateisinamų priežasčių, kitaip darbo neieškojo ir, nors buvo darbingas ir turėjo pajamų, išlaikymo dukrai neteikė.

Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ dėl A. Å . kaltumo padarius BK 245 straipsnyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad jis, turėdamas objektyviÄ galimybę bent iÅ¡ dalies sumokėti teismo sprendimu priteistÄ piniginę sumÄ dukros iÅ¡laikymui, tyčia to nedarė, t. y. minėtais laikotarpiais, bÅ«damas darbingas, niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieÅ¡ka buvo nutraukta jo paties pageidavimu, be pateisinamų priežasčių, kitaip darbo neieÅ¡kojo ir, nors buvo darbingas ir turėjo pajamų, iÅ¡laikymo dukrai neteikė.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. Å . nuo 2013 m. sausio 30 d. niekur nedirbo, nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. buvo registruotas darbo biržoje, Å¡iuo laikotarpiu dirbo pagal verslo liudijimÄ (b. l. 66 – 67). Vien tai, kad jis per šį laikotarpį tam tikrais periodais nedirbo ar tik tam tikromis dienomis dirbo pagal verslo liudijimÄ , savaime, nereiÅ¡kia, jog taip buvo siekiama užkirsti keliÄ minėto teismo sprendimo įgyvendinimui. Nors A. Å . ir nemokėjo dukrai G. Å . priteisto 500 Lt iÅ¡laikymo kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, tačiau 2013 m. gegužės 7 antstoliui pateikė praÅ¡ymÄ leisti mokėti po 50 Lt per mėnesį, byloje esantys 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. gegužės 7 d. mokėjimo kvitai (b. l. 60, 63) patvirtina, kad A.

Å . stengėsi pagal savo galimybes mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad A. Å . nenuoÅ¡irdumÄ patvirtina tai, kad jis nurodė, jog iÅ¡ dalies mokėjo iÅ¡laikymÄ dukrai pagal teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimÄ , t. y. įneÅ¡davo į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ po 20 Lt, 30 Lt, 50 Lt, tačiau minėti piniginiai įnaÅ¡ai buvo atlikti iÅ¡ dalies dengiant įsiskolinimÄ pagal 2011 m. spalio 5 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Nors Å¡i teismo nurodyta aplinkybė nepaneigta, tačiau pažymėtina, kad A.

Å ., įneÅ¡damas į sÄ skaitÄ pinigus, buvo įsitikinęs, kad Å¡ie pinigai bus skirti dukros G. Å . iÅ¡laikymui, nes susikaupusiÄ skolÄ padengti jis neturi galimybių. Teismo iÅ¡vada, kad A. Å . 500 Lt mėnesinės pajamos sÄ moningai nurodytos mažos, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. Å . gautų kokias nors papildomas ar nelegalias pajamas, kurias slėptų tam, kad nereikėtų mokėti dukrai iÅ¡laikymo. Visos Å¡ios aplinkybės, bei tai, kad A.

Å . turi galimybę užsidirbti papildomai, dar nereiÅ¡kia, kad jis tokiais savo veiksmais atlieka nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 245 straipsnyje. Kadangi 2013 m. sausio 30 d. teismo sprendimas buvo vykdomas priverstinai, nėra pagrindo teigti, kad Å¡ioje byloje galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ Ä¯prastomis civilinio proceso priemonėmis dėl tyčinių A. Å . veiksmų buvo iÅ¡ esmės paneigtos. Kaip nurodė pats A. Å ., jis nuosavybės teise turi žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ne vienÄ kartÄ siÅ«lė dukrai šį sklypÄ pasiimti už skolÄ dėl nesumokėtų alimentų, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡is sklypas, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ A.

Å . dėl susikaupusios priteisto iÅ¡laikymo skolos, 2012 metais buvo parduodamas iÅ¡ varžytinių, tačiau turtas nebuvo parduotas, iÅ¡ieÅ¡kotojai buvo siÅ«lyta turtÄ pasiimti pačiai, tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo gautas. Pažymėtina, kad, viena vertus, jeigu skolininkas savanoriÅ¡kai neįvykdo teismo sprendimo, o siekiant užtikrinti Å¡io teismo sprendimo vykdymÄ yra taikomos CPK numatytos priverstinio vykdymo priemonės, tai savaime nereiÅ¡kia, jog skolininkas padarė BK 245 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, nors A. Å . nemokėjo G. Å . po 500 Lt kas mėnesį pagal 2013 m. sausio 30 d. teismo sprendimÄ , o teismo sprendimas buvo vykdomas priverstinai ir antstolio veiksmai teigiamų rezultatų nedavė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas Å¡ioje situacijoje buvo pagrįstas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, A. Å . pasunkino iÅ¡ieÅ¡kotojo teisių gynimÄ civilinėmis priemonėmis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, yra galimybė vykdyti teismo sprendimÄ iÅ¡ A. Å . priklausančio turto, tačiau tokie veiksmai neatliekami, o iÅ¡ karto buvo imtasi griežčiausios priemonės – baudžiamosios atsakomybės. Taip buvo pažeistas proporcingumo reikalavimas taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra bÅ«tina numatytiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjamu atveju tikslas galėjo bÅ«ti pasiektas Å¡velnesniais metodais (CPK numatytais priverstinio teismo sprendimo įvykdymo bÅ«dais). Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymÄ taikymas buvo nepagrįstas, pažeidžiantis proporcingumo principÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad nuteistojo A.

Å . veikoje nėra visų bÅ«tinų BK 245 straipsnio taikymo sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad jis nepadarė veikos, turinčios Å¡io baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nukentėjusioji G. Å . byloje buvo pareiÅ¡kusi 8600 Lt civilinį ieÅ¡kinį, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡i piniginė suma yra antstolio iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovo A.

Å . kaip iÅ¡laikymas pilnametei dukrai pagal 2013 m. sausio 30 d. teismo sprendimÄ , todėl jos civilinis ieÅ¡kinys atmetamas, kadangi priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas bus vykdomas civilinio proceso priemonėmis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendį, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:A.

Å . iÅ¡teisinti pagal BK 245 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.G. Å . civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Kolegijos pirmininkė                                                                  Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                               Aurelija Sadauskaitė                                                                                Linas Pauliukėnas