3daa4100-0358-4083-85be-e9ca9582e1d5 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                Civilinė byla Nr. 2- 13434-615/2011                  (Proceso Nr. 2-05-3-09185-2011-7)                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos 117.1. (S)                                                                                                                                                        106.7.2.

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2011 m. birželio 20 d.Kaunas            Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdamas ieÅ¡kovo UAB „S.Imperija“ ieÅ¡kinio, dėl skolos priteisimo, priėmimo klausimÄ ,            n u s t a t ė:IeÅ¡kovas Kauno miesto apylinkės teisme reiÅ¡kia atsakovei R. K. ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti skolÄ pagal 2011-05-10 pavedimo sutartį.IeÅ¡kinį priimti atsisakytina kaip neteismingÄ Kauno miesto apylinkės teismui.Teismas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ privalo spręsti pagal ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, bei prie ieÅ¡kinio pridėtus dokumentus.

Jau Å¡ioje civilinio proceso stadijoje teismas turi iÅ¡spręsti ir klausimÄ , ar sprendžiant iÅ¡ pateikto reikalavimo, ieÅ¡kinys yra teismingas teismui kuriame jis reiÅ¡kiamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės grindžia ieÅ¡kovo ir atsakovės 2011-05-10 sudaryta pavedimo sutartimi.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodė argumentų, kodėl ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas bÅ«tent Kauno miesto apylinkės teisme.

Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateiktos 2011-05-10 pavedimo sutarties teksto matyti, kad sutarties 20 punkte yra nurodyta, kad Å¡alių susitarimu visi dėl Å¡ios sutarties kilsiantys ginčai bus nagrinėjami teisme pagal bendrovės buvimo vietÄ .IÅ¡ teismui kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos sutarties dalyko matyti, kad Å¡ia sutartimi ieÅ¡kovas- įmonė užsiimanti nekilnojamojo turto prekyba- įsipareigojo suteikti fiziniam asmeniui- atsakovei, su jos verslu ar profesija nesusijusiÄ Å¡eimos namų Å«kio poreikiams tenkinti skirtÄ nekilnojamojo turto pirkėjo suradimo paslaugÄ .

Todėl pagal byloje pateiktos sutarties dalykÄ ir Å¡alių ypatumus atsakovė laikytina vartotoja, o sutartis- vartojimo sutartimi (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8, 14, 15 punktai).BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).Civilinio kodekso 6.188 str. 4 d. nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje.

Kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (Civilinio kodekso 6.193 str. 4 d.).Byloje iÅ¡kilo bÅ«tinumas ex officio įvertinti Sutarties nuostatÄ dėl sutartinio teismingumo.Nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai (LAT Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, 2009).Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iÅ¡ esmės sudaro perkelta Europos SÄ jungos vartotojų teisė.

Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos SÄ jungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iÅ¡ sutarčių, kuriomis grindžiama Europos SÄ junga, Europos SÄ jungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), iÅ¡skyrus KonstitucijÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai).

Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. priėmė sprendimÄ byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. prieÅ¡ Erzsébet Sustikné Gy?rfi. Å ioje byloje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos Å¡alių: paslaugų teikėjo ir vartotojo, kaip ir Kauno miesto apylinkės teisme reiÅ¡kiamame ieÅ¡kinyje. Vengrijos teismo byloje nurodyta, kad 2004 m. gruodžio 12 d.

Sustikné Gy?rfi sudarė su Pannon abonentinę sutartį dėl mobiliojo ryÅ¡io telefono paslaugų teikimo. Sutartis buvo sudaryta naudojant Pannon pateiktÄ formuliarÄ , kuriame numatyta, kad pasiraÅ¡ydama sutartį Sustikné Gy?rfi susipažino su naudojimosi taisyklėmis, kuriose įtvirtintos bendrosios sutarties sÄ lygos ir kurios yra neatsiejama sutarties dalis, ir su jomis sutiko. Pagal Å¡ias naudojimosi taisykles abi pagrindinės bylos Å¡alys pripažino teismo, kurio veiklos teritorijoje yra Pannon buveinė, jurisdikcijÄ nagrinėti bet kokį dėl abonentinės sutarties kilusį ar su ja susijusį ginÄÄ .

Å ios Å¡alys nesiderėjo dėl Å¡ios jurisdikcijÄ nustatančios sÄ lygos. Manydama, kad Sustikné Gy?rfi neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, Pannon, remdamasi minėta sÄ lyga, pateikė Budaörsi V?rosi B?rós?g (teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pagrindinė jos buveinė) pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo sumokėti. Minėtas teismas pažymėjo, kad Sustikné Gy?rfi neturėjo gyvenamosios vietos, kuri priklausytų jo teritorinei jurisdikcijai. Å iomis aplinkybėmis Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrijos teismas), turėdamas abejonių dėl to, ar jurisdikcijÄ nustatanti sÄ lyga, įtraukta į ginčijamos sutarties bendrÄ sias sÄ lygas, yra sÄ Å¾ininga, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir pateikti Teisingumo Teismui Å¡iuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar direktyvos (93/13) 6 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ valstybės narės nustato, kad nesÄ Å¾iningos sÄ lygos, naudojamos sutartyje, kuriÄ pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebÅ«tų privalomos vartotojui, galima aiÅ¡kinti taip, kad pardavėjo ar tiekėjo sutartyje nustatyta nesÄ Å¾ininga sÄ lyga vartotojui nelaikoma neprivaloma ipso iure, nebent jeigu vartotojas Å¡iÄ nesÄ Å¾iningÄ sÄ lygÄ sėkmingai užginčijo pareikÅ¡damas atitinkamÄ ieÅ¡kinį? 2.

Ar direktyva (93/13) užtikrinama vartotojų apsauga reikalauja, kad, nepaisant procedÅ«ros rÅ«Å¡ies ir to, ar tai yra ginčo procedÅ«ra, nacionalinis teismas ex officio įvertintų, ar jo nagrinėjama sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, net jei nebuvo pateiktas toks praÅ¡ymas, t. y. nebuvo tvirtinama, kad sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, ir atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ ex officio iÅ¡nagrinėtų pardavėjo ar tiekėjo nustatytÄ sÄ lygÄ ? 3. Teigiamai atsakius į antrÄ jį klausimÄ , į kokius kriterijus nacionalinis teismas turi atsižvelgti ir juos įvertinti vykdydamas Å¡iÄ kontrolę?“ Prejudiciniame sprendime Teismingumo Teismas nusprendė, kad: 1. 1993 m. balandžio 5 d.

Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga yra neprivaloma vartotojui, ir Å¡iuo atžvilgiu nėra reikalavimo, kad tokiÄ sÄ lygÄ vartotojas bÅ«tų iÅ¡ anksto sėkmingai užginčijęs.

2. Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, kai tik jam tampa žinomos Å¡iuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. TokiÄ sÄ lygÄ pripažinęs nesÄ Å¾ininga, jis jos netaiko, iÅ¡skyrus kai vartotojas tam prieÅ¡tarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi Å¡iÄ pareigÄ atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ .

3. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tokia sutarties sÄ lyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atitinka kriterijus, dėl kurių ji pripažįstama nesÄ Å¾ininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sÄ lyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama iÅ¡imtinė jurisdikcija spręsti ginÄÄ , gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga.Lietuvos Respublikai tapus Europos SÄ jungos nare nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.Atsižvelgiant į:

1) aukščiau nurodytÄ Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimÄ , priimtÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kurių viena Å¡alis yra vartotojas;

2) į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iÅ¡ anksto parengtomis sÄ lygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ių sÄ lygų turiniui, byloje pateiktos sutarties 20 punktas ex officio vertintinas kaip nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimÄ . Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigÄ atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , t.y. nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Kauno miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, Å¡io ginčo sprendimas Kauno miesto apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.188 str. 4 d., ieÅ¡kinį atsisakytina priimti, kaip neteismingÄ Kauno miesto apylinkės teismui.IeÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ieÅ¡kinį atsakovei jis turi reikÅ¡ti apylinkės teisme pagal atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ .           Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290- 291 straipsniais,            n u t a r i a:           Atsisakyti priimti ieÅ¡kovo UAB „S.Imperija“ ieÅ¡kinį, dėl skolos iÅ¡ atsakovės R.

K. priteisimo ir ieÅ¡kinį, kartu su pateiktais dokumentais gražinti jį padavusiam asmeniui.           Nutarties nuoraÅ¡Ä siųsti ieÅ¡kovui.           Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                              Mindaugas Plučas