2021-01-06 Nr. AB-248-3-61-3-03105-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-43-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03105-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 17.9-9156 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti vykdyti (sustabdyti) atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (pareiginės algos koeficientas 17) pareigas, kuri buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d., paskelbus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. I-195 „Dėl pretendentų atrankos į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ (toliau – ir 2020 m. birželio 30 d. įsakymas dėl atrankos paskelbimo).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė vykdyti (sustabdyti) atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (pareiginės algos koeficientas 17) pareigas, kuri buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d., paskelbus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 30 d. įsakymą dėl atrankos paskelbimo.

Atsakovas Generalinė prokuratūra (toliau – ir atsakovas) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį pakeitė, panaikinant šios nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išsprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės; pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. pakartotinai pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti vykdyti (sustabdyti) atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (pareiginės algos koeficientas 17) pareigas, kuri buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d., paskelbus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1-195 „Dėl pretendentų atrankos į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“. Prašymą grindė argumentais, kad tikimybė (nesustabdžius vykdomos atrankos) pasikartoti tokiai teisinei situacijai, kuomet pareiškėjas užims vyriausiojo prokuroro pareigas (renkamos atrankos būdu terminuotam laikotarpiui), o Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje vėl iškils poreikis papildomai prokuroro pareigybei (pagal Generalinio prokuroro patvirtintą poreikio nustatymo metodiką – 7 kriterijai) yra realiai neįmanoma. Dėl teisinės situacijos pakartotinumo negalimumo, pareiškėjo manymu, jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, nes ateityje jis praras galimybę teikti prašymą dėl perkėlimo į žemesnes pareigas, o būtent iš vyriausiojo prokuroro į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, todėl būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, taip pat atsižvelgė į šioje srityje suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, kadangi ateityje praras galimybę teikti prašymą dėl perkėlimo į žemesnes pareigas. Teismo vertinimo, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atranka į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (pareiginės algos koeficientas 17) pareigas buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d. Pareiškėjas, vykstant atrankai, kurioje dalyvavo kiti pretendentai, 2020 m. rugpjūčio 19 d. teiktu prašymu prašė jį perkelti į žemesnes pareigas. Todėl, teismo vertinimu, taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeisti ir kitų pretendentų teisėti lūkesčiai siekti pareigų.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – uždrausti vykdyti (sustabdyti) atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (pareiginės algos koeficientas 17) pareigas, kuri buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d., paskelbus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. I-195 „Dėl pretendentų atrankos į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismo motyvai ir išvados yra nepakankamai pagrįstos. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turėtų būti tenkinamas.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vedėjo sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. I-287 „Dėl Įrašymo į Karjeros registrą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. I-25 redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Įrašymo į Karjeros registrą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4, 9, 19, 26, 28, 33 punktais ir atsižvelgiant į pareiškėjo 2020 m. liepos 16 d. prašymą Nr. 17.13-2370, pareiškėją (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiąjį prokurorą) nuspręsta įrašyti į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, kaip siekiantį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigų. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. I-63 „Dėl Prokurorų atrankos ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Prokurorų atrankos ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatais (toliau – ir Nuostatai), pateikė prašymą būti perkeltas į žemesnes pareigas, o būtent į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas. Pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti bendroje atrankoje su prokurorais, siekiančiais aukštesnių pareigų, o Nuostatų XII skyriaus 58–63 punktuose aprašyta procerdūra, skirta prokurorams, siekiantiems būti perkeltiems į žemesnes pareigas, pareiškėjui iš vis nebuvo pritaikyta, nors tai imperatyviai numatyta Nuostatuose. Pareiškėjas, remdamasis Aprašu ir Nuostatais, mano, kad jis turėjo ir turi teisėtą lūkestį sudalyvauti atrankoje kaip vienintelis pretendentas būti perkeltas į žemesnes pareigas ir paskirtas į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, todėl, nesudarius galimybės dalyvauti atrankoje dėl perkėlimo į žemesnes pareigas, pareiškėjo teisėti lūkečiai bus pažeisti. Pareiškėjui nekyla abejonių, jog šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui byloje.

Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepagrindė reikalavimo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nenurodė kokia konkrečiai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, reikalavimo dėl užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą motyvavo tik prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog, nesustabdžius nurodytos atrankos procedūros, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas.

Atsakovas pažymi, kad, generalinam prokurorui sustabdžius atranką dėl pareiškėjo prašymo, pateikto jau vykstant atrankai, būtų pažeisti kitų pretendentų teisėti lūkesčiai siekti pareigų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Prokurorų atrankos komisija pateikė 2020 m. lapkričio 20 d. išvadą Nr. 6.18.-18 „Dėl atrankos į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas“, kuria pasiūlė tinkamiausius kandidatus į nurodytas pareigas. Generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į minėtą išvadą, 2020 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. P-848 paskyrė vieną iš Prokurorų atrankos komisijos pasiūlytų kandidatų. Taigi, atranka į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (pareiginės algos koeficientas 17) pareigas, kuriai pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti ją vykdyti (sustabdyti), yra baigta.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktiką, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį pareiškėjo prašymo netenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. prašo uždrausti vykdyti (sustabdyti) atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (pareiginės algos koeficientas 17) pareigas, kuri buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d., paskelbus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. I-195 „Dėl pretendentų atrankos į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios yra žinomos. Prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkinamas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-492/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 17.9-9156 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo nutarta nestabdyti ir nenutraukti atrankos į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas bei neperkelti pareiškėjo į žemesnes – Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė, kad atranka, kuriai pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti ją vykdyti (sustabdyti), yra baigta bei pateikė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. P-848 “Dėl prokuroro S. B. paskyrimo”, kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuras S. B. (S. B.) nuo 2020 m. gruodžio 14 d. paskirtas į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien paminėto fakto, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jau yra įvykusios, pakanka pareiškėjo prašymui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atranka į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas yra baigta, nes į šias pareigas jau yra paskirtas kitas prokuroras. Taigi, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria siekiama uždrausti vykdyti (sustabdyti) minėtą atranką, nesukels teisinių pasekmių, todėl negali būti taikoma.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę priimta kitais motyvais, t. y. konstatavus, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją, nes nurodytos aplinkybės dėl atrankos pasibaigimo paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė