3da82d1c-e9db-4021-9139-2de23bcf7f52 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civ Civilinė byla Nr. e2A-1033-524/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11424-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; (S) 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. P. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I . Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė yra kaimynės. 2017 m. gegužės 21 d. ieÅ¡kovė bendruoju pagalbos telefonu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kadangi atsakovė su sutuoktiniu be sutikimo statė Å¡alių sklypus skiriančiÄ aukÅ¡tÄ tvorÄ . Atvykus policijai atsakovė su sutuoktiniu policijos pareigÅ«nų akivaizdoje pradėjo įžeidinėti ieÅ¡kovę, vadino psichine ligone, teikė įžeidžiančius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimÄ , neva ji yra baigusi tik tris klases, vadino ieÅ¡kovę ,,varna“, ,,ryža karve“.

Nurodė, jog yra visos Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytos sÄ lygos, apie ieÅ¡kovę buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, Å¡ios žinios žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . Pažymėjo, jog epitetų ,,varna“ ir ,,karvė“ apskritai net nereikia vertinti pagal paskleistų duomenų tikrumui keliamus reikalavimus, jie atsakovės pavartoti vieninteliu tikslu – tyčia įžeisti garbę ir kitų asmenų akivaizdoje pažeminti ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovę paskleidė ir ieÅ¡kovę įžeidinėjo tyčia, vieÅ¡oje erdvėje, įžūliai – policijos pareigÅ«nų akivaizdoje, t. y. tuo pat metu darydama Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnyje numatytÄ nusižengimÄ .

IeÅ¡kovė dėl tokių atsakovės veiksmų kreipėsi į policijÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog dėl neteisėtų veiksmų vieÅ¡ai pažeminus ieÅ¡kovę jai sukelti neigiami iÅ¡gyvenimai, stresas sÄ lygojo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , buvo reikalingas medikamentinis gydymas. Dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovė buvo vieÅ¡ai pažeminta, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimų, patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 1 000 EUR suma. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinys atmestas, priteista iš ieškovės V. K. 1 150 EUR bylinėjimosi išlaidos atsakovei V. P..

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog 2017 m. gegužės 21 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės vyko konfliktas, kurio metu buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Konflikto metu buvo iÅ¡tartos frazės ,,tris klases baigusi“, ,,varna“, ,,ryža karvė“, Å¡iuos žodžius pavartojo atsakovė. IÅ¡ vaizdo medžiagos turinio matyti, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės vyko konfliktas, Å¡alys apsižodžiavo, t. y. tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė viena kitai iÅ¡sakė tam tikro pobÅ«džio teiginius, komentarus; vaizdo medžiaga užfiksuota kiekvienos iÅ¡ Å¡alių reakcija į pasakytus žodžius, iÅ¡ kurios matyti, jog atsakovė buvo emocionali, atvirai reiÅ¡kė pasipiktinimÄ ieÅ¡kovės elgesiu, pasisakymais ir kt.

Teismas taip pat nustatė, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovę savo elgesiu provokavo ieškovė (vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip ieškovė juokiasi iš atsakovės pasakytų frazių, kartoja kai kuriuos jos išsakytus žodžius, pati teikia komentarus dėl ,,sovietinio“ atsakovės išsilavinimo, siūlo skaityti komentarus apie atsakovę ir pan.). Liudytojų paaiškinimai dėl kiekvienos iš šalių išsakytų frazių ar elgesio vertintini kritiškai, kadangi byloje kaip liudytojai apklausti D.

Z., T. Ž. ir M. P. yra susiję su bylos Å¡alimis, turi tam tikrÄ suinteresuotumÄ nagrinėjama civiline byla. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės pasakytas frazes, jų pateikimo bÅ«dÄ (padriki Å¡Å«ksniai), teismas sprendžia, jog atsakovė iÅ¡sakytais teiginiais iÅ¡reiÅ¡kė neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovę, susiklosčiusiÄ situacijÄ , o ne pateikė žiniÄ . Ä®vertinęs byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei kontekstÄ , kuriame buvo iÅ¡sakytos atsakovės frazės ,,varna“, ,,ryža karvė“, ,,tris klases baigusi“, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė frustracijÄ , kuriÄ sukėlė ieÅ¡kovė.

Atsakovės pavartotas žodis ,,varna“ per se (savaime) neturi neigiamo konteksto, nors antroji Å¡io žodžio reikÅ¡mė lietuvių kalbos žodyne apibrėžiama kaip ,,žioplys, iÅ¡sižiojėlis“ (http://www.lkz.lt), taigi gali turėti asmenį menkinančiÄ reikÅ¡mę. Žodžio ,,karvė“ viena iÅ¡ reikÅ¡mių, pateikiamų lietuvių kalbos žodyne, taip pat gali turėti asmenį charakterizuojančiÄ reikÅ¡mę, Å¡iuo žodžiu gali bÅ«ti apibÅ«dinamas nevikrus asmuo (http://www.lkz.lt).

Savo ruožtu žodžio ,,ryžas“ reikÅ¡mė lietuvių kalbos žodyne – ,,kuris rudais plaukais“ (http://www.lkz.lt). IeÅ¡kovės byloje pateikti duomenys iÅ¡ lietuvių kalbos iÅ¡teklių sistemos apie palyginimus Å¡ios bylos kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi atsakovės iÅ¡sakytos frazės nebuvo vartojamos palyginimui iÅ¡reikÅ¡ti, nepateiktos tokia forma, kuri nurodyta palyginimų sÄ raÅ¡e. Atsakovės iÅ¡sakyta paskutinioji frazė Å¡ios bylos kontekste taip pat vertintina kaip atsakovės nuomonė.

IÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, jog nurodyta fraze (,,tris klases baigusi“) atsakovė taip pat iÅ¡reiÅ¡kė neigiamÄ požiÅ«rį į ieÅ¡kovę, tačiau neteigė, jog bÅ«tent toks yra atsakovės iÅ¡silavinimas, t. y. Å¡io teiginio nepateikė kaip žinios. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus apie ieÅ¡kovės ir atsakovės tarpusavio santykius, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė pyktį, neigiamÄ nuomonę tiek dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų, tiek dėl paskutinio įvykio.

Teismas vertindamas, ar atsakovės iÅ¡sakyti žodžiai sukėlė neigiamų pasekmių ir iÅ¡gyvenimų, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės iÅ¡sakytos frazės galėjo sukelti ieÅ¡kovei tam tikrų neigiamų iÅ¡gyvenimų, trumpalaikių nepatogumų, tačiau ieÅ¡kovė nepatyrė tokių pasekmių, kaip kad nurodo ieÅ¡kinyje ir paaiÅ¡kino teismo posėdyje. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovės iÅ¡sakytos frazės privertė bendruomenės narius pakeisti nuomonę apie ieÅ¡kovę, kad tai turėjo įtakos ieÅ¡kovės darbo ar kitai veiklai, jai kilo kitos neigiamų pasekmių.

Nenustatęs, jog atsakovės iÅ¡sakytomis frazėmis buvo pažeista ieÅ¡kovės garbė ir orumas, t. y. nenustatęs visų bÅ«tinųjų sÄ lygų pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbės ir orumo gynimui, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė asmens garbės ir orumo gynimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nukrypo nuo Å¡iais klausimais analogiÅ¡kose bylose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. 5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog visos atsakovės iÅ¡sakytos ieÅ¡kovę žeminančios frazės vertintinos tik kaip atsakovės nuomonė.

Nustatytos visos CK 2.24 straipsnyje nurodytos sÄ lygos:

1) apie ieÅ¡kovę paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios (faktai / duomenys), t. y. apie jos sveikatÄ â€“ neva ji yra psichinė ligonė ir apie iÅ¡silavinimÄ â€“ neva yra baigusi tik tris klases, 2) Å¡ios žinios yra apie ieÅ¡kovę, 3) Å¡ios žinios neatitinka tikrovės, 4) Å¡ios žinios žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . Epitetų „varna“ ir „karvė“ apskritai net nereikia vertinti pagal paskleistų duomenų tikrumui keliamus reikalavimus, nes jie yra įžeidžiantys, menkinantys asmenį, o įžeidimui tiesos kriterijus netaikomas.

Šie žodžiai atsakovės pavartoti vieninteliu tikslu – tyčia įžeisti ir pažeminti ieškovę, taip pat ir kitų asmenų akivaizdoje. 5.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės išsakytas ieškovę įžeidžiančias frazes, nepagrįstai motyvavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo nubausta administracine tvarka. Ieškovė ir neteigė, kad atsakovė buvo nubausta, o tik nurodė, jog už įžeidžiančius veiksmus įstatymas numato ir administracinę atsakomybę. 5.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad duomenų, jog atsakovės iÅ¡sakytus žodžius girdėjo kiti, ne vaizdo medžiagoje užfiksuoti asmenys, byloje nėra. 5.5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, neva „ieÅ¡kovė neįrodė vienos bÅ«tinųjų sÄ lygų, kad atsakovės paskleisti žodžiai, frazės, žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ â€œ. 5.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, iÅ¡vadas grindė prielaidomis, todėl nepagrįstai nustatė nesant priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos. 5.7.

Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieÅ¡kovės subjektyvus situacijos suvokimas ir įvertinimas kaip žeminantis jos garbę ir orumÄ neva nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas kitos Å¡alies žodžių, nors atsakovės elgesys ir buvo nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis bendro gyvenimo taisyklėmis, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliki nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: 6.1. Pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , iÅ¡klausęs liudytojo T. Ž. parodymus bei pateiktÄ fiksuotÄ vaizdo medžiagÄ , teisingai nustatė, jog konflikto metu Å¡alys viena kitai iÅ¡sakė tam tikro pobÅ«džio teiginius, komentarus, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo ieÅ¡kovė, o ne atsakovė. 6.2.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog atsakovės iÅ¡sakytos frazės apie ieÅ¡kovę yra tik neigiama jos nuomonė, o ne žinia. Å itokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja suformuotai teisminei praktikai, kur duomenys yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiÅ«rio. 6.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovei nesuteikta teisė Å¡meižti ir įžeidinėti kitus asmenis, tačiau ieÅ¡kovė kažkaip pamirÅ¡ta save, jog geros moralės principai ir taisyklės galioja ir jai, jų ji konflikto metu ypatingai nepaisė ir įžeidinėjo ne tik atsakovę, jos ligotÄ sutuoktinį, bet ir svetimus asmenis. 6.4.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neteisingai motyvavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo nubausta administracine tvarka. Å itokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, nes jei atsakovės elgesys bei veiksmai, kaip teigia ieÅ¡kovė, bÅ«tų buvę įžūlÅ«s, tai policijos pareigÅ«nai butų surašę jai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir ji bÅ«tų buvusi nubausta administracine tvarka. 6.5. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Å¡ioje byloje nėra duomenų, jog atsakovės iÅ¡sakytus žodžius girdėjo kiti, ne vaizdo kameroje užfiksuoti asmenys.

Å itokie apeliantės teiginiai taip pat yra nepagrįsti, nes neteisingai ir neadekvačiai yra vertinami įvykę faktai. 6.6. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai vertino surinktus įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. IÅ¡ teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetÄ , pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, teismo iÅ¡vada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Taigi, apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, palankios ieÅ¡kovei, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. 6.7. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje neįrodė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, numatytų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, ir nepagrindė praÅ¡omo priteisti moralinės žalos dydžio, todėl teismas pagrįstai šį reikalavimÄ atmetė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso Å¡alims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

10. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė papildomus įrodymus – atsakovės sutuoktinio ligos istorijos epikrizę, medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä . Atsakovė minėtais įrodymais grindžia atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytas aplinkybes, jog dėl ieÅ¡kovės bei jos draugo nuolatinių įžeidinėjimų, civilinės bylos iÅ¡kėlimo, teismo posėdžių, iÅ¡ ieÅ¡kovės buto nuolat sklindančios trankios muzikos pablogėjo atsakovės sutuoktinio sveikata. Kadangi atsakovė nereiÅ¡kė Å¡ioje civilinėje byloje reikalavimų ieÅ¡kovei dėl patirtos neturtinės žalos (įtakos sveikatai ir pan.) dėl tarp Å¡alių vykstančio konflikto, atsakovės pateikti įrodymai apie jos sutuoktinio sveikatos bÅ«klę neturi reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai bei jos rezultatui, todėl atsisakytina juos priimti.

11. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė yra kotedžo tipo gyvenamojo namo kaimynės. 2017 m. gegužės 21 d. ieÅ¡kovė bendruoju pagalbos telefonu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kadangi atsakovė su sutuoktiniu be sutikimo statė Å¡alių sklypus skiriančiÄ aukÅ¡tÄ tvorÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad atvykus policijai atsakovė su sutuoktiniu policijos pareigÅ«nų akivaizdoje pradėjo įžeidinėti ieÅ¡kovę, vadino psichine ligone, teikė įžeidžiančius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimÄ , neva ji yra baigusi tik tris klases, vadino ieÅ¡kovę ,,varna“, ,,ryža karve“.

IÅ¡ byloje pateiktos policijos pareigÅ«nų fiksuotos vaizdo medžiagos (CD diskas voke) matyti, jog konflikto metu kieme, be ieÅ¡kovės ir atsakovės, taip pat buvo atsakovės sutuoktinis, ieÅ¡kovės draugas, liudytojas T. Ž., kuris tuo metu tvarkė atsakovės tvorÄ , ir du policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ vaizdo medžiagos turinio matyti, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės vyko konfliktas, kurį filmavo policijos pareigÅ«nai, Å¡alys apsižodžiavo, t. y. tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė viena kitai iÅ¡sakė tam tikro pobÅ«džio teiginius, komentarus.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nustatyta, jog Å¡alys ypatingai konfliktuoja, iÅ¡sakė viena kitai įsisenėjusias konfliktines situacijas. IeÅ¡kovė tuoj po įvykio 2017-05-25 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentÄ dėl tvoros atstatymo darbų, atliekamų atsakovės iÅ¡sinuomotame sklype, ir Å¡ios institucijos atsakymas įrodo, jog atsakovė, atstatydama tvorÄ , jokių pažeidimų nepadarė.

Administracinė teisena prieÅ¡ atsakovę nebuvo pradėta 12. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes atsakovė vadino ieÅ¡kovę psichine ligone, teikė įžeidžiančius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimÄ , neva ji yra baigusi tik tris klases, vadino ieÅ¡kovę ,,varna“, ,,ryža karve“.

Savo ieÅ¡kinį grindė CK 2.24 str., t. y. nurodydama, jog buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie jos sveikatÄ ir iÅ¡silavinimÄ , nes ji nėra psichinė ligonė ir ji yra baigusi Klaipėdos žemės Å«kio technikumÄ , užima vyriausiojo buhalterio pareigas, o žodžiai ,,varna“ ir ,,ryža karvė“ jÄ Ä¯Å¾eidė. IeÅ¡kovė nesuformulavo reikalavimo įpareigoti atsakovę paneigti tikrovę neatitinkančias žinias apie jos sveikatÄ ir iÅ¡silavinimÄ . Å ioje byloje analizuotinos dvejopo pobÅ«džio teiginių grupės apie ieÅ¡kovę, t. y. viena grupė – apie jos sveikatos bÅ«klę ir iÅ¡silavinimÄ ir du jos nurodomi įžeidžiami žodžiai.

13. Dėl žinios / nuomonės apie ieÅ¡kovės psichinę sveikatÄ bei iÅ¡silavinimÄ 13.1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal 2.24 str. ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). 13.2 Siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobÅ«dį, duomenys ir faktai yra svarbÅ«s tiek pateikiant žiniÄ , tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ .

Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali bÅ«ti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės, negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobÅ«džio informacijos, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovė pateikė žiniÄ , o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimÄ .

Å iuo atveju svarbiausia yra įvertinti Å¡ios bylos atveju atsakovės sakinių kontekstÄ , jos formuluotes, ar jos teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas ar kaip jos asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. 13.3 Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ . Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstÄ , paskelbimo, t. y Å¡ios bylos atveju pasakymo, aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). 13.4 .Taigi darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis.

Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). 13.5 . Å ioje byloje pagal paminėtas žinios ar nuomonės atribojimo taisykles vertintina pati situacija, kurioje vyksta Å¡alių konfliktas. Vaizdo įraÅ¡as įrodo, jog atsakovė Å¡iuos teiginius pasako buitinėje aplinkoje, savo namo kieme, po to, kai pagal ieÅ¡kovės iÅ¡kvietimÄ atvyksta policijos pareigÅ«nai, kurie filmuoja Å¡alių konfliktÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kaimynų (ieÅ¡kovės ir atsakovės) yra susiklostę neigiami tarpusavio santykiai. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nustatyta, jog atsakovės sklypo dalyje dienos metu ties tvora dirba tik vienas žmogus, jokie didelio masto statybos darbai nevyksta. Akivaizdu, jog policijos iÅ¡kvietimas yra stresÄ sukeliantis veiksnys. Å ioje byloje nustačius, jog jokia administracinė teisena nebuvo pradėta, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė be pagrindo.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir paminėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento raÅ¡tas dėl tvoros atstatymo darbų, todėl paminėtame kontekste negalima padaryti iÅ¡vados, jog atsakovės spontaniÅ¡kai, susijaudinus dėl policijos atvykimo iÅ¡sakytai nuomonei apie ieÅ¡kovę galėtų bÅ«ti taikomas žinios kriterijus. 13.6 CK 2.24 straipsnio 1 daliai taikyti pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, kad apie asmenį (ieÅ¡kovę) yra paskleistos žinios (duomenys ir faktai), o ne subjektyvi nuomonė, kurios, prieÅ¡ingai nei žinių, negalima ginčyti, praÅ¡ant jÄ paneigti kaip neatitinkančiÄ tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

Tuo tarpu nuomonė nors ir turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ , ar atsakovės iÅ¡sakyti teiginiai apie ieÅ¡kovę yra žinia ar nuomonė, negali bÅ«ti vertinami tik atskiri atsakovės teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovės iÅ¡sakytų teiginių visumÄ , jų pateikimo bÅ«dÄ , taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo iÅ¡sakyti, kontekstÄ . 13.7 Tais atvejais, kai žodžiai turi keletÄ reikÅ¡mių, jų tikrÄ jÄ prasmę reikia nustatyti bendrame kontekste.

Analizuodama atsakovės pasisakymo kontekstÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡sireiÅ¡kimai „psichinė ligonė“ ir ,,tris klases baigusi“ nėra ligos diagnozės pavadinimas bei tikrojo iÅ¡silavinimo lygio įvardijimas ir vertintini kaip frazeologizmai, tiesioginės reikÅ¡mės neturintys posakiai. Å ie atsakovės posakiai vertintini kaip subjektyvus požiÅ«ris į ieÅ¡kovę vertinant ieÅ¡kovės elgesį dėl nepagrįsto policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo. Jais atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė savo negatyviÄ nuomonę apie kaimynę, iÅ¡sakė aplinkybę apie nesutarimÄ su ieÅ¡kove, nurodydama policijos pareigÅ«nams, jog ji ieÅ¡kovei jokių pretenzijų niekada neturi.

Å ios aplinkybės ieÅ¡kovė nepaneigė, t. y. nepateikė įrodymų dėl atsakovės pretenzijų ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija vertindama atsakovės pasisakymo pasekmes, t. y. tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė po pasakytų žodžių juokiasi, taip pat replikuoja ir vertina atsakovės asmenybę, policijos pareigÅ«nams nenurodo konkretaus atsakovės vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, o ir pareigÅ«nai jo nenustato, didelio masto statybos atsakovės sklype nevyksta, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė pasakydama ginčo frazes iÅ¡sakė savo nuomonę, kuriai netaikytinas tiesos kriterijus.

14. Dėl ieÅ¡kovės nurodomų įžeidžiančių žodžių. 14.1. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė žodžiais ,,varna‘‘ ir ,,ryža karvė‘‘ žeminančiai kreipėsi į jÄ ir tokiais veiksmais pažemino jÄ , todėl ji patyrė neturtinę žalÄ , tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant tekstÄ , vertinamos pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija, tikslas, kryptingumas, pavartotos iÅ¡raiÅ¡kos formos ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, informacija nevertinama izoliuotai.

Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti izoliuotai vienÄ frazę, kad ir kokia Å¡okiruojanti ji bÅ«tų, nėra pagrindo, nes Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti. Pažymėtina, kad atsakovai tokio pobÅ«džio bylose gali įrodinėti, kad tam tikri žodžiai ar jų junginiai nėra žeminantys asmens garbę ir orumÄ , nes turi kitokiÄ prasmę, nei teigia ieÅ¡kovai. 14.2. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios bei nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovė privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jai susidaryti vieÅ¡ai iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę, ir jos iÅ¡raiÅ¡ka nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų.

Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį, privalo tirti ir vertinti, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys ir teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo iÅ¡reikÅ¡tai nuomonei susiformuoti, ar nuomonė iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai ir ar nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). 14.3. Tik nederama, itin Å¡iurkščia, paniekinančia, žeminančia forma iÅ¡reikÅ¡ti vertinimai gali bÅ«ti pripažįstami įžeidimu, o pabrėžtinas kažkurios iÅ¡skirtinės asmens savybės akcentavimas, nors ir turintis paÅ¡aipiÄ potekstę bei sukeliantis nemalonių emocijų, negali bÅ«ti laikomas įžeidimu Å¡ios bylos kontekste.

Tarp bylos Å¡alių įsisenėjusi nesantaika ir įtempti santykiai aÅ¡trina reakcijÄ Ä¯ bet kokius neformalius kreipinius, todėl suprantama ieÅ¡kovės pernelyg jautri reakcija į jai pasakytus žodžius ,,varna“ bei ,,ryža karvė“, tačiau toks bendravimo bÅ«das nors ir nebuvo itin tinkamai pasirinktas bei malonus ieÅ¡kovei, visgi negali bÅ«ti traktuojamas kaip jos garbės ir orumo įžeidimas. Å ių žodžių reikÅ¡mės sietinos su naminiu gyvÅ«nu bei laukiniu paukščiu ir Å¡ie žodžiai įgauna niekinamÄ jį emocinį atspalvį tik supykus, susierzinus.

Atsakovė šios nutarties 13.5 p. nurodytais motyvais įrodė, t. y. įrodė, jog ji buvo pagrįstai supykusi, susierzinusi dėl ieškovės nepagrįsto policijos iškvietimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog bet kokios spalvos įvardijimas nelaikytinas garbės ir orumo įžeidimu, nes spalvos įvardijimas negali suteikti sakiniui jokios neigiamos prasmės.

15. Taigi, byloje nėra nustatyti visi elementai, bÅ«tini atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė pakankamų įrodymų, susijusių su jos patirta neturtine žala, nors neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinės žalos atlyginimui priteisti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.245–6.249 straipsniai).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

Nors ieškovė nurodė, jog dėl patirto streso pablogėjo jos sveikata, tačiau 2017 m. liepos mėn. įrašu jos medicininiuose dokumentuose neįrodyta, jog būtent šio konkretaus įvykio metu pasakyti ieškovės nurodomi įžeidžiami žodžiai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškinyje minimais neigiamais padariniais ieškovės sveikatai. 2018-02-19 sveikatos priežiūros įstaigos raštas įrodo, jog ieškovė yra gydoma dėl diagnozės, kuri buvo nustatyta jai 2016-06-20, t. y. gerokai iki įvykio.

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovės išsakytos nuomonės paplitimo ir atitinkamai pasekmių mastas nebuvo itin didelis (išsakytus žodžius girdėjo ir matė 3 liudytojai), visuomenėje neigiamų pasekmių neatsirado. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dėl kilusios konfliktinės situacijos, nurodomos šioje byloje, yra atsakinga pati ieškovė, nes atsakovės neteisėti veiksmai byloje yra neįrodyti.

16. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, todėl nenustačius ieÅ¡kovės teisių pažeidimo, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais (CPK 326 str. 1 d.).

17. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai). Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, iÅ¡ jos priteistina 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 98 str.). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti V. P. iÅ¡ V. K. 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsisakyti priimti atsakovės V. P. su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktus papildomus įrodymus – M. P. ligos istorijos epikrizę, M. P. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , ir grÄ Å¾inti juos pateikusiam asmeniui. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė