2022-08-24 Nr. AB-20948-3-62-3-01334-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-260-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01334-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) į kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 67-508 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) jam nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausmės grupę 5 mėnesiams, už tai, jog jis 2020 m. kovo 9 d. 16 val. 15 min. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pareigūnams užėjus į uždarosios zonos karantino patalpą Nr. 2 bei atliekant patalpos kratą, reiškė nepasitenkinimą atliekama krata bei jos metu neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų paėmimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, nes jokio pažeidimo pareiškėjas nepadarė. Paaiškino, kad 2020 m. kovo 9 d. apie 16 val. į karantino patalpą Nr. 2 įėjo du Pravieniškių PN-AK pareigūnai ir pareiškė, kad nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, kelia per daug pretenzijų, todėl pradėjo vykdyti karantino patalpos kratą. Kratos metu kameroje buvęs nuteistasis O. B. susiginčijo su pareigūnais, o pareiškėjas stovėjo atokiau, nieko nekalbėjo ir jokio režimo reikalavimų pažeidimo nepadarė. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnai nedėvėjo vaizdo registratorių ir melagingai surašė tarnybinį pranešimą, kuriame pareiškėją apkaltino pažeidus nustatytą vidaus tvarką. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju taip pat buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, nes įvykis nebuvo svarstytas Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus Drausmės komisijos drausmės komisijoje (toliau – ir Drausmės komisija). Neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau jo skundo aplinkybės Kalėjimų departamente nebuvo išsamiai išnagrinėtos ir nutarimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo paliktas nepakeistas. Buvimo drausmės grupėje laikotarpiu pareiškėjas negalėjo su savimi turėti daugelio savo asmeninių daiktų, jam nebuvo leidžiama apsipirkti parduotuvėje, gauti pasimatymų, maksimaliai sumažintas telefoninių pokalbių skaičius, taip pat pablogėjo pareiškėjo santykiai su šeimos nariais, jis patyrė dvasinį skausmą, kančią, diskomfortą, socialinių ryšių sumažėjimą.

3. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai, ji atitinka pareiškėjo padarytą pažeidimą. Nuobaudos skyrimo terminas nėra pažeistas, nuobaudą skyrė tai daryti turintis teisę asmuo – pataisos įstaigos direktorius. Drausminė nuobauda buvo įforminta pataisos namų direktoriaus nutarimu, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai. Prieš skiriant drausminę nuobaudą, pažeidimas buvo svarstomas Drausmės komisijos posėdyje, tą patvirtina 2020 m. kovo 12 d. Drausmės komisijos teikimas Nr. 61-1216 dėl nuteistojo nubaudimo. Išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, bei atsižvelgdama į tai, kad už drausmės reikalavimų pažeidimą ir pareigūnų nurodymų nevykdymą pareiškėjas buvo baustas 88 kartus ir neskatintas, Drausmės komisija pasiūlė pataisos įstaigos direktoriui skirti nuteistajam drausminę nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Atsižvelgiant į D. S. padarytą pažeidimą, jam 2020 m. kovo 12 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 67-508 buvo skirta nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnyje – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę.

3.2. Pravieniškių PN-AK veikė teisėtai ir nepažeisdami galiojančių teisės aktų. Taip pat nėra pagrindo abejoti priesaiką davusių ir savo pareigas atliekančių statutinių valstybės tarnautojų pasirašytais tarnybiniais pranešimais. Nenustačius ir neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

4. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Kalėjimų departamentas, įvertinęs surinką dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad yra pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog drausminė nuobauda pareiškėjui buvo skirta teisėtai ir pagrįstai, nes pareiškėjas nesilaikė nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos. Kalėjimų departamentas neturėjo pagrindo abejoti priesaiką davusių statutinių tarnautojų tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotos faktinės padaryto pažeidimo aplinkybės.

4.2. Drausminė nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalimi (nuteistiesiems skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį), kadangi įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuota padaryto nusižengimo sudėtis, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus.

4.3. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Pravieniškių PN-AK direktorius, priimdamas nutarimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, būtų pažeidęs galiojančius teisės aktus, todėl nutarimą paliko galioti. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų ir rėmėsi tik abstrakčiais bei subjektyviais teiginiais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246–6.249 straipsnių nuostatomis dėl žalos atlyginimo.

7. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė:

7.1. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 67-508 pareiškėjui D. S. buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Drausminė nuobauda buvo skirta už tai, kad 2020 m. kovo 9 d. 16 val. 15 min. D. S. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pareigūnams užėjus į uždarosios zonos karantino patalpą Nr. 2 bei atliekant patalpos kratą, pareiškėjas pradėjo reikšti nepasitenkinimą atliekama krata bei jos metu neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų paėmimu. Pareiškėjui buvo nurodyta nusiraminti, tačiau jis nepakluso reikalavimams, laikydamas rankas kišenėse vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Pravieniškių PN-AK direktorius Nutarime konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.3 ir 18.4 punktų reikalavimus.

7.2. Nesutikdamas su minėtu Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 2S-1603 „Dėl D. S. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pagrindo panaikinti paskirtą nuobaudą nėra. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs dokumentinę medžiagą, sprendė, kad pareiškėjo padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, nutarimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

8. Teismas, įvertinęs BVK 5 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad šių įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, jog nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Teismas byloje taip pat įvertino BVK 142 straipsnyje numatytą nuteistųjų atsakomybę, 143 straipsnyje nustatytą nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau -r Vidaus tvarkos taisyklės) 18.3 ir 18.4 punktų nuostatas.

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis pažeidimo nepadarė, nes konflikto metu stovėjo atokiau, su pareigūnais nekonfliktavo, rankų kišenėse nelaikė, pažymėjo, kad administracinėje byloje surinkti duomenys paneigia minėtus pareiškėjo argumentus. Teismas įvertino Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistų G. J. ir E. B. tarnybinius pranešimus ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, ir nenustatė pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų rašytiniais paaiškinimais, liudijimais teisme. Iš nustatytų faktinių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos įstaigos vidaus tvarkos ir nevykdė administracijos reikalavimų, kas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Vidaus tvarkos taisyklių 18.3 ir 18.4 punktų reikalavimus.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 3 punkto nuostatas, jog nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos, bei įvertinęs Pravieniškių PN-AK pateiktą pažymą apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus, nustatė, kad pareiškėjui už režimo pažeidimus eilę kartų buvo skiriamos drausminės nuobaudos, kas, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas sistemingai pažeidinėja režimą. Teismas padarė išvadą, kad, skiriant drausminę nuobaudą pareiškėjui, buvo tinkamai įvertintas pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdis (nustatytos pataisos įstaigų tvarkos nesilaikymas ir administracijos reikalavimų nevykdymas) ir jam pagrįstai skirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę.

11. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 149 punkto nuostatomis, atmetė pareiškėjo argumentą, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai kratos metu privalėjo dėvėti vaizdo registratorius.

12. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog drausminė nuobauda pareiškėjui buvo skirta dėl skundų ir pretenzijų, tačiau byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog pats pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo pataisos įstaigos vidaus tvarką, nevykdė administracijos reikalavimų, dėl ko jam sistemingai buvo skiriamos drausminės nuobaudos, t. y. pareiškėjui drausminė nuobauda buvo skirta ne dėl jo skundų ir pretenzijų, o dėl paties pareiškėjo netinkamo elgesio. Teismas, vadovaudamasis byloje esančia medžiaga, taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad pažeidimas nebuvo svarstomas Drausmės komisijoje.

13. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Teismas konstatavo, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Nutarimo išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai, jos sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Teismas, vertindamas skundo teiginius, kad buvimo drausmės grupėje laikotarpiu pareiškėjas negalėjo su savimi turėti daugelio savo asmeninių daiktų, jam nebuvo leidžiama apsipirkti parduotuvėje, gauti pasimatymų, maksimaliai sumažintas telefoninių pokalbių skaičius, nurodė, kad pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kokių konkrečiai daiktų jam nebuvo leidžiama turėti, kada jam nebuvo suteikti pasimatymai, telefoniniai skambučiai ir pan., o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra galimybės konstatuoti atsakovo Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad tam tikri drausmės grupėje laikomų asmenų teisių suvaržymai yra susiję su drausminės nuobaudos vykdymo esme, bet ne siekiu išskirti pareiškėją iš kitų nuteistųjų. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl jo teisių suvaržymo yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

15. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijų ar jų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

17. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, t. y. neteisingai įvertino aplinkybes dėl vaizdo registratorių naudojimo kratos metu privalomumo, konstatavęs, jog pareigūnams neprivaloma jų naudoti. Nenaudojant vaizdo registratorių, pareigūnams atsiranda galimybės traktuoti aplinkybes sau palankia linkme, piktnaudžiauti padėtimi.

17.2. Pareigūnai E. B. ir jo tiesioginis pavaldinys G. J. buvo suinteresuoti nuslėpti savo elgesį kratų metu, norėdami pakenkti pareiškėjui, kadangi pareiškėjas dažnai skundžiasi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.

17.3. Nagrinėjant bylas turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija, o visos abejonės turi būti aiškinamos silpnesniosios pusės, šiuo atveju – pareiškėjo – naudai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltė dėl pažeidimo padarymo neįrodyta, nes pareigūnai nenaudojo vaizdo registratorių, ir galėjo neteisingai apkaltinti pareiškėją. Apie pareigūnų veiksmų neteisėtumą Kalėjimų departamentui raštu paliudijo kiti nuteistieji, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neapklausė.

17.4. Pareiškėjas nesutinka, kad Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, bei nurodo, kad Kalėjimų departamentas atsižvelgė tik į pareigūnų paaiškinimus, bet neapklausė kitų įvykį mačiusių nuteistųjų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Kalėjimo departamento sprendimo teisėtumą, priėmė paviršutinišką ir šališką sprendimą.

17.5. Teismas netinkamai įvertino Drausmės komisijos, kuri sprendė dėl pareiškėjo perkėlimo į drausmės grupę, atliktų procedūrų teisėtumą, nes pareiškėjas nebuvo šioje komisijoje apklaustas, negalėjo pateikti paaiškinimų. Teismas, vertindamas pareiškėjo padarytus drausmės pažeidimus, neteisingai juos traktavo kaip sistemingus, leidžiančius pareiškėją perkelti į drausmės grupę, ir neįvertino, kad už ankstesnius pažeidimus pareiškėjas jau buvo perkeltas į drausmės grupę, todėl teismas turėjo vertinti tik tuos pažeidimus, kurie buvo padaryti pareiškėjui būnant paprastoje grupėje.

17.6. Nagrinėjant bylą turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. A-2264-575/2016 ir Nr. A-3688-662/2020.

18. Atsakovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisingas, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

18.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis formuojama teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

18.3. Pareiškėjo apeliacinis skundas paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą (skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2020 m. sausio 14 d., o apeliacinis skundas pateiktas 2020 m. balandžio 12 d.). ir pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti.

19. Atsakovas Pravieniškių PN-AK pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, ir prašo jį atmesti, bei nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, nes jai nustatyti vien pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala, ir kad tarp šių veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovų neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 67-508 skirtos drausminės nuobaudos – perkėlimo iš paprastos grupės į drausmės grupę 5 mėnesiams.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs neteisėtų atsakovų veiksmų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos atliktu bylos aplinkybių vertinimu, nurodo, kad teismas neapklausė jo nurodytų liudytojų. Taip pat pareiškėjas teigia, jog jo nusižengimas nebuvo svarstytas Drausmės komisijoje, jis negalėjo teikti paaiškinimų, neteisingai buvo traktuotas pažeidimų sistemiškumas.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantai naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

24. Bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu) 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos: nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis); privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis).

25. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmuo padarė pažeidimą.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato BVK (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-589/ 2010 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1068/2010 ir kt.).

27. Nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. kovo 12 d. priimtu nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 18.3 ir 18.4 punktų pažeidimą.

28. BVK 110 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 punktas); vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 punktas).

29. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.3unkte nustatyta, kad nuteistieji privalo bendraudami su pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovais nelaikyti rankų kišenėse, o 18.4punkte – kad jie privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuobaudų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skyrimo, pažymi, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. paaiškinimą, skundą Kalėjimų departamentui su priedais (kartu bausmę atliekančių asmenų rašytiniais paaiškinimais ir kt.), Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistų G. J. ir E. B. 2020 m. kovo 3 d. tarnybinius pranešimus Nr. 44-546(1) ir Nr. 44-546(2), taip pat teismo posėdžio metu liudytojų G. J. ir E. B. duotus paaiškinimus dėl 2020 m. kovo 9 d. vykdytos kratos aplinkybių. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos įstaigos vidaus tvarkos ir nevykdė administracijos reikalavimų, kas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.3 ir 18.4 punktų reikalavimus.

33. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog pareiškėjas, Pravieniškių PN-AK direktoriui teikdamas 2020 m. kovo 12 d. paaiškinimą dėl 2020 m. kovo 9 d. vykdytos kratos aplinkybių, savo paaiškinime neigė atlikęs drausmės pažeidimą, tačiau nenurodė, jog vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (nepaklusimas pareigūnams, necenzūrinių žodžių vartojimas) padarė kitas asmuo (O. B.), ši aplinkybė buvo nurodyta tik pareiškėjui teikiant 2020 m. kovo 16 d. skundą Kalėjimų departamentui. Pažymėtina, jog iš Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistų tarnybinių pranešimų matyti, kad pareiškėjas nepakluso pareigūnų nurodymams nusiraminti, ir įvardinta, kokius konkrečiai necenzūrinius žodžius jis vartojo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtu liudytojų paaiškinimai yra patikimi.

34. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į teismo posėdį neiškvietė ir neapklausė kartu su pareiškėju bausmę atliekančių kitų nuteistųjų, kurie dalyvavo atliekant 2020 m. kovo 9 d. kratą. Išklausius 2020 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus, nurodė, jog šių liudytojų rašytiniai paaiškinimai yra byloje, ir nėra tikslo jų apklausti teismo posėdyje, nes jie negali nurodyti daugiau aplinkybių, nei nurodė minėtuose paaiškinimuose. Pažymėtina, jog pareiškėjas pakartotinai prašymo apklausti jo nurodytus liudytojus nereiškė.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog priimant Nutarimą, nebuvo gautas Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijos teikimas, be to, jis šiai komisijai neteikė paaiškinimų, todėl negalėjo apginti savo pozicijos.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus Drausmės komisijos posėdis įvyko 2020 m. kovo 12 d., ir šio posėdžio metu buvo nutarta siūlyti pareiškėją perkelti į drausmės grupę 5 mėn. (I t., b. l. 60, 65). Iš Drausmės komisijos teikimo matyti, jog posėdžio metu buvo įvertinta, kad pareiškėjas už drausmės reikalavimų pažeidinėjimą ir pareigūnų nurodymų nevykdymą baustas 88 kartus, skatintas nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniams skunde nurodyta aplinkybe, kad Drausmės komisijai nebuvo pateiktas pareiškėjo paaiškinimas (atsakovai tokių duomenų į bylą nepateikė), tačiau pažymi, jog pareiškėjas patvirtino teikęs paaiškinimą pataisos įstaigos direktoriui prieš jam priimant Nutarimą (paaiškinimo kopija pateikta byloje, I t., b. l. 59), o iš Nutarimo turinio matyti, jog į paaiškinimą buvo atsižvelgta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad priimant Nutarimą buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareigūnai, atlikdami kratą, privalėjo naudoti vaizdo registratorių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 4 d.) 149 punktą, kratų ir apžiūrų metu techninės ir specialiosios priemonės gali būti naudojamos (t. y. neprivalomos).

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja režimą, nes tokiam konstatavimui reikia nustatyti ne mažiau kaip tris drausmės pažeidimus per vienerius metus, o pareiškėjas teigia, jog už anksčiau padarytus drausmės pažeidimus jis jau buvo nubaustas (perkeltas į drausmės grupę), todėl, priimant Nutarimą, turėjo būti vertinami jo pažeidimai, padaryti jau po jo perlėkimo į paprastą grupę, pažymi, kad pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu) nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti taikomas pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų (išskyrus nepilnamečius nuteistuosius) perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (BVK 142 str. 2 d. 2 p.).

39. Ginčo laikotarpiu galiojusių Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų 3 punkte numatyta, kad nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos (3.1 p.), o nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte (3.2 p.). Pagal BVK 143 straipsnio 9 dalį, jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Pravieniškių PN-AK pateiktos pažymos apie pareiškėjo nuobaudas ir paskatinimus (I t., b. l. 51-56) matyti, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. iki Nutarimo priėmimo dienos buvo paskirta 85 nuobaudos, tačiau paskutinė nuobauda (uždrausti vieną mėnesį apsipirkti pataisos namų parduotuvėje) pareiškėjui buvo skirta tik 2018 m. lapkričio 24 d. Kita vertus, pareiškėjui Nutarimu skirta nuobauda už bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas), kuris, pagal Kriterijų 3.2 punkto nuostatas, pripažįstamas itin piktybišku rėžimo pažeidimu, be to, už šį pažeidimą pareiškėjui ir anksčiau buvo skirta ne viena nuobauda, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas itin piktybiškai pažeidė rėžimą, o tai yra viena iš sąlygų skirti BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuobaudas (tarp jų – ir perkėlimą į drausmės grupę). Taigi, nors Pravieniškių PN-AK ir neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja rėžimą Kriterijų 3.1 punkto prasme, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas net keliolika kartų pažeidė rėžimą itin piktybiškai.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, kad byloje turi būti vadovaujamasi teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-2264-575/2016 ir Nr. A-3688-662/2020.

42. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2264-575/2016 buvo konstatuota, jog byloje kilus neaiškumams dėl pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą bei ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės nesiėmė jokių veiksmų byloje kilusiems neaiškumams pašalinti, t. y. nekvietė į posėdį pareigūnų, neišsiaiškino, kokius konkrečiai necenzūrinius žodžius nurodyto įvykio metu vartojo pareiškėjas bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, ir kt., Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje visos aplinkybės buvo išsiaiškintos, teismas ėmėsi priemonių apklausti pareigūnus, išsiaiškinti kilusias abejones, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-3688-662/2020 drausminė nuobauda buvo paskirta atsižvelgiant į abstrakčius kitų nuteistųjų paaiškinimus, t. y. padaryto pažeidimo aplinkybės nebuvo aiškios, o nagrinėjamu atveju abejonių dėl įvykio aplinkybių nekilo. Atsižvelgiant į tai, kad nesutampa abiejų pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėtų administracinių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (pagrindas, motyvacija), nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytose bylose.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė