2019-11-06 Nr. AB-21175-3-61-3-03203-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1118-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03203-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 17.3.3; 17.3.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-2143-(8.5) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti Bendrijos 2017 m. gegužės 29 d. skundą (toliau – ir Skundas) iš naujo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Bendrija 2017 m. gegužės 29 d. pateikė skundą NŽT prašydama panaikinti ar atšaukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. sutikimą Nr. 49ST-(14.49.5.)-536 „Tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – ir Sutikimas). Sutikimas buvo išduotas neteisėtai ir nepagrįstai, neįvertinus valstybinės žemės panaudojimo tvarkos.

1.2. NŽT Sprendimu atsisakė nagrinėti Bendrijos Skundą, kadangi Skundas buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintą terminą. Tačiau Bendrija apie Sutikimą sužinojo 2017 m. balandžio 15 d., kai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento gavo raštą Nr. (23.2)-2D-5034, prie kurio buvo pridėta Sutikimo kopija, dėl to įstatyme nustatytas terminas Skundui paduoti nebuvo praleistas.

2. Teismo posėdžio metu Bendrijos atstovas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas tiesiogiai statybos procese nedalyvauja, todėl apie Sutikimą sužinojo tik 2017 m. balandžio 15 d. Dėl Skundo padavimo tvarkos nurodė, kad įstatymas leidžia pasirinkti apskundimo tvarką, todėl buvo pasirinkta skųsti neteismine tvarka NŽT.

3. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo Bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas skunde nurodė, kad:

3.1. NŽT, priimdama Sprendimą, vadovavosi Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 (toliau – ir Taisyklės), VAĮ nuostatomis, tarp jų ir 14 straipsnio 5 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, kad skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

3.2. Bendrijos Skundą atsisakyta nagrinėti taip pat dėl tos aplinkybės, jog NŽT teritorinio skyriaus veiksmai išduodant sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje turi būti skundžiami administraciniam teismui.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl NŽT Sprendimo, kuriuo Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 29 d. skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sutikimo panaikinimo.

6. Teismas nustatė, kad Tarnyba Sprendimu atsisakė nagrinėti Skundą motyvuodama iš esmės dviem argumentais: 1) prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; 2) NŽT teritorinio skyriaus veiksmai, išduodant Sutikimą, turi būti skundžiami teismui, o ne NŽT.

7. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 36 straipsniu ir Taisyklių 21 punktu, pritarė atsakovo išdėstytai pozicijai, kad šiuo atveju pareiškėjas, skųsdamas Sutikimą, pasinaudojo netinkama apskundimo tvarka, kadangi Bendrija, siekdama pasitikrinti Sutikimo teisėtumą, su skundu turėjo kreiptis į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą, todėl NŽT pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundą.

8. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nurodė, kad nebuvo praleidęs VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtinto termino, pagal kurį prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, kadangi apie Sutikimą sužinojo tik 2017 m. balandžio 15 d., tačiau šis argumentas nėra esminis šioje byloje, kadangi, net ir konstatavus, kad terminas kreiptis su skundu nebuvo praleistas, Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas netinkamai pasinaudojo įstatymu suteikta teise apskundžiant Sutikimą, yra teisinga.

9. Teismas konstatavo, kad NŽT Sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo Skundą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, teismas nepriteisė pareiškėjui ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 10. Pareiškėjas Bendrija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nagrinėti arba pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Pareiškėjas šioje byloje nekėlė ginčo tuo aspektu, kad Skundas turėtų būti nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje ar teisme. Todėl teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir bylą nagrinėjo tuo aspektu, dėl kurio pareiškėjas ginčo nekėlė.

10.2. Bendrija Skundu kreipėsi į atsakovą prašydama imtis veiksmų ir priemonių panaikinti ar atšaukti Sutikimą, taip pat imtis priemonių užkardyti neteisėtas statybas. Taigi pareiškėjas siekė atkreipti NŽT dėmesį į padarytus pažeidimus ir prašė, kad atsakovas pats inicijuotų Sutikimo patikrinimo ir ginčijimo procedūrą, o pats pareiškėjas Skundu tiesiogiai Sutikimo ir neskundė. Tačiau teismas neįsigilino į pateiktus dokumentus (Skundą ir Sprendimą), todėl netinkamai nustatė ginčo dalyką bei neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjas siekė inicijuoti administracinę procedūrą, kurios pagrindu atsakovas NŽT galėtų savo iniciatyva imtis priemonių pažeidimams ištaisyti. Dėl to Skundas teisėtai paduotas NŽT, o ne teismui ar administracinių ginčų komisijai.

11. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjo Bendrijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Bendrija Skundu Sutikimo neskundė NŽT, prieštarauja Bendrijos Skundui, kurio pagrindinis reikalavimas – panaikinti ar atšaukti Sutikimą.

11.2. Jeigu ir būtų tenkinamas pareiškėjo apeliacinis skundas ir panaikintas skundžiamas Sprendimas bei NŽT įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundo priėmimo klausimą, atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 21 punktu, iš esmės priimtų analogišką sprendimą Skundą palikti nenagrinėtu. Pareiškėjo Skundas buvo paliktas nenagrinėtu ne tik dėl praleisto termino skundui paduoti, bet ir dėl to, kad Sutikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 1SS-2143-(8.5), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Bendrijos 2017 m. gegužės 29 d. skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. sutikimo Nr. 49ST-(14.49.5.)-536 „Tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (sutikimo keliui nutiesti) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą NŽT išnagrinėti Bendrijos Skundą.

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad NŽT pagrįstai Sprendimu atsisakė nagrinėti Bendrijos Skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

14. Vienas iš ginčijamo NŽT Sprendimo motyvų atsisakyti priimti nagrinėti Bendrijos Skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sutikimo panaikinimo buvo tai, kad NŽT neturi kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio Skundą.

15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net pripažįstant, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėto NŽT Sprendimo motyvo pagrįstumą, peržengė bylos (skundo) nagrinėjamo ribas, tai nereiškia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NŽT iš tiesų neturėjo kompetencijos nagrinėti Bendrijos Skundą, bet į tai nagrinėdamas bylą būtų neatsižvelgęs ir būtų įvertinęs Sprendimo teisėtumą tik pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, tai tokiu atveju teismo sprendimas būtų formalus, bet neteisingas, o tai nesuderinama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad būtent teismas vykdo teisingumą ir jis turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai numatyta teisės aktuose, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, tarp jų ir teisingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-422/2014, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-9682019). Todėl pareiškėjo argumentai, kad teismas, įvertinęs Sprendimo teisėtumą ne tik pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, padarė proceso teisės normų pažeidimą, dėl ko toks teismo sprendimas turi būti pripažįstamas neteisėtu, yra nepagrįsti.

16. Teisėjų kolegija pritaria tiek NŽT Sprendime prieitai išvadai, tiek teismo sprendime prieitai analogiškai išvadai, kad NŽT nagrinėjamu atveju neturėjo kompetencijos nagrinėti Bendrijos Skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus duoto Sutikimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ši išvada motyvuotina kitais argumentais.

17. Įvertinus bylos duomenis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija), kurioje nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis yra NŽT, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punktu (2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-906 redakcija), kuriame nustatyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka, darytina išvada, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius davė Sutikimą kaip valstybinės žemės patikėtinis. Taigi NŽT Vilniaus miesto skyrius, duodamas Sutikimą, šiuo atveju vykdė ne viešojo administravimo funkcijas, o kaip valstybinės žemės patikėtinis įgyvendino civilinio pobūdžio teises (pareigas), susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Sutikimo teisėtumui ir pagrįstumui kvestionuoti (tokiam aktui apskųsti) negali būti taikomos teisių gynimo priemonės, kurios yra nustatytos (taikomos), kai viešojo administravimo subjektas priimtu sprendimu (veiksmais, neveikimu) vykdydamas viešojo administravimo funkcijas pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus (pvz., nagrinėjamu atveju negali būti taikoma administracinė procedūra, nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 skirsnyje).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas Lietuvos Respublikos statybos 23 įstatymo 1 dalies 5 punkto (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), kuriame nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra žemės sklypų savininkų sutikimai, kai privaloma tokius sutikimus gauti, prasme. Tiek pagal Sutikimo davimo metu galiojusią Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalį (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija), tiek pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančią Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija), jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi Statybos įstatyme nustatyta speciali Sutikimo, kaip statybą leidžiančio dokumento, apskundimo tvarka, kuria Bendrija (jos nariai), manydama, kad jos (jos narių) teisės išdavus Sutikimą buvo pažeistos, ir galėjo siekti pasinaudoti.

19. Nors, kaip minėta, tiek ginčijamame NŽT Sprendime, tiek skundžiamame teismo sprendime išvados dėl to, kad NŽT neturi kompetencijos nagrinėti pareiškėjo Skundą dėl Sutikimo teisėtumo ir pagrįstumo, prieitos motyvuojant kitais argumentais, nei išdėstyti šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, tačiau tai nepaneigia tiek ginčijamo NŽT sprendimo, tiek skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Konstatavus, kad NŽT neturėjo kompetencijos nagrinėti pareiškėjo Skundą, nebėra pagrindo vertinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad Bendrija nepraleido termino pateikti Skundą NŽT.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo ir tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius