3da609f6-1de1-42fb-b5a5-e501450702a7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1072-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00855-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.14; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens Asociacijos LATGA apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dėl atsakovės bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos „BĖGANTIS MĖNULIS“ veiklos pabaigos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi iÅ¡kėlė vieÅ¡ajai įstaigai (toliau – VÅ¡Ä®) „BĖGANTIS MĖNULIS“ bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė D. U.. Nutartis 2019 m. liepos 16 d. įsiteisėjo. Teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtinta 800 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, galiosianti iki pirmo bendrovės kreditorių susirinkimo. Teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino, o 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi patikslino kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis 2019 m. spalio 30 d. įsiteisėjo.

2. Bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ ir prašė priimti sprendimÄ dėl įmonės veiklos pabaigos, nes atliko visus įstatyme nustatytus veiksmus.

3. Su tokiu bankroto administratorės praÅ¡ymu nesutiko kreditorė Asociacija LATGA (toliau ir – Asociacija), kuri prašė 1) netenkinti praÅ¡ymo priimti sprendimÄ dėl įmonės veiklos pabaigos;

2) leisti atlikti bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimÄ . Kreditorė nurodė, kad kreditorių susirinkime nepritarta nemokumo administratorės parengtos galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimui. Å i ataskaita nebuvo pateikta tvirtinti teismui. Dėl to juridinio asmens bankroto procedÅ«ros nėra baigtos.

4. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas bankrutavusios VÅ¡Ä® „BĖGANTIS MĖNULIS“ veiklÄ pripažinti pasibaigusiÄ ir iÅ¡registruoti jÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu pripažino atsakovės bankrutavusios VÅ Ä® „BĖGANTIS MĖNULIS“ veiklÄ pasibaigusia bei nusprendė iÅ¡registruoti jÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1.

Teismas, tenkindamas bankroto administratorės pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl bankrutavusios įstaigos veiklos pabaigos / iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, vadovavosi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio teisės akto – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatomis. Teismas nustatė, kad kreditorė asociacija LATGA praÅ¡o leisti atlikti bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimÄ , tačiau iÅ¡ teismui pateikto bankroto administratorės ir kreditorės atstovo advokato M.

M. susirašinėjimo matyti, kad advokatas 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į bankroto administratorę, kad ji leistų susipažinti su bankroto bylos duomenimis. Bankroto administratorė 2020 m. sausio 17 d. leido sus jais susipažinti. Kreditorės atstovas nurodė, kad su norimais duomenimis negalėjo susipažinti dėl objektyvių priežasčių, o vėliau – dėl šalyje paskelbto karantino nuo 2020 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 17 d. iki paskelbto karantino Lietuvoje pradžios praėjo du mėnesiai, per kuriuos kreditorė neatliko jokių veiksmų.

Byloje nėra jokių duomenų, kad kreditorė negalėjo susipažinti su bankroto bylos duomenimis, todėl teismas netenkino kreditorės praÅ¡ymo praÅ¡o leisti atlikti bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimÄ . 5.2. Teismas nustatė, kad, atlikus bankrutavusios VÅ¡Ä® „BĖGANTIS MĖNULIS“ bankroto procedÅ«ras, bendrovė neturi turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami kreditorių reikalavimai. Bankrutavusi įmonė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad liko nepatenkinta kreditorių 53 460,96 Eur reikalavimų suma.

Teismui pateikta Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros pažyma patvirtina, kad bankrutavusi įmonė nebausta už aplinkos terÅ¡imÄ . AgentÅ«ra neturi duomenų apie bankrutavusios VÅ¡Ä® „BĖGANTIS MĖNULIS“ sukauptas atliekas, užterÅ¡tÄ dirvožemį, gruntÄ , kitus neįvykdytus aplinkosauginius įsipareigojimus. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismuose nėra nagrinėjamų civilinių bylų, susijusių su bankrutavusia įmone.

Kreditorė asociacija LATGA nurodo, kad kreditorių susirinkime nepatvirtinta bankroto administratorės ataskaita, tačiau Ä®BÄ® nuostatos nenumato teismui pareigos jÄ tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Ä®BÄ® nustatytos bankroto procedÅ«ros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos atliktos, todėl yra pagrindas priimti sprendimÄ dėl jos pabaigos (Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Asociacija LATGA praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, t. y. bankrutavusios VÅ¡Ä® „BĖGANTIS MĖNULIS“ nemokumo administratorės D.

U. praÅ¡ymÄ dėl VÅ¡Ä® „BĖGANTIS MĖNULIS“ veiklos pabaigos atmesti, kaip neteisėtÄ â€“ pareikÅ¡tÄ nesilaikius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANÄ®) įtvirtintų reikalavimų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Ä®BÄ®. Tuo atveju, jeigu nemokumo procesas buvo pradėtas galiojant Ä®BÄ®, tačiau praÅ¡ymas dėl juridinio asmens veiklos pabaigos yra pateiktas (juridinio asmens pabaigos procedÅ«ra inicijuota) jau galiojant JANÄ®, klausimas dėl įmonės / įstaigos veiklos pripažinimo pasibaigusia ir jos iÅ¡registravimo spręstinas pagal pastarojo teisės akto, t. y.

JANÄ® normas (Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas tarp JANÄ® 155 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡minčių nepatenka). Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad dauguma atsakovės bankroto procedÅ«rų buvo atliktos 2019 metais (dar galiojant Ä®BÄ®). Pavyzdžiui, įstaigos likvidacinis balansas buvo sudarytas bei kreditorių susirinkimui pateiktas tvirtinti 2020 m. kovo mėnesį; bankroto administratorė į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybÄ su praÅ¡ymu dėl pažymos įmonei likviduoti iÅ¡davimo kreipėsi 2020 m. balandžio 6 d.; bankrutavusios įstaigos kreditoriams buvo pateikta tvirtinti (nors ir liko nepatvirtinta) atsakovės bankroto proceso galutinė ataskaita, parengta už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2020 m. kovo 18 d.; kreditorių susirinkimo, vykusio 2020 m. kovo 18 d., protokolo Nr. 3 turinys patvirtina faktÄ , kad paskutinis įstaigos kreditorių susirinkimas vyko pagal JANÄ® įtvirtintas taisykles.

Tai reiÅ¡kia, kad, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimas dėl juridinio asmens (atsakovės) pabaigos galėjo bÅ«ti priimtas tik teismui patvirtinus galutinę bankroto ataskaitÄ (JANÄ® 99 straipsnis, 100 straipsnio 2 dalis). Kadangi galutinė bankroto ataskaita esamu atveju patvirtinta nebuvo, teismas neturėjo ir teisinio pagrindo skundžiamam sprendimui priimti. 6.2. Nors pirmosios instancijos teismas netenkino Asociacijos praÅ¡ymo dėl susipažinimo su bankrutavusios atsakovės dokumentais, trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovės dokumentais.

Po susipažinimo su bankroto administratorės turimais dokumentais trečiojo asmens įtarimai dėl atsakovės kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo – vykdymo / tikrųjų atsakovės bankroto priežasčių iš esmės pasitvirtino. 6.3. Iš viešai prieinamų duomenų apeliantė nustatė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. – 2019 m. vasario 1 d. įvykusių renginių – roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“, pradiniu organizatoriumi buvo VšĮ „Džiazo spalvos“, kuriai vadovauja A.

Ž.. Bankroto administratorei perduoti dokumentai pagrindžia tai, kad:

1) tarp atsakovės ir A. Ž., kaip individualiÄ veiklÄ vykdančio asmens, 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuria atsakovė už A. Ž. suteiktas įvykių scenarijaus parengimo, prodiusavimo ir organizacinio įgyvendinimo paslaugas įsipareigojo sumokėti 30 000 Eur dydžio atlyginimÄ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Visas atlyginimas už paslaugas A. Ž. buvo sumokėtas kasos iÅ¡laidų orderiais: 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. vasario 27 d. sumokant po 10 000 Eur grynaisiais pinigais. 6.4.

IÅ¡ bankroto administratorės turimų dokumentų Asociacijai tapo žinoma, jog 2019 m. kovo 1 d. tarp atsakovės, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ ir UAB „Meno erdvės“ buvo sudarytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, kuriuo UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ įsipareigojo panaudoti pas save turimas atsakovės lėšas (gautas už į renginį „Meilė ir mirtis Veronoje“ parduotus bilietus) atsiskaitymui su UAB „Meno erdvės“ pagal pastarosios įmonės 2019 m. kovo 1 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , viso 6 000 Eur sumai. 6.5.

Kaip matyti iÅ¡ kartu su Å¡iuo apeliaciniu skundu pateikiamo 2018 finansinių metų atsakovės balanso (sudaryto 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis), kopijos, 2018 m. gruodžio 31 d. įstaigos turėto turto vertė buvo lygi 77 092 Eur, tuo tarpu, skolos tiekėjams siekė net 42 756 Eur (sudarė daugiau nei 50 procentų viso turto vertės), taigi 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje įstaiga de facto buvo nemoki – neturėjo galimybės atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Apeliantės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad atsakovė, neturėdama galimybės įvykdyti visų turėtų skolinių įsipareigojimų – iÅ¡ esmės bÅ«dama nemokia, suteikė pirmenybę A.

Ž., UAB „Meno erdvės“ prieÅ¡ kitus įstaigos kreditorius, todėl yra pagrindo teigti, kad atsakovė sÄ moningai nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino atsakovės veiklos pabaigÄ .

7. Atsakovė bankrutavusi VÅ¡Ä® „BĖGANTIS MĖNULIS“, atstovaujama bankroto administratorės D. U., pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens Asociacijos LATGA apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Asociacijos LATGA apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas yra grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Nėra pagrindo sutikti su kreditorės JANÄ® normų aiÅ¡kinimu, kad kreditorių susirinkimui ir teismui nepatvirtinus galutinės bankroto ataskaitos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti skundžiamo sprendimo.

Iki tol galiojusiame Ä®BÄ® nebuvo nustatyta, kokiu dažnumu nemokumo (bankroto) administratorius privalo tenkinti kreditorių reikalavimus iÅ¡ bankroto proceso metu gautų lėšų (ar kaskart gavus tam tikrų įplaukų, ar tik pabaigus visas bankroto administravimo procedÅ«ras). Naujuoju reglamentavimu Å¡is klausimas yra iÅ¡spręstas – kreditorių reikalavimai yra tenkinami vienÄ kartÄ , pabaigus visas bankroto administravimo procedÅ«ras. Taigi, JANÄ® 99 straipsnio 7 dalyje, patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su visais kreditoriais bei iÅ¡simokėti sau kintamÄ jį atlygį, tačiau ne esminė sÄ lyga (pagrindas) bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, kaip kad nurodo kreditorė savo apeliaciniame skunde. 7.2.

Nemokumo administratorė 2020 m. gegužės 10 d. prašyme dėl įmonės pabaigos nurodė, kad atsakovė neturi jokio turto; likvidacinio akto duomenys patvirtina, kad jokių skirstytinų lėšų kreditoriams ar piniginių lėšų nemokumo administratorės kintamajam atlygiui įmonė neturi, todėl pati savaime aplinkybė, kad prie prašymo dėl įmonės pabaigos nebuvo pateikti įrodymai, kad su kreditoriais buvo atsiskaityta pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas, nereiškia, kad teismas negalėjo priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, nes, akivaizdu, priešinga išvada būtų nepagrįsta ir nelogiška (nemokumo administratorė tokių įrodymų objektyviai negali pateikti).

Kita vertus, atkreipia dėmesį, kad 2020 m. kovo 18 d. kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino atsakovės likvidacinį balansÄ ir likvidavimo aktÄ , Å¡iam nutarimui pritarė ir pati apeliantė (t. y. balsavo „už“ siÅ«lomÄ nutarimo projektÄ ). Akivaizdu, kad nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateiktas tvirtinti likvidavimo aktas, kuriam kreditorių susirinkimas pritarė vienbalsiai, savo turiniu prilyginamas JANÄ® 99 straipsnyje nurodytai galutinei bankroto ataskaitai (iÅ¡skyrus nenurodymÄ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių ir etapų bei kintamajam atlygiui skiriamos sumos, kadangi, įmonei neturint skirstytinų lėšų, tokia informacija tampa beprasmė), todėl teigti, kad kreditorių susirinkimas nepritarė galutinei bankroto ataskaitai nėra teisinio pagrindo. 7.3.

Apeliantė ne tik dalyvavo visuose Å¡aukiamuose atsakovės kreditorių susirinkimuose, tačiau ir neskundė juose priimtų kreditorių nutarimų, o su praÅ¡ymu dėl atsakovės dokumentų patikrinimo kreditorė kreipėsi tik 2020 m. birželio 3 d., po to, kai nemokumo administratorė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl atsakovės pabaigos. Kreditorė Asociacija LATGA, turėdama pagrįstų abejonių dėl nemokumo administratorės nurodytų atsakovės nemokumo priežasčių, turėjo teisę nepritarti pateiktai veiklos ataskaitai bei aktyviai dalyvauti bankroto procese, įskaitant ir savarankiÅ¡kÄ atsakovės dokumentų patikrinimÄ , tačiau Å¡ių veiksmų laiku neatliko. 7.4.

Nemokumo administratorė, perėmusi bankrutavusios atsakovės dokumentus, bei patikrinusi atsakovės sudarytus sandorius, o taip pat nemokumo priežastis, nenustatė jokių atsakovės veiklos tikslams prieštaraujančių sandorių, kurių ginčijimas teismine tvarka užtikrintų atsakovės kreditorių interesus. Pirma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti;

Å¡is reguliavimas, prieÅ¡ingai negu įtvirtintas Ä®BÄ®, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik Å¡iuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Antra, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Atsakovės kreditoriai, manantys, kad buvo pažeista jų teisė gauti atsiskaitymÄ anksčiau už A.

Ž., gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, o įmonės (atsakovės) likvidavimas Å¡iuo atveju neužkirstų kelio kreditoriams ginti savo galimai pažeistų interesų. Nemokumo administratorė, iÅ¡analizavusi atsakovės sudarytus sandorius, nemato jokio teisinio pagrindo ginčyti atsiskaitymų su A. Ž. actio Pauliana pagrindais. Nagrinėjamu atveju kreiptis į teismÄ actio Pauliana pagrindais nėra bÅ«tinųjų instituto taikymo sÄ lygų. 7.5. Nemokumo administratorė nenustatė UAB „Meno erdvės“ nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančių aplinkybių, kaip bÅ«tinosios actio Pauliana sÄ lygos, todėl bylinėjimasis dėl Å¡io įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu bÅ«tų netikslingas bei nereikalingai vilkintų bankroto procedÅ«rų užbaigimÄ .

Be to, nemokumo administratorė įvertino ir tai, kad, net ir tenkinus tokį reikalavimÄ , galimai nepagrįstai įskaitytų lėšų (6 000 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Meno erdvės“ galimybės bÅ«tų itin menkos arba praktiÅ¡kai neįmanomos, nes UAB „Meno erdvės“ neturi jokio turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas atsakovės reikalavimas, todėl galimai įgytas reikalavimas turėtų bÅ«ti parduodamas, o tokio pobÅ«džio reikalavimo įsigijimo vertė, kaip žinia, nesiekia net ir 20 procentų jo nominalios vertės (praktikoje parduodama už 100-200 Eur laisvame pardavime). 7.6.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, nemokumo administratorė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, kadangi atsakovės likvidavimas neužkerta kelio kreditoriams ginti savo galimai pažeistų interesų, juolab, kad kreditorė apeliaciniame skunde nurodė, jog ketina savarankiÅ¡kai ginti savo teises teismine tvarka. Kreditorė jokiais argumentais nepagrindžia bÅ«tinybės iÅ¡saugoti atsakovę nelikviduota. Atkreipia dėmesį ir į pačios apeliantės elgesį, kuris, atsakovės vertinimu, laikytinas pažeidžiančiu bankroto proceso operatyvumo principÄ , reikalavimas ginčyti, kreditorės manymu, neteisėtus sandorius, pareikÅ¡tas akivaizdžiai ne laiku, ypač atsižvelgiant į tai, kad Asociacija LATGA nuo pat pradžių dalyvavo atsakovės bankroto procese bei balsavo kreditorių susirinkimuose.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byloje nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 9. Trečiasis asmuo Asociacija LATGA kartu su apeliaciniu skundu pateikė Å¡iuos naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä apie VÅ¡Ä® „Džiazo spalvos“; 2018 m. rugsėjo 28 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr. AZ-2018.09.28 kopijÄ ; lėšų perdavimÄ A.

Ž. patvirtinančių kasos iÅ¡laidų orderių kopijas; 2019 m. kovo 1 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto kopijÄ ; 2019 m. kovo 1 d. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros Serija MEN Nr. 401 kopijÄ ; 2018 finansinių metų įstaigos balanso kopijÄ ; įstaigos kreditorių sÄ raÅ¡o kopijÄ ; dokumentų, patvirtinančių kreditorių finansinius reikalavimus, kopijas. Nurodė, kad kreditoriui buvo sudaryta galimybė susipažinti su bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos dokumentais neteismine tvarka.

Todėl praÅ¡omų prie bylos prijungti įrodymų pateikimo bÅ«tinybė byloje iÅ¡kilo vėliau – jau priėmus pirmosios instancijos teisme skundžiamÄ sprendimÄ . Pateikiami įrodymai pagrindžia faktÄ , jog skundžiamo teismo sprendimo panaikinimas nebÅ«tų formalus veiksmas – tęsiant atsakovės bankroto procedÅ«rÄ Asociacija LATGA turėtų realiÄ galimybę ginti savo, o kartu ir kitų kreditorių teises – ginčyti neteisėtai vykdytus įstaigos atsiskaitymus / sudarytÄ Ä¯skaitymo sandorį teismine tvarka.

10. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės su skundu teikiami dokumentai buvo gauti po apskųsto teismo sprendimo priėmimo, t. y. suteikus trečiajam asmeniui galimybę susipažinti su bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos dokumentais, taigi jie negalėjo bÅ«ti pateikti aktualų klausimÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, naujus raÅ¡ytinius įrodymus priima ir prideda prie civilinės bylos bei vertina kartu su kitais, byloje esančiais įrodymais. Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens pabaigÄ , taikymo laiko atžvilgiu 12.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas bankroto administratorės pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl bankrutavusios įstaigos veiklos pabaigos / iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, vadovavosi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio teisės akto – Ä®BÄ® nuostatomis. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nurodė, kad teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju vadovavosi Ä®BÄ® nuostatomis, o ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANÄ® nuostatomis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad dauguma atsakovės bankroto procedÅ«rų buvo atliktos 2019 metais (dar galiojant Ä®BÄ®), pavyzdžiui, įstaigos likvidacinis balansas buvo sudarytas bei kreditorių susirinkimui pateiktas tvirtinti 2020 m. kovo mėnesį; bankroto administratorė į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybÄ su praÅ¡ymu dėl pažymos įmonei likviduoti iÅ¡davimo kreipėsi 2020 m. balandžio 6 d.; bankrutavusios įstaigos kreditoriams buvo pateikta tvirtinti (nors ir liko nepatvirtinta) atsakovės bankroto proceso galutinė ataskaita, parengta už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2020 m. kovo 18 d.; kreditorių susirinkimo, vykusio 2020 m. kovo 18 d., protokolo Nr. 3 turinys patvirtina faktÄ , kad paskutinis įstaigos kreditorių susirinkimas vyko pagal JANÄ® įtvirtintas taisykles.

13. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, koks teisės aktas nagrinėjamam ginčui spręsti turėtų bÅ«ti taikomas – Ä®BÄ® ar JANÄ®. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamoje situacijoje yra taikytinas JANÄ®. 14. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANÄ®, neteko galios Ä®BÄ® su visais pakeitimais ir papildymais (JANÄ® 153 straipsnis). JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiÅ¡kiantis valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai).

Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai bÅ«tų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Å iuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiÅ¡kumÄ , stabilumÄ . Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iÅ¡ jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi bÅ«ti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos neigiamos teisinės pasekmės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lÅ«kesčių principÄ bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstÄ tikėjimÄ , kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011). Todėl teisinis reguliavimas, nustatantis asmens teisės įgyvendinimo tvarkÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas teisinis tikrumas ir pagrįsti teisėti lÅ«kesčiai, kurių siekiama įgyvendinant teisę.

17. Nors bankroto administratorės praÅ¡ymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos teismui buvo pateiktas 2020 m. gegužės 10 d., t. y. jau po JANÄ® įsigaliojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad juridinio asmens likvidavimo procedÅ«ros baigiamoji stadija yra juridinio asmens pabaiga, o nagrinėjamu atveju nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta galiojant Ä®BÄ® (2019 m. spalio 21 d.), atitinkamai ir juridinio asmens pabaigai taikė Ä®BÄ® nuostatas. Apeliantė teigia, kad įmonės pabaigai teismas turėjo taikyti JANÄ® 99, 100 straipsniuose įtvirtintÄ tvarkÄ ir reikalavimus.

18. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iÅ¡ kelių etapų – bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedÅ«rų. Kiekviename iÅ¡ jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Ä®monės pripažinimas bankrutavusia ir jos likvidavimas reglamentuoti Ä®BÄ® septintame skirsnyje „Bankrutavusios įmonės likvidavimas“. Pagal Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį jÄ likviduoti, kai yra Å¡ios sÄ lygos:

1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo;

2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai;

3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo;

4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Ä®monei perėjus į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadijÄ , Ä®BÄ® 31 straipsnyje nustatytos administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę, kurias bankroto administratoriui tinkamai įvykdžius bei pateikus teismui Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ (procesinio pobÅ«džio sÄ lygos) bei įrodymus, jog buvo iÅ¡naudotos visos protingos ir bÅ«tinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobÅ«džio sÄ lyga), įmonės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas priima sprendimÄ dėl įmonės pabaigos (Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalis).

19. Teisėjų kolegija, sistemiÅ¡kai įvertinusi aukščiau nurodytas Ä®BÄ® normas, daro iÅ¡vadÄ , kad įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedÅ«ras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos iÅ¡sprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedÅ«ros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Taigi tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedÅ«ros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiÅ¡kos procedÅ«ros, o sudaro bendrÄ Ä¯monės likvidavimo etapÄ , kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priimta 2019 m. spalio 21 d. Juridinio asmens pabaigos procedÅ«ra nelaikytina savarankiÅ¡ka procedÅ«ra, todėl aplinkybė, kad bankroto administratorės praÅ¡ymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos pateiktas teismui 2020 m. gegužės 10 d., t. y. jau po JANÄ® įsigaliojimo, nelemia JANÄ® nuostatų nagrinėjamam klausimui taikymo, nes nagrinėjančio įmonės bankroto bylÄ teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra likvidacinių veiksmų, pradėtų, pripažinus įmonę bankrutavusia, užbaigimas, o ne savarankiÅ¡ka procedÅ«ra.

Kadangi įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant Ä®BÄ® nuostatoms, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Ä®BÄ® nuostatų taikymo nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui (JANÄ® 155 straipsnio 1 dalis) ir klausimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo taip pat sprendžia vadovaudamasi Ä®BÄ® nuostatomis bei Å¡io įstatymo normų pagrindu suformuota teismų praktika dėl įmonės pabaigos.

Dėl VÅ¡Ä® „BĖGANTIS MĖNULIS“ pabaigos 21. Ä®BÄ® reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sÄ lygas. Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylÄ , priima sprendimÄ dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ . Pagal Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punktÄ , likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę, administratorius pateikia teismui likusio turto grÄ Å¾inimo, nuraÅ¡ymo arba perdavimo aktus.

22. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas, gavęs iÅ¡ bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, bÅ«tinus sprendžiant klausimÄ dėl įmonės pabaigos (nurodytus Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti bÅ«tinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedÅ«ros ir iÅ¡naudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013).

Tokios aplinkybės turi bÅ«ti itin kruopščiai aiÅ¡kinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedÅ«ros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neiÅ¡naudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimÄ dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

Taigi bankroto procedÅ«ros Ä®BÄ® 32 straipsnio pagrindu gali bÅ«ti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ (procesinio pobÅ«džio sÄ lygos) bei įrodymus, jog buvo iÅ¡naudotos visos protingos ir bÅ«tinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobÅ«džio sÄ lyga). Pastarosios sÄ lygos vertinimas turi bÅ«ti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iÅ¡ tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų bÅ«ti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedÅ«rų vykdymu.

Vien tik formalus bankroto procedÅ«rų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realiÄ galimybę tokiu bÅ«du patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

23. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad egzistuoja visi Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai – kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos Ä®BÄ® numatytos ir bÅ«tinos procedÅ«ros yra baigtos, bankroto administratorė pateikė teismui Ä®BÄ® nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ .

24. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl įstaigos pabaigos nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nagrinėjamoje situacijoje Ä®BÄ®, o ne JANÄ® nuostatomis, kurios imperatyviai nustato, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismÄ su praÅ¡ymu priimti sprendimÄ dėl juridinio asmens pabaigos, o nagrinėjamu atveju galutinė bankroto ataskaita patvirtinta nebuvo. Be to, po susipažinimo su bankroto administratorės turimais dokumentais trečiojo asmens įtarimai dėl atsakovės kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo pasitvirtino, todėl sprendimas dėl įmonės pabaigos neatitinka kreditorių interesų.

25. Kaip jau minėta, bankroto bylos nagrinėjimas susideda iÅ¡ kelių etapų. Kiekviename iÅ¡ jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Ä®monės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedÅ«ras, yra sprendžiami su turto realizavimu Ä®BÄ® nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos iÅ¡sprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedÅ«ros ir kartu bankroto byla. Å iame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiÅ¡kia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedÅ«rų teisėtumo priežiÅ«rÄ užtikrinantis teismas, turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindÄ kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankrutavusi vieÅ¡oji įstaiga neturi jokio turto. Ä® bylÄ pateikto likvidacinio balanso ir akto duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi ne tik skirstytinų lėšų kreditoriams, tačiau ir piniginių lėšų nemokumo administratorės kintamajam atlygiui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad liko nepatenkinta bankrutavusios įstaigos 53 460,96 Eur kreditorinių reikalavimų suma. Pirmosios instancijos teismui pateikta Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros pažyma patvirtino faktÄ , kad bankrutavusi įmonė nebausta už aplinkos terÅ¡imÄ , nėra duomenų apie atsakovės galimai sukauptas atliekas, užterÅ¡tÄ dirvožemį, gruntÄ , kitus neįvykdytus aplinkosauginius įsipareigojimus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. kovo 18 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu bankrutavusios bendrovės kreditorių dauguma pritarė atsakovės likvidavimui patvirtindami bankroto administratorės pateiktÄ likvidacinį balansÄ ir likvidavimo aktÄ .

27. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Ä®BÄ® nustatytos bankroto procedÅ«ros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos atliktos, todėl yra pagrindas priimti sprendimÄ dėl jos pabaigos (Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepriėmus sprendimo dėl įmonės pabaigos, jos egzistavimas bÅ«tų vien tik formalus. O kaip minėta, vien tik formalus bankroto procedÅ«rų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos ir galimai pažeistų bankroto proceso tikslus.

28. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju pažymi, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įmonės pasibaigimas neužkerta kelio kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iÅ¡ dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtÄ , kadangi tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami likę nepatenkinti Å¡ios įmonės kreditorių reikalavimai, Å¡ie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylÄ nagrinėjusį teismÄ su praÅ¡ymu dėl Å¡io turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012).

Tokiu bÅ«du yra užtikrinama kreditorių teisė į teisminę gynybÄ net ir po likvidavimo procedÅ«rų įmonėje užbaigimo (reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl turto paskirstymo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).

29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ , pasakytina, jog priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos neatima teisės iÅ¡ apeliantės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme, jei ji mano, kad jos, kaip bankrutavusios bendrovės kreditorės, interesai buvo pažeisti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė neturėjo galimybės domėtis bankroto proceso eiga bei naudotis jai Ä®BÄ® nustatytomis kreditoriaus teisėmis. PrieÅ¡ingai, apeliantė pateikė bankroto administratorei praÅ¡ymÄ susipažinti su bankroto bylos duomenimis, kurį bankroto administratorė 2020 m. sausio 17 d. patenkino.

Tačiau apeliantė nepasinaudojo savo teise susipažinti su bankroto bylos duomenimis. Tokia teisė apeliantei buvo suteikta, tačiau jau po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Dar daugiau, kaip teisingai nurodė bankroto administratorė, apeliantė dalyvavo visuose atsakovės kreditorių susirinkimuose, ko ji pati neginčija, todėl pritartina bankroto administratorės argumentui, kad apeliantė abejones dėl atsakovės sudarytų sandorių, kurie galimai pažeidžia apeliantės interesus, įmonės pabaigos proceso stadijoje kelia nesavalaikiai.

30. Bankroto administratorė, iÅ¡analizavusi atsakovės sudarytus sandorius, nenustatė teisinio pagrindo ginčyti atsiskaitymų su A. Ž. actio Pauliana pagrindais. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra nagrinėjamų civilinių bylų, susijusių su bankrutavusia įmone. Kadangi prieÅ¡ingai nei teigė apeliantė, Ä®BÄ® nuostatos nenumato teismui pareigos tvirtinti galutinę ataskaitÄ prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Ä®BÄ® nustatytos bankroto procedÅ«ros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos atliktos, todėl yra pagrindas priimti sprendimÄ dėl jos pabaigos (Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalis).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės naujai į bylÄ pateikti įrodymai nepatvirtina egzistuojant realiÄ galimybę patenkinti kreditorinius bankrutavusios atsakovės kreditorių reikalavimus didesniu mastu, nei jie buvo patenkinti. Todėl nesant prima facie įrodymų egzistuojant realiÄ galimybę patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog bankroto administratorė atliko ne visus įstatyme numatytus veiksmus ir nėra pagrindo priimti sprendimÄ dėl atsakovės veiklos pabaigos, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. Trečiasis asmuo Asociacija LATGA pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės bankrutavusios VÅ¡Ä® „BĖGANTIS MĖNULIS“ 363,00 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Atmetus apeliantės Asociacijos LATGA apeliacinį skundÄ ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Atsakovė bankrutavusi VÅ¡Ä® „BĖGANTIS MĖNULIS“, atstovaujama bankroto administratorės D. U., atsiliepime į į trečiojo asmens Asociacijos LATGA apeliacinį skundÄ prašė iÅ¡ apeliantės priteisti 871,20 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

34. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties 35. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisakytina. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ , neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , arba Å¡alių teisę į teisingÄ teismo procesÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiÅ¡kino bei taikė materialinės teisės normas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės Asociacijos LATGA (juridinio asmens kodas 110061038) 871,20 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir dvideÅ¡imt euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovės bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos „BĖGANTIS MĖNULIS“ (juridinio asmens kodas 302247664) naudai.

Teisėjai Vilija Mikuckienė Antanas Rudzinskas Jūratė Varanauskaitė