N-438-1030-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Civilinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N438-1030/2012

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00412-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. M. (O. M.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimo O. M. (O. M.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. O. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas darbdaviu ir užsiimdamas prekyba kioske, leido I. S. nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. ir G. B. nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. dirbti kioske nelegalų darbą, t. y. susitarė su I. S. ir G. B. dėl darbo kioske pardavėjos pareigose, darbo užmokesčio, darbo laiko ir kitų darbo sąlygų, nesudaręs su jomis darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie I. S. ir G. B. priėmimą į darbą. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais O. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą O. M. pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį, nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nustatė, kad I. S. vykdė prekybą O. M. kioske, tačiau ši veikla buvo vykdoma ne pagal tarpusavio žodinį susitarimą su O. M., siekiant už vykdomą veiklą gauti iš jo užmokestį, o pagal jai išduotą verslo liudijimą. Teismas taip pat konstatavo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino aplinkybė apie G. B. įsipareigojimo dirbti tam tikrą darbą buvimą.

Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių visumos bei nesivadovavo įstatymu. Apeliantas teigė, kad tarp O. M. ir darbuotojų I. S. bei G. B. faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, kadangi buvo susitarta dėl darbo vietos, dirbamo darbo tvarkos, pareigų ir apmokėjimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu O. M. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam 3000 Lt) baudą. Šalčininkų rajono apylinkės teismas taip pat nutraukė administracinio teisės pažeidimo, pradėto O. M. atžvilgiu pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį (dėl J. S. nelegalaus darbo), teiseną, kadangi nėra šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas konstatavo, jog iš liudytojos J. S. parodymų matyti, kad ji apklausta teisme 2010 m. liepos 7 d. parodė, kad yra O. M. sugyventinė. Ji dirbo O. M. kioske, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 56, Šalčininkuose, pagal verslo liudijimą, ruošė ir pardavinėjo kebabus. Visa kioske esanti įranga priklauso O. M.. Vidutiniškai už prekybą per dieną gaudavo 300-350 Lt pajamų. Pinigus atiduodavo O. M., arba pasilikdavo sau, kartu naudojosi gautomis pajamomis. G. B. kreipėsi į ją dėl darbo kioske, buvo atėjusi į kioską stebėti darbo pobūdį, tačiau nieko negamino, nepardavinėjo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog kioskas, kuriame dirbo J. S. buvo tikrintas (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų 2010 m. balandžio 29 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad kioske pardavėja dirbo J. S., kuri iš pareigūno P. T. priėmė užsakymą bei pateikė 2010 m. balandžio 19 d. verslo liudijimą Nr. FK051946-1, suteikiantį jai teisę nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. balandžio 23 d. ir nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. verstis maisto ir gėrimų mažmenine prekyba kioskuose. Tokiu būdu pagal nustatytas aplinkybes patikrinimo metu O. M. pagal panaudos sutartį naudojamame kioske individualia veikla vertėsi J. S.. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje buvo nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu toje dalyje, kur pasisakyta dėl G. B., o ne dėl J. S.. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra pagrindas O. M. pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį, teiseną J. S. atžvilgiu nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas kartu nurodė, jog liudytoja G. B. apklausta teisme parodė, kad ketindama įsidarbinti buvo atėjusi į O. M. kioską pažiūrėti darbo pobūdį ir nuspręsti, ar tinka šiam darbui. Mokesčių inspekcijos tikrinimo metu ji buvo kiosko viduje, tačiau stovėjo prie bufeto ir nieko nedarė. Kioske tuo metu dirbo J. S., su ja ir buvo susitarusi dėl įdarbinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino jos parodymus kritiškai, nes jos parodymai paneigiami liudytojo P. T. parodymais, jos pačios bei O. M. paaiškinimais, parašytais iš karto po patikrinimo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas, nes O. M. panaudojo G. B. darbą, jos neįforminęs įstatymų nustatyta tvarka. Todėl O. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, o būtent jis, būdamas darbdaviu, kaip fizinis asmuo ir užsiimdamas prekyba kioske, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 56, Šalčininkuose, leido G. B. nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. dirbti kioske nelegalų darbą, tai yra 2010 m. balandžio 26 d. susitarė su G. B. dėl darbo kioske pardavėjos pareigose, darbo užmokesčio, darbo laiko ir kitų darbo sąlygų, nesudaręs su ja prieš darbo pradžią darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie G. B. priėmimą į darbą, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 dalies nuostatas. Skirdamas O. M. administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau administracine tvarka jis nebaustas, todėl yra pagrindas skirti jam ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą.

III. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad O. M. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesivadovavo byloje nustatytomis aplinkybėmis, neįsigilino į bylos esmę ir ignoravo nustatytus teisminio nagrinėjimo metu faktus, turinčius prejudicinę reikšmę, pažeidė įrodymų vertinimo principus (kurie yra tokie pat griežti kaip baudžiamajame procese), vadovavosi nepatikimais valstybės tarnautojo parodymais bei veiksmais, neatkreipė dėmesio bei neįvertino Inspekcijos pareigūno padaryto grubaus procesinio pažeidimo – traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nebuvo suteiktos vertėjo paslaugos nors jis ir informavo apie tai, kad valstybinės kalbos nemoka. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, visa tai ženkliai apribojo jo galimybę daryti tinkamas išvadas, taip pat suprasti atliekamų veiksmų esmę ir gintis nuo jam inkriminuojamos veikos protokolo surašymo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju O. M. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, t. y. panaudojęs G. B. darbą, neįforminęs to įstatymų nustatyta tvarka

ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. M. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Inspekcijos pareigūno padaryto grubaus procesinio pažeidimo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nebuvo suteiktos vertėjo paslaugos nors jis ir informavo apie tai, kad valstybinės kalbos nemoka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. M. panaudojo G. B. darbą, neįforminęs to įstatymų nustatyta tvarka, t. y. byloje nelegalaus darbo faktas yra tinkamai įrodytas. Šį faktą iš esmės patvirtino tiek pats O. M., tiek ir G. B. savo pirminiuose paaiškinimuose (b. l. 4, 8 – 10), tiek ir patikrinimą atlikęs pareigūnas P. T., papildomai apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 90 – 91). Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi O. M. administracinio teisės pažeidimo byloje (šia nutartimi byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo) taip pat buvo konstatavęs, jog byloje yra nustatyta, kad rinkos subjektas (O. M.), gamindamas produkciją rinkai, panaudojo asmens darbą jo neįforminęs įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 63 – 65).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėdamas O. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, betarpiškai apklausė asmenis (P. T.), kurių parodymai yra esminiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vykstant administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai O. M. tinkamai buvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba (ATPK 253 straipsnis), kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje dalyvavo vertėja O. I. (b. l. 90 – 91).

Papildomai patikrinusi už šį pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda (3000 Lt dydžio administracinė bauda) atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą O. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.

Dėl šių priežasčių, O. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

O. M. apeliacinį skundą atmesti, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė