3da44707-7fa7-40fa-a904-355bbef2f91c · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-923-642/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08639-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.28.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J.

M. ir S. M. (S. M.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1093-824/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovams J. M. ir S. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovų J.

M. ir S. M. priteisti 4 000 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ , 1 316,71 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Reikalavimo pagrindu ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, kad 2009 m. kovo 2 d. tarp trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kuriÄ policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, trečiasis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo vilkiku turi nuvežti transporto priemones į aikÅ¡teles, saugoti transporto priemones bei gauti atlygį už automobilių nuvežimÄ ir saugojimÄ . 2014 m. balandžio 28 d.

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu atsakovės J. M. valdyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po pažeidimo buvo transportuota į trečiajam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę. 2015 m. spalio 12 d. tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kuriÄ pradinė kreditorė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimÄ už automobilio nutempimÄ ir saugojimÄ naujajai kreditorei – ieÅ¡kovei. 2015 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos AVPK informavo ieÅ¡kovę, jog transporto priemonę pažeidimo metu vairavo atsakovė J. M.. 2017 m. sausio 17 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė J. M. sudarė taikos sutartį, kuriÄ patvirtino Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017. 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 pagal atsakovės J. M. ir ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, civilinėje byloje įtraukė suinteresuotu asmeniu S. M., atmetė J.

M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimÄ dėl 2017 m. sausio 17 d. taikos sutarties patvirtinimo. Atsakovams transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl jie yra ieÅ¡kovės bendraskoliai ir turi atsakyti solidariai. Atsakovai už automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. yra skolingi 5 818,97 Eur. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį, ieÅ¡kovė reikalavimÄ sumažino iki 4 000 Eur.

3. Atsakovai J. M. ir S. M. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pradinė kreditorė perleido neegzistuojantį reikalavimÄ . IeÅ¡kovė teismui pateikė 2 priverstinio nuvežimo ir saugojimo sutartis, tačiau kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavesta priverstinai nuvežti ir saugoti atsakovų transporto priemonę, duomenų nėra. NeaiÅ¡ku, kokio dydžio skola buvo pradinei kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 12 d. cesijos sutarties sudarymo metu.

Atsakovai teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo paslaugų, kaip tai buvo numatyta 2009 m. kovo 2 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. priverstinio nuvežimo ir saugojimo sutartyse. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo metu galiojo 2009 m. kovo 2 d. priverstinio nuvežimo bei saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2008 m. birželio 2 d. sprendimÄ , kuriuo patvirtinti nuo 2008 m. birželio 2 d. automobilių techninės pagalbos ir / ar transportavimo paslaugų įkainiai. Å iuo sprendimu patvirtintas saugojimo tarifas, tačiau nėra jokių duomenų, kad nurodyti įkainiai taikomi priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimui ir buvo 2009 m. kovo 2 d. sutarties sudedamÄ ja dalimi. Abejotina, kad Å¡is 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendimas buvo įteisintas įmonėje, nėra duomenų, kad Å¡is sprendimas buvo įregistruotas vidinėje dokumentų apskaitoje ir galiojo 2014 m. balandžio 28 d.

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), jokios automobilių saugojimo ar stovėjimo aikštelės nėra. Nėra jokių duomenų apie skolos dydį reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, o iš ieškovės skolos dydžio apskaičiavimo matyti, kad skola nustatyta ieškovės iniciatyva pagal atsakovams nežinomus kriterijus. Teigia, kad atsakovams priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. nebuvo saugoma, pradinė kreditorė neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę.

Mano, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinis sandoris. Nurodė, kad jokių praneÅ¡imų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gavę. Atsakovei J. M. apie skolÄ tapo žinoma, kai ieÅ¡kovė pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti taikos sutartį, atsakovui S. M. tapo žinoma nuo 2019 m. gruodžio mėnesio.

4. IeÅ¡kovė dubliku nesutiko su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodė, kad 2009 m. kovo 2 d. sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos AVPK susitarė, kad Å¡i sutartis, pasibaigus jos galiojimo laikui, automatiÅ¡kai pratęsiama vieneriems metams, jei viena Å¡alis prieÅ¡ tris mėnesius neįspėjo kitos apie Å¡ios sutarties pasibaigimÄ . Byloje nėra duomenų, kad minėtos sutarties Å¡alys įspėjo kitÄ Å¡alį apie Å¡ios sutarties pasibaigimÄ , todėl sutartis nėra pasibaigusi.

Be to, 2009 m. kovo 2 d. sutarties sudarymo faktas, taip pat pasirašytos naujos vėlesnės sutartys dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, byloje pateikto Klaipėdos AVPK surašytas 2014 m. balandžio 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas rodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos AVPK ketinimus vykdyti transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktus. Atsakovai neginčija minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto ar jo teisėtumo pagal 2014 m. balandžio 28 d.

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ . Atsakovė J. M. ir Kauno apylinkės teismas, 2017 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, pripažino minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo faktÄ , jo teisėtumÄ , reikalavimo teisės egzistavimo faktÄ , 2009 m. kovo 2 d. sutarties galiojimÄ ir 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimÄ . Atsakovai ginčydami skolos dydį, nepateikė jokių argumentų ir / ar įrodymų dėl analogiÅ¡kų paslaugų rinkos kainų konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu.

IeÅ¡kovės nuomone, reikalaujama iÅ¡ atsakovų suma atitinka analogiÅ¡kų paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, suformuotÄ naujausiÄ teismų praktikÄ . IeÅ¡kovė atsakovams pateikė saugojamos transporto priemonės nuotraukas.

5. Atsakovai J. M. ir S. M. tripliku nesutiko su ieškovės pozicija išdėstyta dublike. Nurodė, kad nei vienoje iš ieškovės nurodytų bylų atsakovų transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo faktas automobilių aikštelėje nebuvo nagrinėjamas ir nebuvo įrodinėjimo dalyku. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad pasikeitė ieškovės pozicija dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų. Ieškinyje ieškovė pateikė saugojimo tarifus, o dublike prašo teismo šias išlaidas nustatyti pagal analogiškų paslaugų kainas.

Nurodė, jog 2008 m. liepos 8 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiraÅ¡yta Transporto priemonių saugojimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytas transporto priemones saugoti bei registruoti žurnale, nurodant priėmimo ir atidavimo datas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje aikÅ¡telėje. Užsakovė įsipareigojo vykdytojui mokėti už transporto priemonių saugojimÄ pagal sutarties priede numatytus įkainius.

Å i sutartis galiojo iki 2016 m. balandžio 29 d. Nėra jokių duomenų, kad nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. sausio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojo atsakovų automobilį ir su Å¡ia veikla patyrė nuostolius. Taigi, atsakovų transporto priemonė turėjo bÅ«ti nuvežta saugoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikÅ¡telę, tačiau priverstinio nuvežimo aktu atsakovų transporto priemonė buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini), kurioje nėra jokios saugojimo aikÅ¡telės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas sÄ skaitas, taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę į iÅ¡laidas, kurias faktiÅ¡kai patyrė, o ne mistinių transporto priemonių saugojimo įkainius, kuriuos nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas.

Nesant duomenų apie transporto priemonės saugojimo vietÄ , laikotarpį, duomenų apie saugotojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas tiesiogines iÅ¡laidas, susijusias su Å¡ios transporto priemonės saugojimu, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio. Trečiasis asmuo prisiėmė įsipareigojimÄ informuoti atsakovus apie transporto priemonės buvimo vietÄ , atsiėmimo sÄ lygas. Å iÄ prievolę perėmė ieÅ¡kovė reikalavimo perleidimo sutartimi. Tačiau trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad iki reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo bÅ«du bÅ«tų informavusi atsakovus apie transporto priemonės saugojimÄ , saugojimo vietÄ , saugojimo iÅ¡laidas.

Atsakovai pareiškė, kad 2015 m. gruodžio 21 d., 2016 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimų negavo.

6. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutinka. Nurodė, kad automobilis aikÅ¡telėje saugomas iki Å¡iol, net ir pateikus ieÅ¡kinį teismui, Å¡io automobilio savininkai nieko nedaro siekdami iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nusprendė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. M. ir S. M. 2 000 Eur skolÄ , 558,33 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos 2 558,33 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2009 m. kovo 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kuriÄ trečiasis asmuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos AVPK 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nutarta priverstinai nuvežti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonę į minėtÄ aikÅ¡telę nuvežė ir saugojo trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisė nėra nuginčyta, todėl ji galėjo bÅ«ti reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalyku.

9. Teismas pažymėjo, kad nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog po reikalavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė CK 6.109 straipsnio reikalavimus dėl skolininko informavimo ir faktiÅ¡kai įgyvendino kreditoriaus teises. Taigi, ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovei buvo perleista trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisė, atsiradusi dėl priverstinio transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo pagal 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ .

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2009 m. kovo 2 d. priverstinio nuvežimo bei saugojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8 punkte nurodyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja iki 2011 m. kovo 2 d.; 10 punkte nurodyta, kad Å¡i sutartis, pasibaigus jos galiojimo laikui, automatiÅ¡kai pratęsiama vieneriems metams, jei viena Å¡alis prieÅ¡ tris mėnesius neįspėjo kitos apie Å¡ios sutarties pasibaigimÄ . Byloje nėra duomenų, kad minėtos sutarties kuri nors viena sutarties Å¡alis prieÅ¡ tris mėnesius bÅ«tų įspėjusi kitÄ sutarties Å¡alį apie Å¡ios sutarties pasibaigimÄ , todėl laikytina, kad 2009 m. kovo 2 d. priverstinio nuvežimo bei saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)galiojo 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto metu.

11. Pažymima, 2009 m. kovo 2 d. sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo 4.1. punkte Klaipėdos AVPK ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ iÅ¡ transporto priemonės savininko, valdytojo arba kito asmens reikalauti atlyginti saugojimo iÅ¡laidas pagal vykdytojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nustatytus įkainius, atitinkančius to laikotarpio ir tos vietovės vidutines rinkos kainas. Kaip matyti, Å¡alys susitarė, kad saugojimo iÅ¡laidos bus atlyginamos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytus įkainius.

Pačioje sutartyje nėra numatyti transporto priemonės saugojimo įkainiai, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendime įkainiai yra nurodyti. Teismas konstatavo, kad 2009 m. kovo 2 d. sutarties 4.1. punkte minimus įkainius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusistatė 2008 m. birželio 2 d. vienintelio akcininko sprendime. Nurodyti įkainiai, palyginus su įkainiais, atitinkančiais to laikotarpio ir vietovės vidutines kainas, neviršijo nustatytų rinkos kainų.

12. Teismas nurodė, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimÄ susidarė dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigÄ ignoravusio saugotojo bei jo reikalavimo teisę perėmusios ieÅ¡kovės kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės pateiktus duomenis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sutartyje numatyti paslaugų įkainiai yra proporcingi, tačiau, nors ieÅ¡kovė ir sumažino reikalaujamÄ priteisti sumÄ , tuo pripažindama nepagrįstu transporto priemonės saugojimo laikotarpį, visgi iÅ¡ byloje pateiktų foto nuotraukų, įvertinus saugomos transporto priemonės metus, jos vertę, bÅ«klę Å¡iuo metu, ieÅ¡kovės praÅ¡oma 4 000 Eur saugojimo iÅ¡laidų suma pripažintina neatitinkančia protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principų.

13. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl priteistinos sumos, bÅ«tina įvertinti ir automobilio savininkės J. M. veiksmus, kuri žinodama, jog yra transporto priemonės savininkė, nesiėmė jokių veiksmų transporto priemonei atsiimti, taip pat žinodama, jog jos transporto priemonė tebėra saugoma, nesiima jokių veiksmų dėl transporto priemonės susigrÄ Å¾inimo ir tokiu bÅ«du toliau elgiasi neapdairiai, nerÅ«pestingai ir neprotingai su jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone. Taip pat įvertinamas ir atsakovo S. M. elgesys, jog jis 2019 m. gruodžio 19 d. sužinojęs, kad transporto priemonė priverstinai nutempta į aikÅ¡telę ir yra saugoma, neatliko jokių veiksmų, siekdamas atsiimti transporto priemonę ar padengti įsiskolinimÄ .

14. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose, priėjo prie iÅ¡vados, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ 4 000 Eur sumÄ sumažinti iki 2 000 Eur. Teismo vertinimu 2 000 Eur bendra transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų suma pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principus, trečiojo asmens (saugotojo), taip pat ieÅ¡kovės ir atsakovų veiksmus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliaciniu skundu atsakovai J. M. ir S. M. (toliau – ir apeliantai) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 15.1. Apeliantai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo pareigos neįvykdė ir iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nekvalifikavo tarp Å¡alių bei tarp atsakovų ir trečiojo asmens egzistavusių teisinių santykių.

Å is civilinio proceso pažeidimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. 15.2. Apeliantų įsitikinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių automobilio pasaugos atlygintinų paslaugų nesuteikė. Atsakovai pateikė informacijÄ , kad 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo faktiÅ¡kai atlikti transporto priemonių saugojimo paslaugų, nes savo valdyme jokios automobilio saugojimo aikÅ¡telės neturėjo.

Atsakovų teigimu jų automobilį, kuris buvo priverstinai nuvežtas iÅ¡ eismo įvykio vietos, pasaugos paslaugas galimai įvykdė kitas asmuo (įmonė), kuris nėra proceso dalyvis. 15.3. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai kvalifikuoti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantų teigimu, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 8 d. susiklostė transporto priemonių pasaugos teisiniai santykiai, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytas ir jai perduotas transporto priemones saugoti aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė įsipareigojimÄ už atliktÄ transporto priemonių pasaugÄ sumokėti atlyginimÄ , pagal Å¡alių 2008 m. liepos 8 d. sutartimi nustatytÄ Ä¯kainį.

Apeliantų nuomone, J. M. ir S. M. prievolė sumokėti už transporto priemonės saugojimÄ atsirado turto saugotojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. 15.4. Apeliantai pažymi, kad ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, jog 5 818,97 Eur iÅ¡laidas, susijusias su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasauga UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini), patyrė pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra pateikti apmokėtų sÄ skaitų faktÅ«ras, susijusias su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasauga.

Taip pat ieÅ¡kovė arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti duomenis, kad atsakovų transporto priemonė buvo perduota ir faktiÅ¡kai buvo saugojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra pateikti apskaitos duomenis, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kada automobilis buvo priimtas pasaugai. Tokiu duomenų byloje nėra. 15.5. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė bylos įrodinėjimo dalykÄ â€“ automobilio saugojimo vietÄ , laikotarpį ir saugotojo iÅ¡laidas, susijusias su Å¡ios transporto priemonės saugojimu. 15.6.

Pažymima, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. balandžio 15 d. teisiniai santykiai (automobilių pasaugos teisiniai santykiai) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypÄ , kuriame buvo įrengta automobilių stovėjimo ir saugojimo aikÅ¡telė. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. birželio 28 d. sudarė naujÄ VieÅ¡ojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, ar tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiraÅ¡yta transporto priemonių saugojimo sutartis arba bet kokia kita sutartis, kuria remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo saugoti atsakovų automobilį. 15.7. Apeliantai nurodo, kad iÅ¡ bylos aplinkybių visumos, darytina iÅ¡vada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido negaliojančiÄ reikalavimo teisę, nes jokių teisių iÅ¡ automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo bei saugojimo neįgijo, tai yra jokių iÅ¡laidų nepatyrė.

Vien faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009 m. kovo 2 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. sutartis prisiėmė įsipareigojimÄ priverstinai nuvežtas transporto priemones saugoti, nereiÅ¡kia, kad vykdydamas savo įsipareigojimÄ patyrė iÅ¡laidas. 15.8. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturi, o turtas, registruotas adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su jame esančia dirbtuve bei garažu), priklauso P. S.. Apeliantų teigimu, nuvežtÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) automobilį, galėjo saugoti P. S., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. 15.9.

Apeliantai nurodo ir tai, kad jokių praneÅ¡imų apie reikalavimo perleidimÄ negauta, J. M. apie reikalavimo perleidimo sutartį sužinojo 2017 m. sausio mėnesį, kai pasirašė taikos sutartį. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų praneÅ¡imų matyti, kad pirmas praneÅ¡imas buvo siųstas 2015 gruodžio mėnesį, kuriame abstrakčiai pateikta informacija apie reikalavimo perleidimÄ bei skolos sumokėjimÄ . 15.10. Apeliantų nuomone, nesant duomenų apie pradinio kreditoriaus iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė pati pasirinko saugojimo iÅ¡laidų paskaičiavimo metodikÄ , kuri jai yra naudinga.

Å i aplinkybė liudijo, kad ieÅ¡kovė siekia ne atgauti skolÄ , kuri susidarė dėl automobilio saugojimo, o nepagrįstai praturtėti atsakovų sÄ skaita.

16. IeÅ¡kovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 16.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , bylose dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo, teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų dydžio, aplinkybės kokių iÅ¡laidų patyrė saugotojas, neturi jokios juridinės reikÅ¡mės ir Å¡ių aplinkybių neturėjo nustatinėti pirmosios instancijos teismas.

IeÅ¡kovė taip pat neturėjo įrodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” patyrė iÅ¡laidų. 16.2. IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų dydžio klausimÄ , atsižvelgė į visas svarbias Å¡iam klausimui spręsti aplinkybes, bei tinkamai motyvavo savo sprendimÄ . 16.3. IeÅ¡kovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir skundžiamame sprendime nurodė, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimÄ susidarė dėl kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigÄ ignoravusio saugotojo ir jo teisę perėmusios ieÅ¡kovės kaltės, o tai pripažintina pagrindu priteistinÄ sumÄ mažinti.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ieÅ¡kovės pateiktus duomenis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainų, transporto priemonės saugojimo laikotarpį, saugomos transporto priemonės metus, jos vertę, bÅ«klę Å¡iuo metu. 16.4. IeÅ¡kovės vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai kvalifikavo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų po 2014 m. balandžio 28 d. susiklosčiusius teisinius santykius dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, skundžiamame sprendime aiÅ¡kiai nurodė įstatymo numatytÄ pareigÄ atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje. 16.5.

Apeliantai kelia nepagrįstas abejones ir spėliojimus, kad automobilį, kuris buvo priverstinai nuvežtas iÅ¡ eismo įvykio vietos, pasaugos paslaugas galimai įvykdė kitas asmuo (įmonė), kuris nėra proceso dalyvis. Nagrinėjant šį ginÄÄ teisme, atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų spėliojimus, nereiÅ¡kė praÅ¡ymo į bylÄ Ä¯traukti trečiuosius asmenis ar apklausti juos liudytojais. Å aliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. 16.6.

Pažymima ir tai, kad apeliantų nepagrįstos abejonės ir spėliojimai prieÅ¡tarauja civilinėje byloje Nr. A2-8188-1070/2020 ir civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytoms aplinkybėms, kurios turi prejudicinę galiÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Faktinės bylos aplinkybės 20. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2009 m. kovo 2 d. tarp Klaipėdos AVPK ir trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo (toliau – Sutartis), kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas (sutarties 1 punktas, 2 punktas).

Klaipėdos apskrities VPK 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nutarta priverstinai nuvežti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovė J. M.. VÄ® „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas nurodyta atsakovė J.

M..

21. Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio 12 d. tarp ieÅ¡kovės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido ieÅ¡kovei visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iÅ¡ skolininko prievolių. Prie 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytas priedas Nr. 1, kuriuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones, tarp kurių yra ir atsakovės J.

M. vairuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 21 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė informavo automobilio savininkę (atsakovę) J. M. apie reikalavimo perleidimÄ , pareikalavo iki praneÅ¡ime nurodytos datos atvykti atsiimti transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimÄ . 2016 m. rugsėjo 9 d. pakartotiniu praneÅ¡imu ieÅ¡kovė informavo atsakovę J. M. apie reikalavimo perleidimÄ , pareikalavo iki praneÅ¡ime nurodyto termino atsiimti transporto priemonę bei padengti įsiskolinimÄ . 2016 m. lapkričio 29 d., 2020 m. lapkričio 19 d. praneÅ¡imais atsakovei J.

M. ieÅ¡kovė pakartotinai pareikalavo atsiimti automobilį bei padengti įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovės pateikto apskaičiavimo duomenimis, iÅ¡laidos už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimÄ ir saugojimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. sudaro 5 818,97 Eur. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į saugojimo laikotarpį, reikalavimÄ sumažino iki 4 000 Eur.

22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 patvirtino atsakovės J. M. ir ieÅ¡kovės 2017 m. sausio 17 d. sudarytÄ taikos sutartį. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8188-1070/2020 atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 ir atmetė J. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimÄ dėl 2017 m. sausio 17 d. taikos sutarties patvirtinimo.

Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos nuvežimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę metu priklausė atsakovams J. M. ir S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi transporto priemonė buvo įsigyta ir registruota 2013 m. gegužės 21 d. atsakovės J. M. vardu jai ir atsakovui S. M. būnant santuokoje nuo 2013 m. kovo 13 d. (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai yra J.

M. ir S. M., laikė, kad trečiasis asmuo (kreditorė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę reikalauti saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ abiejų sutuoktinių. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovei (suinteresuotam asmeniui) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmus reikalavimÄ Ä¯ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado teisė reikalauti saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ abiejų sutuoktinių. Dėl ginčo esmės 23.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantai nurodo, jog nagrinėjamuoju atveju buvo svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų po 2014 m. balandžio 28 d. susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas savo pareigos neįvykdė, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nekvalifikavo tarp Å¡alių ir tarp atsakovų ir trečiojo asmens egzistavusių teisinių santykių. Apeliantų vertinimu, Å¡is civilinio proceso pažeidimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

24. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugÄ (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju, kaip teisingai nagrinėdamas bylÄ vertino ir pirmosios instancijos teismas, tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iÅ¡ kurios kyla ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimÄ .

25. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimas, kad vieÅ¡osios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu susijusių iÅ¡laidų, prieÅ¡tarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui, o vėlesnis Å¡ios pareigos įtvirtinimas bylos nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 33 straipsnio 6 dalyje tik patvirtina nurodyto iÅ¡aiÅ¡kinimo pagrįstumÄ .

26. AiÅ¡kindamas priverstinai nuvežtų ir saugotų transporto priemonių savininko pareigÄ atlyginti saugojimo iÅ¡laidas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokia pareiga kyla SEAKÄ® 33 straipsnio 6 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219/2016, 17 punktas).

27. SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Tai, kad turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Å«kinę komercinę veiklÄ Å«kio subjektas taip pat turi teisę imti už tai atlyginimÄ , o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga šį atlyginimÄ sumokėti, yra imperatyviai reglamentuota įstatyme, t. y. jau minėto SEAKÄ® 33 straipsnio 6 dalyje. SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

28. Atsakovai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių automobilio pasaugos atlygintinų paslaugų, numatytų 2009 m. kovo 2 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. sutartyse, nesuteikė. Atsakovų teigimu, nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo faktiškai atlikti transporto priemonių saugojimo paslaugų, nes savo valdyme jokios automobilio saugojimo aikštelės neturėjo. Atsakovų teigimu jų automobilį, kuris buvo priverstinai nuvežtas iš eismo įvykio vietos, pasaugos paslaugas galimai įvykdė kitas asmuo (įmonė), kuris nėra proceso dalyvis.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų abejonės dėl galimai pasaugos paslaugas vykdžiusio kito asmens yra grįsti deklaratyviais teiginiais, nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nereiÅ¡kė praÅ¡ymo į bylÄ Ä¯traukti trečiuosius asmenis ar apklausti juos liudytojais. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys tik patvirtina, jog 2009 m. kovo 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, pagal kuriÄ trečiasis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas.

Å i sutartis nėra nuginčyta ir, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡i sutartis galiojo 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos AVPK 2014 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nutarta priverstinai nuvežti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pateiktais duomenimis nėra pagrindo abejoti, jog pagal 2009 m. kovo 2 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytÄ pasaugos sutartį, priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

30. Apeliantai apeliaciniame skunde pažymi, kad (duomenys neskelbtini), nėra jokios aikÅ¡telės, skirtos priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimui. Akcentuoja ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 8 d. pasirašė „Transporto priemonių saugojimo sutartį“, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užsakovo pristatytas transporto priemones saugoti ir registruoti žurnale, nurodant priėmimo ir atidavimo datas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekiant nustatyti bylos įrodinėjimo dalykÄ , privalėjo tinkamai kvalifikuoti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusius teisinius santykius.

31. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skolos ieÅ¡kovei priteisimo, neturėjo pareigos vertinti sutarčių, sudarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nebuvo įraukta trečiuoju asmeniu. Tokio praÅ¡ymo atsakovai nereiÅ¡kė. Tuo labiau, nepagrįstas atsakovų argumentas, jog J.

M. ir S. M. prievolė sumokėti už transporto priemonės saugojimÄ atsirado turto saugotojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip minėta, sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų buvo sudaryta 2009 m. kovo 2 d. tarp Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ji nėra nuginčyta. Taip pat nepaneigtas faktas, jog transporto priemonę į aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini), nuvežė ir saugojo trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Todėl ir pareigÄ atsiskaityti pagal sutartį atsakovai turėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.233 straipsnis), o po reikalavimo teisės perleidimo – su ieÅ¡kove UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o ne kaip teigia atsakovai – su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

32. Pažymėtina, kad atsakovai, nesutikdami mokėti skolÄ už automobilio nutempimÄ ir saugojimÄ , teigia, jog (duomenys neskelbtini), saugojimo aikÅ¡telės nėra. Tačiau, kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis buvo nutemptas į aikÅ¡telę, adresu (duomenys neskelbtini). VPK leidime pasiimti automobilį taip pat nurodoma, kad automobilį galima pasiimti iÅ¡ aikÅ¡telės, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad automobilis buvo netinkamai saugojamas, taip pat nėra duomenų, kad atsakovai negali atsiimti automobilio iÅ¡ minėtos aikÅ¡telės. Be to, atsakovų keliamos abejonės dėl automobilio saugojimo vietos nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

33. Atsakovai, teikdami apeliacinį skundÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog po reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė CK 6.109 straipsnio reikalavimus dėl skolininko informavimo ir faktiÅ¡kai įgyvendino kreditorės teises. Apeliantų teigimu, jokių praneÅ¡imų apie reikalavimo perleidimÄ nebuvo gauta. Tokius atsakovų argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

34. Visų pirma, pažymėtina, jog CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai Å¡is reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį.

35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-7-168/2010).

36. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pasiraÅ¡ius 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarties 1 priedÄ , ieÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 21 d. praneÅ¡imu informavo automobilio savininkę (atsakovę) J. M. apie reikalavimo perleidimÄ , pareikalavo iki praneÅ¡ime nurodytos datos atvykti atsiimti transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimÄ . AnalogiÅ¡ki reikalavimai atsakovei J. M. buvo pareikÅ¡ti ir 2016 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2020 m. lapkričio 19 d. pakartotiniais praneÅ¡imais.

Be to, pasiraÅ¡ydama 2017 m. sausio 17 d. sudarytÄ taikos sutartį, kuriÄ 2017 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtino Kauno apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2SP-6468-896/2017), ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimÄ ieÅ¡kovei, sutikdama, kad J. M. mokėtina suma už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ yra 1 800 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, atsakovei J. M. tiek apie skolos susidarymÄ , tiek apie reikalavimo teisės perleidimÄ buvo žinoma dar iki 2017 m. sausio 17 d. taikos sutarties sudarymo.

Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8188-1070/2020 atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 ir konstatavo, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai yra J. M. ir S. M., laikė, kad trečiasis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo teise reikalauti saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ abiejų sutuoktinių, o ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmus reikalavimÄ Ä¯ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei atsirado teisė reikalauti saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ abiejų sutuoktinių.

37. Teisėjų kolegija, sutikdama su ieÅ¡kovės argumentais atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pažymi, kad teismų sprendimai minėtose civilinėse bylose Nr. A2-8188-1070/2020 ir civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017 yra įsiteisėję. Atsakovai minėtų teismo sprendimų neskundė ir sutiko su teismų nustatytomis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę galiÄ .

38. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog abu atsakovai atsakingi už transporto priemonės saugojimo išlaidas, pagrįstai buvo vertinamas saugojimo išlaidų proporcingumas ir šių išlaidų dydžio pagrįstumas.

39. Apeliantai, nesutikdami su priteistu skolos dydžiu, teigia, kad ieÅ¡kovės atliktas skolos dydžio apskaičiavimas, nesant duomenų apie pradinės kreditorės iÅ¡laidas, rodo, kad ieÅ¡kovė pati pasirinko saugojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo metodikÄ , kuri jai yra naudinga.

40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iÅ¡ jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumÄ .

41. Atkreiptinas dėmesys, kad nors bylos duomenys patvirtina, jog transporto priemonės priverstinio nuvežimo įkainis – 57,92 Eur (200 Lt) (be PVM) ir paros už lengvojo automobilio saugojimÄ Ä¯kainis – 5,79 Eur (20 Lt) (be PVM) yra nustatytas vienaÅ¡aliÅ¡kai, todėl negalėtų turėti įtakos trečiojo asmens, t. y. atsakovų, pareigai mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jie nebuvo susitarę, tačiau pareiga įrodyti, kad Å¡ios ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra nepagrįstos, tenka bÅ«tent atsakovams (CPK 178 straipsnis).

42. Kasacinio teismo pasisakyta, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan.

Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiÅ¡kų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panaÅ¡ioje) vietovėje tuo pačiu (ar panaÅ¡iu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiÅ¡kų paslaugų įkainius, turėtų bÅ«ti įvertinti panaÅ¡ių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panaÅ¡ioje) vietovėje tuo pačiu (ar panaÅ¡iu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti bÅ«tinas papildomas iÅ¡laidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimÄ .

Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu vieÅ¡ojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams vieÅ¡osios sutarties pagrindu, priteistinas atlyginimas negali bÅ«ti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomÄ už automobilio saugojimÄ atitinkamÄ laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir netinkamai iÅ¡sprendė atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų dydžio klausimÄ yra nepagrįsti, atsakovai neįrodė, jog ieÅ¡kovės nurodytas įkainis neatitinka rinkoje vyraujančių kainų. IeÅ¡kovė pateikė duomenis dėl analogiÅ¡kų priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainų, atitinkančių to laikotarpio vidutines kainas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, kad praÅ¡omos atlyginti automobilio saugojimo iÅ¡laidos atitiko to laikotarpio ir tos vietovės vidutines rinkos kainas. Pažymima, kad atsakovai nepateikė duomenų apie kitokiÄ priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų rinkos kainÄ nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu ir ginčui aktualioje teritorijoje.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos skolos dydžio pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovai, žinodami, jog transporto priemonė yra priverstinai nuvežta ir saugoma ieÅ¡kovės aikÅ¡telėje, nesiėmė jokių veiksmų transporto priemonei atsiimti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovai, net ir turėdami leidimÄ atsiimti transporto priemonę, automobilio neatsiėmė ir nesumokėjo net dalies lėšų už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovai, bÅ«dami transporto priemonės savininkais, privalėjo domėtis savo transporto priemonės likimu, imtis visų reikiamų priemonių, kad atgauti jÄ , tačiau elgėsi pasyviai ir neapdairiai, kas taip pat turėjo įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei ir atitinkamų iÅ¡laidų susidarymui už transporto priemonės nuvežimÄ bei saugojimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimÄ susidarė ne tik dėl atsakovų, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigÄ ignoravusio saugotojo ir jo reikalavimo teisę perėmusios ieÅ¡kovės kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.

45. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainas, sutartyje numatytus susitarimus dėl paslaugų įkainių, transporto priemonės saugojimo laikotarpį, saugomos transporto priemonės metus, jos vertę, bÅ«klę, taip pat ieÅ¡kovės ir atsakovų veiksmus, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principus, teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose, pagrįstai sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ir iÅ¡ atsakovų J.

M. ir S. M. solidariai priteisė 2 000 Eur už transporto priemonės transportavimÄ ir saugojimÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad su panaÅ¡ia skolos suma (1 800 Eur) atsakovė J. M. sutiko, 2017 m. sausio 17 d. sudarydama taikos sutartį, kuri, kaip minėta buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6468-896/2017. Dėl procesinės bylos baigties 46. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 48. Atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas atmestas, todėl jiems nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

49. IeÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 900 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , jos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobÅ«dį, pateikto atsiliepimo argumentavimÄ ir apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės J. M. ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš S. M. (S. M.) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Giedrė Seselskytė Larisa Šimanskienė Danutė Žvinklytė