3da37c8f-05ee-4d8d-ae8e-6eb4864668be · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4399-422/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00676-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. K. su skundu (b. l. 1, 2) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 4 000 eurų už tai, kad jis buvo priverstas naudotis duÅ¡ais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų, ir 14 000 eurų už tai, kad nepagrįstai buvo laikomas kamerų tipo patalpose, t. y. iÅ¡ viso 18 000 eurų neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK Antrajame sektoriuje, kur maudantis duÅ¡e buvo pažeidžiama jo teisė į privatumÄ . Bendrame duÅ¡e tarp kabinų nebuvo pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. Teigia, kad duÅ¡uose buvo pelėsio. DuÅ¡uose nebuvo lentynėlių, persirengimo kabinų. Pažymėjo, kad 18 bÅ«rio nuteistieji nevedami į bendrÄ duÅ¡Ä , nes turi savo duÅ¡Ä , kuriame gausu pelėsio.

Nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose. IÅ¡ jo buvo atimamas čiužinys, todėl dienÄ turėjo stovėti arba vaikščioti. Tvirtino, kad į kamerų tipo patalpas gali bÅ«ti perkeliami nuteistieji iki 30 parų, o jis buvo laikomas 100 parų. Tvirtina, kad nurodytos aplinkybės jį žemino, jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 11–17) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Prašė taikyti senaties terminÄ laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. kovo 14 d. Nurodė, kad įstaiga užtikrina dušų įrengimÄ pagal teisės aktų reikalavimus. Tvirtino, kad Antrojo sektoriaus bendrosiose nuteistųjų duÅ¡inėse yra įrengtos pertvaros, atskiri persirengimo kambariai, iÅ¡skyrus Antrojo sektoriaus 18 bÅ«rio duÅ¡inę, kurioje pertvaros neįrengtos. Antrojo sektoriaus 18 bÅ«rio duÅ¡inėje taip pat yra įrengta persirengimo patalpa, kuri yra atskirta nuo duÅ¡o patalpos.

Pažymėjo, kad bÅ«rių sanitariniuose mazguose yra įrengti papildomi duÅ¡o sieteliai, su pertvaromis ir varstomomis užuolaidomis, užtikrinančiomis privatumÄ , kuriais nuteistieji gali naudotis pagal poreikį. Teisės aktai nenumato reikalavimų dėl pertvarų įrengimo persirengimo kambariuose, todėl persirengimo kambariuose pertvaros nėra įrengtos. Atsiliepime tvirtino, kad iÅ¡duodamos priemonės duÅ¡o patalpoms valyti ir tvarkyti Turto valdymo skyriuje valytoju dirbančiam nuteistajam. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neva sÄ moningai tęsiamo kalinimo kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP) 100 parų yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.

į KTP buvo perkeltas už atskirus režimo reikalavimų pažeidimus. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens bylos dokumentų taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas minėtu laikotarpiu pats kategoriÅ¡kai atsisakė gyventi paskirtuose bÅ«riuose, neįvardydamas atsisakymÄ pagrindžiančių priežasčių. Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tokiu bÅ«du piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo esÄ pažeistas teises. Pažymėjo, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Ä®staigos Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, kančių, orumo pažeidimo, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos ar privatumo neužtikrinimas naudojantis duÅ¡u, nesikreipė. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).

CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiÅ¡kinimo, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

Taigi, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas aiÅ¡kinimas, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ . Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis užtikrina ne tik teisinį stabilumÄ , bet ir teisinį baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimiems (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93, 22095/93). Minėta, jog nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas siekia, kad bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.

Teismas sprendžia, jog A. K. nuo pat patekimo į PravieniÅ¡kių PN-AK bausmės atlikimo sÄ lygas vertino kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų ir sukeliančias įvairaus pobÅ«džio neigiamus iÅ¡gyvenimus. Taigi, pareiÅ¡kėjas suvokė apie savo teisių pažeidimÄ , tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jis į teismÄ kreipėsi tik 2021 m. kovo 14 d. (b. l. 5). Atsižvelgus į pirmiau paminėtas teisės aktų nuostatas ir teismų praktikÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų pobÅ«dį, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento turi bÅ«ti skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ , jokių prieÅ¡taravimų, paaiÅ¡kinimų ar įrodymų, jog jo nurodytų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nepateikė. Jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismÄ , nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir esant atsakovės atstovo praÅ¡ymui, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Kadangi ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, todėl reikalavimui dėl 2018 m. liepos 3 d. – 2019 m. kovo 13 d. laikotarpio taikoma ieÅ¡kinio senatis ir skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ už šį laikotarpį atmetamas. Taigi, byloje aktualus ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duÅ¡e. Taip pat tvirtino, kad duÅ¡uose neįrengtos lentynėlės ir persirengimo kabinos. PareiÅ¡kėjas pateikė į bylÄ PravieniÅ¡kių PN-AK 2020 m. spalio 21 d. raÅ¡tÄ Nr. 7-4889, kuriame matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Antrajame sektoriuje (b. l. 3). Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2022 m. balandžio 14 d. pažymoje Nr. 77-554 „Apie nuteistojo A.

K. laikymo sÄ lygas“ (toliau – ir Pažyma) (b. l.

31) nurodoma, kad Antrojo sektoriaus duÅ¡inėje yra įrengtos pertvaros. Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 39–42). Tačiau PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir Pažymoje neneigia, jog Antrojo sektoriaus 18 bÅ«rio duÅ¡inėje pertvaros neįrengtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis duÅ¡u yra pažymėjęs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022).

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti PravieniÅ¡kių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.).

Iš Pravieniškių PN-AK rašto Nr. 7-4889 (b. l.

3) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Antrojo sektoriaus 18 bÅ«ryje bausmę atliko nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ginčo laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. rugsėjo 8 d. Kaip jau minėta, atsakovės atstovas neneigia aplinkybės, kad Antrojo sektoriaus 18 bÅ«rio duÅ¡inėje pertvaros neįrengtos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudodamasis duÅ¡u, todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjui teisė į privatumÄ buvo neužtikrinta 8 paras. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir AprÅ«pinimo normos) 13 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpose privalo bÅ«ti įrengta:

1) dušo čiaupai (galvutės);

2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė;

3) kilimėlis arba grotelės;

4) veidrodis;

5) sieninė pakaba drabužiams;

6) lentynėlė higienos priemonėms;

7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Iš Pravieniškių PN-AK Pažymos (b. l. 31, 32) matyti, kad dušo patalpos yra aprūpintos numatytais baldais ir inventoriumi. Fotonuotraukose matyti, kad dušų kabinose nėra lentynėlių, tačiau yra įrengti suolai, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas higienos priemones galėjo pasidėti ant suolų. Pareiškėjas reiškia pretenzijas, kad neįrengtos persirengimo kabinos. Pažymėtina, kad nei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Aprūpinimo normose nenumatyta, kad dušų patalpoje būtų įrengiamos persirengimo kabinos.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad duÅ¡uose buvo pelėsio. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 28.2 punktÄ , duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ . Byloje pateikta Pažyma patvirtina, kad duÅ¡o patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ .

Išduodamos priemonės dušo patalpoms valyti ir tvarkyti Turto valdymo skyriuje valytoju dirbančiam nuteistajam (b. l. 31). Teismas neturi pagrindo netikėti Turto valdymo skyriaus vedėjo pasirašytoje Pažymoje nurodytomis aplinkybėmis. Be to, byloje esančiose fotonuotraukose vizualiai nematyti, kad dušų patalpose būtų pelėsio (b. l. 40–43). Atsižvelgiant į tai, kad dušo patalpose nuolat palaikoma švara ir kad nuotraukose pelėsio pėdsakų nematyti, pareiškėjo skundo argumentai dėl dušuose esančio pelėsio atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 rugsėjo 1 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir dienos metu iš jo buvo atimamas čiužinys. Taip pat teigė, kad KTP buvo laikomas ilgiau nei reglamentuota teisės aktais – 100 parų. Byloje esanti atsakovės atstovo 2022 m. kovo 30 d. pažyma Nr. 42-6508 patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo laikomas KTP (b. l. 29). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl, jo nuomone, nepagrįstai atimamos patalynės vertintini kaip nepagrįsti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 19–28) bei nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo (b. l. 32–38) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo daug kartų baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, atsisakymus eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį ir jam buvo paskirtos nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas (Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus laikotarpį, kurį jis buvo laikomas KTP, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas pagrįstai, paskyrus jam nuobaudas. Duomenų, jog nuobaudos jam būtų paskirtos nepagrįstai, byloje nėra, todėl šiuo aspektu teismas neturi pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas prašė priteisti 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , paniekinimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Teismui nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis duÅ¡u, o Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Byloje pateikta PravieniÅ¡kių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. kovo 31 d. pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, kančių, orumo pažeidimo, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos ar privatumo neužtikrinimas naudojantis duÅ¡u, nesikreipė (b. l. 30). Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai stengęsis sukelti nepatogumų pareiÅ¡kėjui ar pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos iÅ¡skirtinės jo garbę ir orumÄ Å¾eminančios sÄ lygos.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę, atsižvelgus į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sÄ lygas, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda gali bÅ«ti įvertinta skunde nurodyta 18 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 15 Eur. Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 15 Eur neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė