3da2c718-7182-4463-beaa-40fc4cd3791c · Vilniaus apygardos teismas

                                                  Civilinė byla Nr. e2S-129-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38108-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.; 3.3.2.3. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2018 m. sausio 26 d.Vilnius         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,         teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V.

L. (V. L.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. L. ieÅ¡kinį atsakovui V. L. (V. L.) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei iÅ¡laikymo padidinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:                                            I.

Ginčo esmė                Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 17 d. gautas ieÅ¡kovės B. L. ieÅ¡kinys atsakovui V. L. (V. L.) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei iÅ¡laikymo padidinimo. Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti laikinÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ .

PraÅ¡yme nurodoma, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais tapo komplikuotas, atsakovas nesugeba tinkamai pasirÅ«pinti dviejų metų neturinčiu sÅ«numi, dukra A. L. dėl patirto streso lanko psichologo konsultacijas. Psichologė nurodė, kad dėl vaikų patirto streso bendraujant su tėvu, bÅ«tina peržiÅ«rėti nustatytÄ bendravimo grafikÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais tokia tvarka: porinėmis metų savaitėmis – trečiadieniais – nuo 16.00 val. iki 18.00 val., neporinėmis metų savaitėmis – Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais – nuo 13.00 val., paimdamas vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos arba vaikus prižiÅ«rinčių senelių, iki 16.00 val.; praÅ¡o iki sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0008/17/01326.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-45039-930/2017 ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkino iÅ¡ dalies, nustatė laikinÄ tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ , praÅ¡ymÄ sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0008/2017/01326 atmetė. Nutartyje teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtinta Å¡alių sutarta bendravimo su vaikais tvarka.

PraÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovė praÅ¡o riboti teismo patvirtintÄ maksimaliÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ . PraÅ¡ymas grindžiamas į bylÄ pateikta 2017 m. rugsėjo 15 d. psichologės rekomendacija peržiÅ«rėti vaikų bendravimo su tėvu grafikÄ bei tuo, kad atsakovas neturi įgÅ«džių bendrauti, auklėti bei prižiÅ«rėti sÅ«naus ir nuo 2017 m. birželio mėnesio nepalaiko santykių su dukra. Teismas, nustatydamas laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , atsižvelgė į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, o taip pat į teisę bendrauti ir matytis su vaiku.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvienÄ kartÄ turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri atitiktų konkrečiÄ situacijÄ .

Teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje nėra surinkta pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas negeba tinkamai pasirūpinti mažamečiu šalių sūnumi. Vien ieškovės raštai ir prierašas prie fotonuotraukos negali būti laikomi pakankamais riboti vaiko teisę bendrauti su tėvu. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su vaiko amžiumi, kalba, higiena ir kt., egzistavo ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje abi šalys susitarė dėl numatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Dukters nenoras bendrauti su tėvu taip pat nėra pakankamas pagrindas laikinai keisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , nes tam turi bÅ«ti duomenų, jog nustatytas bendravimas daro vaikui žalÄ . Tokiais duomenimis gali bÅ«ti pateiktas psichologės raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad Å¡alių dukra patyrė stiprų psichologinį sukrėtimÄ dėl tėvų konflikto, vaiko santykiai su tėvu yra sutrikę, mergaitė galimai nesijaučia su juo saugi, dėl nurodytų priežasčių vengia susitikti su tėvu.

Tačiau psichologės raÅ¡te nėra rekomenduota riboti tėvo bendravimÄ su vaikais. Psichologė rekomenduoja peržiÅ«rėti vaikų bendravimo su tėvu grafikÄ ir siÅ«lo bendravimÄ organizuoti vaikams pažįstamoje ar neutralioje aplinkoje, pradžioje dalyvaujant abiem tėvams, pavyzdžiui motinai esant netoliese, palaipsniui įvedant tėvo namų aplinkÄ , nakvynę tėvo namuose. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma nustatyti laikina bendravimo tvarka nepagrįstai riboja atsakovo bendravimÄ su vaikais nenumatant 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nustatyto bendravimo dvi darbo dienas kas antrÄ savaitę bei Å¡venčių dienomis. 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo keičiama tik tiek, kiek reikalinga, kad bendravimas vyktų neutralioje aplinkoje, stebint ar netoliese esant ieÅ¡kovei, dėl ko tampa negalimu atsakovo bendravimas su vaikais pasiimant vaikus metų porinių savaičių penktadieniais 17.00 val. ir grÄ Å¾inant tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val bei vasarÄ du laikotarpius po 15 kalendorinių dienų.

Likusioje dalyje bendravimo tvarka koreguotina trumpinant bendravimo laikÄ , vadovaujantis vaikų interesais, atsižvelgiant į tai, kad bendravimas vyks vieÅ¡oje vietoje, į bÅ«tinybę jiems pailsėti. Nustatoma, jog atsakovas su vaikais bendraus stebint ar netoliese esant ieÅ¡kovei, ji įpareigojama nustatytu laiku pristatyti vaikus į ieÅ¡kovo nurodytÄ neutraliÄ vietÄ - vaikų žaidimų kambarį ar kitÄ bendravimui su vaikais tinkamÄ vieÅ¡Ä vietÄ (pvz. parkÄ , žaidimų aikÅ¡telę). IeÅ¡kovės praÅ¡ymas sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0008/2017/01326, siekiant, kad nebÅ«tų priverstinai vykdoma 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtinta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atmestas, atmestas, iÅ¡aiÅ¡kinant, jog Å¡ia teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo pakeičiama 2016 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nustatoma laikina bendravimo tvarka, kuriÄ nustačius, stabdyti anksčiau priimto teismo sprendimo vykdymÄ nebėra poreikio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo skundžiamos nutartimi. Nutartis buvo priimta neįvertinus atsakovo argumentų, nesusipažinus su jo pateiktais dokumentais. Nors teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, o procesiniai dokumentai atsakovui neįteikti neatsiėmus paÅ¡te, tačiau bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės atstovo klaidingai nurodyto atsakovo gyvenamosios vietos adreso, kuris sutampa su ieÅ¡kovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu, procesinių dokumentų atsakovas negavo.

Teismas tinkamai neįvertino procesinio dokumentų įteikimo, kadangi, sutuoktiniai po santuokos nutraukimo negyvena tame pačiame bute, be to, jie turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Be to, atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , elektroninio paÅ¡to adresÄ Å¾inojo ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo kasacinio ir apeliacinių teismų praktika, neįvertino, ar nėra aiÅ¡kių prieÅ¡taringumų ieÅ¡kinyje, pažeidė protingumo ir teisingumo principus, nustatydamas laikinÄ bendravimo tvarkÄ Å¾iemos metu smėlio dėžėje ar parke, netoliese dalyvaujant ieÅ¡kovei, kai Å¡alių santykiai itin konfliktiÅ¡ki.

Teismas nesivadovavo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principu ir rėmėsi iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos Vaiko teisių tarnybos vertinimo iÅ¡vada, eklektiÅ¡kai naudojo Vaiko teisių tarnybos iÅ¡vadas. Nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nelogiÅ¡ka ir neįgyvendinama, nes bendrauti su vaikais atsakovas turėtų buvusios sutuoktinės akivaizdoje, kurios iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Skundžiama nutartimi teismas sudarė prielaidas ieÅ¡kovei nesilaikyti teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, iÅ¡ esmės sumažinti tėvo bei artimų giminaičių bendravimo su vaikais apimtį, vengti atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymÄ bei abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Teismas pažeidė tiek nacionalinius įstatymus, reglamentuojančius Å¡eimos teisinius santykius, bet ir Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, neįvertino faktinių aplinkybių.Apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-45039-930/2017. IeÅ¡kovė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodė, jog Å¡i nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmestinas.

Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinei bylos medžiagai bei vaikų psichiatrės – psichologės išvadai. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nutartis neteisėta dėl to, kad nebuvo vertinama Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada. Byloje pateikta Institucijos išvada, kurioje užfiksuota, kad atsakovas grasino ieškovei dukros akivaizdoje, dėl ko dukra nenori bendrauti su tėvu. Tėvo bendravimas su vaikais netoliese dalyvaujant motinai atitinka vaikų interesus, kadangi tokiu būdu vaikai jaučiasi saugiai, esant įtemtiems šalių santykiams.

Nesutinka su atsakovo argumentais dėl teismo nustatytų netinkamų bendravimo vietų, pasisakydama, jog yra pakankamai daug nebrangių ar nemokamų vaikų žaidimo aikštelių ir erdvių. Vaikai su tėvu gali matytis 8 kartus per mėnesį, todėl vertina, kad taip užtikrintas vaikų bendravimas su tėvu, tuo labiau, kad tėvas su dukra nesusitikinėja nuo 2017 m. liepos mėnesio, o su sūnumi – nuo 2017 m. lapkričio 13 d. Akcentuoja, kad dukros ir tėvo santykiai nutrūko po 2016 m. rugpjūčio 7 d. konflikto, kai atsakovas grasino nušauti ieškovę.

Gydanti gydytoja rekomendavo peržiÅ«rėti tėvo bendravimo su dukra grafikÄ , įvertinant mergaitės psichologinę įtampÄ . Po tėvo bendravimo su sÅ«numi, pastarasis taip tampa jautrus, sunkiai užmiega.  Apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-45039-930/2017, palikti nepakeistÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkintas iÅ¡ dalies. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas ir ne tik aplinkybės, kad galimas palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, bet ir tai, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo galimai bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje (toliau – CK) numatyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe – nustatyti vaikų su vienu iÅ¡ tėvu bendravimo tvarkÄ (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Vertinant nuostatÄ , jog asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo bÅ«tinybę, ir tai, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ sutuoktinio interesai, pažymėtina, jog ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė įrodymus pagrindžiančius praÅ¡ymo pagrįstumÄ (CPK 178 straipsnis). Kartu su ieÅ¡kiniu pateikta ŽirmÅ«nų psichikos sveikatos centro 2017 m. rugsėjo 15 d. pažyma dėl A.

L., kurioje nurodyta, kad po tėvų konflikto mergaitės santykiai su tėvu yra sutrikę, mergaitė sunkiau pasitiki tėvu ir galimai nesijaučia saugi su juo, rekomenduojama peržiÅ«rėti teismo sprendimu nustatytÄ vaiko ir tėvo bendravimo tvarkÄ . Tuo tarpu atsakovas, atskirajame skunde nurodydamas įstatymines nuostatas, reglamentuojančias vaiko teisių apsaugos principus, nenurodė konkrečių faktų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimas, keičiant bendravimo apimtį ir nustatant papildomas sÄ lygas, sutrikdys nusistovėjusiÄ , tėvo ir vaikų interesus tenkinančiÄ bendravimo tvarkÄ .

PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis, dėl besitęsiančio tėvų konflikto nėra nusistovėjusios ir vaikams įprastos bendravimo su tėvu tvarkos. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo galimybes matytis su vaikais, nustatydamas bendravimo su vaikais vietÄ , t.y. atsakovo nurodytÄ neutraliÄ vietÄ â€“ žaidimų kambarį ar kitÄ vieÅ¡Ä vietÄ (parkÄ , žaidimų aikÅ¡telę). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius duomenis dėl Å¡alių besitęsiančių konfliktų, laiko, jo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieÅ¡as vietas, kuriose tėvas gali bendrauti su vaikais, suteikdamas galimybę bÅ«tent tėvui pasirinkti neutraliÄ vietÄ .

Apylinkės teismo įvardintos neutralios vietos – žaidimų kambariai, parkas, žaidimų aikÅ¡telės yra rekomendacinio pobÅ«džio ir atsakovas laisvas pasirinkti kitas neutralias, vieÅ¡as vietas, kuriose ieÅ¡kovė turėtų galimybę stebėti tėvo bendravimÄ su vaikais. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobÅ«džio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas iÅ¡nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs psichologo rekomendacijÄ peržiÅ«rėti vaiko su tėvu bendravimo grafikÄ bei siÅ«lymÄ organizuoti bendravimÄ vaikams pažįstamoje ar neutralioje aplinkoje, laikė, kad bendravimo tvarkos keitimas bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas, tačiau bendravimo su vaikais tvarkÄ keitė tik tiek, kiek reikalinga, t.y. kad bendravimas vyktų neutralioje aplinkoje, stebint ar netoliese esant ieÅ¡kovei. Kadangi įvedus neutralios aplinkos kriterijų tapo negalimas atsakovo bendravimas su vaikais pasiimant vaikus metų porinių savaičių penktadieniais 17.00 val. ir grÄ Å¾inant tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. bei vasarÄ du laikotarpius po 15 kalendorinių dienų, bendravimo tvarka koreguota trumpinant bendravimo laikÄ .

Kiti atskirojo skundo motyvai, tame tarpe ir argumentai apie neinformavimÄ apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikumo nagrinėjimÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo, antstolio pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo, telefoninių pokalbių stenograma, bendrosios praktikos gydytojo pažyma dėl psichologo konsultacijos reikalingumo D.

L. vertintini kaip nesusiję su atskirojo skundo argumentais, todėl nevertintini. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).       Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a:        AtskirÄ jį skundÄ atmesti.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

         Teisėja                                                                                                 Loreta Braždienė