3da17022-91b0-4ac4-aded-c8f0b384e6ff · Vilniaus apygardos teismas

                                                               Civilinė byla Nr. 2A-968-656/2018                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25153-2016-4                                                    Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.1.3.;                                                    2.4.1.4.; 2.4.1.5.; ; 3.4.4.2.; 3.4.4.19.; 3.4.4.20.                                                                       (S)                                                                                                                                                                         VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                                                                                                                                                N U T A R T I S                                                               2018 m. rugpjūčio 14 d.                                                                              Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos K.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos K. M. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais O. S., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) laikinos globos namų, pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl teismo leidimo priimti palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä nepilnamečio vaiko vardu iÅ¡davimo, suinteresuoti asmenys G. S., Ž. S., notarė A.

K., VÄ® Turto bankas.                                                                            n u s t a t ė : I. Bylos esmėPareiÅ¡kėja K. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė 2016 m. sausio 13 d. mirusios motinos G. S. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2016 m. sausio 13 d. mirė G.

S., kuri buvo pareiÅ¡kėjos K. M. (ankstesnė pavardė – S.), G. S., Ž. S. motina, O. S. senelė. PaaiÅ¡kina, kad brolio G. S. iniciatyva po tėvo Č. S. mirties (duomenys neskelbtini) visi trys vaikai atsisakė nuo tėvo palikimo dalių motinos G. S. naudai, todėl ji buvo vienasmenė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Po motinos mirties pareiÅ¡kėja ir jos sesuo Ž. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 32-Ä jį notarų biurÄ , kuriame notarė A. K. 2016 m. kovo 9 d. paskelbė mirusios motinos G.

S. testamentus. PareiÅ¡kėja su testamentais nesutiko ir nurodė, kad kreipsis į teismÄ , kadangi jai buvo žinoma apie visiÅ¡kai kitokius mirusios motinos pirminius du testamentus, kuriuos testamentų pagarsinimo protokole notarė paskelbė kaip negaliojančius. Notarė nei raÅ¡tu, nei žodžiu nepaaiÅ¡kino, kad tiek testamentiniams įpėdiniams, tiek testamente nenurodytiems įpėdiniams taikomas 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikėjo mirties datos, įteikti notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

PareiÅ¡kėja laukė, ar testamentiniai įpėdiniai priims palikimÄ , o per tris mėnesius jiems palikimo nepriėmus pareiÅ¡kėja jau buvo praleidusi terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ kitu teisės aktų nustatytu bÅ«du, t. y. pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Bute ji gyvena nuo tada, kai tėvai gavo šį butÄ , Å¡iuo metu bute gyvena kartu su paaugliu sÅ«numi A. M.. Prisidėdavo prie buto iÅ¡laikymo, mokėdavo už komunalines paslaugas, pirkdavo maistÄ visiems Å¡eimos nariams, įskaitant ir mamai G.

S., po mamos mirties šį turtÄ Â valdė ir rÅ«pinosi kaip savo nuosavu.Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ K. M. pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad palaiko sesers K. M. pareiÅ¡kimÄ .Suinteresuotas asmuo notarė A. K. pateikė atsiliepime nurodydaė, kad palikėjos G. S. testamentų paskelbimo dienÄ (duomenys neskelbtini) testamentų skelbime dalyvaujantiems asmenims: K. M., Ž. S. ir O. S. atstovei - (duomenys neskelbtini) vadovei L. J., buvo paskelbti palikėjos testamentai, žodžiu paaiÅ¡kintos aktualios Lietuvos Respblikos civilinio kodekso nuostatos.

Ä® notarų biurÄ niekas iÅ¡ įpėdinių dėl palikimo priėmimo mirus G. S. ar dėl paveldėjimo bylos pradėjimo / paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, nesikreipė.Teisme taip pat gautas suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais O. S., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) laikinos globos namų, pareiÅ¡kimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo praÅ¡oma atnaujinti terminÄ palikimui priimti ir iÅ¡duoti teismo leidimÄ (duomenys neskelbtini) laikinos globos namams priimti nepilnamečio O.

S. vardu palikimÄ , atsiradusį po G. S. mirties. Pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarės J. D. patvirtintÄ testamentÄ (notarinio registro Nr. 5730) globotinio O. S. senelė G. S. jai nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) testamentu po mirties paliko savo anÅ«kui O. S.. Ä®statymo nustatytu terminu nesikreipė dėl leidimo priimti palikimÄ nepilnamečio vardu dėl objektyvių priežasčių, t. y. globos namai neturi savo teisininko, vėlavo dokumentų surinkimas.

Kad nenukentėtų nepilnamečio globotinio interesai, praÅ¡o atnaujinti terminÄ kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu ir iÅ¡duoti leidimÄ priimti pagal apyraÅ¡Ä palikimÄ .PareiÅ¡kėja K. M. prašė O. S. pareiÅ¡kimÄ atmesti, nes notarei A. K. 2016 m. kovo 9 d. perskaičius atvykusioms Ž. S., jos seseriai K. M. ir O. S. atstovaujančios globos įstaigos atstovei L. J.-V. mirusiosios G. S. testamentų paskelbimo protokolÄ , elementariausiu vidutiniÅ¡kai iÅ¡prususio asmens supratimu 2016 m. kovo 9 d. data buvo vienodu atskaitos taÅ¡ku visiems testamentų paskelbime dalyvavusiems ir protokolÄ pasiraÅ¡iusiems asmenims.

Ž. S. ir O. S. atstovaujančiai globos įstaigai neegzistavo jokių objektyvių kliūčių tÄ pačiÄ 2016 m. kovo 9 d. ar sekančiÄ dienÄ po testamentų paskelbimo protokolo pas notarę perskaitymo suraÅ¡yti ir įteikti notarei pareiÅ¡kimus dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo Ž. S., kuri yra G. S. duktė ir O. S. motina, sutiko su suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais O. S. pareiÅ¡kimu, prašė jį tenkinti, o pareiÅ¡kėjos K. M. pareiÅ¡kimÄ prašė atmesti.

                                       II. Teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos K. M. pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. M. po savo motinos G. S. mirties 2016 m. sausio 13 d. priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.Teismas nusprendė suinteresuoto asmens O.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti, atnaujinti suinteresuotam asmeniui O. S., praleistÄ palikimui priimti terminÄ po senolės G. S. mirties (duomenys neskelbtini). Teismas iÅ¡aiÅ¡kino suinteresuotam asmeniui O. S., kad jis turi per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarÄ , pagal paskutinę G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , leido (duomenys neskelbtini) laikinos globos namams savo nepilnamečio globotinio O.

S. vardu priimti palikėjos G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä .Teismas nustatytė, kad pareiÅ¡kėja K. M. yra palikėjos G. S. dukra. Po G. S. mirties, be kita ko, liko 4 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėja yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), po motinos mirties pareiÅ¡kėja mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ .

Po motinos mirties pareiÅ¡kėja toliau gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiÅ«ri kaip savo.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja K. M. po savo motinos G. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėja, kaip G. S. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad ji po motinos G.

S. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, todėl Å¡is faktas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens O. S. senolė G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurÄ nesikreipė . Po paskutiniojo trečio G. S. mirties pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. testamentÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) testamentinis įpėdinis yra jos vaikaitis suinteresuotas asmuo O.

S.. G. S. mirties momentu (duomenys neskelbtini) jos vaikaitis suinteresuotas asmuo O. S. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ klausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai. Šį klausimÄ teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimÄ praÅ¡oma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sÄ lygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminÄ palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Kai pareiÅ¡kėjas, praÅ¡antis pratęsti (atnaujinti) terminÄ palikimui priimti, yra nepilnametis, jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir vieÅ¡ojo intereso aspektuSuinteresuoto asmens O. S. atstovė globos namų direktorė nurodė, kad per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nesikreipė dėl palikimo priėmimo todėl, kad tai buvo pirmas kartas jos veikloje, kai susidÅ«rė su palikimo priėmimo procedÅ«ra, globos namai savo teisininko neturi. O. S. jokio nuosavo turto neturi, gyvena globos namuose, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, jo senolė G.

S. lankydavo vaikaitį. Leidus priimti O. S. vardu palikimÄ , globos namai iki pilnametystės rÅ«pintųsi paveldėtu butu, galbÅ«t jį nuomotų ir taip kauptų Oskarui pinigines lėšas, o tuo atveju, jei teismas leistų ir bÅ«tų tikslingiau, galbÅ«t parduotų paveldėtÄ turtÄ .Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsisakymas pratęsti terminÄ palikimui priimti, kurį suinteresuotas asmuo O. S. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, bÅ«damas nepilnametis, neturi visiÅ¡ko civilinio veiksnumo ir negali savarankiÅ¡kai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų jo interesus.

Tai, kad suinteresuoto asmens atstovas – globos namai, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo suinteresuotam asmeniui. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, suinteresuotas asmuo O. S. yra G. S. testamentinis įpėdinis, paveldėjimo byla po G. S. mirties nebuvo pradėta, jog bÅ«tų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ , vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.

Net ir esant testamentui, įstatyminiai įpėdiniai gali paveldėti tÄ turtÄ , kuris nebuvo paliktas testamentu (CK 5.22 straipsnis). Ä®statymas nenustato, kad esant testamentui, įstatyminiai įpėdiniai neturi teisės priimti palikimÄ , atsiradusį po testatoriaus mirties (net jei testamentu visas turtas paliktas testamentiniams įpėdiniams), nes vien tai, kad palikėjas surašė testamentÄ , nereiÅ¡kia, kad negalimas paveldėjimas pagal įstatymÄ (testamentas gali bÅ«ti nuginčytas, testamentiniai įpėdiniai turi teisę atsisakyti palikimo ar jo nepriimti, testamentu gali bÅ«ti paliktas ne visas turtas ir pan.).

Dėl to nagrinėjamoje gali bÅ«ti tenkinami abu pareiÅ¡kimai – pareiÅ¡kėjos K. M., kaip įstatyminės įpėdinės, dėl juridinio fakto, kad pareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, nustatymo, ir suinteresuoto asmens O. S., kaip testamentinio įpėdinio, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.                           III. Apeliacinio skundo argumentaiPareiÅ¡kėja apeliantė K. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kurioje teismas atnaujino suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir iÅ¡aiÅ¡kino nepilnamečiui O.

S. galimus jo teisių gynimo bÅ«dus.Apeliantė nurodė, kad Civilinio proceso kodeksas draudžia priimti sÄ lyginį sprendimÄ , tačiau skundžiamas sprendimas yra sÄ lyginis, nes priklauso nuo to, kaip elgsis K. M. ar O. S.. Sprendimas realiai neįvykdomas nepažeidžiant K. M. arba O. S. teisių, nors formaliai tenkino juos abu. Tenkinus vieno pareiÅ¡kėjo materialinį reikalavimÄ , negalimas kito pareiÅ¡kėjo reikalavimo patenkinimas.Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo bylomis, kuriose pasisakyta apie nepilnamečio vieÅ¡ojo intereso gynimÄ atstatant praleisto terminÄ palikimui priimti.

Nagrinėjama byla skirtinga, nes joje yra visiškai skirtingi dviejų pareiškėjų priešpriešiniai interesai.Pagal CK 5.57 str. 1 d. termino palikimui priimti atnaujinimas galimas tik esant svarbioms termino praleidimo priežastims, tačiau teismas šių priežasčių nenustatė, o rėmėsi tik viešuoju interesu. Abiejų pareiškėjų K. M. ir O. S. interesai yra lygiaverčiai.Nepilnametis O. S. buvo netinkamai atstovaujamas globos namų juridinio asmens, kuriam taikomas padidinto ir rūpestingumo reikalavimas nesuteikiant galimybės siekti praliesto termino atnaujinimo neįrodant svarbių termino praleidimo priežasčių reikalavimo.

Dėl netinkamo atstovavimo nepilnamečiui O. S. padarytos žalos atlyginimas iÅ¡ globėjo galimas kitoje ieÅ¡kininės teisenos byloje be jokio vieÅ¡ojo intereso sureikÅ¡minimo.Sisteminė įstatymo analizė leidžia daryti vienintelę iÅ¡vadÄ : jeigu vienas iÅ¡ dviejų teisėtų ir lygiaverčių palikimo bÅ«dų, nustatytų CK 5.50 str. 2 dalyje, vieno iÅ¡ įpėdinių jau realizuota, t.y. K. M. po motinos mirties priėmus visÄ be iÅ¡lygų ir sÄ lygų G. S. palikimÄ , O. S., tiesiog nebėra kÄ paveldėti.

Todėl teisiÅ¡kai beprasmiu tampa praleisto termino atnaujinimas ar teismo užuominos į testamentu nepaskirto turto dalijimÄ .Kiti procese dalyvaujantys asmenys, iÅ¡skyrus VÄ® „Turto bankas“, kuris neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kimų patenkinimui, atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliantė skunde iš esmės teigia, kad teismas nenustatė svarbių palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių ir termino atnaujinimas iš esmės pažeis K.

M. interesus, nes ji su Å¡eima nuolatos gyvena paveldimame bute. Be to, tenkinus vieno pareiÅ¡kėjo materialinį reikalavimÄ , negalimas kito pareiÅ¡kėjo reikalavimo patenkinimas.                            Dėl praleisto termino palikimui priimtiByloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos K. M. motina ir suinteresuoto asmens O. S. senolė G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurÄ nesikreipė. 2016 m. kovo 9 d.

Vilniaus miesto 32 -ojo notaro biuro notarė A. K. paskelbė palikėjos G. S. keturis testamentus: (i) (duomenys neskelbtini) testamentÄ (notarinio registro Nr. AK-1537), kuriuo butas paliktas lygiomis dalimis vaikaičiams O. S. ir A. M.; (ii) (duomenys neskelbtini) testamentÄ (notarinio registro Nr. AK-2005), kuriuo butas paliktas pareiÅ¡kėjai K. M.; (iii) (duomenys neskelbtini) testamentÄ (notarinio registro Nr. 4650), kuriuo butas (duomenys neskelbtini)paliko Ž. S.; (iv) (duomenys neskelbtini) testamentÄ (notarinio registro Nr. 5730).

Testamentų paskelbime dalyvavo pareiÅ¡kėja K. M., suinteresuotas asmuo Ž. S. ir (duomenys neskelbtini) laikinosios globos namai direktorė L. J.. Po G. S. mirties pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ (notarinio registro Nr. 5730) paveldint butÄ adresu (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis yra jos vaikaitis suinteresuotas asmuo O. S.. G. S. mirties momentu (duomenys neskelbtini) jos vaikaitis suinteresuotas asmuo O. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.Notarei A. K. 2016 m. kovo 9 d. perskaičius atvykusioms Ž.

S., jos seseriai K. M. ir O. S. atstovaujančios globos įstaigos atstovei L. J.-V. mirusiosios G. S. testamentų paskelbimo protokolÄ , elementariausiu vidutiniÅ¡kai iÅ¡prususio asmens supratimu 2016 m. kovo 9 d. data buvo vienodu atskaitos taÅ¡ku visiems testamentų paskelbime dalyvavusiems ir protokolÄ pasiraÅ¡iusiems asmenims. Tačiau pareiÅ¡kėjÄ O. S. atstovaujantis (duomenys neskelbtini) laikinos globos namų į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ kreipėsi su praÅ¡ymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tik 2016 m. spalio 4 d., nors net ir skaičiuojant trijų mėnesių terminÄ nuo testamento paskelbimo turėjo kreiptis į notarÄ iki 2016 m. birželio 9 d.Be to, pareiÅ¡kėja K.

M. nuolatos vaikystės gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu gyvena su Å¡eimas).Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuri aktuali ir sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ . Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja bÅ«tinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimÄ ir tokiu bÅ«du jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokiÄ Ä¯takÄ gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) Å¡ių santykių dalyvių turtiniams interesams.

Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimÄ jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo Å¡altinio, neteko iÅ¡laikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminÄ , interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ terminÄ , ar prieÅ¡ingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminÄ gali atnaujinti.

CPK nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliÅ«tis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytÄ veiksmÄ . Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.Å iuo atveju svarbu ir tai, kad (duomenys neskelbtini) laikinos globos namai siekia apginti ne savo, o nepilnamečio vaiko O.

S. interesus. Nagrinėjamu atveju kitokiu bÅ«du jį tinkamai atstovauti ir apginti galimybių nėra. Pažymėtina, kad Å¡iuo aspektu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris spręsdamas klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kai tai susiję su nepilnamečio asmens interesais, iÅ¡aiÅ¡kino, kad bylos, kurios susiję su pareiÅ¡kėjų, praÅ¡ančių pratęsti terminÄ palikimui priimti, interesais, kai Å¡ie yra nepilnamečiai, nagrinėtinos ne tik individualaus, bet ir vieÅ¡ojo intereso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).Nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ir į paskutinio testamento, kaip palikėjo paskutinės valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , esmę.

Pagal byloj esančius įrodymus nustatyta, kad mirusioji G. S. nuolat, kol leido jos sveikata, rÅ«pinosi vaikaičiu O. S. ir jų santykiai buvo glaudÅ«s. Pažymėtina, kad mirusiojo asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Santykiais su savo artimaisiais privaloma rÅ«pintis, kol jie gyvi, o asmeniui mirus, dera gerbti ir vykdyti testamente nurodytÄ velionio valiÄ . Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsisakymas pratęsti terminÄ palikimui priimti, kurį suinteresuotas asmuo O.

S. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, bÅ«damas nepilnamečiu, neturi visiÅ¡ko civilinio veiksnumo ir negali savarankiÅ¡kai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų suinteresuoto asmens interesus. Aplinkybė, kad suinteresuoto asmens O. S. globos įstaiga, kaip jo atstovė pagal įstatymÄ , laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo suinteresuotam asmeniu O. S.. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė (penki mėnesiai nuo testamento paskelbimo) nėra nepateisinamai didelė, jog bÅ«tų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistÄ terminÄ , vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.

Be to, mirusioji kelis kartus keitė savo testamentinę valiÄ ir Å¡i aplinkybė proceso dalyviams nebuvo žinoma.Nepaisant mirusios motinos G. S. prieÅ¡taringų pirminių dviejų ((duomenys neskelbtini)) ir paskutinių dviejų ((duomenys neskelbtini)) testamentų, vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), G. S. dar gyvai esant (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-7792) jos buvo padovanotas pareiÅ¡kėjai K. M., nuosavybės teisė registruota vieÅ¡ame registre, todėl neįeina į palikimo sudėtį.Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinis teismas nenustatė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.                           Dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu tačiau skundžiamas sprendimas yra sÄ lyginis, nes priklauso nuo to, kaip elgsis K. M. ar O. S..

Sprendimas realiai neįvykdomas nepažeidžiant K. M. arba O. S. teisių, nors formaliai tenkino juos abu. Vienam iÅ¡ įpėdinių priėmus visÄ palikimÄ , nebėra kÄ paveldėti. Paveldėjimo procedÅ«ra dažniausiai prasideda nuo pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ patvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimu. IÅ¡duodamas tik po to, kai notaras įvertins tik paveldėjimo pagal įstatymÄ ar pagal testamentÄ galimybes. Esant testamentui faktinis palikimo valdymas testamento galiojimui įtakos neturi.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, paveldėjimo procedÅ«roje palikimo priėmimas faktiniu valdymu ar paduodant notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo yra tik pirmas procedÅ«ros etapas, kuris pats savaime nesukuria įpėdiniams jokių daiktinių nuosavybės teisių į paveldimÄ turtÄ . Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas bus pagrindas paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl konkretaus turto paveldėjimo iÅ¡duoti suinteresuotam asmeniui O. S.. Apeliantės argumentas, kad, jai priėmus visÄ palikimÄ nebus kÄ paveldėti, nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p.                                                   n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                  Andrius Ignotas