3d9e4220-a13d-4f2a-b452-e0108117954c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-753-232/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05848-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Ignitis“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A.

L., SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB „Ignitis“ (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 1 338,03 Eur skolos už gamtines dujas; 5 proc. procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad tiekia gamtines dujas objektams, esantiems (duomenys neskelbtini) (toliau – butas 1), (duomenys neskelbtini) (toliau – butas 2), (duomenys neskelbtini) (toliau – butas 3), (duomenys neskelbtini) (toliau – butas 4) (toliau bendrai – objektai arba butai). Objektai nuosavybės teise priklauso atsakovui. Objektuose apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami ir nemokėta už butuose suvartotas gamtines dujas ir su jų pardavimu susijusias paslaugas, todėl susidarė skolos. Bute 1 už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-05-31 (iki skaitiklio rodmens 1 000 m3) susidarė 411,39 Eur skola.

Bute 2 už laikotarpį nuo 2013-04 iki 2017-07 (iki skaitiklio rodmens 586 m3) susidarė 173,05 Eur skola. Bute 3 už laikotarpį nuo 2008-10 iki 2013-01 (iki skaitiklio rodmens 1 496 m3) susidarė 158,91 Eur skola. Bute 4 už laikotarpį nuo 2008-06 iki 2011-03 (iki skaitiklio rodmens 4 403 m3) susidarė 594,68 Eur skola. Pažymėjo, kad Å¡iuose objektuose vartotojas (atsakovas) privalėjo pats kiekvienÄ mėnesį atsiskaityti su ieÅ¡kovu už suvartotas dujas pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis.

PaaiÅ¡kino, kad kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iÄ pareigÄ , duomenys apie faktinius dujų apskaitos prietaiso rodmenis kiekvienÄ mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieÅ¡kovui nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotas gamtines dujas Å¡iuose objektuose buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotÄ gamtinių dujų kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal ieÅ¡kovo užfiksuotus apskaitos prietaiso rodmenis apskaitos prietaiso patikrinimų/keitimo metu. Nurodė, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovo skolos susidarymÄ ir apskaičiavimÄ pagrindžia iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ieÅ¡kovo vartotojų duomenų bazės „Pažyma apie abonentÄ â€œ.

Rašytinės gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartys, dėl gamtinių dujų tiekimo į objektus skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudarytos. Teigė, kad dėl skolos už gamtines dujas atsakovui buvo siųsti įspėjimai.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Nurodė, kad ieškovo siųstame pranešime dėl skolų apmokėjimo nurodyti skolų susidarymo laikotarpiai, ataskaitose pateikiami detalieji skaičiavimai nesutampa su ieškinyje nurodytais laikotarpiais. Teigė, kad ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Ieškovas neįrodė (nepagrindė), kad susidarė skola už gamtines dujas.

5. Pažymėjo, kad butai buvo iÅ¡nuomoti. Faktiniai atitinkamų butų naudotojai skolos laikotarpiu buvo butų nuomininkai, kurie turėjo pareigÄ atlyginti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, t. y. mokėti komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius, susijusius su patalpų iÅ¡laikymu, tame tarpe – ir mokesčius už tiektas gamtines dujas.

6. Nurodė, kad nepaisant to, jog butai nuosavybės teise priklauso atsakovui, visi butai patikėjimo teise perduoti valdyti trečiajam asmeniui SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, todėl ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ atsakovÄ .

7. Tretieji asmenys A. L. ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 1 338,03 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų už 1 338,03 Eur teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo 2020 m. vasario 26 d. bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 30,00 Eur žyminį mokestį.

9. Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia gamtines dujas objektams, kurie priklauso atsakovui. Objektuose per žemiau nurodytus laikotarpius apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami ir nemokėta už objektuose suvartotas gamtines dujas ir su jų pardavimu susijusias paslaugas, todėl susidarė skolos: bute 1 skola 411,39 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-05-31 (iki skaitiklio rodmens 1000 m3); bute 2 skola 173,05 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2017-07-30 (iki skaitiklio rodmens 586 m3); bute 3 skola 158,91 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-14 (iki skaitiklio rodmens 1496 m3); bute 4 skola 594,68 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2011-03-01 (iki skaitiklio rodmens 4 403 m3). Faktiniais atitinkamų butų naudotojais skolos laikotarpiu buvo I. K., G. V., A. L., tačiau nei butų savininkas, nei butų nuomininkai rašytinių gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių su ieškovu nebuvo sudarę.

10. Teismas pažymėjo, kad faktinis gamtinių dujų vartojimas neturi juridinės reikÅ¡mės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir gamtinių dujų tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti. Teismas nenustatė, kad bÅ«tų sudarytos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias ginčo objektams bÅ«tų tiekiamos gamtinės dujos, todėl konstatavo, kad prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kovu tenka buto savininkui. Pažymėjo, kad butų valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų, tame tarpe ir su SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ negali turėti įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , nes jis nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų dalyvis. Pažymėjo, kad bÅ«tent atsakovas kaip objektų savininkas atsako už prievolės neįvykdymÄ .

11. Ä®vertinus ieÅ¡kovo pateiktus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ ieÅ¡kovo vartotojų duomenų bazės „Pažyma apie abonentÄ â€œ, nustatė, kad yra aiÅ¡kiai nurodyti patikrinimo metu užfiksuoti objektų skaitiklio rodmenys, laikotarpiai, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra aiÅ¡ku kokia tvarka buvo apskaičiuota skola. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, netenkinus praÅ¡ymo – perduoti civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

13. Nurodė, kad nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog gamtinių dujų pirkėjas yra bÅ«to savininkas, o nuomininkas/faktinis paslaugų naudotojas dujų pirkimo-pardavimo santykių dalyviu gali tapti tik sudaręs raÅ¡ytinę sutartį su dujų tiekėju bei, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkui nesudarius dujų pirkimo-pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieÅ¡kovui) skolÄ už suvartotas gamtines dujas tenka buto savininkui – atsakovui. Pažymėjo, kad nuomininkui, kaip faktiniam gamtiniam dujų vartotojui, pareiga mokėti už tiekiamas gamtines dujas kyla tiek iÅ¡ sutarties, tiek iÅ¡ įstatymo.

14. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-22 įsakymu Nr. 1-54 patvirtinto Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sÄ lygų apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 42.4 straipsnis nurodo, kad buitiniam vartotojui ilgiau nei vienerius kalendorinius metus nepertraukiamai už patiektas dujas ar suteiktas paslaugas mokant pagal vidutinį dujų suvartojimÄ , skirstymo sistemos operatorius ar tiekimo įmonė atlieka buitinio vartotojo dujų kiekio matavimo priemonių rodmenų patikrinimÄ ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per kalendorinius metus. Buitinių vartotojų, dujas naudojančių maistui ruoÅ¡ti, rodmenų patikrinimas atliekamas kartÄ per penkerius metus. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad bÅ«tų laikęsis ApraÅ¡e nurodomos tvarkos.

15. Pažymėjo, kad ginčo butai buvo išnuomoti, o pagal nuomos sutartis butų nuomininkai turėjo mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokėjimus paslaugų tiekėjų nurodytais terminais. Buto 2 ir buto 3 nuomininkai yra mirę. Remiantis CK 6.128 straipsnio 1 dalimi, kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu.

16. Pažymėjo, kad skolos laikotarpį ieÅ¡kovas ne tik tiekė dujas, tačiau ir gaudavo/priimdavo mokėjimus už savo teiktas paslaugas. IeÅ¡kovas jokių sÄ skaitų nėra gavęs ar apmokėjęs. Taigi, tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo konkliudentinių veiksmų pagrindu negalėjo atsirasti gamtinių dujų energijos vartojimo santykiai, tačiau jie atsirado tarp ieÅ¡kovo ir atitinkamu patalpų nuomininkų/buitiniu gamtinių dujų vartotojų. Už ieÅ¡kovo tiektas gamtines dujas privalo sumokėti buto nuomininkas/faktinis ieÅ¡kovo paslaugų naudotojas.

17. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrindė skolos atsiradimo fakto, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu sudarytoje vidinio naudojimo pažymoje apie abonentÄ atsakovui priskaičiuota skola, t. y. ieÅ¡kovas nenurodė iÅ¡ ko susidarė skola, nepateikė teismui sÄ skaitų – faktÅ«rų, kuriose bÅ«tų nurodomos suteiktos paslaugos atsakovui, jų kaina, nepateikti kiti įrodymai, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovas turėjo pareigÄ sumokėti bÅ«tent ieÅ¡kovo pažymose nurodomas sumas, todėl teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ negalėjo vadovautis minėtu įrodymu kaip pakankamu ir Å¡iuo pagrindu tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

18. Nurodė, kad ieÅ¡kovas siekdamas įrodyti susidariusiÄ skolÄ atsakovei už ieÅ¡kovo suteiktas paslaugas pateikė sudarytas pažymas, kurias susumavus nurodoma, jog bendra atsakovės skola yra 1 338,03 Eur. Taigi, ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ atsakovei iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų – faktÅ«rų už atsakovui nuosavybės teise priklausantį butÄ , o įsiskolinimÄ grindžia vieninteliu įrodymu – vidaus naudojimo pažymomis apie abonentÄ . Pažymėjo, kad minėtos pažymos neatitinka bendrųjų dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), neaiÅ¡ku, nei koks konkretus asmuo, nei kada, nei kokiais tikslais Å¡ias pažymas sudarė, pažymos yra nepasiraÅ¡yta jokio asmens.

Pažymėjo, kad pažymose galėjo bÅ«ti įraÅ¡yti bet kokie skaičiai, o pirmosios instancijos teismas, nevertindamas Å¡ių atsakovo argumentų, bÅ«tų priėmęs identiÅ¡kÄ sprendimÄ , nesant pirminių duomenų, neįrodytas apskaičiuotos skolos (piniginės prievolės) pagrįstumas, teismas ginčijamame sprendime Å¡io fakto nevertino.

19. Teigė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kurie asmenys iki atitinkamos skolos susidarymo laikotarpio pradžios, jos susidarimo metu ar pabaigos – mokėjo ieÅ¡kovui už suvartotas gamtines dujas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kas mokėjo ieÅ¡kovui Å¡iuos mokesčius, kam (ne)buvo siunčiamos už Å¡iuos mokesčius sÄ skaitos – faktÅ«ros iki skolos susidarymo laikotarpio pradžios ir/ar skolos laikotarpiu. Akcentavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu už tiektas gamtines dujas butui 4 prašė priteisti 594,68 Eur skolos, tačiau ieÅ¡kovo pridėtoje pažymoje apie abonentÄ skola nurodyta 590,22 Eur, t. y. teikiami ieÅ¡kiniui prieÅ¡taringi raÅ¡ytiniai įrodymai.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

21. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos už ginčo objektams tiektas gamtines dujas, teistumo ir pagrįstumo.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas tiekia gamtines dujas objektams, kurie priklauso atsakovui. Butais bei į butus tiektomis dujomis nuomos sutarties pagrindu naudojosi tretieji asmenys, nesudarę rašytinės sutarties su duju tiekėju (ieškovu). Butuose apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami ir nemokėta už objektuose suvartotas gamtines dujas ir su jų pardavimu susijusias paslaugas, todėl susidarė skola.

23. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Å io skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl dujų tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Gamtinių dujų pirkimÄ ir pardavimÄ taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai.

24. CK 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo–pardavimo sutarties sampratÄ , 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje nustatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ .

Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 109 punkte numatyta, kad vartotojas privalo sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas. Taisyklių 37 punkte reglamentuota, kad bet kuriuo atveju atsakomybė apmokėti už dujų vartojimÄ ir dujų įmonių paslaugas (ar skirstymo sistemos operatoriaus paskaičiuotÄ Å¾alÄ ) tenka atitinkamo laikotarpio objekto (vartotojo dujų sistemos) savininkui.

25. Gamtinių dujų tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad gamtinių dujų tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energijÄ naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prie dujų tiekimo tinklų yra prijungti bÅ«tent atsakovui nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai.

IÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę gamtinių dujų tiekimo sutartiniai santykiai: ieÅ¡kovas tiekia dujas, o atsakovas nors ir nėra buitinis dujų vartotojas, tačiau juo dujas naudojantys įrenginiai yra prijungti prie dujų tiekimo tinklų. Å i juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų visuma sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp ginčo Å¡alių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.

26. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad esant savininko raÅ¡tiÅ¡kam sutikimui ir tiekimo įmonės praÅ¡ymu asmeniui, teisėtu pagrindu (nuoma, panauda, patikėjimo teise ir kt.) besinaudojančiam savininko objektu, pateikus savo prievolių pagal sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo garantijas, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su asmenimis, teisėtu pagrindu besinaudojančiais savininko objektu. Sutartys su asmenimis, teisėtu pagrindu besinaudojančiais savininko objektais, sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, iÅ¡skyrus atvejus, kai esant raÅ¡tiÅ¡kam savininko sutikimui, asmuo, teisėtu pagrindu besinaudojantis savininko objektu, pratęsia sutarties galiojimo terminÄ ar sudaro naujÄ terminuotÄ sutartį. Atsižvelgiant į aptartÄ reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad daugiabučio namo butui tiekiamos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alis gali bÅ«ti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta teisinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kad raÅ¡ytinė nuomininko ir dujų tiekėjo energijos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Å i aplinkybė reiÅ¡kia, kad energijos pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alimi (abonentu) laikytinas buto savininkas (atsakovas), kuriam, vadovaujantis bendrÄ ja energijos pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimÄ reglamentuojančia CK 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tenka prievolė atsiskaityti su energijos tiekėju už jam priklausančiam butui patiektas dujas, į kÄ pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prievolė atsiskaityti už suvartotas gamtines dujas nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė dujų pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis gamtinių dujų vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir gamtinių dujų tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Atkreiptinas dėmesys, kad kai nėra sudaryta rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis, tokiu atveju už patiektas dujas pareiga atsiskaityti tenka objekto savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte dujos būtų vartojamos tik sudarius sutartį su tiekėju.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien butų nuomos sutarties sudarymas neatleidžia butų savininko nuo pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu už tiektas dujas. Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų, negali apriboti ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų ginčo atveju gauti atlygį iÅ¡ buto savininko (atsakovo) už sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , kadangi ieÅ¡kovas nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų dalyvis. Kaip nurodė kasacinis teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties Å¡alių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta Å¡alių teisėms ir pareigoms pagal (elektros) energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp (elektros) energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė pažymas apie suvartotas gamtines dujas butuose, kuriuose yra nurodyti duomenys, kiek gamtinių dujų buvo suvartota atitinkamu laikotarpiu, koks taikytas tarifas, ir kt. duomenys, pagrindžiantys skolos susidarymÄ . Atsakovas nesutikdama su paminėto įrodymo vertinimu, prieÅ¡ingų duomenų, nei užfiksuota pažymoje apie abonentÄ (pavyzdžiui, duomenų apie ginčo laikotarpiu ar buto perėmimo iÅ¡ nuomininko metu skaitiklio parodymų fiksavimÄ , atsiskaitymo dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo pateiktuose pažymose esančius netikslumus ar pan.), įrodymų, kad kituose atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose objektuose analogiÅ¡koje situacijoje ginčui aktualiu laikotarpiu jam buvo iÅ¡raÅ¡omos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, nepateikė.

Apelianto argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti į bylÄ pateiktų įrodymų (pažymos apie abonentÄ ), nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad Å¡ios pažymos yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusio įsiskolinimo dydį.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

32. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33. Vadovaudamasis prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Liuda Uckienė