2021-01-13 Nr. CB-416-2-69-3-26398-2016-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5919

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26398-2016-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 30 d. gautu ieškovo A. Ž. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir tyrimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai taikė impossibilium nulla obligatio est principą. Ieškovas tvirtina, kad teismas, nuspręsdamas, jog ieškovas nėra į bylą pateikęs namo administratoriaus vertinimo dėl atsijungimo techninės būklės bei šio vertinimo įforminimo akto akivaizdžiai pažeidė byloje esančių įrodymų vertinimo taisykles, nes, priešingai nei nustatė teismas, ieškovas pateikė į bylą namo administratoriaus vertinimą dėl atsijungimo techninės būklės bei šio vertinimo įforminimo aktą.

Dar daugiau, ieškovas tvirtina, kad teismas, nuspręsdamas, jog ieškovas turi galimybę gauti Valstybinės energetikos inspekcijos techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą ir vertinimą dėl techninio atsijungimo (ne)tinkamumo, akivaizdžiai pažeidė byloje esančių įrodymų vertinimo taisykles, reikalaujančias byloje įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, įskaitant principą – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).

Dar daugiau, apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad nagrinėjamo ginčo atveju ginčo šalys negali būti grąžintos į iki pažeidimo (jeigu toks būtų nustatytas) buvusią padėtį, kadangi ieškovas faktiškai atsijungė nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, tuometinė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatyta tvarka nebegalioja, todėl jis negali pažeidimo ištaisyti atlikdamas veiksmus, kurie buvo būtini pagal faktinių veiksmų atlikimo laiku galiojusį reglamentavimą. Ieškovas tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019, todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi šalių ginčas lieka iš esmės neišspręstas.

Ieškovas tvirtina, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl šilumos energijos paskirstymo teisingumo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-7-515/2009, Nr. 3K-3-435-701-2015, Nr. 3K-3-418-313/2017 ir Nr. 3K-3-103-313/2018, nes neįvertino, kad dėl netinkamų šilumos paskirstymo metodų taikymo ir dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į šilumos energijos paskirstymą name atsakovui buvo priskirta neproporcingai didelė šilumos dalis už bendro naudojimo patalpų šildymą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 29 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 681.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė