Legislator Case Law & Legislation
3d9d192a-3f82-45ae-98eb-3f2890a43dbd AI generated

3d9d192a-3f82-45ae-98eb-3f2890a43dbd · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3d9d192a-3f82-45ae-98eb-3f2890a43dbd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-582/2011 pagal ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stuva“ ieÅ¡kinį atsakovui Z. P. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kuriÄ ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ neteisėtų atsakovo, kaip buvusio ieÅ¡kovės direktoriaus, neteisėtų veiksmų statant jam individualų namÄ .IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas, dirbdamas direktoriumi, 2000 m. rugsėjo 1 d. sudarė su ieÅ¡kove rangos sutartį dėl individualaus namo pamatų ir dalies mÅ«ro statybos darbų, kurių apytikslė sÄ mata yra 88 000 Lt, atlikimo iÅ¡ rangovo medžiagų.

Legislator headnote

AI generated

3d9d192a-3f82-45ae-98eb-3f2890a43dbd · Lietuvos apeliacinis teismas: AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais argumentais:Teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, tačiau ne ta dalis, kuriÄ ginčija ieÅ¡kovė, o ta, dėl kurios apeliacinį skundÄ padavė atsakovas. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Geomatas“ iÅ¡vadomis. Teismas pagrįstai paskyrė statybos techninę ekspertizę ir vadovavosi jos iÅ¡vadomis bei eksperto teismo posėdyje duotais paaiÅ¡kinimais. Teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo.IeÅ¡kovė su atsakovo paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamÄ atsakovo sprendimo dalį nepakeistÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Civilinė byla Nr. 2A-501/2013(Proceso Nr. nesuteiktas)                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2; 121.21 (S)                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                                    N U T A R T I S                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                          2013 m. birželio 27 d.                                                                       Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Būstuva“ ir atsakovo Z.

P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-582/2011 pagal ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stuva“ ieÅ¡kinį atsakovui Z. P. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kuriÄ ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ neteisėtų atsakovo, kaip buvusio ieÅ¡kovės direktoriaus, neteisėtų veiksmų statant jam individualų namÄ .IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas, dirbdamas direktoriumi, 2000 m. rugsėjo 1 d. sudarė su ieÅ¡kove rangos sutartį dėl individualaus namo pamatų ir dalies mÅ«ro statybos darbų, kurių apytikslė sÄ mata yra 88 000 Lt, atlikimo iÅ¡ rangovo medžiagų.

Pasinaudodamas savo, kaip ieÅ¡kovės direktoriaus, statusu, atsakovas, panaudodamas ieÅ¡kovės vardu įsigytas medžiagas, mechanizmus, įrangÄ ir darbo jėgÄ , atliko papildomus gyvenamojo namo statybos darbus – antro aukÅ¡to perdengimo, uždengto Å¡laitinio stogo su lietaus nuvedimo įrenginiais, įėjimo durų su garažo pakeliamais vartais, grindų įrengimÄ , fasadų apdailÄ , lauko vandentiekio, lauko kanalizacijos, elektros tinklų kabelinio, telefono, kanalizacijos įvadų įrengimÄ , kamino iÅ¡mÅ«rijimÄ , kurių vertė atitinka praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .

Be to, ieÅ¡kovės lėšomis buvo apmokamos ir sÄ skaitos už namui teiktas komunalines paslaugas. Už sutartyje nurodytus darbus atsakovas sumokėjo 87 780 Lt, priimti papildomus darbus ir už juos sumokėti jis atsisako, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina papildomų darbų kaina. Taigi atsakovas atliko ieÅ¡kovei nenaudingus neteisėtus veiksmus, sudarė tik sau naudingas sutartis, ir tuo padarė ieÅ¡kovei žalÄ . Atsakovas priėmė sprendimÄ ieÅ¡kovės vardu sudaryti rangos sutartį, vandens tiekimo, nuotekų Å¡alinimo ir valymo sutartį bei saugos paslaugų sutartį.

Å ios sutartys buvo nuostolingos ieÅ¡kovei. Atsakovas taip pat priėmė sprendimÄ neatlygintinai atlikti kitus, nei numatyta rangos sutartyje, statybos darbus savo nuosavame gyvenamajame name, dėl to ieÅ¡kovė patyrė nuostolių. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus veikdamas tiesiogine tyčia. Sudarydamas sutartis ieÅ¡kovės vardu, atsakovas veikė savo interesais ir siekė pasinaudodamas užimamomis pareigomis pralobti ieÅ¡kovės sÄ skaita. Sudarydamas sutartis dėl jo nuosavo namo statybos, aprÅ«pinimo vandeniu ir apsaugos, atsakovas, kaip ieÅ¡kovės direktorius žinojo, kad Å¡ios sutartys yra nenaudingos jai, nes iÅ¡ jų sudarymo ji negalėjo gauti jokios naudos.

Ä®sakydamas ieÅ¡kovės darbuotojams atlikti rangos sutartyje nenumatytus statybos darbus jam priklausančiame name ir neketindamas už juos atsiskaityti, atsakovas suvokė, kad pažeisdamas savo fiduciarines pareigas ieÅ¡kovei, jo sÄ skaita statosi savo nuosavÄ namÄ . Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė nepagrindė savo reikalavimų jokiais įrodymais, patvirtinančiais papildomų darbų atlikimo, siÅ«lymo pasiraÅ¡yti darbų priėmimo–perdavimo aktÄ pateikimo faktus. IeÅ¡kovės pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡ios medžiagos buvo panaudotos bÅ«tent atsakovo namo statyboms, o ne kitiems tuo pačiu metu vykdytiems statybos darbams.

Be to, dalies ieÅ¡kinyje nurodytų papildomų darbų, susijusių su komunikacijų įrengimu, ieÅ¡kovė pagal tuo metu turėtÄ atestatÄ net neturėjo teisės atlikti. Taip pat tvirtino, kad paskaičiuota namo statyboms panaudotų ieÅ¡kovei priklausiusių medžiagų kaina nepagrįstai nurodoma įskaitant PVM, kurį ieÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka turėjo susigrÄ Å¾inti. Reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo nepagrįstas, palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo, be to, procesas užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, nes bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl atsakovo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 88 222,37 Lt žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovui atsirado turtinė prievolė – deliktinė civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė atsirado atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Atsiradę nuostoliai yra susiję su veiksmais, nulėmusiais atsakovo civilinę atsakomybę ir atsirado kaip jo neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl privalo bÅ«ti atlyginti.

Civilinė atsakomybė atsirado dėl atsakovo tyčinės kaltės – atsakovas, bÅ«damas UAB „BÅ«stuva“ direktoriumi, pasinaudojo savo pareigomis, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumÄ , siekė ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pasistatyti dalį jam priklausančio gyvenamojo namo. Atsakovas kaip atsakingas asmuo iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų gavo naudos ir Å¡i gauta nauda ieÅ¡kovės reikalavimu pripažintina nuostoliais. IeÅ¡kovė dėl atsakovo veikos patyrė tiesioginius nuostolius, t. y. patyrė žalÄ (CK 6.249 str. 1 d., 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis byloje atliktos statybos techninės ekspertizės iÅ¡vadomis ir ekspertizę atlikusio eksperto teismo posėdyje duotais paaiÅ¡kinimais, padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė 87 583,71 Lt žalos dėl panaudotų statybinių medžiagų, statybos darbų ir mechanizmų ir 638,66 Lt žalos dėl atsakovo namo apsaugos paslaugų, iÅ¡ viso 88 222,37 Lt žalos. Reikalavimo dėl 5 procentų palÅ«kanų priteisimo teismas netenkino, nes, teismo vertinimu, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nustato tik CK 6.210 straipsnio 1 dalis, o minėtas straipsnis yra XVII skyriuje, kuris reglamentuoja sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, t. y. sutartines prievoles.

Å iuo atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės taikymo, taigi ne sutartinių santykių, o deliktinių. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovės naudai 133 493,66 žalos atlyginimÄ bei 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais argumentais:Teismas nesilaikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų spręsdamas apie ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį bei netinkamai taikė procesines palÅ«kanas reglamentuojančias materialines teisės normas. Prievolė atsirado iÅ¡ delikto, todėl palÅ«kanų dydis nustatytinas vadovaujantis įstatymu. Taigi teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalį.

Teismas nepagrįstai sutapatino eksperto nustatytÄ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ su neteisėtai atliktų statybos darbų kaina. Teismas nepagrįstai vadovavosi Å¡ia ekspertize. Teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Geomatas“ ataskaita, kuri parengta atitinkamų specialių žinių turinčio turto vertintojo. IeÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas geriausiai atspindi Å¡i ataskaita, nes ji yra iÅ¡samiausia. To nepadarydamas, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. IeÅ¡kovės nuostolius sudaro 132 855 Lt, o taip pat ir 638,66 Lt atsakovo namo apsaugos iÅ¡laidos, todėl iÅ¡ viso nuostolius sudaro 133 493,66 Lt.Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ ir sumažinti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ iki 63 949 Lt.

Prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais motyvais:Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi fizinių asmenų paaiÅ¡kinimais, fiksuotais policijos nuovadoje ar net policijos komisariate atskiruose apklausų protokoluose fiksuotais liudytojų parodymais, o likusi teismo sprendimo argumentų dalis yra iÅ¡imtinai prielaidų pobÅ«džio. Taigi teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.Teismo sprendimo dalis, kurioje ieÅ¡kovei priteistas žalos atlyginimas už tariamas ieÅ¡kovės iÅ¡laidas II etapo statybos darbams apmokėti, turėtų bÅ«ti panaikinta, t. y. priteistina suma mažintina statybos techninės ekspertizės akte nurodytų tariamų iÅ¡laidų darbų ir mechanizmų verte – 24 273,52 Lt.Atsakovas su paduotu ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais argumentais:Teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, tačiau ne ta dalis, kuriÄ ginčija ieÅ¡kovė, o ta, dėl kurios apeliacinį skundÄ padavė atsakovas. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Geomatas“ iÅ¡vadomis. Teismas pagrįstai paskyrė statybos techninę ekspertizę ir vadovavosi jos iÅ¡vadomis bei eksperto teismo posėdyje duotais paaiÅ¡kinimais. Teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo.IeÅ¡kovė su atsakovo paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamÄ atsakovo sprendimo dalį nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais motyvais:Atsakovas be pagrindo aiÅ¡kina, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Teismas surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad visi atsakovo namo statybos II etapo darbai atlikti ieÅ¡kovės sÄ skaita ir kad jų vertė sudaro jos nuostolius. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinius skundus, vadovausis Å¡iuo metu galiojančio CPK normomis, o taip pat, remdamasi Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, ir 1964 m. CPK, galiojusiu iki 2003 m. sausio 1 d. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

MinėtÄ bÅ«tinumÄ lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neiÅ¡aiÅ¡kino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dėl to jas bÅ«tina nustatyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; kt.). AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v.

Sweden, pareiÅ¡kimo Nr. 28394/95). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos argumentus, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nenurodė, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir kodėl negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde, apeliaciniame skunde inter alia nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir faktines aplinkybes, tačiau iÅ¡ esmės kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobÅ«džio aplinkybių nenurodė, tik įrodinėja, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o Å¡iuo aspektu argumentai yra iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinybės skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ , todėl apelianto praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkino (CPK 185 str.).

IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å ioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su anksčiau nurodytu CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009).IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 133 495,66 Lt ir 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 88 222,37 Lt žalos atlyginimo, o reikalavimÄ dėl 5 procentų procesinių palÅ«kanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iÅ¡ esmės ginčo dėl to, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, nėra. Byloje ginčas kilo dėl atlygintinos žalos dydžio.IÅ¡ gyvenamojo namo, esančio Vytėnų g. 74, Kaune, statybos techninės ekspertizės akto matyti, kad gyvenamojo namo statybos objekte, esančiame Vytėnų g. 74, Kaune, buvo atlikti statybos darbai, neužaktuoti 2002 m. vasario mėn. įvykdytų darbų akte, o bÅ«tent: stogas, langai, lauko durys, vartai, grindų pagrindas I-ame aukÅ¡te, dalis pirmo aukÅ¡to g/b perdangos, fasado apdaila, lietaus nuotekų tinklas, lauko kanalizacija, lauko vandentiekis, elektros kabelis (1.1 p.); 2002 m. vasario mėn. įvykdytų darbų akte neužaktuoti, tačiau gyvenamojo namo statybos objekte atlikti darbai, pateikti lokalinėje sÄ matoje S001 (1.2 p.); 2002 m. vasario mėn. įvykdytų darbų akte neužaktuotiems, tačiau gyvenamojo namo objekte atliktiems statybos darbams nėra sudaryta papildoma rangos sutartis bei nesuderintas ir nepasiraÅ¡ytas darbų įvykdymo aktas (1.3 p.); neįtrauktų į 2002 m. vasario mėn. įvykdytų darbų aktÄ , tačiau atliktų gyvenamojo namo statybos objekte statybos darbų vertė, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, 2001 m. sausio 1 d. kainų lygiu bei vadovaujantis civilinėje byloje pateiktomis medžiagų pirkimo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis medžiagų kainomis, yra 87 583,71 Lt (2.1 p.).

Gyvenamojo namo statyboje atliktiems, neaktuotiems statybos darbams panaudotos medžiagos ir jų vertė, pateikiama medžiagų žiniaraÅ¡tyje, yra 48 231,48 Lt (2.2 p.). Pagal eksperto sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ Nr. S001, tiesiogines iÅ¡laidas sudaro 23 247,16 Lt darbų vertė, 63 310,19 Lt medžiagų vertė ir 1 026,36 Lt mechanizmų vertė, iÅ¡ viso 87 583,71 Lt. Byloje nustatyta, kad specialistai baudžiamojoje byloje nustatė, jog panaudotų medžiagų vertė yra 50 242 Lt. Kaip minėta, ekspertas akte nurodė, kad tiesiogines iÅ¡laidas sudaro 87 583,71 Lt, o teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog minėtos iÅ¡laidos yra paskaičiuotos su PVM.

Bylos medžiaga tvirtina, kad pagal 2000 m. gruodžio 20 d. Saugos paslaugų sutartį Nr. 2000/66 su UAB „Trikampis žiedas“ ieÅ¡kovė mokėjo už atsakovo nuosavo namo apsaugos paslaugas. IeÅ¡kovė sumokėjo 38,66 Lt pagal 2000 m. gruodžio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LBD Nr. 2703982, 100 Lt pagal 2001 m. vasario 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LBD Nr. 9137857, o 100 Lt pagal 2001 m. kovo 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LBC Nr. 8021800, 100 Lt pagal 2001 m. gegužės 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LBE Nr. 3086909, 100 Lt pagal 2001 m. birželio 1 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LBE Nr. 8222194, 100 Lt pagal 2001 m. liepos 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LBE Nr. 8222670, 100 Lt pagal 2001 m. rugpjūčio 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LBF Nr. 1341542.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kadangi ekspertas padarė visų panaudotų statybinių medžiagų įvertinimÄ , jo nurodyta suma virÅ¡ija specialistų nurodytÄ sumÄ , kuri paskaičiuota įvertinus difuzinės plėvelės vertę ir garažo vartų vertę, o ieÅ¡kovė objektyvių įrodymų apie statybos darbų ir mechanizmų vertę, virÅ¡ijančiÄ ekspertizes akte nurodytÄ vertę, teismui nepateikė, todėl, vadovaudamasis minėtu ekspertizės aktu, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 87 583,71 Lt dydžio žalos atlyginimÄ dėl panaudotų statybinių medžiagų, statybos darbų ir mechanizmų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatęs, kad ieÅ¡kovė už namo apsaugos paslaugas sumokėjo 638,66 Lt, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė ir 638,66 Lt žalÄ dėl atsakovo namo apsaugos paslaugų. Todėl iÅ¡ viso pirmos instancijos teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 88 222,37 Lt žalos. IeÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Geomatas“ ataskaita, kuri parengta atitinkamų specialių žinių turinčio turto vertintojo. IeÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas geriausiai atspindi Å¡i ataskaita, nes ji yra iÅ¡samiausia.

Ieškovės nuostolius sudaro 132 855 Lt, o taip pat ir 638,66 Lt atsakovo namo apsaugos išlaidos, todėl iš viso nuostolius sudaro 133 493,66 Lt. Atsakovas teigia, kad teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovei priteistas žalos atlyginimas už tariamas ieškovės išlaidas II etapo statybos darbams apmokėti, turėtų būti panaikinta, t. y. priteistina suma mažintina statybos techninės ekspertizės akte nurodytų tariamų išlaidų darbų ir mechanizmų verte – 24 273,52 Lt.Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės ir atsakovo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Geomatas“ ataskaita.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ UAB „Geomatas“ pateiktos ataskaitos neaiÅ¡ku, kiek kainavo panaudotos statybinės medžiagos, kokia buvo mechanizmų ir darbų vertė pagal II darbų etapÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atlikta statybos techninė ekspertizė abejonių nekelia, ekspertas nurodė atskirai darbo užmokesčio, mechanizmų ir panaudotų statybinių medžiagų vertę. Teisėjų kolegija, inter alia, pastebi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, kad jie nėra nenuginčijami ir turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I.

Ž. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB ,,ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-66/2010; kt.). IeÅ¡kovė turėjo galimybę teikti ekspertui visÄ jos turimÄ informacijÄ , įskaitant ir apie realiai panaudotas medžiagas, jų vertę ir t. t. Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės byloje.

Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių ekspertizes akte nurodytÄ panaudotų statybinių medžiagų, statybos darbų ir mechanizmų vertę, namo apsaugos paslaugų nesuteikimÄ (CPK 314 str.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61;

Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010, 3K-3-52/2011 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, ji neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, atsisakymas remtis UAB „Geomata“ ataskaita motyvuotas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus taip pat ir apeliantų argumentus, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo priemones, neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, iÅ¡vadas grindė prielaidomis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008,2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.).

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartį 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje IÄ® „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v.

S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-348/2012; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, eksperto ir specialistų išvadų, baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų, kitų rašytinių įrodymų, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.; 1964 m.

CPK 57 str., 65 str., 73 str., 92 str.). Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.Taigi remdamasi iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, įvertinusi Å¡ių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176–185 str.), bet ir remdamasi logikos dėsniais, savo vidiniu įsitikinimu, nurodytų teisės normų sisteminė analize, kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.), taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau visiÅ¡kai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, apeliantai iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i skundžiamo teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nurodytais motyvais atmetusi apeliacinius skundus kaip nepagrįstus ir vadovaudamasi tuo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.), teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie teisėjų kolegijos pripažintini kaip neturintys įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui bei pagrįstumui.

Apeliaciniai skundai iÅ¡ esmės grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo iÅ¡nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir iÅ¡samiai motyvavus. Dėl procesinių palÅ«kanų. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines palÅ«kanas reglamentuojančias materialines teisės normas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais.Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės taikymo, o ne sutartinių santykių, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalis negali bÅ«ti taikoma.Teisėjų kolegija, ad hoc, pažymi, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å ioje teisės normoje nustatytos palÅ«kanos, vadinamos procesinėmis, atlieka kompensacinę funkcijÄ ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palÅ«kanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos sumos ir yra skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, kreditoriaus nuostolius.

Jų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-595/2008). Å ių palÅ«kanų priteisimas skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ ar neįvykdytÄ prievolę, nes prieÅ¡ingu atveju jis gali patirti papildomus turtinius padarinius. Pagrindas priteisti procesines palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ .

Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl privalo Å¡ios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

Taigi anksčiau pateikti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai teisėjų kolegijai suponuoja, kad įstatymas nenustato, kad procesinės palÅ«kanos nėra galimos deliktinės atsakomybės atveju. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti parleistas terminas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, kad atsakovas privalo mokėti ieÅ¡kovei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 88 222,37 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2002 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (1964 m.

CPK 150 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taikomi realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio iÅ¡laidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga ieÅ¡kovei, nes jo apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies. Patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 1–5 dalimis, proporcingai perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, bei proporcingai patenkintiems reikalavimas priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.Kadangi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl 88 222, 37 Lt žalos atlyginimo paliko nepakeistÄ , todėl pirmosios instancijos teismo priteistos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos.Apeliantė apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti 968 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegijos, taikydama anksčiau nurodytus kriterijus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti patirtų iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti suma yra reali ir pagrįsta į bylÄ pateiktais dokumentais. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi CPK 93 straipsnio 1–5 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija maksimalių dydžių, sprendžia, kad ieÅ¡kovei už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ iÅ¡ atsakovo priteistina 968 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad Å¡i suma atitinka ir 1964 m. CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.Apeliacinės instancijos teismui nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi atidėta 728,20 Lt žyminio mokesčio dalis iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteistina valstybei, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , atsakovas yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovei UAB „BÅ«stuva“ 2009 m. rugsėjo 2 d. yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, todėl remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, apeliantė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (1964 m.

CPK 102 straipsnio 1 dalies 35 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1964 m. CPK 336 straipsnio 1 dalies 3 punktu), n u t a r i a : pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ .Priteisti ieÅ¡kovei UAB „BÅ«stuva“ (į. k. 135127453) iÅ¡ atsakovo Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2002 m. rugsėjo 3 d.) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo nuo priteistos 88 222,37 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt dviejų litų ir 37 cnt) sumos.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei UAB „BÅ«stuva“ (į. k. 135127453) iÅ¡ atsakovo Z.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                   Algirdas Gailiūnas                                                                                                                                Danutė Gasiūnienė                                                                                                                                 Marytė Mitkuvienė