2022-11-03 Nr. AB-26729-3-61-3-02083-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-608-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02083-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. individualios įmonės skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. A. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas, įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. SKP-12 „Dėl T. A. individualiai įmonei išmokėtos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas tinkamai neįgyvendino vietos projekto Nr. EŽF-KL-15-06-004 „T. A. individualios įmonės modernizavimas“ (toliau – ir Projektas) tikslų ir uždavinių, todėl jam skirta 64 878,20 Eur sankcija (suma, kuri buvo išmokėta kaip parama). Pareiškėjo teigimu, Projektu yra siekiama didinti įmonės gyvybingumą atliekant konkrečius kompleksinius veiksmus, kurti naujas darbo vietas, tačiau NMA nepagrįstai šiuos siekius susiejo su konkrečiu dalyku, t. y. laivu „Banginis“. NMA konstatavo, kad įmonė nebegali pasiekti išsikeltų tikslų, kadangi laivas „Banginis“ yra nebetinkamas eksploatuoti. Pareiškėjo nuomone, ne konkretus laivas sukuria papildomas pajamas, reikalingas projekto tikslams ir uždaviniams pasiekti, bet būtent įmonės viduje vykdomos organizacinės veiklos rezultatas gali sukurti papildomas pajamas, kurios ir prisidėtų prie Projekto įgyvendinimo. Tiek Sprendime, tiek tuomet, kai NMA kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba), buvo tikrinama ne paramos gavėjo veikla, leidimai vykdyti verslinę žvejybos veiklą, o būtent laivo „Banginis“ veikla. Atliktas tyrimas siaurąja prasme, tendencingai vertinant tik NMA palankius faktus.

3. Pareiškėjas vykdė ir vykdo 2015 m. gegužės 22 d. tarp pareiškėjo ir Asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės (toliau – ir Klaipėdos ŽVVG) pasirašytoje vietos projekto vykdymo sutartyje Nr. EŽF-KL-15-06-004 (toliau – ir Sutartis) numatytus įsipareigojimus, t. y. vykdo verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, stiprina įmonės ekonominį ir socialinį gyvybingumą efektyvinant žvejybos veiklą. Vykdydamas Sutartyje numatytus įsipareigojimus nupirko naują ir modernų laivą „Amber 595“, kuris naudojamas dabar ir kuriuo yra gerinamos darbuotojų sąlygos. Minėta aplinkybė patvirtina, kad laivui „Banginis“ tapus neeksploatuojamam, pareiškėjas ėmėsi visų priemonių, t. y. nupirko naują laivą tam, kad įgyvendintų projekto tikslus ir uždavinius. Pareiškėjas modernizavo materialinę bazę, kas nėra ginčijama Sprendime ir įrodo, kad investicijos NMA pripažintos tinkamomis. Pareiškėjas sukūrė dvi naujas darbo vietas, tačiau šio uždavinio pasiekimas 2015 m. lapkričio 25 d., pateikiant galutinę projekto ataskaitą, Sprendime neminimas. Pareiškėjas sukūrė ir viso projekto metu išlaikė dvi darbo vietas, numatytas sutartyje, todėl NMA nepagrįstai konstatavo, kad naujos darbo vietos nebuvo išlaikytos.

4. Laivas po techninės apžiūros buvo pripažintas netinkamos būklės, dėl ko Lietuvos saugios laivybos administracija nurodė pašalinti nustatytus trūkumus ir pateikti naujai techninei apžiūrai. Minėtas faktas patvirtina, kad darbuotojai tokiame laive negali dirbti, nes tokiu atveju bus pažeisti darbo saugą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau laivo techninė būklė buvo tikrinama neeiline tvarka, inicijuota laivo savininko – pareiškėjo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas siekė ir siekia darbo sąlygų gerinimo, t. y. sutvarkyti laivą bei jį paleisti dirbti, kaip ir numatyta Projekte, tačiau teisinių ginčų nagrinėjimas (dėl tiekėjo, kuris atliko investicijų diegimą į laivą, galimo padaryto darbo broko) užtrunka, o pareiškėjas šių procesų pagreitinti neturi galimybės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad NMA Sprendime nevertino laivo „Banginis“ neeksploatavimo priežasčių, už kurias pareiškėjas net nėra atsakingas. Laivo „Banginis“ modernizavimo darbus įsipareigojo įvykdyti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kojora“, tačiau, užbaigus darbus, tarp šalių kilo ginčas, dėl ko vyko teisminiai ginčai. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl paslėptų laivo trūkumų, buvo paduotas naujas ieškinys Klaipėdos apygardos teismui, kuriuo prašoma įpareigoti UAB „Kojora“ neatlygintai pašalinti nustatytus paslėptus trūkumus, tačiau byla dar neišnagrinėta. Dėl minėtų teisminių ginčų buvo sumokėti žyminiai mokesčiai, todėl NMA abejonės dėl šių teisminių ginčų neturi jokio pagrindo.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad yra mokus, neturi jokių mokestinių įsiskolinimų. Sprendimas priimtas 2020 m. gegužės 8 d., t. y. likus 14 dienų iki kontrolės termino pabaigos. Sprendime nėra motyvuojama, kodėl buvo taikyta maksimali sankcija, o ne grąžinti tik dalį paramos sumos. Argumentai dėl galimo pažeidimo sudėtingumo išdėstyti formaliai, nurodant, jog pažeidimas yra sunkus. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomai politikai, kadangi, esant Covis-19 pandemijai, Lietuvos gyventojų atžvilgiu yra skatinama netaikyti sankcijų bei remti ir jiems padėti.

6. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 25 d. NMA pateiktas mokėjimo prašymas Nr. 4ŽPS-3-11-03-VP26-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas), o 2015 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui suteikta 64 878,20 Eur paramos suma. Pareiškėjas modernizavo laivą, sukūrė dvi darbo vietas, tačiau po laivo modernizacijos laivas neteko laivo tinkamumo plaukioti liudijimo, todėl nepasiektas 3 tikslas („Efektyvesnė žvejybos veikla, pagerėjusios darbuotojų darbo sąlygos“) ir 4 tikslas („Sustiprintas įmonės ekonominis ir socialinis gyvybingumas“). Pažeidimų tyrimas vykdytas vadovaujantis teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės).

8. Pareiškėjas teigė, kad NMA, atsižvelgdama į pažeidimus bei pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, informavo, jog pareiškėjui taiko sankciją – susigrąžina visą 64 878,20 Eur išmokėtą paramos sumą. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nevykdo Projekte numatytos žvejybos veiklos – aktyvaus modernizuoto laivo eksploatavimo. Per visus metus, pradedant nuo 2016 m., laivas galutinai neparengtas plaukioti, t. y. nepateiktas techninei apžiūrai ir neeksploatuojamas. Be to, pagal patvirtintą paraišką buvo manoma, kad Projekto veikla yra žvejyba, o jo tikslai ir uždaviniai sietini tik su modernizuoto laivo eksploatavimu. Modernizuotas laivas – pagrindinė įmonės veiklos priemonė, kuri nėra naudojama veikloje, todėl ir darbuotojai neturi geresnių darbo sąlygų.

9. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenis, NMA nustatė, kad, teikiant mokėjimo prašymą, dvi naujos darbo vietos buvo sukurtos, bet naujos darbo vietos nebuvo išlaikytos.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjas paramą gavo, nes paraiškoje pagrindė investicijų poreikį. Tai, kad pareiškėjo projektas buvo patvirtintas kaip tinkamas paramai gauti, jokiu būdu nereiškia, kad NMA negali susigrąžinti išmokėtų paramos lėšų, nustačiusi, jog jos panaudotos netinkamai / nepasiekti numatyti paramos tikslai ir uždaviniai; ir dėl kitų priežasčių. Be to, pareiškėjas Paraiškos IV skyriuje „Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas ir pagrindimas“ nurodė, kad viena iš išlaidų yra laivo „Banginis“ modernizavimo išlaidos, kuomet prašoma paramos suma šiai išlaidai sudaro 58 400 Eur. Tokiu būdu beveik visa paramos suma buvo skirta konkrečiai laivo „Banginis“ modernizavimui. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad parama yra skirta būtent laivo „Banginis“ modernizavimui, o ne įmonės veiklos vykdymui.

11. NMA siųstuose paklausimuose klausimai buvo suformuoti aiškiai, suprantamai ir tikslingai – NMA teiravosi apie laivą, nes būtent jo modernizavimas buvo finansuotas. Esant šioms aplinkybėms, atsakovą ir pareiškėją saisto paramos skyrimo santykiai, todėl klausinėti apie kitas vykdomas veiklas, nesusijusias su laivu „Banginis“, nebuvo poreikio. Pareiškėjas paraiškoje įsipareigojo vykdyti ne bet kokią veiklą, o modernizuoti laivą „Banginis“, kurio modernizavimas leistų siekti geresnių ekonominių rezultatų bei sukurtų geresnes sąlygas darbuotojams. Kadangi laivas „Banginis“ nėra parengtas laivybai ir žvejybai, NMA pagrįstai konstatavo, kad tikslai bei uždaviniai nėra įgyvendinti, rezultatai nepasiekti.

12. Atsakovas teigė, kad Sutartis buvo sudaryta su pareiškėju, o ne su trečiaisiais asmenimis, ar laivu „Banginis“, todėl nėra pagrindo bausti laivo „Banginis“. Pareiškėjas nepagrįstai mano, kad jei yra gaunamos pajamos ir įmonė veikia pelningai, NMA paramos susigrąžinti negali. Naujausioje teismų praktikoje yra formuojama pozicija, kad nors projektas ir yra įgyvendintas, tačiau jokie teisės aktai neriboja NMA teisės ir pareigos nustačius pažeidimus susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo pagerinti darbuotojų sąlygų, kadangi nebuvo naudojamas laivas „Banginis“. NMA teigimu, ji nebuvo skyrusi paramos pareiškėjo minimam laivui „Amber 595“, todėl nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjo interpretacijų dėl su kitu laivu vykdomos veiklos. Atsakovui nėra žinoma, kodėl pareiškėjas selektyviai nurodo projekto uždavinius. Skunde teismui pareiškėjas nemini fakto, kad pagrindinis projekto uždavinys yra laivo „Banginis“ modernizavimas (darbo kokybės gerinimas yra išvestinis uždavinys iš laivo modernizavimo uždavinio). Sprendime yra vertintos visos pažeidimo tyrimo metu surinktos aplinkybės, institucijų išvados, pareiškėjo paaiškinimai. Sprendime aiškiai nurodyta, kad padarytas pažeidimas yra sunkus – laivas „Banginis“ nebuvo eksploatuojamas 2016-2019 m. Be to, Sutartis yra sudaryta būtent su pareiškėju, o ne su trečiaisiais asmenimis, NMA su UAB „Kojora“ nesieja jokie santykiai. Nagrinėjamu atveju, jei esama situacija susidarė ne tik dėl pareiškėjo, bet ir dėl UAB „Kojora“ veiksmų, NMA, kaip paraiškas administruojantis subjektas, negali netaikyti sankcijos. Pareiškėjai, teikdami paraiškas, visuomet prisiima riziką, kad dėl įvairių priežasčių parama gali būti ir susigrąžinama.

14. Atsakovo teigimu, Klaipėdos ŽVVG nėra susipažinusi su Žuvininkystės regionų plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 3D-976 „Dėl Žuvininkystės regionų plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Nagrinėjamu atveju susiklostę administraciniai santykiai pagal sudarytą paramos sutartį, kuri savo prigimtimi pagal teismų praktiką yra administracinė sutartis, todėl Klaipėdos ŽVVG neteisingai paramos santykius prilygina civiliniams santykiams.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos ŽVVG atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Sutarties 21 punkte nustatyta, jog Klaipėdos ŽVVG turi teisę tikrinti, ar vietos projekto vykdytojas, pareiškėjas, po vietos projekto įgyvendinimo laikosi Sutartyje numatytų įsipareigojimų. 2020 m. gegužės 22 d. baigėsi Sutartyje numatytas Vietos projekto priežiūros laikotarpis; kitiems subjektams vietos projekto priežiūros teisė sutartyje numatytomis sąlygomis neperėjo ir nebuvo perleista. Esant šioms aplinkybėms, vertinti, ar pažeistos vietos projekto vykdymo sutarties sąlygos ir, ar yra pagrindas nutraukti sutartį, galėjo tik Klaipėdos ŽVVG. Numatytas sąlygas Sutartyje galėjo panaikinti arba pakeisti tik Sutarties šalys. Nagrinėjamu atveju Sutartis yra galiojanti, nenutraukta, todėl yra privaloma sandorio šalims ir tretiesiems asmenims. Teigė, kad pagal Sutarties 22 punktą NMA gali įpareigoti strategijos vykdytoją nutraukti sutartį ar pareikalauti vietos projekto vykdytojo grąžinti jau išmokėtas lėšas ar jų likutį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taigi, nėra pagrindo taikyti pareiškėjui NMA Sprendime nurodytos sankcijos.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas (64 878,20 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad:

19.1. pareiškėjas 2015 m. vasario 23 d. Klaipėdos ŽVVG pateikė paraišką Nr. EŽF-KL-15-06-004 paramai gauti pagal Žuvininkystės regiono plėtros strategijos „Klaipėdos žuvininkystės regiono plėtros strategija iki 2013 m.“ prioriteto „Konkurencingas verslas – žuvininkystės regiono konkurencingumo didinimas“ priemonę „Žuvininkystės produktų vertės didinimas ir konkurencingumo skatinimas“ (toliau – ir Paraiška).

19.2. Pareiškėjas ir Klaipėdos ŽVVG 2015 m. gegužės 22 d. pasirašė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. EŽF-KL-15-06-004.

19.3. 2015 m. lapkričio 25 d. (gavimo institucijoje data) pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą NMA.

19.4. 2019 m. kovo 31 d. pareiškėjas pateikė Vietos projekto įgyvendinimo ataskaitą.

19.5. 2019 m. rugpjūčio 23 d. NMA Kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyrius užsakomosios patikros vietoje ataskaitoje Nr. EŽF-KL-15-06-004-2100 nustatė, kad vykdant patikrinimą 2019 m. rugpjūčio 23 d., 9 val. 45 min. nustatyta, jog pareiškėjo laivas „Banginis“ yra laikomas Pilies uoste, Klaipėdoje. Laivas iškeltas iš vandens.

19.6. 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją NMA.

19.7. 2019 m. gruodžio 18 d. NMA raštu Nr. BR6-7856 kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – ir LTSA) dėl informacijos pateikimo apie laivą „Banginis“. NMA nurodė, kad projektų kontrolės laikotarpiu tikrina, kaip paramos gavėjai laikosi projektuose ir paramos sutartyse numatytų įsipareigojimų.

19.8. 2020 m. sausio 2 d. NMA kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą dėl informacijos pateikimo dėl pareiškėjos laivo „Banginis“.

19.9. 2020 m. sausio 9 d. Žuvininkystės tarnyba raštu Nr. 26.5 nurodė, kad laivui „Banginis“ leidimai plaukioti Baltijos jūroje baigėsi 2015 m. gruodžio 31 d., todėl 2016-2019 m. laikotarpiu žvejyba laivu negalėjo būti vykdoma, kadangi nebuvo išduoti leidimai. Be to, nebuvo gauta jokių duomenų dėl duomenų pildymo apie verslinę žvejybą. Pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. išduotas žvejybos laivo liudijimas, neturint žvejybos leidimo, nesuteikia teisės užsiimti versline žvejyba Baltijos jūroje. Žuvininkystės tarnyba laikotarpiu 2016-2019 m. nebuvo tikrinusi žvejybos žurnalo duomenų, kadangi laivas „Banginis“ nebuvo nei karto tikrintas.

19.10. 2020 m. sausio 13 d. LTSA raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 15B-228 NMA pateikė duomenis ir nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d., atlikus neeilinę techninę apžiūrą, nustatyti techninės būklės trūkumai neleidžia laivo naudoti pagal paskirtį, jis yra netinkamos techninės būklės.

19.11. 2020 m. balandžio 30 d. NMA raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BR6-2416 įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis. Paprašė nurodyti, ar informavo Klaipėdos ŽVVG apie laivo „Banginis“ modernizavimo darbus bei teisminius ginčus dėl laivo modernizavimo darbų su UAB „Kojora. Taip pat pateikti duomenis, ar Klaipėdos ŽVVG buvo įtraukta kaip trečiasis suinteresuotas asmuo į nagrinėjamą teisminį ginčą.

19.12. 2020 m. gegužės 8 d. Sprendimu NMA įpareigojo pareiškėją grąžinti jam sumokėtą paramą, t. y. pareiškėjui skirta 64 878,20 Eur sankcija dėl netinkamai įgyvendintų Projekto uždavinių ir tikslų.

19.13. 2020 m. gegužės 15 d. NMA raštu Nr. BR6-2914 nurodė grąžinti 64 878,20 Eur skolą per 60 kalendorinių dienų. Pabrėžė, jog negrąžinus skolos per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

20. Teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 97 punkte nustatyta, jog Strategijos vykdytojas ir (arba) NMA 5 (penkerius) metus nuo vietos projekto vykdymo sutarties pasirašymo dienos turi teisę tikrinti, ar vietos projekto vykdytojas po vietos projekto įgyvendinimo laikosi vietos projekto vykdymo sutartyje numatytų sąlygų. Administravimo taisyklių 110 punkte nustatyta, kad jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su vietos projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Strategijos priemones, administruojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertino, kad NMA veikė teisės aktų jai suteiktos kompetencijos ribose ir pagrįstai bei teisėtai tikrino pareiškėją, nes teisės aktai suteikia jai tokia kompetenciją, kaip ir kompetenciją nustačius pažeidimą priimti sprendimą susigrąžinti išmokėtas lėšas.

21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos atveju ginčo kilo dėl to, jog laivas „Banginis“ šiuo metu neeksploatuojamas nėra, tačiau, pareiškėjo teigimu, Paraiškoje numatytą veiklą vykdo kitas laivas, kas, jo nuomone, laikoma Paraiškoje nurodytų įsipareigojimų vykdymu. NMA su tokia pareiškėjos pozicija nesutiko, kadangi Paraiškoje nurodyti pagrindiniai tikslai ir uždaviniai sietini tik su laivo „Banginis“ modernizavimu ir jo eksploatavimu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pritarė NMA dėstomai pozicijai.

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtino, kad pareiškėjas NMA pateiktoje paraiškoje IV skyriaus „Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas ir pagrindimas“ 1.1. punkte nurodė, jog prašoma paramos suma 58 400 Eur bus skirta žvejybos laivo „Banginis“ modernizavimo išlaidoms, kurios yra būtinos, realios, tiesiogiai susijusios su projekto veikla ir neišvengiamai reikalingos, kad būtų modernizuota įmonė, pagerintos darbuotojų darbo sąlygos. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad be laivo modernizavimo paslaugų įmonė negali dirbti pilnu pajėgumu, konkuruoti su kitomis žvejybos įmonėmis, sukurti patogių ir saugių darbo sąlygų darbuotojams.

Taigi, teismas pabrėžė, kad Paraiškos 1.1. punktas patvirtino, jog laivo „Banginis“ modernizavimo darbai yra pagrindinis numatomas Projekto uždavinys. Prie paraiškos pridėtame verslo plane kaip projekto uždavinys nurodytas įmonės materialinės bazės – laivo „Banginis“ modernizavimas, skyriuje „Numatomos investicijos“ nurodyta, kad pinigus ketinama išleisti taip: žvejybos laivo „Banginis“ modernizavimui (paramos 58 400 Eur), aiškinamajam stendui (paramos 112 Eur), konsultavimo paslaugos projekto rengimo ir įgyvendinimo klausimais (paramos 6 399 Eur).

Taigi, teismas padarė išvadą, kad verslo plane nurodyti paramos panaudojimo ir paskirstymo skaičiai akivaizdžiai patvirtina, jog Projekto esmė buvo modernizuoti žvejybos laivą „Banginis“. 2019 m. kovo 31 d. Vietos projekto įgyvendinimo ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) pareiškėjas nurodė, kad įgyvendintos vietos projekto veiklos sritys yra šios: žvejybinio laivo modernizavimo darbai, įgyvendinti iki 2015 m. spalio mėn., konsultavimo paslaugos projekto rengimo ir įgyvendinimo klausimais, įgyvendinti iki 2015 m. rugpjūčio mėn., ir aiškinamasis stendas, įgyvendintas iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Ataskaitos 11 punkte nurodyta, kad įgyvendinus projektą pasiekti tęstiniai rezultatai: modernizuota įmonės materialinė bazė – žvejybos laivas „Banginis“, sukurtos dvi naujos darbo vietos, efektyvesnė žvejybos veikla, pagerėjusios darbuotojų darbo sąlygos, sustiprintas įmonės ekonominis ir socialinis gyvybingumas.

Taigi, pareiškėjo užpildyta 2019 m. kovo 31 d. Ataskaita patvirtino, kad projekto esmė buvo modernizuoti žvejybos laivą „Banginis“.

22. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtinto, kad laivas „Banginis“ 2016-2019 m. nebuvo eksploatuojamas. Žuvininkystės tarnyba 2021 m. sausio 9 d. raštu Nr. 26.5 nurodė, kad paskutiniai išduoti leidimai vykdyti veiklą Baltijos jūroje laivui „Banginis“ baigė galioti 2015 m. gruodžio 31 d., o vėliau nauji nebuvo suteikti. Žuvininkystės tarnybos duomenimis 2016-2019 m. laivas „Banginis“ žvejybos veiklos nevykdė. Be to, LTSA 2020 m. sausio 13 d. raštu Nr. 15B-228 nurodė, kad laivui „Banginis“ 2017 m. sausio 19 d. atlikta neeilinė techninė apžiūra, kurios metu nustatyti trūkumai, neleidžiantys laivo naudoti pagal paskirtį. Neeilinės techninės apžiūros metu nustatyta, kad laivas „Banginis“ yra netinkamos techninės būklės. Taigi, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad šiuo metu laivas „Banginis“ yra neeksploatuojamas, nes nėra galutinai parengtas plaukioti, t. y. nepateiktas techninei apžiūrai ir nenaudojamas veikloje.

23. Įvertinęs tai, kad Paraiškoje esminė dalis paramos buvo prašoma laivo „Banginis“ modernizavimo darbams, o paramos gavėja iš esmės veiklos, susijusios su laivo „Banginis“ modernizavimo darbais, nevykdė ir paramos lėšas naudojo veiklą vystant su kitu laivu „Amber 595“, ši aplinkybė leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas pakeitė veiklos pobūdį, kadangi neįvykdė Projekto taip, kaip nurodyta Paraiškoje.

24. Pareiškėjas skunde teigė, kad laivui „Banginis“ tapus neeksploatuojamam, nupirko naują laivą „Amber 595“, todėl ėmėsi visų veiksmų, kad būtų įgyvendinti Projekto tikslai, tačiau kaip ir pati NMA nurodė, jog pagal Administravimo taisyklių 123 punktą, jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą pareiškėjas neturi teisės vienašališkai keisti apibrėžtas Projekto įgyvendinimo sąlygas ar teisės besąlygiškai reikalauti, kad NMA jas pakeistų. Administravimo taisyklėse tik numatyta paramos gavėjo teisė, iškilus poreikiui, motyvuotu prašymu kreiptis į NMA dėl projekto ir (arba) paramos sutarties pakeitimo ir NMA pareiga įvertinti prašymo aplinkybes bei šiuo klausimu priimti sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs NMA apie numatomus pakeitimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, todėl laivo „Banginis“ pakeitimas laivu „Amber 595“ nelaikytinas Projekto tikslų ir uždavinių įgyvendinimu.

25. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, atlikus pareiškėjo veiklos tyrimą, NMA kontrolės departamento Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. užsakomosios patikros vietos ataskaitoje Nr. EŽF-KL-15-06-004-2100 nustatė, kad laivas „Banginis“ laikomas adresu Pilies uoste, Klaipėdoje, laivų remonto teritorijoje. Laivas iškeltas iš vandens, taip pat pridėtos ir foto nuotraukos. Laivo „Banginis“ savininkas T. A. patikroje dalyvavo, pastabų neturėjo. Taigi, minėti duomenys taip pat patvirtinto, kad paramos gavėjas nevykdė Paraiškoje numatytų tikslų.

26. Teismas padarė išvadą, kad NMA pagrįstai konstatavo nustatytus pažeidimus. Sutarties 18.1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas privalo, siekdamas numatytų Vietos projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Vietos projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje ir Vietos projekto apraše ir (arba) verslo plane. Pagal Sutarties 26.6 punktą sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai vykdytojai nustojo vykdyti Vietos projektą, negali pasiekti paraiškoje nustatytų vietos projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Strategijos vykdytojo bei pagal 26.22 punktą sutarties pažeidimas gali būti nustatomas, kai pareiškėjas pažeidžia kitas Sutarties, Lėšų skyrimo bei naudojimo sąlygas.

27. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Veiksmų programos administravimo taisyklės) 120 punkte įtvirtinta, jog, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos sankcijų rūšys – paramos dydžio sumažinimas, paramos teikimo nutraukimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos. Vadovaujantis Veiksmų programos administravimo taisyklių 121 punktu, sankcijos, taikomos už pažeidimus, nustatomos įgyvendinimo taisyklėse, atsižvelgiant į konkrečios priemonės specifiką. Pagal Veiksmų programos administravimo taisyklių 131 punktą veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties priemonių administravimo ir įgyvendinimo tvarka nustatoma tokių veiksmų programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

28. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjas gali pasiekti pagrindinį Projekto tikslą ir be laivas „Banginis“ ir tai, kad, pareiškėjo nuomone, Sutartyje numatytus įsipareigojimus jis gali įvykdyti ir be laivo „Banginis“. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką kaip pagrindinį Projekto tikslą nurodė – stiprinti įmonės ekonominį ir socialinį gyvybingumą, efektyvinant žvejybos veiklą ir gerinant darbuotojų darbo sąlygas. Projekte paminėjo, jog siekia modernizuoti įmonės materialinę bazę, žvejybos laivą „Banginis“, efektyvinant žvejybos veiklą, gerinant darbuotojų sąlygas, tačiau skunde teismui nurodė, kad laivui „Banginis“ nesant eksploatuojamam, negalima teigti, kad po Sutarties įmonė neatliko darbuotųjų darbo sąlygų gerinimo ir nesiėmė visų reikiamų veiksmų darbo saugai užtikrinti. Pareiškėjas nurodė, kad įsigijo naują laivą „Amber 595“, kurį eksploatavo vietoj laivo „Banginis“. Taigi, šiuo atveju teismas sutiko su atsakovu, kad Paraiškoje numatomi tikslai ir uždaviniai turėjo būti įgyvendinti su laivu „Banginis“, kurio modernizavimas leistų sukurti geresnes sąlygas darbuotojams. Paraiškoje išvis nėra užsiminta apie laivą „Amber 595“, todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjas netinkamai vykdė Sutartyje numatytus įpareigojimus.

29. Specialiųjų taisyklių pareiškėjams, teikiantiems vietos projektų paraiškas pagal vietos plėtros strategiją iki 2013 m., patvirtintos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės valdybos 2015 m. vasario 6 d. posėdžio protokolu Nr. EB-8 (toliau – ir Specialiosios taisyklės), 92 punkte nustatyta, kad vietos projekto vykdytojui, nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant vietos projekto paraiškoje numatytų reikalavimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, vietos projekto vykdymo sutarties nutraukimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Taigi, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas pagrįstai pritaikė vieną iš sankcijų rūšį, t. y. įpareigojo pareiškėją grąžinti sumokėtą paramą, todėl, kad pareiškėjas nesilaikė Sutartyje nustatytų reikalavimų ir laiku, t. y. iki 2020 m. gegužės 22 d. neįvykdė Projekte numatytų tikslų ir uždavinių.

30. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas susigrąžinti visas lėšas yra neproporcingas, tačiau teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė. Pirma, teismas pažymėjo, kad pagrindinė paramos suma yra skirta būtent laivo „Banginis“ modernizavimui, likusi suma skirta konsultavimo paslaugoms projektui rengti ir aiškinamajam stendui. Antra, pažeidimas yra sunkus ir esminis, nes Projektas iš esmės neįvykdytas (nemodernizuotas laivas „Banginis“, neišlaikytos darbo vietos). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog įvykdė projektą ar įvykdė reikšmingą jo dalį. Tai, kad pareiškėjas vykdo veiklą, dirba pelningai, nereiškia, kad jis įvykdė projektą. Taigi, teismas įvertino, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pažeidimas sunkus ir pritaikyta sankcija yra proporcinga.

31. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad laivas „Banginis“ turėtų atsakyti už Projekto tikslų nepasiekimą, Sutartis sudaryta su pareiškėju, o ne su laivu „Banginis“, laivas „Banginis“ yra daiktas, jis neturi teisinio subjektiškumo.

32. Pareiškėjas taip pat teigė, kad įsipareigojimo laikotarpio pabaiga buvo 2020 m. gegužės 22 d., Sprendimas priimtas 2020 m. gegužės 8 d., likus 14 dienų iki kontrolės pabaigos, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas) 1 straipsnio 1 dalį siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus, o 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi, bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Taigi, įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nepažeidė teisės aktų priėmęs Sprendimą likus 14 dienų iki kontrolės pabaigos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeidimas buvo tęstinis, kadangi iki šiol laivas „Banginis“ nėra eksploatuojamas, o ketveri metai yra skaičiuojami nuo tada, kai buvo padarytas Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas.

33. Byloje nėra ginčo, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Kojora“ šiuo metu yra kilęs teisminis ginčas dėl laivo „Banginis“ modernizavimo darbų kokybės, tačiau esant tokiai situacijai NMA negali netaikyti sankcijos, kadangi Sutartis yra sudaryta tarp pareiškėjo ir atsakovo. Pareiškėjas nesikreipė į NMA dėl projekto pakeitimo, priešingai – pateikė ataskaitą, kad Projektas įvykdytas.

34. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovo Sprendimas turi esminių trūkumų dėl ko galėtų būti pripažintas nemotyvuotu ir nepagrįstu. NMA, įvertinusi savo surinktus duomenis, pareiškėjo paaiškinimais bei kitų institucijų informaciją (Žuvininkystės tarnybos, Lietuvos transporto ir saugos administracijos) pagrįstai konstatavo, jog pažeidimas yra sunkus, kadangi Projekto 1.1. punkte numatytas tikslas nebuvo įgyvendintas, nes laivas „Banginis“ 2016-2019 m. nebuvo eksploatuojamas. Ginčijamame NMA Sprendime išsamiai išdėstyti šio Sprendimo faktiniai bei teisiniai priėmimo pagrindai, argumentacija išsami, aiški, sankcijų apskaičiavimas pateiktas detaliai.

35. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog NMA Sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, nepatvirtina pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad šis Sprendimas priimtas formaliais pagrindais. Teismo vertinimu, NMA, priimdama Sprendimą, išsamiai įvertino visus bylos duomenis, pateikė pareiškėjo argumentų vertinimą bei atliko taikyto teisinio reglamentavimo analizę. NMA, vykdydama patikrą, priimdama Sprendimą, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, veikė jai priskirtos funkcijos tikrinti paraiškas ribose ir įgyvendino jai teisės aktais suteiktas kompetencijas.

III. 36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą.

37. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nes teismas tinkamai neįvertino bylai svarbių aplinkybių ir padarė klaidingas išvadas. Priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir atsakovo Sprendimo pagrįstumą.

38. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pasisakė tik dėl bylos aplinkybių, kurios buvo nurodytos šalių procesiniuose dokumentuose ir neatsižvelgė į tai, kas buvo nurodyta bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad kilusį ginčą reikia įvertinti kitu požiūriu.

39. Pareiškėjo vertinimu, NMA pateikė supaprastintą aiškinimą, išsamiau nesiaiškinant dalyko esmės. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kiek ir kokių pažeidimų padarė pareiškėjas, tačiau nėra paties atsakovo ar trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos ŽVVG veiksmų objektyvaus vertinimo. Ginčo esmė – sutartinių įsipareigojimų vykdymas, todėl, jeigu NMA įrodinėjo, jog pareiškėjas pažeidė Sutartį, teismas turėjo vertinti ir kitos šalies veiksmus.

40. Pareiškėjas teigia, kad visi atsakovo veiksmai, kurie nukreipti į pareiškėją – priedanga savo neveikimui paslėpti. Vietos projektavimo vykdymo sutartis tarp strategijos vykdytojo (Klaipėdos ŽVVG) ir vietos projekto vykdytojo (T. A. IĮ) buvo pasirašyta 2015 m. gegužės 22 d. Veiklos grupė – NMA teritorinis skyrius, kuris atlieka daugelį jos pačios funkcijų, t. y. vykdo Vietos projekto administravimo ir įgyvendinimo priežiūrą. Strategijos vykdytojas, turėdamas plačius įgaliojimus, išdėstytus Sutarties 20 punkte, privalėjo atlikti su vietos Projektu susijusius patikrinimus – dokumentų, vykdyti patikras Projekto įgyvendinimo vietoje, teikti Vietos projekto vykdytojui pastabas ir įspėjimus dėl projekto netinkamo vykdymo, reikalauti papildomos informacijos ir imtis būtinų veiksmų tinkamai Vietos projekto įgyvendinimo priežiūrai ir kontrolei užtikrinti. Per visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo jos pasirašymo dienos iki 2020 m. gegužės mėnesio, kai faktiškai turėjo jau baigtis sutarties 5 metų galiojimo terminas, Klaipėdos ŽVVG, vykdydama šias funkcijas, nuolatos atlikdavo patikras, tačiau jokių pažeidimų nenustatė.

41. Byloje yra trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas atsiliepimas, kuriame išdėstyta pozicija dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo, nurodant, kad per vietos projekto priežiūros laikotarpį esminių sutarties pažeidimų nenustatyta, kaip ir nenustatyta pagrindo nutraukti sutartį. Taip pat teigiama, kad Sutarties 22 punkte numatyta, jog NMA gali įpareigoti strategijos vykdytoją nutraukti sutartį arba pareikalauti sugrąžinti išmokėtą paramą, tačiau, Klaipėdos ŽVVG nuomone, susigrąžinti išmokėtą paramą nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos ŽVVG pastoviai teikė visą informaciją NMA apie pasirašytos Sutarties vykdymą, tačiau per tą patį 5 metų laikotarpį NMA Klaipėdos ŽVVG dėl jos vykdomos vietos projekto priežiūros ir kontrolės jokių priekaištų neturėjo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ne atsakovas, o Klaipėdos ŽVVG pasirašė Sutartį su atsakovu dėl vietos projekto vykdymo, kurioje detaliai išdėstytos visos sąlygos tiek dėl sutarties dalyko, lėšų skyrimo, išmokėjimo, tiek ir dėl šalių teisių bei pareigų.

42. Atsakovas esminį pažeidimą sieja su laivo „Banginis“ modernizavimo darbų atlikimu ir nuoroda į tai, kad laivas ir dabar negali plaukioti, tačiau pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ši nuostata nėra visiškai teisinga. Pagal Sutarties 1.1 punktą vietos projekto vykdytojas, t. y. pareiškėjas, įsipareigojo įgyvendinti vietos projektą „T. A. IĮ modernizavimas“. Pareiškėjas visą laiką informuodavo, kas buvo padaryta įmonėje, vykdant šį projektą. Tai, ar laivas „Banginis“ yra tinkamas plaukioti, nėra esminis dalykas (net jei laivas i neišplaukė į jūrą ar marias gaudyti žuvies, jame vis tiek buvo vykdoma kita su šia įmone susijusi veikla), tačiau teismas to nevertino.

43. Laivas buvo modernizuojamas, o tai, kad atlikti darbai turi trūkumų, yra kitas svarbus ginčo klausimas, į kurį galutinio atsakymo dar nėra. Šioje byloje yra prieinama informacija apie tai, kad dėl laive nustatytų darbų trūkumų pareiškėjas patyrė daug finansinių, teisinių problemų, apie kurias gerai žinojo ir NMA, tačiau jokios pagalbos nesulaukė. Priešingai, NMA ėmėsi veiksmų, kurie gali visiškai sužlugdyti veikiančią įmonę. Pagal Administravimo taisykles NMA ne tik taiko sankcijas, bet ir vykdydama prevenciją, priežiūrą ir kt., gali padėti spręsti klausimus, su kuriais susidūrė pareiškėjas. Turėdama informaciją, kad modernizuotas laivas negali plaukioti ir atlikti visų jam priskirtų funkcijų, NMA pirmiausia turėjo išsiaiškinti to priežastis ir tik po to priimti tinkamus sprendimus. Faktai patvirtina, kad pats pareiškėjas dar 2016 m. vasarą pateikė ieškinį laivo modernizavimo darbus atlikusiai bendrovei „Kojora“, prašydamas atlyginti nuostolius dėl laive nustatytų trūkumų. Byloje buvo priimti ne tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, bet yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT). Pareiškėjas pažymi, kad nors LAT 2019 m. birželio 6 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-199-378/2019) išdėstyti argumentai nebuvo naudingi T. A. IĮ, tačiau šios bylos kontekste svarbus pats faktas, jog įmonė dėjo visas pastangas ir siekė teisinėmis priemonėmis susigrąžinti pinigus už laivo „Banginis“ netinkamai atliktus modernizavimo darbus. Ieškovo prašymu trečiojo asmens teisėmis byloje dalyvavo Klaipėdos ŽVVG, kuri apie bylos nagrinėjimą informavo ir NMA, tačiau viso proceso metu ji atliko pasyvaus stebėtojo vaidmenį ir nieko nepadarė, kad padėtų pareiškėjui susigrąžinti rangovui sumokėtas pinigines lėšas.

44. Neapgynusi savo interesų jau nurodytoje byloje, T. A. IĮ 2019 m. pabaigoje taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą (civilinė byla Nr. e2-309-406/2021), prašydama, kad bendrovė „Kojara“ pašalintų paslėptus trūkumus, o jų nepašalinus per nustatytą laikotarpį būtų priteisti iš minėtos bendrovės 89 840 Eur būsimų nuostolių ir palūkanų. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir nurodytoje byloje buvo Klaipėdos ŽVVG, kuri, kaip ir kitose bylose, pilnai palaikė T. A. IĮ reikalavimus, tačiau iš pačios NMA jokios pagalbos nesulaukė. Ginčo byla dėl NMA sprendimo panaikinimo yra trečia, kurioje pareiškėjas dar bandė įrodyti, jog yra teisus ir nepadarė jokių pažeidimų. Pareiškėjas pažymi, kad NMA turėjo suprasti, kad pareiškėjo įmonei reikalinga pagalba. Pinigai, kurių reikalauja NMA iš T. A. IĮ, atiteko ne šiai įmonei, o pagal NMA nurodymą per 5 dienas buvo sumokėti blogai laivo modernizavimo darbus atlikusiai bendrovei. Taigi, ir NMA turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad sumokėjus pinigus už laivo remontą, šis dėl nustatytų trūkumų ir šiuo metu negali vykdyti savo tiesioginės veiklos, o be to, jeigu laive buvo ir yra trūkumų, tad juos NMA turėjo užfiksuoti dar prieš paramos skyrimą. Pagal Administravimo taisykles tarpinės vykdymo institucijos funkcijas atlieka NMA ir ji yra atsakinga už veiksmų programos paramos paraiškų ir projektų administravimą, t. y. ji rengia paramos paraiškų vertinimo ataskaitas ir atsižvelgdama į Įgyvendinimo taisykles, teikia jas ministerijai; atlieka patikras vietoje, projektų, kuriems buvo skirta parama, įgyvendinimo priežiūrą (vertina projektų įgyvendinimo eigą bei projekto įgyvendinimo ataskaitą, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, pagal poreikį taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą ir pan.).

45. Pareiškėjo vertinimu, tiek Klaipėdos ŽVVG, tiek ir NMA turėjo atlikti Žuvininkystės projekto kontrolės funkcijas, – jie privalėjo kontroliuoti Sutarties ir Vietos projekto vykdymą, įgyvendinimą, paramos išmokėjimą ir spręsti daugybę kitų klausimų. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Sprendimu buvo taikyta griežčiausia sankcija – paramos sugrąžinimas. Pareiškėjas nebuvo nustojęs vykdyti Projekto ir visą laiką siekė paramos projekto tikslų ir uždavinių. Paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai dėl laivo modernizavimo darbų atlikimo buvo vykdomi ir atlikti, o tai, kad buvo nustatyti jų trūkumai, kurių dauguma paslėpti, neduoda pagrindo kaltinti pareiškėją dėl padarytų pažeidimų. NMA, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose, teismas nagrinėdamas bylas dėl sankcijų priteisimo turi įvertinti, ar NMA skiriama sankcija yra pagrįsta bei proporcinga neatliktų įsipareigojimų kiekiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-624/2016). Taigi, NMA šiais principais nesivadovavo, o teismas, priimdamas sprendimą, taip pat į tai neatsižvelgė.

46. Byloje nėra duomenų, jog Projekto vykdymo laikotarpiu pareiškėjas netinkamai vykdė su Paramos sutartimi sutartus įsipareigojimus. Be to, ginčijami pažeidimai buvo nustatyti tik baigiantis Sutarties galiojimo laikotarpiui. Faktas apie atliktus laivo modernizavimo darbus patvirtina, kad bent iš dalies pareiškėjas tikrai vykdė paramos sutartimi sutartus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į nustatytas ginčo aplinkybes, teismas turėjo vertinti, kad šiuo atveju Administravimo taisyklių 197.3 punkte esant nustatytoms skirtingoms savo griežtumu priemonėms (sankcijoms) – visos paramos arba tik jos dalies susigrąžinimas, nebuvo pagrįsta griežtesnės sankcijos, t. y. visos paramos susigrąžinimo, taikymo būtinybė. Taigi, NMA nenustačius pažeidimų iki paramos skyrimo, buvo pagrindas sumažinti grąžintinų lėšų sumą proporcingai atliktų įsipareigojimų kiekiui.

47. Nagrinėjamoje byloje prie skundo yra pateiktas advokato prašymas išreikalauti iš NMA 2015 m. atlikto laivo „Banginis modernizavimo darbų patikrinimo (investicijų įvertinimo) medžiagą, kurios pagrindu buvo suteikta parama. Teismas 2020 m. birželio 17 d. paskelbė nutartį dėl skundo priėmimo ir įpareigojo NMA pateikti atsiliepimą ir visą su keliamu ginču susijusią medžiagą, įskaitant 2015 m. atlikto laivo modernizavimo darbų patikrinimo medžiagą. Kaip ir buvo galima tikėtis, NMA pateikė daugybę dokumentų, tačiau tarp jų nebuvo to, kurį įpareigojo teismas pateikti.

48. Pareiškėjas pažymi, kad 2015 m. gruodžio 28 d. buvo išmokėti visi paramai skirti pinigai ir po to, praėjus beveik 5 metams, kai iki 2015 m. gegužės 22 d. Vietos projekto vykdymo sutarties pabaigos liko vos dvi savaitės, 2020 m. gegužės 8 d. NMA priėmė sprendimą dėl paramos susigrąžinimo, išdėstydama ir visus pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus. Tokiuose atsakovo veiksmuose nėra jokio nuoseklumo.

49. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

50. NMA mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo išanalizuotos visos situacijai aktualios ir reikšmingos aplinkybės, atlikta teisinės bazės analizė, todėl teigti, kad dėl kažkurio aspekto buvo nepasisakyta, ar kažkuris argumentas nebuvo įvertintas, yra nepagrįsta.

51. Atsakovas pažymi, kad Sutartis yra sudaryta būtent su pareiškėju, o ne su trečiaisiais asmenimis, NMA su UAB „Kojora“ nesieja jokie santykiai. Jeigu pareiškėjas mano, kad esama situacija susidarė ne tik dėl pačio pareiškėjo, bet ir dėl UAB „Kojora“ veiksmų, NMA teigimu, tai negali būti pagrindas netaikyti sankcijos. Negali susidaryti tokios situacijos, kai pareiškėjai neįgyvendina projektų, tačiau NMA turi išmokėti paramos lėšas ar jų nesusigrąžinti. Europos Sąjungos fondai gali prisidėti prie šalies ekonominio augimo ir išsivystymo skirtumų sumažėjimo nebent tada, kai jų panaudojimas papildo protingą, į augimą orientuotą ekonominę politiką. Europos Sąjungos lėšų panaudojimo nauda šaliai labai priklauso nuo to, kaip tikslingai ir efektyviai šalis sugeba panaudoti lėšas, o atsižvelgiant į tai, NMA turi pagrįsti tikslingą paramos lėšų naudojimą. Šiuo atveju kyla klausimas, kokią atsakomybę už įgyvendinamą Projektą turi pareiškėjas, jeigu dabar teigia, kad dėl esamos situacijos yra atsakingas arba laivas „Banginis“, arba UAB „Kojora“. Atsakovas pažymi, kad NMA nėra atsakinga už kitų asmenų padarytą turtinę / neturtinę žalą. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai nustatyta Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo pateikti teiginiai dėl teisminių ginčų su trečiaisiais asmenims nėra aktualūs bei nesudaro jokios reikšmės šio ginčo kontekste.

52. NMA nėra institucija, kuri teikia pirminę ar antrinę nemokamą teisinę pagalbą. NMA taip pat nėra įgaliota konsultuoti pareiškėjų dėl rangos klausimų ir problemų, kilusių tarp jų ir trečiųjų asmenų. Pareiškėjas nepateikė jokių teisės aktų nuostatų, kur yra numatoma, kad NMA turi įsiterpti į pareiškėjų ir trečiųjų asmenų sutartinius santykius ir teikti atitinkamą pagalbą. Taigi, NMA funkcijos neapima pareiškėjų ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykių reguliavimo ar pagalbos teikimo teisminiuose procesuose.

53. Atsakovo teigimu, Klaipėdos ŽVVG niekada nebuvo ir nėra NMA teritorinis padalinys, tai yra atskiras juridinis asmuo, kurio steigėja ir / ar valdančioji institucija nėra NMA. Teiginiai, kad Klaipėdos ŽVVG yra NMA teritorinis padalinys tėra tik pačio pareiškėjo interpretacija. Lieka neaišku, kodėl, teikdamas tokius teiginius, pareiškėjas apsiribojo deklaratyviais samprotavimais ir savo argumentų neparėmė jokiais rašytiniais įrodymais ar nuorodomis į teisės aktų nuostatas.

54. Pagal Administravimo taisykles nors Klaipėdos ŽVVG ir vertina paraiškas, tačiau sprendimą dėl lėšų vietos projektui įgyvendinti skyrimo priima strategijos vykdytojo valdymo organas, turintis sprendimų priėmimo teisę, o šis sprendimas įsigalioja po to, kai NMA jį patvirtina (Administravimo taisyklių 47 p.). Atitinkamai, jei NMA nebūtų patvirtinusi paramos skyrimo, pareiškėjas jo apskritai nebūtų gavęs, nes tik NMA patvirtinus lėšos gali būti skiriamos. Atsakovas akcentuoja, kad net ir Sutartyje įtvirtinta NMA teisė priimti sprendimus dėl paramos lėšų susigrąžinimo, todėl apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog NMA neturi teisės priimti sprendimo dėl paramos lėšų susigrąžinimo, yra teisiškai nereikšmingi. Specialiųjų taisyklių 54 punkte aiškiai nurodyta, kad tik NMA patvirtinus paramos skyrimą yra informuojami pareiškėjai (informavimo funkciją atlieka Klaipėdos ŽVVG). Šiuo atveju svarbu tai, kad Klaipėdos ŽVVG atliko techninę dalį (skelbė kvietimus, rinko paraiškas, jas vertino), tačiau tik gavus NMA pritarimą parama yra skiriama, o paramos lėšas išmoka ne Klaipėdos ŽVVG, o NMA.

55. Pažymėti, kad pareiškėjas paramą gavo, buvo patvirtintas paramos gavėjas, nes pateiktoje Paraiškoje pagrindė investicijų poreikį ir būtinumą, tačiau Paraiškos vertinimo etapas ir nustatytas pažeidimas neturi nieko bendro. Tai, kad pareiškėjo Projektas buvo patvirtintas kaip tinkamas paramai gauti, nereiškia, kad NMA negali susigrąžinti išmokėtų paramos lėšų nustačius, jog jos panaudotos netinkamai / nepasiekti numatyti paramos tikslai bei uždaviniai ir dėl kitų priežasčių.

56. NMA kategoriškai nesutinka su pareiškėjo interpretacijomis, kad parama skirta ne konkrečiam tikslui, o tiesiog įmonei, kad ji galėtų vykdyti veiklą – pareiškėjo vertinimu, svarbu gaunamos pajamos, tačiau nėra svarbu kaip jos gaunamos. NMA pažymi, kad pačioje Paraiškoje pareiškėjas IV skyriuje „Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas ir pagrindimas“ nurodė, kad viena iš išlaidų yra „Žvejybos laivo „Banginis“ modernizavimo išlaidos“, kuomet prašoma paramos suma šiai išlaidai sudaro 58 400 Eur (taigi, beveik visa paramos suma buvo skirta konkrečiai laivo „Banginis“ modernizavimui). Paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad parama yra skirta būtent laivo „Banginis“ modernizavimui, o ne tiesiog įmonės veiklos vykdymui – „Žvejybos laivo banginis“ modernizavimo išlaidos yra būtinos, realios, tiesiogiai susijusios su projekto veikla ir neišvengiamai reikalingos, kad būtų modernizuota įmonė, pagerintos darbuotojų darbo sąlygos. Be laivo modernizavimo paslaugų, įmonė negali dirbti pilnu pajėgumu, konkuruoti su kitomis žvejybos įmonėmis, sukurti patogių ir saugių darbo sąlygų darbuotojams“. Taigi, Paraiškoje pareiškėjas aiškiai nurodė, kad Projekto esmė – laivo „Banginis“ modernizavimas (kitos išlaidos sudaro nedidelę dalį išmokėtos paramos ir buvo skirtos konsultavimo paslaugoms bei aiškinamajam stendui). Atsakovo vertinimu, remiantis pareiškėjo apeliacinio skundo samprotavimais, susidaro situacija, kad nesvarbu, kas yra nurodyta Paraiškoje, nes visi pareiškėjai savo nuožiūra gali spręsti kaip investuoti NMA išmokėtas paramos lėšas.

57. Pažymi, kad Sprendime yra vertintos visos pažeidimo tyrimo metu surinktos aplinkybės, institucijų išvados, pareiškėjo paaiškinimai ir pan. Sprendime aiškiai nurodyta, kad padarytas pažeidimas yra sunkus – laivas „Banginis“ nebuvo eksploatuojamas 2016-2019 m., nors vadovaujantis argumentais Paraiškoje ir verslo plane, investicijos į laivo „Banginis“ modernizavimą buvo būtinos ir itin reikalingos. Susidaro ydinga situacija, kuomet pareiškėjas Paraiškoje įrodinėjo investicijų būtinumą, o dabar teigia, kad ir be laivo „Banginis“ galėjo įgyvendinti Projektą. Atsakovas nurodo, kad Projekto esmė – laivo „Banginis“ modernizavimas, dėl ko gerėtų tiek darbuotojų darbo sąlygos, tiek būtų buvęs užtikrintas ekonominis augimas. NMA nuomone, Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. NMA Sprendime aiškiai ir detaliai nurodyta, kokius veiksmus atliko (kokia informaciją rinko bei analizavo) ir kokiais teisės aktais remiantis priimtas Sprendimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 58. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

59. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

60. Administravimo taisyklių 97 punkte nustatyta, kad Strategijos vykdytojas ir (arba) NMA 5 (penkerius) metus nuo vietos projekto vykdymo sutarties pasirašymo dienos turi teisę tikrinti, ar vietos projekto vykdytojas po vietos projekto įgyvendinimo laikosi vietos projekto vykdymo sutartyje numatytų sąlygų. Administravimo taisyklių 110 punkte numatyta, kad jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su vietos projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir NMA priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Strategijos priemones, administruojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Specialiųjų taisyklių 91 punkte įtvirtinta, kad NMA gali atlikti patikras vietoje bet kuriuo Projekto įgyvendinimo metu. Vietos projekto vykdytojui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant vietos projekto paraiškoje numatytų reikalavimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, vietos projekto vykdymo sutarties nutraukimas ir (arba) paramos susigrąžinimas (Specialiųjų taisyklių 92 p.). Taip pat pažymėtina, kad ir Sutarties 18.23 punkte numatyta, jog vietos projekto vykdytojas privalo „Agentūrai ir / arba Strategijos vykdytojui nustačius šios Sutarties vykdymo pažeidimų per Agentūros ir / arba Strategijos vykdytojo nustatytą terminą ištaisyti padarytus pažeidimus arba pateikti reikalaujamą informaciją, o Agentūrai priėmus sprendimą grąžinti jau išmokėtas lėšas ar jų dalį, šiame sprendime nustatytu laiku grąžinti lėšas ar jų dalį ir sumokėti sprendime nurodytas palūkanas <...>“, – iš to seka, kad ir Sutartyje įtvirtinta NMA teisė, nustačius pažeidimą, priimti sprendimą susigrąžinti išmokėtas lėšas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad NMA veikė teisės aktų jai suteiktos kompetencijos ribose ir pagrįstai bei teisėtai tikrino pareiškėją, nes teisės aktai suteikia jai tokią kompetenciją, kaip ir kompetenciją nustačius pažeidimą priimti sprendimą susigrąžinti išmokėtas lėšas.

61. Paraiškos 1.1 punkte prašoma paramos suma (58400 Eur) pagrindžiama tuo, kad žvejybos laivo „Banginis“ modernizavimo išlaidos yra būtinos, realios, tiesiogiai susijusios su projekto veikla ir neišvengiamai reikalingos, kad būtų modernizuota įmonė, pagerintos darbuotojų darbo sąlygos; be laivo modernizavimo paslaugų įmonė negali dirbti pilnu pajėgumu, konkuruoti su kitomis žvejybos įmonėmis, sukurti patogių ir saugių darbo sąlygų darbuotojams; kitas išlaidas sudarė: aiškinamasis stendas (112 Eur), konsultavimo paslaugos projekto rengimo ir įgyvendinimo klausimais (6399 Eur). Prie paraiškos pridėtame verslo plane tarp nurodytų uždavinių taip pat išskirta – „Modernizuoti įmonės materialinę bazę – žvejybos laivą „Banginis“, efektyvinant žvejybos veiklą, gerinant darbuotojų darbo sąlygas“; vienas iš projekto rezultatų nurodytas – „modernizuota įmonės materialinė bazė-žvejybos laivas „Banginis“. Taigi, tiek iš Paraiškos, tiek ir iš verslo plano akivaizdu, kad pareiškėjas įsipareigojo modernizuoti laivą „Banginis“. Pažymėtina ir tai, kad net 2019 m. kovo 31 d. Vietos įgyvendinimo ataskaitoje Nr. 5 pareiškėjas prie pasiektų rezultatų įvardijo, kad yra modernizuota įmonės materialinė bazė-žvejybos laivas „Banginis“. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad visą laiką siekė paramos projekto uždavinių ir tikslų; paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai dėl laivo modernizavimo darbų atlikimo buvo vykdomi ir atlikti, o tai, kad buvo nustatyti jų trūkumai, neduoda pagrindo kaltinti pareiškėją dėl padarytų pažeidimų. Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka. Kaip jau minėta, pareiškėjas įsipareigojo modernizuoti žvejybos laivą „Banginis“, efektyvinant žvejybos veiklą, gerinant darbuotojų darbo sąlygas, tačiau nustačius, kad laivas „Banginis“ yra neeksploatuojamas (plačiau žr. nutarties 19.9-19.11 p.), vertintina, kad pareiškėjas neįvykdė Projekto pagal pateiktą Paraišką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pakeitė veiklos pobūdį, t. y. Paraiškoje esminė dalis paramos buvo prašoma laivo „Banginis“ modernizavimo darbams, o paramos gavėjas iš esmės veiklos, susijusios su laivo „Banginis“ modernizavimo darbais, nevykdė ir paramos lėšas naudojo veiklą vystant su kitu laivu „Amber 595“.

62. Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja patraukimo atsakomybėn senaties termino. Šiuo atveju vadovaujamasi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, nustatančiame bendrąsias taisykles, reglamentuojančias vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus, įtvirtintomis taisyklėmis. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo pažeidimas buvo tęstinis, kadangi iki šiol laivas „Banginis“ nėra eksploatuojamas, o ketveri metai yra skaičiuojami nuo tada, kai buvo padarytas Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Taigi, senaties terminas pažeistas nebuvo.

63. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad NMA, turėdama informaciją, jog modernizuotas laivas negali plaukioti ir atlikti visų jam priskirtų funkciją, turėjo išsiaiškinti to priežastis ir tik po to priimti atitinkamus sprendimus. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad inicijuoti projekto pakeitimą turi vietos projekto vykdytojas (pareiškėjas) (Administravimo taisyklių 112-113 p., Vietos projekto vykdymo sutarties 32 p.), tačiau šiuo atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjas nesikreipė dėl projekto pakeitimo ir pateikė ataskaitą, kurioje nurodė, jog Projektas yra įvykdytas.

65. Pareiškėjas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-624/2016), iš esmės teigia, jog jam buvo paskirta neproporcinga sankcija. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas nepradėjo aktyvaus laivo eksploatavimo, nustatyto pažeidimo sunkumą (žvejyba modernizuotu laivu nebuvo vykdoma 2016-2019 metais) ir pobūdį. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino paskirtos sankcijos proporcingumą, išsamiai išdėstė su tuo susijusius argumentus ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra sunkus ir pritaikyta sankcija yra proporcinga.

66. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

67. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo T. A. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius