2019-08-22 Nr. BB-4721-1-01-1-37786-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-718

Teisminio proceso Nr.1-01-137786-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Rimos Ažubalytės ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo G. L. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasatorius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 7 d. nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti; kvalifikuoti nuteistojo G. L. nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį; sumažinti nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo arba ieškinį atmesti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius ginčija nuteistojo G. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad toks kvalifikavimas neleido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Anot kasatoriaus, nuteistasis neįėjo per jėgą į nukentėjusiosios gyvenamąją patalpą, o laisvai pateko į ją pro atviras duris. Nukentėjusioji matė atėjusi G. L. ir neprieštaravo, kad jis būtų bendrabučio tipo kambaryje. Nukentėjusios ir nuteistojo santykiai nebuvo priešiški. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas klaidingai taikė BK 180 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuteistojo veiksmai turėtų būti vertinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Atrankos kolegijos nuomone, kasatoriaus prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į BK 180 straipsnio 1 dalį ir taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paremtas ne teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodo kasatorius ir kurios paneigtos žemesnės instancijos teismų. Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasatoriaus taip pat nesutinka ir su 2000 Eur. neturtinės žalos, kurį turėtų atlyginti nukentėjusiajai nuteistasis G. L., dydžiu ir tvirtina, kad nustatant tokį neturinės žalos dydį buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas bei CK 6.250 straipsnio nuostatos, nebuvo atsižvelgta į G. L. turinę padėtį. Tačiau teisinių argumentų, kurie aiškiai patvirtintų šiuos įstatymų pažeidimus, nesuformuluota. Skunde tik dėstomos abejonės dėl duomenų, kurie galėtų patvirtinti nukentėjusiosios psichologinę būseną, buvimo apskritai ir dėl to, ar nukentėjusioji įvykio metu patyrė moralinę žalą. Teiginys, kad žemesnės instancijos teismai nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo G. L. turtinę padėtį – prieštarauja bylos medžiagai. Taigi kasatorius kelia ne teisės taikymo, o fakto klausimus, kurie nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nuteistojo G. L. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. L. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Rima Ažubalytė

Arvydas Daugėla