Legislator Case Law & Legislation
2018-01-04 Nr. AB-386-3-61-3-01539-2017-1 AI generated

2018-01-04 Nr. AB-386-3-61-3-01539-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-01-04 Nr. AB-386-3-61-3-01539-2017-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-01-04 Nr. AB-386-3-61-3-01539-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2017 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 28-208(1).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-16-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01539-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2017 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 28-208(1).

2. Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 33–35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 17–19) taip pat prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 63–66) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo 2017 m. spalio 27 d. išsiųstas apeliacinis skundas dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo panaikinimo (b. l. 70–71).

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. lapkričio 14 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu.

7. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. išsiuntė teismui prašymą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2017 m. lapkričio 22 d.) (b. l. 77–79). Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl pažymos, kuri patvirtintų, jog jis negauna pajamų, tačiau iki šiol jam pažymos dar neišdavė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi (b. l. 81–82) nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį su priedais pareiškėjui.

9. Teismas pažymėjo, kad terminą trūkumams šalinti gali pratęsti tik tuo atveju, jei jis nėra pasibaigęs. Tačiau nagrinėjamu atveju prašymas buvo išsiųstas jau pasibaigus skundo trūkumų šalinimo terminui, todėl negali būti tenkinamas. Taigi, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė nei įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, nei prašymo atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo, t. y. per teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Teismas kartu akcentavo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus.

III. 10. Pareiškėjas R. V., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 86), prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir priimti naują, pratęsiant terminą trūkumams pašalinti.

11. Pareiškėjas pažymi, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba ir negauna pajamų, todėl negali sumokėti žyminio mokesčio. Šiame kontekste pareiškėjas paaiškina, kad, gavęs nutartį dėl trūkumų šalinimo, 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl atitinkamos pažymos, tačiau pažymą Nr. 42-1152(1) jam išdavė tik 2017 m. lapkričio 24 d. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

14. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). Remiantis ABTĮ 25 straipsnio 2 dalimi, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

15. Atitinkamai šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. lapkričio 14 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Tačiau pareiškėjas per teismo nustatytą terminą minėtų trūkumų nepašalino ir tik 2017 m. lapkričio 21 d., t. y. jau pasibaigus teismo nustatytam terminui apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, išsiuntė teismui prašymą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, atnaujinti šį terminą pareiškėjas neprašė. Tuo tarpu, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, terminą trūkumams šalinti teismas pratęsti gali, tik jei jis nėra pasibaigęs (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-486/2010 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nepašalinus skundo trūkumų, t. y. nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, o prašymą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pateikus jau pasibaigus šiam terminui, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 28-208(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ panaikinimo, todėl atskirojo skundo argumentas, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, pašalinus skundo trūkumus, kreiptis gynybos į teismą. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo atskirajame skunde pateiktų argumentų, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jis nespėjo per teismo nustatytą terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumų (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-662/2017).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas