2024-11-06 Nr. AB-16183-3-61-3-02012-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2397-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02012-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 24S100184, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. birželio 15 d.; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2025 m. birželio 15 d. (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas priimtas konstatavus, kad pareiškėjas gali kelti grėsme viešajai tvarkai, remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2024 m. vasario 21 d. išvada Nr. 5-S-6183 (toliau – ir Išvada).

2.2. Pareiškėjas nurodė, kad atvyko ir apsigyveno Lietuvoje dar iki karo (duomenys neskelbtini) pradžios, 2019 m. (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, o 2019 m. (duomenys neskelbtini) gavo darbo vizą ir turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje taip pat gyvena pareiškėjo gyvenimo draugė ir jos sūnus, kurie, be kita ko, turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat Lietuvoje deklaravo savo gyvenamąją vietą bei įsidarbino bendrovėje, kurioje dirba ir pareiškėjas.

2.3. Išvada apie asmens grėsmę viešajai tvarkai turėtų būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga ir adekvati, o ne formali. Migracijos departamentas turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Šiuo atveju atsakovas neatliko jokio vertinimo, o tik formaliai rėmėsi Išvada, nevertinant nei duomenų visumos, nei proporcingumo principo. Todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

2.4. Atsakovo išvada, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, yra formali ir iš esmės klaidinga, nes paremta tik tuo, kad Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas paaiškina, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir neperskaitė Migracijos departamento pranešimų nurodyti tokių asmenų vardus, pavardes, gimimo datas, todėl nustatytu terminu to nepadarė. Ne visi asmenys yra pakankamai išsilavinę ir raštingi bendravimo internetu aspektu, todėl jų tinkamai neinformavus apie pareigą pateikti informaciją valstybės institucijai, negalima laikyti teisėtu jų nubaudimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis ir jo gyvenimo draugė ir bei jos sūnus yra deklaravę savo šeimos gyvenamąją vietą ir turi nuolatinį darbą, o pareiškėjas nedirba tik laikinai.

2.5. Migracijos departamento nuoroda į pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai paremta Kriterijų vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-3 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatomis, tačiau šiame akte reglamentuojami kriterijai, nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o ne jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai kriterijus, laipsnį ar mąstą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas 2024 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 4-139 yra patvirtinęs Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašą. Šis aprašas, nors galėtų būti taikomas bylos santykiams tik netiesiogiai ir pagal analogiją, nustato, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei buvo nuteistas už nesunkų nusikaltimą.

2.6. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, t. y. mažiausiai visuomenei pavojingų veikų, todėl kitoks vertinimas dėl jo padarytų veikų grėsmės laikytini įstatymo esmės neatitinkančiais samprotavimais ir prielaidomis. Toks vertinimas galėtų būti pagrįstas tik surinkus neabejotinų įrodymų apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjo nuomone, priimant Sprendimą, buvo neteisingai įvertinti duomenys apie jo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius, taip pat neatsižvelgta į tai, kad jis jau yra atlikęs paskirtą bausmę. Sprendimas yra neproporcinga priemonė už jo padarytus pažeidimus, o atsakovo išvada apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai yra nepagrįsta.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Migracijos departamentas, įvertinęs aktualių duomenų (Policijos departamento Išvada, pareiškėjo socialiniai-ekonominiai ir šeimyniniai ryšiai, jo padaryti nusikaltimai) visumą, priėmė savarankišką Sprendimą, kuris laikytinas proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės sveikatą. Vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, grindžiamas konkrečiais faktais apie pareiškėjo įvykdytus nusižengimus. Grėsmės sąvoka gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, grėsmės galimybė. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

4.2. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad išvada apie pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei grindžiama tik spėjimais ir įtarimais, kadangi šis vertinimas buvo grindžiamas konkrečiais faktais apie pareiškėjo įvykdytus nusižengimus: pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, 2022 m. vasario 23 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį; 2023 m. spalio 30 d. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas. Tačiau transporto priemonių vairavimas būnant neblaiviam yra ypač pavojingas ir kelia didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Teismas uždraudė asmeniui vairuoti transporto priemones, tačiau jis šio draudimo nepaisė ir po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vėl vairavo automobilį. Už vairavimą neturint teisės vairuoti pareiškėjas buvo baustas net du kartus. Pareiškėjas tokiu savo elgesiu pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, todėl jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Padarytų teisei priešingų veiksmų pakartotinumas leidžia vertinti, kad jie nebuvo atsitiktiniai ir asmuo taip gali elgtis ir ateityje.

4.3. Atsakovas kritiškai vertino argumentus, kad Migracijos departamento vertinimas apie pareiškėjo šeiminius ryšius Lietuvoje yra formalus ir klaidingas. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti pareiškėjo šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, jam išsiuntė pranešimus nurodyti tokių asmenų vardus, pavardes, gimimo datas, tačiau atsakymas nebuvo gautas, pareiškėjas to neneigė. Pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra deklaratyvūs ir vertintini kaip gynybinė pozicija. Atsakovas surinko prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius su Lietuvą, kurių pakako Sprendimui priimti. Be to, pareiškėjas 2024 m. vasario 9 d. prašyme nenurodė turintis šeimos narių Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo gyvenimo draugė ir sūnus.

4.4. Migracijos departamentas vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarka, siekiant nustatyti proporcingą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Minėtas aktas nereglamentuoja kriterijų, kuriais reikia vadovautis siekiant nustatyti grėsmės viešajai tvarkai laipsnį ir mąstą. Pareiškėjo nurodoma praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes bylų aplinkybės nėra tapačios.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Policijos departamentas, atsižvelgęs į nustatytą informaciją dėl pareiškėjo teisės pažeidimų, Išvada konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas padarė pavojingą nusikaltimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat ignoravo baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones ir vairavo automobilį po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jis laikomas turinčiu teistumą.

5.2. Išvada yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet ir nepaisė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat – nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, todėl jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jis kelia realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti jo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Policijos departamento vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti minėtas vertybes.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas 2019–2020 m. turėjo išduotą nacionalinę vizą darbo pagrindu, taip pat 2 išduotus leidimus laikinai gyventi, vienas iš kurių buvo panaikintas nutraukus darbo santykius.

7.2. Pareiškėjas 2024 m. vasario 5 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 24S98637 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, kuris nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje.

7.3. Policijos departamentas, 2024 m. vasario 21 d. pateikė Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvadoje nurodyta, kad 2022 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2022 m. balandžio 12 d.) pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad jis 2022 m. sausio 23 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore buvo 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pareiškėjui paskirta 1 600 Eur bauda (bauda sumokėta 2022 m. birželio 16 d.), baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 m. vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 12 d. Išvadoje taip pat nurodyta, kad 2022 m. vasario 23 d. pareiškėjas buvo nubaustas už šiurkštų administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, nes 2022 m. sausio 23 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti; 2023 m. spalio 30 d. pareiškėjas buvo nubaustas už šiurkštų administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nes 2023 m. spalio 14 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta baudžiamojoje byloje dėl vairavimo būnant neblaiviam. Asmeniui paskirta 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

7.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, 2024 m. balandžio 15 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėju atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. birželio 15 d.; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2025 m. birželio 15 d.

8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Įstatymu, Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Kriterijų vertinimo tvarka, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės), taip pat 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS reglamentas), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą teismas pažymėjo, kad Sprendimą priėmė nustatytus įgalinimus turintis subjektas (Migracijos departamentas), veikdamas jam suteiktos kompetencijos ribose. Be to, Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi Policijos departamento pateikta Išvada, nes užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka policija.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčijo, jog buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, taip pat kad buvo baustas administracine tvarka. Teismas nurodė, kad asmens keliama grėsmė yra siejama ne su bausmės paskyrimo dydžiu, o su teistumo faktu. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio 12 d. laikomas teistu.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytas nesunkus nusikaltimas ir administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Jo įvykdyta nusikalstama veika (o taip pat ir administraciniai nusižengimai) buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, užsienietis galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Pareiškėjo elgesys ir teisės pažeidimai patvirtina jo sąmoningą teisės aktų reikalavimų nesilaikymą.

11. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neįvertino pareiškėjo šeiminių ryšių Lietuvoje. Teismas nurodė, kad atsakovas, siekdamas nustatyti minėtus pareiškėjo ryšius, 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. kovo 15 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimus nurodyti tokių asmenų vardus, pavardes, gimimo datas, tačiau pareiškėjas šių duomenų nepateikė, nors turėjo visas galimybes tai atlikti. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančia drauge ir jos sūnumi nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei ir negali būti laikomos prioritetine aplinkybe, minėti ryšiai nenusveria pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimą laikinai gyventi jam buvo atsisakyta išduoti ir šio sprendimo pareiškėjas neginčijo). Byloje taip nėra įrodymų, kad pareiškėjas turi tvirtus socialinius ar ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (pvz., pareiškėjo įsteigtos įmonės, turimas Lietuvoje nekilnojamas turtas ar pan.). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu užsieniečiai atitinka Įstatymo reikalavimus. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, be kita ko, kad atsakovas neužtikrino tinkamos pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyros.

13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei sustabdyti Sprendimo dalies uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką vykdymą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ginčo dalyką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas. Tiek teismas, tiek atsakovas vadovavosi Išvada, tačiau, padarius Tvarkos aprašo 12 punkte nurodytas veikas, konstatuojama, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, o padarius 13 punkte nurodytas veikas – užsienietis tik gali būti vertinamas kaip keliantis tokias grėsmę. Pareiškėjo įsitikinimu, jo padaryti teisės pažeidimai nesuteikia pagrindo išvadai apie grėsmės realumą ir akivaizdumą. Jo padaryta veika kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas. Taigi, įstatymo leidėjas pasisakė apie nedidelį šios veikos pavojingumą visuomenei, todėl su tuo susiję teismo ir (ar) atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Teismas nepagrįstai pareiškėjo grėsmę siejo su teistumo faktu. Be to, teismas be pagrindo itin didelę reikšmę suteikę aplinkybei, kad pareiškėjas vairavo, neturint tam teisės, kadangi šis pažeidimas yra net mažiau pavojingas visuomenei, nei vairavimas, esant neblaiviam. Teismo argumentai, kad asmuo tokiu elgesiu pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių, taip pat nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio, yra reikšmingi pareiškėjo charakteristikai, bet ne realios grėsmės viešajai tvarkai vertinimui.

15.2. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad nusikaltimų ir administracinių nusižengimų skirstymas pagal pavojingumą, taip pat ir pažeidimo pripažinimas šiurkščiu, priklauso tik įstatymo leidėjo kompetencijai. Todėl policijos generalinis komisaras, žinybiniu teisės aktu priskyręs sau teisę nustatyti ir vertinti, kokie administraciniai pažeidimai laikytini šiurkščiais, viršijo savo kompetenciją.

15.3. ANK 424 straipsnis priskiriamas ne administraciniams nusižengimams, susijusiems su viešąja tvarka, bet nusižengimams, susijusiems su transportu ir kelių ūkiu, todėl pagrindinis pareiškėjo padarytų nusižengimų objektas nėra viešoji tvarka. Atitinkamai išvada, kad pareiškėjas padarė 2 šiurkščius administracinius nusižengimus, yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

15.4. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas neatsakė į Migracijos departamento el. laiškus, kuriuose buvo prašoma pateikti duomenis apie savo šeimos narius, negali būti laikoma svarbia ir reikšminga, nes pareiškėjas nėra įgūdęs internetinių technologijų naudotojas, beveik nesinaudoja savo el. paštu ir tiesiog nepastebėjo ir neperskaitė minėtų laiškų. Atsakovas nedėjo pastangų susisiekti su pareiškėju, nesiuntė jam registruoto laiško.

15.5. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei pažymi, kad:

17.1. Pareiškėjas apeliaciniame iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia deklaratyvų nesutikimą ir savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.

17.2. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi aktualių teisės aktų nuostatomis.

17.3. Išvadoje bei Sprendime pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, grindžiamas konkrečiais faktais apie pareiškėjo įvykdytus nusižengimus. Grėsmės sąvoka gali apimti ir galimą pavojų.

17.4. Pareiškėjas nepagrįstai siekia sumenkinti savo padarytus nusikaltimus. Transporto priemonių vairavimas būnant neblaiviam yra ypač pavojingas ir kelia didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Teismas uždraudė asmeniui vairuoti transporto priemones, tačiau jis šio draudimo nepaisė. Už vairavimą neturint teisės vairuoti pareiškėjas buvo baustas net du kartus. Aplinkybė, kad vairuodamas transporto priemonę po to, kai teismas uždraudė vairuoti transporto priemones ir atėmė teisės vairuoti, pareiškėjas buvo blaivūs, nepaneigia to fakto, kad jis ignoravo teismo sprendimą bei nepaisė Lietuvos Respublikos teisės aktų. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad jo padaryti nusižengimų objektas yra transporto ir kelių ūkis, o ne viešoji tvarka. Taigi, pareiškėjo veiksmai ir jo nurodoma pozicija patvirtina, kad jis demonstruoja netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat – nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo. Jo padarytų teisei priešingų veiksmų pakartotinumas ir siekis juos sumenkinti pagrįstai leidžia vertinti, kad jie nebuvo atsitiktiniai ir asmuo taip gali elgtis ir ateityje. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo charakteristika reikšminga grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimui.

17.5. Pareiškėjas ne kartą yra teikęs prašymus dėl leidimo laikinai gyventi ir įvairius dokumentus per MIGRIS sistemą, pareiškėjas skaito Migracijos departamento siunčiamu pranešimus (tai patvirtina MIGRIS komunikacija) todėl pareziumuotina, kad jis geba naudotis minėta sistema. Be to, pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo šeimos nariai, kurių atitiktų Įstatymo 2 straipsnio 26 punkte pateiktą apibrėžimą.

17.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, bei teisingai kvalifikavo teisinius santykius bei priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, Policijos departamentas vadovavosi Tvarkos aprašo 13.1 papunktyje nustatytu grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijumi ir vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes duomenis apie pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką ir administracinius nusižengimus.

18.2. Pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, nes jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet ir ignoravo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šie veiksmai yra pavojingi, tyčiniai, jie patvirtina pareiškėjo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat – nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo. Nusikaltimo kvalifikacija BK iš dalies priklauso nuo sukeltų pasekmių, tačiau vairavimas būnant neblaiviam visada kelia didelę grėsmę, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė sunkias pasekmes. Sunkesnių pasekmių dėl pareiškėjo padarytos pavojingos veikos išvengta tik dėl atsitiktinumo, o, jei būtų įvykęs eismo įvykis, jo veika būtų kvalifikuojama kaip apysunkis ar sunkus nusikaltimas.

18.3. Pareiškėjas sąmoningai nepaisė teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai galima manyti, kad jis ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus ir daryti išvadą, kad jis kelia realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. birželio 15 d.; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2025 m. birželio 15 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pripažino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovo atliktas tyrimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai yra išsamus ir pagrįstas tinkamais įrodymais (be kita ko, Išvada ir duomenimis apie pareiškėjo atliktus priešingus teisei veiksmus).

21. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad atsakovas ir teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nesivadovavo ginčui aktualia teismų praktika, o pareiškėjo atliktos veikos nelemia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Byloje nustatyta, kad atsakovas, remdamasis Policijos departamento Išvada, konstatavo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, kadangi 2022 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnį (pareiškėjas 2022 m. sausio 23 d. vairavo transporto priemonę neblaivus). Pareiškėjui paskirta 1 600 Eur bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei uždraudimas 2 m. vairuoti transporto priemones. Taip pat pareiškėjas buvo nubaustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį („Transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones <...>“) (straipsnio redakcija galiojo iki 2022 m. spalio 10 d.), nes 2022 m. sausio 23 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti bei nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį („Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones <...>“), nes jis 2023 m. spalio 14 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta baudžiamojoje byloje dėl vairavimo būnant neblaiviam. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, asmuo galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.

24. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „<...> „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinamos plačiau, nes, visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai <...>, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1516-552/2024).

26. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą).

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovui nėra suteikta kompetencija spręsti dėl administracinės atsakomybės už administracinius nusižengimus taikymo, todėl, gavęs atitinkamus duomenis iš Policijos departamento, atsakovas neturėjo pareigos ir kompetencijos atlikti savarankišką pareiškėjui inkriminuojamų administracinių nusižengimų tyrimą, taip pat priežasčių abejoti Policijos departamento pateikta informacija, kurią paneigiančių konkrečių, objektyvių duomenų pareiškėjas nepateikė ir teismui (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2021).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, ginčo šalių argumentus bei teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia realią grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 133 str. 5 d.).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neginčijo, jog padarė nusikalstamą veiką bei administracinius nusižengimus, nurodytus tiek Išvadoje, tiek skundžiamame Sprendime, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus (neturėdamas teisės vairuoti), vėliau – esant sustabdytai / atimtai teisei vairuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo elgesys ir padaryti teisės pažeidimai rodo jo sąmoningą teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir negebėjimą kritiškai vertinti savo veiksmus. Tai patvirtina atsakovo Sprendime padarytą ir pirmosios instancijos teismo patikrintą išvadą, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje. Ši išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, ir Tvarkos aprašo 13.1 p.) bei yra pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis.

30. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jo keliama grėsmė buvo išskirtinai siejama tik su teistumu, kadangi šiuo klausimu buvo įvertinta ginčui aktuali medžiaga, nustatytos faktinės aplinkybės (dėl padarytų veikų, jų esmės bei pavojingumo visuomenei) bei teisinis reguliavimas. Pareiškėjo argumentai dėl vairavimo neturint tam teisės pavojingumo nepaneigia nurodytų išvadų, kadangi keliama grėsmė buvo vertinama sistemiškai, įvertinus tiek šiuos (vairavimas neturint tam teisės), tiek anksčiau minėtus (vairavimas esant neblaiviam), pažeidimus, be to, šie argumentai yra susiję su įstatymų leidėjo nustatytu veikos pavojingumu baudžiamąja prasme, bei nepaneigia šioje byloje atlikto pareiškėjo, t. y. užsieniečio, grėsmės vertinimo tiek Įstatymo, tiek Tvarkos aprašo kontekste. Pažymėtina, kad pareiškėjas pažeidimus darė pakartotinai, sąmoningai, savo elgesio kritiškai nevertina. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jo padaryti teisės aktų pažeidimai nėra itin pavojingi.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl šeiminių ir socialinių ryšių netinkamo įvertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė paaiškinimus ir įrodymus šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, jas išsamiai ištyrė, tinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta ir įvertinta, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sugyventinė ir jos pilnametis sūnus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėti ryšiai nepaneigia ir nenusveria nustatytos ir nepaneigtos pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Aplinkybė, kad šie ryšiai Sprendime nurodyti netiksliai, teisėjų kolegijos vertinama atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, nors ir buvo prašomas, tačiau atsakovui šiuo aspektu nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visus pareiškėjo argumentus ir teiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde subjektyviai nesutinkama su vertinimu, tačiau nepateikta argumentų, kokių aplinkybių nenustatė ar neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

32. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių (tiek faktinėmis užsieniečių situacijomis, tiek bendradarbiavimo su atsakovu aspektu), skiriasi bylinėjimosi proceso eiga pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (kokie argumentai ir įrodymai teikiami ir tiriami), todėl su tuo susiję argumentai atmestini.

33. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

34. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020 ir kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, savo poziciją motyvavo teisės normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių byloje esančių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

36. Taigi, Sprendime atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Sprendime yra nurodytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, Sprendimas yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis laikytinas proporcingu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Kaip minėta, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

38. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam nepriklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė