3d96ecfc-e777-4969-b413-0705fed949a8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-2060-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00583-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Saulės MalÅ«nai atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Saulės MalÅ«nai, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Saulės MalÅ«nai iÅ¡kėlimo.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui susidarė nuo 2017 m. sausio mėnesio, atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos, skola nuolat auga, įmonės skola Å¡iam fondui 2017 m. liepos 31 d. sudaro 23 212,40 Eur, piniginių lėšų judėjimo kredito įstaigose nėra.

Be to, 2016 metų atsakovės balansas neatitinka tikrovės, nes jos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kurie nurodyti balanse kaip atsakovės turtas. Atsakovė UAB Saulės MalÅ«nai atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Å¡iuo metu ji turi laikinų finansinių sunkumų, įsiskolinimas ieÅ¡kovui sudaro 23 212,40 Eur, tačiau nėra pagrindo teigti, jog atsakovė yra nemoki, nes ji turi turto už 199 351 Eur, o įmonės įsipareigojimai sudaro 85 187 Eur, iÅ¡ Å¡ios sumos 5 677 Eur skolos mokėjimo terminai nėra suėję, todėl įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 79 510 Eur, t. y. nevirÅ¡ija pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad į balanse nurodytÄ ilgalaikį turtÄ (pastatai ir statiniai) įtrauktas restoranas (terasa), esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, leidimas statybai iÅ¡duotas Neringos savivaldybės 2015 m. gegužės 1 d., o balanse nurodytas turtas – transporto priemonės – yra lizinguojamas automobilis Opel Insignia.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. VMI teigimu, atsakovė valstybės (savivaldybės) biudžetui 2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis yra skolinga 4 606,68 Eur.IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius ir trečiasis asmuo VMI 2017 m. spalio mėnesį pateikė teismui duomenis apie padidėjusias atsakovės skolas: VSDF biudžetui – iki 28 736,23 Eur, o VMI – iki 12 693,81 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi UAB Saulės MalÅ«nai iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .Teismas nustatė, kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Atsakovės nurodomo automobilio Opel Insignia savininkas yra lizingo bendrovė, o atsakovė yra tik Å¡io automobilio valdytoja. Atsakovė nurodomu restoranu (terasa), esančiu (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojasi nuomos pagrindais, o pats nekilnojamasis turtas priklauso UAB „Martin Idea“.

Teismas, iÅ¡ 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės balanse nurodytos jos turto vertės (195 340 Eur) atėmęs nurodomÄ restorano (terasos) vertę (67 222 Eur), konstatavo, kad realus atsakovės turtas – 128 118 Eur. Vertindamas atsakovės pradelstas skolas, teismas nurodė, kad atsakovės vadovė patvirtino, jog 80 277 Eur įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję. Teismo vertinimu, atsakovės skolos ieÅ¡kovui, VMI nuolat didėja, taip pat po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24237-996/2017 įsiteisėjimo atsirado nauja daugiau negu 4 600 Eur skola buvusiai atsakovės darbuotojai, kuri į pradelstų skolų sÄ raÅ¡Ä neįtraukta.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pradelstos atsakovės skolos sudaro daugiau negu 96 468,44 Eur, todėl atsakovė yra nemoki (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB Saulės MalÅ«nai atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir atmesti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė aktyviai vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ , kuriÄ yra nusiteikusi tęsti ir ateityje. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡keldamas atsakovei bankroto bylÄ , nepagrįstai vadovavosi iÅ¡imtinai tik savo surinktais dokumentais, net nesuteikdamas atsakovei galimybės pasisakyti dėl nurodytų skolų aktualumo, surinktų duomenų teisingumo, taip suvaržydamas atsakovės teises ir netinkamai įvertindamas atsakovės turtÄ bei įsipareigojimus. Dėl to yra bÅ«tinybė teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui.

Kadangi pradelsti atsakovės įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės jos turto vertės (195 340 Eur), nebuvo pagrindo pripažinti atsakovę nemokia.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino atsakovės nurodytÄ pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sumÄ (80 277 Eur) ne mažiau kaip iki 96 468,44 Eur, nes realiai atsakovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai finansinės atskaitomybės sudarymo metu sudarė 80 277 Eur. Atsakovės nurodyta skola ieÅ¡kovui padidėjo dėl einamuoju laikotarpiu priskaičiuotų įmokų, nurodytos skolos VMI padidėjimas neatitinka realių duomenų, o civilinėje byloje Nr. 2-24237-996/2017 priteista suma jau buvo įtraukta į pradelstų skolų sÄ raÅ¡Ä , nurodant 5 311 Eur su darbo užmokesčiu susijusiÄ sumÄ .

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl atsakovės turto dydžio taip pat yra nepagrįstos. Restoranas (terasa), kuris buvo įrengtas atsakovės lėšomis, priklauso atsakovei. Nors Å¡is turtas balanse galbÅ«t nepagrįstai nurodytas kaip pastatai ir statiniai, nes turėtų bÅ«ti priskirtas nebaigtai statybai arba įrengimams, tačiau tai nekeičia turto esmės ar vertės. Nors automobilio Opel Insignia savininkas yra lizingo bendrovė, tačiau atsakovė tinkamai vykdo savo iÅ¡ lizingo sutarties kylančius įsipareigojimus, todėl Å¡is automobilis pagrįstai įtrauktas į jos turto apskaitÄ .

IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: UAB Saulės MalÅ«nai bankroto byla buvo iÅ¡kelta pagrįstai ir teisėtai, pirmosios instancijos teismas laikėsi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, tinkamai iÅ¡tyrė visas bylai svarbias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai nustatė, kad atsakovė yra nemoki ir nėra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais.

Apeliantė, pateikdama atskirÄ jį skundÄ , nepateikė objektyvių ir aktualių įrodymų, taip pat nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad atsakovė yra mokus subjektas.2017 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenys neatskleidžia ir net negali atskleisti tikrosios UAB Saulės MalÅ«nai finansinės padėties, todėl vertintini kaip neobjektyvÅ«s duomenys. Apeliantės 2017 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodytas ilgalaikis turtas yra specifinis, nes apeliantės lėšomis įrengta terasa yra kito statinio priklausinys, todėl atskirai vertės neturi ir kreditoriai neturi galimybės nukreipti į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kadangi nurodytomis patalpomis apeliantė naudojasi nuomos pagrindais.

Apeliantės realaus balansinio turto vertė pagrįstai sumažinta iki 67 222 Eur. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ (2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-713/2013), nustatant įmonės nemokumÄ , privalo bÅ«ti analizuojamas ne vien įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis balansinio turto atžvilgiu, bet analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Atsakovės padėtis nuo pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos ne tik nepagerėjo, bet dar labiau pablogėjo, nes atsakovė ir toliau vengia vykdyti savo prievoles tiek valstybės biudžetui, tiek darbuotojams, tiek kitiems kreditoriams.

Atsakovė UAB Saulės MalÅ«nai 2017 m. gruodžio 1 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose papildomai paaiÅ¡kina, kad leidimas ginčo restorano (terasos) statybai Neringos savivaldybės 2015 m. gegužės 1 d. iÅ¡duotas bÅ«tent atsakovei. Aplinkybę, kad terasos ir restorano įrengimai nuosavybės teisė priklauso atsakovei, patvirtina pridedamas antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo argumentÄ , kad balanse nurodytas 67 222 Eur vertės turtas yra bevertis, nes nebuvo atliktas nepriklausomas turto vertinimas ir atsakovei nebuvo pasiÅ«lyta atlikti tokį vertinimÄ . 2016 metų balansas jau yra patvirtintas akcininko ir užregistruotas Juridinių asmenų registre.

VMI prievolių likučių suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas VMI sudaro 2 162,48 Eur. Atsakovė vykdo veiklÄ , per 2017 m. rugsėjo–spalio mėnesius buvo gauta 34 332 Eur pajamų. Bankroto bylos inicijavimo metu UAB Saulės MalÅ«nai dirbo 24 darbuotojai, tačiau vėliau darbuotojų skaičius sumažėjo iki 8 asmenų, tačiau tai susiję su veiklos sezoniÅ¡kumu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. birželio 8 d.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, skolų įmonei (debitorių) inventorizacijos apraÅ¡Ä , kreditorių sÄ raÅ¡Ä , 2017 m. lapkričio 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , raÅ¡tÄ â€žDėl skolų suderinimo“, 2017 m. spalio 31 d. balansÄ , VMI 2017 m. rugpjūčio 30 d. praneÅ¡imÄ apie skolos dydį, 2015 m. gegužės 19 d. administracinių patalpų nuomos sutartį su priedais, 2015 m. birželio 1 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktÄ su priedais. VSDFV Vilniaus skyrius kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė preliminariÄ UAB Saulės MalÅ«nai valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ F4 pagal 2017 m. gruodžio 31 d. duomenis.

Atsakovė 2017 m. gruodžio 4 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir naujus įrodymus – antstolės V. D. 2016 m. lapkričio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , 2016 metų balansÄ , VMI 2017 m. lapkričio 29 d. mokestinių ir / ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktÄ , VMI 2017 m. lapkričio 27 d. mokestinių ir / ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo ataskaitÄ , pardavimų sÄ raÅ¡Ä , 2017 m. lapkričio 6 d.

PVM deklaracijÄ . Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , į tai, kad dalis Å¡ių dokumentų negalėjo bÅ«ti pateikti teismui anksčiau dėl jų sudarymo datos, ir į tai, kad atsakovė atskirÄ jį skundÄ grindžia jos teisių suvaržymu pirmosios instancijos teisme, siekdamas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir užtikrinti rungimosi principÄ , naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat priima ir atsakovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nes tokiÄ teisę (teikti teismui paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir žodžiu) bylos Å¡alis turi pagal CPK 42 ir 302 straipsnius.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja specialus įstatymas – Ä®BÄ®. Å is įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas bei įpareigoja teismÄ nuodugniai iÅ¡tirti įmonės, kuriai siekiama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , finansinę padėtį.

Å io įstatymo normos yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokÅ«s. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jei yra bent viena iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Å iame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12, 178 straipsniai, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis).

Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklÄ bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės bÅ«senos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokiÄ Ä¯monę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai iÅ¡samÅ«s, o iÅ¡samesnių į bylÄ nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013, ir kt.).Ä®monės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

Tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiÅ¡kia, kad į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi bÅ«ti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės statusÄ ir dėl to jai keltina bankroto byla, nes pradelstos atsakovės skolos virÅ¡ija pusę realaus jos turto vertės. Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės turto vertę, taip pat nepagrįstai padidino atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumÄ ir dėl to be teisėto pagrindo iÅ¡kėlė atsakovei, kurios pradelstos skolos nevirÅ¡ija pusės jos turto vertės, bankroto bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su jos turimu turtu ir jo verte, pirmiausia pažymi, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ pirmosios instancijos teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansÄ , kurį ir vertino pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės turtÄ bei jo vertę. Å iame balanse nurodyta, kad atsakovė turi 195 340 Eur turto, iÅ¡ kurio 142 102 Eur sudaro ilgalaikis turtas, o 53 238 Eur – trumpalaikis turtas. Å iame balanse nurodyta tokia ilgalaikio turto struktÅ«ra: nematerialusis turtas (4 969 Eur), materialusis turtas (137 133 Eur).

IÅ¡ Å¡io balanso matyti tokia materialiojo turto sudėtis: pastatai ir statiniai (67 222 Eur), transporto priemonės (11 200 Eur), įranga ir įrankiai (58 711 Eur). Pati atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ paaiÅ¡kino, kad balanso dalyje „pastatai ir statiniai“ yra nurodytas restoranas (terasa), esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, o balanse nurodyta turtas – transporto priemonės – yra lizinguojamas automobilis Opel Insignia. Atsakovė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad nurodomo automobilio Opel Insignia savininkas yra lizingo bendrovė, o atsakovė yra tik Å¡io automobilio valdytoja, tačiau laikosi pozicijos, jog Å¡is automobilis pagrįstai įtrauktas į atsakovės turto apskaitÄ , nes ji tinkamai vykdo savo iÅ¡ lizingo sutarties kylančius įsipareigojimus.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovės argumentu sutikti negali, nes lizinguojamas turtas atsakovei nuosavybės teise priklausys tik iÅ¡mokėjus visas lizingo įmokas. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ lizingo objektai iki visiÅ¡ko jų iÅ¡pirkimo lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas; įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neiÅ¡pirkta vertė, nepaisant to, kad Å¡is turtas yra įtrauktas į įmonės balansÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės mokumo (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje 2-1478-407/2017, 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1514-241/2017, ir jose nurodytÄ teismų praktikÄ ). Taigi yra pagrindas sumažinti atsakovės 2017 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodytÄ jos turto vertę 11 200 Eur, nors pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingas iÅ¡vadas dėl lizinguojamo turto nepagrįsto įtraukimo į atsakovės turimo turto masę, to nepadarė.

Dėl restorano (terasos), esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, apskaitymo kaip atsakovės turto apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Å¡is statinys nepagrįstai apskaitytas atsakovės balanse, nes jis priklauso ne atsakovei, o kitam subjektui – UAB „Martin Idea“. Atsakovė nurodomu restoranu (terasa), esančiu (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojasi nuomos pagrindais, o pats nekilnojamasis turtas priklauso UAB „Martin Idea“. Å iÄ aplinkybę neginčijamai patvirtina pačios atsakovės pateikta 2015 m. gegužės 19 d. administracinių patalpų nuomos sutartis, Nekilnojamojo turto registro duomenys ir įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta UAB Saulės MalÅ«nai ir UAB „Martin Idea“ taikos sutartis.

Nors atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui tik 1, 3–4 Å¡ios nutarties puslapius, tačiau iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad bÅ«tent Å¡ios nutarties 2 puslapyje, kurio atsakovė nepateikė teismui, yra Å¡alių sulygta, jog visi UAB „Martin Idea“ atlikti patalpų pagerinimai, įskaitant terasÄ , ir įrengimui panaudotos medžiagos yra UAB „Martin Idea“ nuosavybė. Atsakovės akcentuojamos aplinkybės, kad leidimas ginčo restorano (terasos) statybai 2015 metais buvo iÅ¡duotas bÅ«tent atsakovei ir kad restoranas (terasa) buvo įrengtas atsakovės lėšomis, nepatvirtina fakto, jog Å¡is turtas priklauso atsakovei, nes, kaip jau minėta, Å¡alys nurodytoje taikos sutartyje susitarė dėl patalpų įrengimo apmokėjimo, taip pat susitarė, kam nuosavybės teise priklauso terasa bei jos įrengimui panaudotos medžiagos.

Restorano (terasos), kaip turto, priklausymo atsakovei taip pat negali patvirtinti ir atsakovės pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes jame tik užfiksuota objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, bÅ«klė ir jame esantys daiktai, tačiau jis nepatvirtina ir negali patvirtinti tam tikro asmens nuosavybės teisių į šį turtÄ . Atsakovė teigia, kad Å¡is turtas balanse galbÅ«t nepagrįstai nurodytas kaip pastatai ir statiniai, nes turėtų bÅ«ti priskirtas nebaigtai statybai arba įrengimams, ir pateikia vėliau sudarytÄ (2017 m. spalio 31 d.) balansÄ , kuriame nebėra pastatų ir statinių vertės, kaip ankstesniame balanse, tačiau tokia pati suma (67 222 Eur) yra nurodyta kaip kitas materialusis turtas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tos pačios sumos įraÅ¡ymo balanse eilutės pakeitimas nekeičia situacijos, nes tai yra tas pats turtas – restoranas (terasa), kuris nepriklauso atsakovei, jis yra naudojamas nuomos pagrindais, todėl negalėjo bÅ«ti įtrauktas į atsakovės balanse nurodytÄ jos turto masę. Nors iÅ¡ atsakovės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų galima suprasti, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro ne tik pats restoranas (terasa), kaip statinys, o ir jame esantys įrengimai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei ir kurių vertė turėjo bÅ«ti nustatyta, tačiau Å¡i apeliantės pozicija vertintina kritiÅ¡kai, nes prieÅ¡tarauja pirminei jos pačios versijai, kad kaip 67 222 Eur vertės turtas balanse nurodytas restoranas (terasa), o ne jo įranga.

Atkreiptinas dėmesys, kad visuose apeliantės teikiamuose balansuose, sudarytuose 2016–2017 metais (tokių byloje yra trys), yra nurodyta kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių vertė (58 711–62 133 Eur), kurios pirmosios instancijos teismas nekvestionavo. Teigdama, kad 67 222 Eur vertės turtas (ar jo dalis) balanse yra restorane esantys įrengimai, atsakovė šio savo teiginio nepagrindė, nes net ir neįrodinėjo, jog balanse nurodyta kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių vertė (58 711–62 133 Eur) neapima restorane esančių įrengimų.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės balanse nurodytos jos turto vertės (195 340 Eur) atėmė nurodomÄ restorano (terasos) vertę (67 222 Eur), taip sumažindamas realaus atsakovės turto vertę iki 128 118 Eur. Dėl Å¡ios nutarties 20–21 punktuose iÅ¡dėstytų motyvų yra pagrindas sumažinti atsakovės 2017 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodytÄ jos turto vertę dar 11 200 Eur, taigi reali atsakovei priklausančio turto vertė yra ne daugiau kaip 116 918 Eur.

Duomenų apie atsakovės sumokėtų už automobilį įmokų dydį pagal lizingo sutartį, kuris galėtų būti įmonės balanse apskaitytas kaip jos turtas, atsakovė nepateikė. Kita vertus, tai nelemia kitokios teismo išvados dėl įmonės (ne)mokumo.Pradelstų įsipareigojimų aspektu apeliacinės instancijos teismas pirmiausia nurodo, kad vertintini bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo metu, o ne finansinės atskaitomybės sudarymo metu egzistuojantys pradelsti įsipareigojimai.

Pati atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ neneigė, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 79 510 Eur. Taigi net ir nepadidinus atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumos, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad jos pačios pripažįstami pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai virÅ¡ija pusę realaus atsakovės turimo turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovė yra nemoki, pripažintina pagrįsta ir sudarančia pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ .

Atsakovės argumentai ir pateikti įrodymai, kad ji vykdo veiklÄ , gauna pajamų, nepaneigia fakto, jog ji yra nemoki, kaip tai suprantama pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teisme buvo suvaržytos jos teisės pasisakyti dėl skolų aktualumo, surinktų duomenų teisingumo, nes, viena vertus, atsakovės atstovė dalyvavo 2017 m. spalio 23 d. teismo posėdyje, kuriame turėjo galimybę pasisakyti dėl visų nagrinėjamam klausimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kita vertus, apeliantė savo teise įrodinėti savo mokumÄ pasinaudojo paduodama atskirÄ jį skundÄ ir teikdama apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė.

Tačiau apeliantės pateikti argumentai ir įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡davos apie UAB Saulės MalÅ«nai nemokumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumÄ , tinkamai taikė teisės normas (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis), todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              ArtÅ«ras Driukas