3d95e1c8-bd61-42ac-bc39-b91f7ebc49f7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-46-483/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40159-2016-1                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 1.2.14.4.2.3; 1.2.28.5.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,teisėjų Lino Žukausko, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, vertėjaujant Olgai Vostrenkovai, Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei,dalyvaujant prokurorams Rimui Juodžiui, Editai Ignatavičiūtei,nuteistiesiems L.

P., D. M.,gynėjams advokatams Viktorui Dovidaičiui, Mykolui GirdiuÅ¡ui, Dmitrijui Korsakovui,nukentėjusiajam J. K.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato Mykolo GirdiuÅ¡o bei nuteistojo L. P. gynėjo advokato Dmitrijaus Korsakovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:L. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas:- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams;- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams.Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas septyneriems metams ir trims mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.D. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. D. (A. D.), tačiau jo atžvilgiu priimtas nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

1. L. P. ir D. M. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už tai, kad prievartavo didelės vertės svetimÄ turtÄ : jie, 2016 m. rugpjūčio 18 d., dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdami kartu atvažiavo pas A. P. (A. P.), gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio D. M. 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasiskolinęs automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000 Eur vertės, nuosavybės teise priklausantį UAB „E. R.“, kurį J. K. 2015 m. gruodžio 11 d. buvo įsigijęs iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du iÅ¡ UAB „E. R.“, tačiau, kaip buvo sutarę, iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. automobilio negrÄ Å¾ino, o jų reikalavimu atvykus J.

K., naudodami psichinę prievartÄ , t. y. D. M. vaikÅ¡tant su armatÅ«ros gabalu rankose bei grasinant panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ J. K., o bÅ«tent D. M. pasakius, kad iÅ¡veÅ¡ jį į miÅ¡kÄ ir uždaužys vamzdžiais, neturėdami teisėto pagrindo pareiÅ¡kė, kad automobilis nebus grÄ Å¾inamas, ir atvirai reikalavo J. K. ir toliau mokėti lizingo įmokas po 1600 Eur per mėnesį ir perleisti teises į automobilio valdymÄ , o iÅ¡mokėjus lizingÄ perleisti ir nuosavybės teises į jį, tokiu bÅ«du savo naudai vertė perduoti teises į didelės vertės svetimo turto valdymÄ , o baigus mokėti įmokas pagal automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį ir nuosavybės teises į jį. 1.1.

Be to, L. P. ir A. D. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad grasindami panaudoti fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ : jie, veikdami kartu, 2016 m. rugsėjo 3 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), atvyko pas A. P. statybos darbuose padėjusius kaimo gyventojus ir, grasindami panaudoti fizinį smurtÄ A. V. (A. V.), V. K. (V. K.), A. Z. atžvilgiu, privertė juos nustoti dirbti, o atėjusiam jų ginti I. D., L. P. panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtÄ - sugriebė nukentėjusiajam už apykaklės bei smakro ir tokiu bÅ«du atimdami galimybę prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ :

J. K. priklausantį benzininį generatorių „Nupower“ (2000 Eur vertės), kampinį Å¡lifuoklį (150 Eur vertės), benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl“ (500 Eur vertės), bendrai padarant nukentėjusiajam 2650 Eur turtinę žalÄ , V. S. (V. S.) priklausantį suktukÄ â€žDewalt“ (150 Eur vertės), elektrinį perforatorių „Einhell“ (50 Eur vertės), grÄ Å¾tÄ betonui (3 Eur vertės), bendrai padarant 203 Eur turtinę žalÄ , A. Z. priklausančiÄ rankinę pjaustyklę (3 Eur vertės), tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ ne mažesnės negu 2856 Eur vertės turtÄ .

2. Nuteistasis D. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir iÅ¡teisinti D. M., nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 3 dalyje, sudėties.2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, neobjektyviai ir netinkamai, pažeisdamas BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iÅ¡ esmės pakeisti nuosprendyje iÅ¡dėstytas teismo iÅ¡vadas, dėl ko jos neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.2.2.

Pasak apeliantų, teismas turėjo nustatyti vienÄ iÅ¡ pagrindinių aplinkybių - kas realiai valdė, naudojosi automobiliu „Mercedes Benz CLS 350“ ir kieno pinigais buvo mokamos lizingo įmokos už šį automobilį. Apeliantų manymu, nors formaliai automobilį iÅ¡ UAB „E. R.” lizingo bÅ«du įsigijo J. K., tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktų duomenų matyti, kad pastarasis buvo tik tarpininkas, per kurį automobilį įsigijo A. P.. Apeliantų teigimu, J.

K. 2015 m. gruodžio 11 d., t. y., tÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ jis už 35 000 Eur lizingo bÅ«du iÅ¡ UAB „E. R.” įsigijo automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su A. P. motina L. P., pagal kuriÄ už 30 000 Eur pardavė jai minėtÄ automobilį. Apeliantų vertinimu, nors Å¡i pirkimo-pardavimo sutartis neįregistruota, ji atspindi, kokiomis dalimis automobilis turėjo priklausyti J. K. ir A. P., tačiau teismas nevertino Å¡ios aplinkybės ir dėl jos nepasisakė nuosprendyje, nors tai turi esminę reikÅ¡mę veikos kvalifikavimui.

Jeigu buvo prievartaujamas turtas iÅ¡ J. K., tai ne daugiau kaip 5000 Eur sumai, kas sudaro ne BK 181 straipsnio 3 dalyje, o to paties straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. patvirtino, kad tiek pradinį įnaÅ¡Ä , tiek vėlesnius įnaÅ¡us UAB „E. R.” mokėjo jis. Pasak apeliantų, aplinkybę, kad J. K. buvo fiktyvus automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ įgijėjas įrodo ir tai, jog Å¡is automobilis visÄ laikÄ buvo pas A.

P.. Nuteistasis D. M. parodė, kad automobilį jis visada skolinosi tik iÅ¡ A. P.. Apeliantų teigimu, iÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoto susiraÅ¡inėjimo tarp D. M. ir A. P. matyti, kad D. M. A. P. teiraujasi dėl galimybės minėtu automobiliu vykti į LenkijÄ ir visai nemini J. K.. Apie jokius susitarimus tarp J. K. ir A. P. dėl žemės sklypo keitimo į dalį automobilio D. M. nežinojo. Apeliantų vertinimu, tai, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. automobilis priklausė A.

P., įrodo 2017 m. rugpjūčio 20 d. susiraÅ¡inėjimas „Viber” programa tarp vartotojo A. (A. P.) ir D. M., iÅ¡ kurio matyti, kad automobilis reikalingas pačiam A. P.. 2016 m. rugpjūčio mėnesį automobilį D. M. irgi pasiskolino iÅ¡ A. P., kuris vėliau pats prašė nuteistųjų jį grÄ Å¾inti.2.4. Apeliantų nuomone, turto prievartavimo objektas yra nuosavybė, o reikalavimas atlikti kitus ne turtinio pobÅ«džio veiksmus nesudaro turto prievartavimo sudėties. Pasak apeliantų, J.

K. iÅ¡sakytas reikalavimas mokėti lizingo įmokas už automobilį „Mercedes Benz CLS 350“ nesusijęs su jo valdomu turtu, nes įmokos buvo mokamos A. P. pinigais, todėl J. K. negali bÅ«ti nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnyje, subjektu.2.5. Skunde apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrosios nuteistųjų L. P. ir D. M. automobilio negrÄ Å¾inimo A. P. priežasties. Teisiamajame posėdyje nuteistasis L. P. parodė, kad A. P. jam buvo skolingas 5000 Eur, be to A.

P. jam turėjo ir kitų turtinių įsipareigojimų, kurių nevykdė. Apie tokių turtinių įsipareigojimų buvimÄ galėjo patvirtinti liudytojai, kuriuos buvo praÅ¡oma iÅ¡kviesti į teismo posėdį, tačiau pirmosios instancijos teismas tai daryti atsisakė. Aplinkybė, kad nuteistieji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių A. P. prievoles jų atžvilgiu, apeliantų vertinimu, dar nereiÅ¡kia, kad tų prievolių nebuvo. Nuteistasis L. P. parodė, kad jis kartu su D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. atvyko pas A.

P. tam, kad iÅ¡reikalautų iÅ¡ jo skolÄ , o jei Å¡i nebus grÄ Å¾inta – tam, kad susitartų dėl naudojimosi A. P. priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz CLS 350“. Apeliantų teigimu, nuteistasis D. M., žinodamas, kad A. P. yra skolingas L. P., manė, kad A. P. priklausančiu automobiliu laikinai teisėtai naudojasi L. P.. Taip buvo užtikrintas teisėtas L. P. reikalavimas grÄ Å¾inti skolÄ . Pasak apeliantų, L. P. pasiÅ«lė D. M. Å¡iuo automobiliu laikinai naudotis ir pastarasis sutiko.2.6.

Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat neiÅ¡siaiÅ¡kino kokiu tikslu 2016 m. rugpjūčio 18 d. į susitikimÄ su L. P., D. M. ir A. P. buvo kviečiamas nukentėjusysis J. K.. Remiantis nuteistųjų parodymais, A. P., siekdamas atgauti automobilį, pasakė, kad J. K. nemoka lizingo įmokų ir jį paims jo savininkė UAB „E. R.”. Ä® susitikimÄ buvo pakviestas J. K., kuris bÅ«damas formalus automobilio pirkėjas vienintelis galėjo mokėti už jį lizingo įmokas tam, kad į ginÄÄ dėl A.

P. L. P. negrÄ Å¾inamos skolos nebÅ«tų įtraukta UAB „E. R.”. Pasak apeliantų, iÅ¡ J. K. buvo praÅ¡oma parodyti mokėjimo už automobilį „Mercedes Benz CLS 350“ kvitus, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar A. P., nenorėdamas grÄ Å¾inti skolos L. P. ir leisti naudotis automobiliu, nemeluoja. Apeliantų teigimu, kai J. K. parodė mokėjimo kvitus, jokių pretenzijų jam daugiau nebuvo reiÅ¡kiama. Aplinkybę, kad lizingo įmokos už automobilį buvo mokamos ne J. K., o A. P. pinigais, apeliantų nuomone, parodo susiraÅ¡inėjimo tarp J.

K. ir A. P. turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad atsiimti iÅ¡ nuteistųjų automobilį yra suinteresuotas A. P., o ne J. K.. Pasak apeliantų, A. P. bandė nuteikti J. K. prieÅ¡ L. P. ir D. M. ir kurstė kreiptis į policijÄ dėl automobilio atsiėmimo. J. K. tik formaliai atliko pareigÄ kas mėnesį mokėti lizingo įmokas, nes jo vardu buvo sudaryta automobilio įsigijimo lizingo bÅ«du sutartis.2.7. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas besÄ lygiÅ¡kai tikėjo nukentėjusiojo J.

K. ir liudytojo A. P. parodymais apie susitikimo su nuteistaisiais metu neva prieÅ¡ J. K. pavartotÄ psichinį smurtÄ , nors jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, be to jie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.2.8. Apeliantų teigimu, iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo „Viber“ programa tarp nuteistojo D. M. ir nukentėjusiojo J. K. matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d., t. y., kitÄ dienÄ po to, kai neva vyko turto prievartavimas, J. K. be jokios baimės susitiko su D. M. ir geranoriÅ¡kai konsultavo pastarÄ jį apie automobilio įsigijimÄ lizingo bÅ«du.

Pasak apeliantų, ši aplinkybė rodo, kad išvakarėse, pokalbio tarp J. K., L. P. bei D. M. metu nebuvo vartojamas joks psichinis smurtas, kitaip vargu ar J. K. būtų sutikęs susitikti su D. M. ir draugiškai kalbėtis. Jeigu pageidavimai ir buvo išsakyti pakeltu tonu, tai J. K. jų rimtais grasinimais nelaikė.2.9. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo jokiais objektyviais duomenimis neparemtais liudytojo A. P. parodymais, neva jis automobilį „Mercedes Benz CLS 350“ iškeitė į J.

K. motinai priklausantį žemės sklypÄ , todėl automobilis nusikaltimo padarymo metu priklausė J. K.. Pasak apeliantų, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių žemės sklypo keitimo į automobilį faktÄ . Apeliantų vertinimu, jeigu koks nors žodinis susitarimas dėl automobilio mainų į žemės sklypÄ tarp J. K. ir A. P. buvo, tai apie jį nei D. M., nei L. P. nežinojo ir manė, kad automobilis, kaip ir anksčiau, realiai priklausė A.

P., o J. K. lizingo įmokas moka tik todėl, kad automobilis formaliai įsigytas jo vardu. D. M. automobilį visada skolindavosi tik iÅ¡ A. P., ir grÄ Å¾indavo jį tik pastarajam. Su J. K. dėl automobilio naudojimo jis niekada nebendravo, todėl negalėjo žinoti apie automobilio priklausymÄ J. K.. Kita vertus, apeliantų manymu, jei automobilį A. P. tikrai iÅ¡keitė į žemės sklypÄ , jis priklausė jam, o ne J. K..2.10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis D.

M. jau 2016 m. rugpjūčio 18 d. žinojo, kad automobilis „Mercedes Benz CLS 350“ priklauso J. K., neatitinka bylos aplinkybių. Iš susirašinėjimo „Viber” programa tarp D. M. ir A. P. matyti, kad apie tai, jog automobilis priklauso J. K., A. P. D. M. pranešė tik 2016 m. rugsėjo 2 d., t. y., tada, kai automobilį iš D. M. paėmė policijos pareigūnai. 2.11. Apeliantų teigimu, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. P. jokių pretenzijų dėl automobilio nuteistiesiems neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju, o teisiamajame posėdyje parodė, kad po ginčo su L. P. 2016 m. rugpjūčio 18 d. jis leido jam naudotis automobiliu, o Å¡is laikinai perdavė automobilį D. M., dėl ko A. P. neprieÅ¡taravo. Taigi, apeliantų vertinimu, automobiliu „Mercedes Benz CLS 350“ D. M. naudojosi jo faktinio valdytojo A. P. leidimu, todėl jo veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties. Tik vėliau A. P. sugalvojo bÅ«dÄ kaip atsikratyti L. P. ir, kaip matyti iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo žinutėmis su J.

K. turinio, įkalbėjo jį kaip formalų automobilio valdytojÄ kreiptis į policijos pareigÅ«nus dėl turto prievartavimo.3. Nuteistojo L. P. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - L. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, vertindamas įrodymus atsietai suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikÅ¡mės ir dėl jų nepasisakė.

Tai padarė esminę įtakÄ teismo iÅ¡vadai, jog L. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.3.2. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesilaikė in dubio pro reo principo, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose ir buvo Å¡aliÅ¡kas, palaikydamas prokuroro pozicijÄ , pirmenybę teikdamas kaltinantiems įrodymams ir nutylėdamas svarbias aplinkybes, teisinančias L.

P.. Posėdžių metu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems ir liudytojams uždavinėjo tendencingus, menamus klausimus, iÅ¡ kitų pirmininkaujančios teisėjos veiksmų bei pasisakymų proceso metu buvo matyti, kokių parodymų laukiama iÅ¡ nukentėjusiųjų ir liudytojų. Pasak gynėjo, teismo Å¡aliÅ¡kumÄ parodė ir akivaizdus kaltinamųjų L. P. ir D. M. procesinių teisių pažeidimas, kai teismas atmetė jų praÅ¡ymus skambinti ir pasimatyti su artimaisiais, tokį sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad jie dar nedavė parodymų byloje, nors kaltinamieji turi teisę, bet ne pareigÄ duoti parodymus.3.3.

Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendį dėl turto prievartavimo motyvavo tik nukentėjusiojo J. K. ir liudytojo A. P. parodymais. Daugiau jokių įrodymų teismas nuosprendyje nepaminėjo, atmesdamas jam nenaudingÄ susiraÅ¡inėjimÄ â€žViber“ programa ir savaime interpretuodamas kai kurias Å¡io susiraÅ¡inėjimo dalis. Anot gynėjo, elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis užfiksuota informacija ir sekimas kaltinimų nepatvirtina, o tik įrodo faktÄ , kurio kaltinamieji ir neneigė - jie naudojosi A.

P. priklausančiu automobiliu. 3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji, nukentėjusysis J. K. ir liudytojas A. P. yra pažįstami, į tokius nusikaltimo sudėtį sudarančius subjektyviosios pusės elementus kaip motyvas ir tikslas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , privalėjo patikrinti, ar tarp Å¡ių asmenų nebuvo ankstesnių santykių, dėl kurių tarp jų atsirado turtinio pobÅ«džio reikalavimai ir pretenzijos.

Pasak gynėjo, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis L. P. surašė savo parodymus ir pateikė juos tyrėjai, kuri prijungė juos prie bylos. Minėtuose parodymuose L. P. nurodė apie turtinius santykius tarp jo, R. Z. ir A. P. bei pažymėjo, kad jis ir R. Z. turėjo pretenzijų dėl pinigų A. P.. BylÄ nagrinėjantis teismas, gynėjo vertinimu, nepagrįstai atmetė gynybos praÅ¡ymus kviesti ir apklausti kaip liudytojÄ R. Z., kuris paliudytų apie jo paties, L. P. ir A. P. turtinius santykius ir pretenzijas, kaltinamiesiems bei gynybai neleido užduoti klausimų ir duoti parodymus apie ankstesnius minėtų asmenų turtinius santykius, kurie buvo susiję su automobiliais, jų panaudojimu ir prekyba, nurodydamas, kad tai neturi reikÅ¡mės bylai, nes įvyko iki tariamo turto prievartavimo arba po jo.

Gynėjo nuomone, teismo argumentai apie dokumentų, patvirtinančių turtinius santykius, nebuvimÄ ir pažeistų teisių gynimÄ civilinėmis teisinėmis priemonėmis taip pat vertintini kaip nepagrįsti ir pažeidžiantys baudžiamÄ jį procesÄ , nes įrodymais gali bÅ«ti ne tik dokumentai, bet ir liudytojų parodymai bei kita byloje esanti medžiaga. 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje L. P. prašė į teismo posėdį kviesti ir liudytojais apklausti A. D. ir G. R., kurie galėtų paliudyti apie L.

P. ir A. P. turtinius santykius, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ nepagrįstai atmetė, motyvuodamas tuo, kad minėti santykiai nesusiję su nagrinėjama byla ir įvyko iki tariamo turto prievartavimo. Gynėjo teigimu, tuo teismas pažeidė rungimosi principÄ ir parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ bei iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl nuteistųjų kaltės.3.5. Gynėjas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad remiasi liudytojo A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, nes A.

P. ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl teismas nuosprendyje negalėjo remtis ne tik jo, bet ir kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie nebuvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.3.6. Pasak gynėjo, byloje, išskyrus nukentėjusiojo J. K. duotus parodymus, nėra jokių kitų įrodymų apie tai, kad iš jo buvo prievartaujamas automobilis, kad jam buvo grasinama ir buvo naudojama psichinė prievarta. Gynėjo vertinimu, nukentėjusiojo J.

K. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl remtis vien tik jo parodymais negalima. Be to, bÅ«tina kruopščiai patikrinti jo parodymų tikrumÄ ir nuoseklumÄ , taip pat jo asmenybę, tačiau teismas atsisakė iÅ¡reikalauti duomenis apie nukentėjusiojo J. K. ir liudytojo A. P. galimus teistumus ar jiems pradėtus ikiteisminius tyrimus, todėl bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo galimybės įvertinti, ar J. K. anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimus ar melagingų parodymų davimÄ . 3.7.

Gynėjo teigimu, nukentėjusiojo J. K. parodymus ir liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigia objektyvÅ«s įrodymai, esantys byloje - antstolio protokolais užfiksuoti susiraÅ¡inėjimai „Viber“ programa tarp nukentėjusiojo J. K., nuteistojo D. M., liudytojų A. P. ir P. B., tačiau pirmosios instancijos teismas pažeisdamas proceso reikalavimus Å¡ių susiraÅ¡inėjimų turinį vertino selektyviai, o apie daugumÄ iÅ¡ jų nuosprendyje nepasisakė.3.8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad J.

K. ir A. P. teismui parodė, kad pastarasis už automobilį „Mercedes Benz CLS 350“ įskaitant įnaÅ¡Ä sumokėjo 20 000-22 000 Eur. Remiantis lizingo sutartimi, nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. turėjo bÅ«ti sumokėta 12 840 Eur įmokų ir 8500 Eur pradinio įnaÅ¡o - viso 21 340 Eur, o tai reiÅ¡kia, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. visus pinigus už automobilį sumokėjo liudytojas A. P.. Aplinkybę, kad automobilis faktiÅ¡kai priklauso A. P., įrodo ir byloje esanti 2015 m. gruodžio 11 d. sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ J.

K. A. P. motinai L. P. pardavė minėtÄ automobilį. Anot gynėjo, nepaisydamas Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. K. buvo teisėtas automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ valdytojas. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepaminėjo fakto, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. visi už automobilį sumokėti pinigai priklausė A. P.. Tai patvirtinta J. K. ir A. P. parodymais bei A. P. žinutėmis, siųstomis „Viber“ programa, apie tai, kad jis nori už automobilį iÅ¡ J.

K. motinos mainais gauti žemės sklypÄ .3.9. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje klaidingai nurodė, kad aplinkybė, kam konkrečiai nusikaltimo padarymo metu teisiÅ¡kai priklausė automobilis, Å¡ios bylos kontekste nėra reikÅ¡minga. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ byloje bÅ«tina nustatyti kam priklausė turtas, kurį tariamai prievartavo nuteistieji, taip pat nustatyti ar tarp turto savininko ir kaltininko buvo ankstesni santykiai, ar kitos aplinkybės, kurios kaltininkui suteikia teisę versti savininkÄ perduoti turtÄ .

Pasak gynėjo, pirmininkaujanti teisėja į Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai nekreipė dėmesio ir tai dar kartÄ rodo bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .3.10. Skunde teigiama, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra reikÅ¡mės kam priklauso automobilis „Mercedes Benz CLS 350“, tačiau nuosprendyje bandoma pagrįsti, jog nuteistieji žinojo, kad automobilis priklausė ne A. P., o J. K.. Gynėjo teigimu, Å¡ios teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. 2016 m. rugpjūčio 18 d. kaltinamieji buvo įsitikinę, kad automobilio valdytojas yra jų draugas A.

P.. Šį faktÄ patvirtina ir tai, kad automobiliu naudotis jie prašė bÅ«tent A. P., o ne J. K.. PareikÅ¡tame kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad automobilį D. M. pasiskolino iÅ¡ A. P.. Anot gynėjo, teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų apie tai, ar 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuteistieji D. M. ir L. P. žinojo, kad automobilis „Mercedes Benz CLS 350“ priklausė vien tik J. K.. Gynėjo teigimu, nepaÅ¡alinęs Å¡ių prieÅ¡taravimų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi A.

P. ikiteisminio tyrimo metu ir 2017 m. sausio 11 d. teisiamajame posėdyje duotais parodymais ir nevertino 2017 m. gegužės 4 d. teisiamajame posėdyje A. P. duotų parodymų, pagal kuriuos 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuteistieji D. M. ir L. P. manė, kad automobilis priklausė A. P.. IÅ¡ D. M. ir A. P. susiraÅ¡inėjimo programa „Viber“ turinio matyti, kad tik nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. 15.33 val. D. M. tapo žinoma, kad A. P. atidavė J. K. automobilį už žemės sklypÄ , o D. M. tam neprieÅ¡tarauja ir praÅ¡o jam grÄ Å¾inti pinigus už padangas, kurias jis nupirko automobiliui.

Gynėjas pažymi, kad A. P. taip pat susiraÅ¡inėjo su P. B., kuriam 2016 m. lapkričio 22 d. 16.11 val. nurodė, kad J. K. turėjo jam perleisti žemę Pilaitėje, tačiau pastarojo tėvai su tuo nesutinka (2017 m. sausio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-16-1210).3.11. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas gynybos praÅ¡ymu prie bylos prijungė 2017 m. sausio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 13-16-1210, tačiau nuosprendyje nurodė, kad jį atmeta, nes P. B. ir A.

P. susiraÅ¡inėjimas vyko po dviejų su puse mėnesio nuo įvykio ir pokalbio iniciatorius buvo P. B., be to, nėra aiÅ¡ku kas ir kada inspiravo susiraÅ¡inėjimÄ , atrinkti pokalbių sÄ sajas su nagrinėjimu įvykiu nėra galimybės. Gynėjo manymu, tokia teismo iÅ¡vada parodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir iÅ¡ankstinį nusistatymÄ nuteisti kaltinamuosius pagal jiems pateiktus kaltinimus, nes teismas nutarė prijungti šį įrodymÄ prie bylos - pripažino, kad įrodymas turi ryšį su nagrinėjama byla.

Gynėjas apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o įvertinti 2017 m. sausio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 13-16-1210 ir pasisakyti apie tarp P. B. ir A. P. 2016 m. lapkričio 22 d. vykusius susiraÅ¡inėjimus „Viber“ programa.3.12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinime nurodytas turto prievartavimas įvyko 2016 m. rugpjūčio 18 d. tyrimo nenustatytu laiku, tačiau iÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.00-22.00 val.

D. M. programa „Viber“ susiraÅ¡inėjo su A. P. ir prašė padėti jam įsigyti automobilį lizingo bÅ«du. Pokalbio metu A. P. pasiÅ«lė D. M. kreiptis į J. K.. Anot gynėjo, jau kitÄ dienÄ - 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 13.00-15.00 val. - D. M. susiraÅ¡inėjo su A. P., kuris susitarė dėl D. M. susitikimo su J. K., nurodė susitikimo adresÄ (prie gyvenamojo namo, kuriame gyveno J. K.) ir J. K. telefono numerį. D. M. parašė J. K. per „Viber“ programÄ , susitarė su juo susitikti ir jie susitiko.

Gynėjo teigimu, Å¡ie faktai patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡ J. K. nebuvo prievartaujamas turtas, nes kitÄ dienÄ po tariamo turto prievartavimo jis susitiko su D. M., kurio nebijojo. Pirmosios instancijos teismas apie šį Å¡aliÅ¡kam teismui nenaudingÄ susiraÅ¡inėjimÄ nuosprendyje nepasisakė. Be to, iÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 19 d. D. M. ir A. P. susiraÅ¡inėjimo matyti, kad D. M. priekaiÅ¡tauja A. P., jog Å¡is neduoda jam pasinaudoti automobiliu „Mercedes Benz CLS 350“, o A. P. atsako, kad jis pats juo važiuoja į Å ventÄ jÄ .

Gynėjo manymu, Å¡i aplinkybė įrodo, kad automobiliu ir po tariamo turto prievartavimo toliau naudojosi jo tikrasis savininkas A. P. ir automobilis iÅ¡ jo atimtas nebuvo.3.13. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, kad iÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, jog nuteistieji naudojo psichinę prievartÄ , kuri pasireiÅ¡kė žodžiais „iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ ir uždaužys vamzdžiais“. Pasak gynėjo, tokia teismo iÅ¡vada neatitinka tikrovės, nes ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 27 d.

A. P. nurodė, kad iÅ¡ įvykio vietos jis išėjo ir negirdėjo apie kÄ vyko pokalbis. Gynėjo teigimu, tokia teismo parodymų interpretacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. A. P. negirdėjo, kad iÅ¡ J. K. bÅ«tų prievartaujamas automobilis, o kaltinimas suformuluotas remiantis tik nukentėjusiojo J. K. duotais parodymais, kurie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.3.14. Anot gynėjo, teismas nuosprendyje nurodė, kad iÅ¡ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog 2016 m. rugsėjo 5 d.

D. M. vienuolika kartų skambino bei rašė SMS žinutes A. P., kvietė susitikti ir pasikalbėti, įtarė, kad jis juos iÅ¡davė policijos pareigÅ«nams ir aiÅ¡kinosi, kam to reikėjo. Gynėjo vertinimu, Å¡ios aplinkybės neįrodo turto prievartavimo fakto, nes D. M., kuris naudojosi automobiliu jo savininkui A. P. leidus, po to, kai šį automobilį iÅ¡ D. M. paėmė policijos pareigÅ«nai, klausė A. P., kodėl pastarasis kreipėsi į policijÄ .3.15. Pasak gynėjo, teismas nuosprendyje nurodė, kad elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. 09.26 val.

L. P. skambino D. M. ir bendravo apie paimtÄ automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, jo padangų keitimÄ , susitikimÄ , kurio metu bÅ«tina, kad „S.“ nepamatytų automobilio prie prekybos centro „Panorama“, nes paskui reikės jį dar kartÄ iÅ¡ jo atimti. Gynėjo vertinimu, teismas sÄ moningai (2017 m. gegužės 4 d. teisiamojo posėdžio metu L. P. teismui nurodė, kad buvo kalbama apie atsiėmimÄ , o ne atėmimÄ ) nuosprendyje nurodė neteisingÄ informacijÄ , nes minėtame protokole nurodytas žodis „atsiimti“.

Å i aplinkybė patvirtina, kad automobilis iÅ¡ A. P. nebuvo atimtas.3.16. Gynėjo teigimu, teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistųjų veiksmai buvo nukreipti iÅ¡imtinai į J. K., nuo faktinio automobilio pasisavinimo, pirmojo susitikimo pas A. P. iki sulaikymo kaltinamieji bendravo bÅ«tent su nukentėjusiuoju J. K., reiÅ¡kė jam neteisėtas pretenzijas dėl automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ perdavimo, o iÅ¡ J. K. ir A. P. parodymų matyti, jog reikalavimai perduoti automobilį buvo iÅ¡sakyti ne vienÄ kartÄ , tačiau tokios teismo iÅ¡vados nepatvirtintos jokiais įrodymais, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .3.17.

Skunde nurodoma, kad iÅ¡ bylos medžiagos ir J. K. bei A. P. parodymų matyti, kad nuteistieji su J. K. susitiko ir reikalavo mokėti įmokas lizingo bendrovei tik 2016 m. rugpjūčio 18 d. Anot gynėjo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po Å¡ios dienos L. P. bÅ«tų susitikęs su J. K. ar ko nors iÅ¡ jo reikalavęs. Gynėjo manymu, iÅ¡ telefoninių pokalbių matyti, kad L. P. ieÅ¡kojo A. P., kuris nuo jo slapstėsi. D. M. susitiko su J. K. kitÄ dienÄ , norėdamas aptarti automobilio įsigijimÄ lizingu, o vėliau, policijos pareigÅ«nams sulaikius automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, D.

M. prašė J. K. pagalbos paimant jį iÅ¡ aikÅ¡telės, jokių reikalavimų ar grasinimų iÅ¡sakyta nebuvo. Supratęs, kad automobilio jam niekas neduos, D. M. prašė grÄ Å¾inti pinigus už nupirktas padangas.3.18. Gynėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo teisėjos elgesys teisiamųjų posėdžių metu. 2017 m. gegužės 4 d. teisiamojo posėdžio metu, kai posėdyje pirmÄ kartÄ dalyvavo ir nukentėjusysis J. K., ir liudytojas A. P., nuteistojo L. P. gynėjas, bandydamas paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp minėtų asmenų anksčiau duotų parodymų, uždavė klausimÄ J.

K., tačiau pirmininkaujanti teisėja gynėjo klausimÄ paÅ¡alino, teigdama, kad gynėjas užduoda klausimÄ , kuris anksčiau jau buvo užduotas nukentėjusiajam, taip nutraukdama bandymÄ paÅ¡alinti anksčiau duotų parodymų prieÅ¡taravimus dalyvaujant abiem asmenims. Gynėjo vertinimu, teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo ir aplinkybė, kad pirmininkaujanti teisėja pertraukė jo baigiamÄ jÄ kalbÄ , kai jis iÅ¡kėlė versijÄ apie tai, kad A. P. galėjo papraÅ¡yti L. P. ir D. M. padėti jam priversti J.

K. laiku mokėti lizingo įmokas, kad A. P. neprarastų savo pinigų, sumokėtų už automobilį „Mercedes Benz CLS 350“. 3.19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. P. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su A. D. padarė plėšimÄ , tačiau remiantis L. P. parodymais iÅ¡ statybvietės jis paėmė savo darbo įrankius, kuriuos paskolino A. P.. Atsiimant darbo įrankius įvyko konfliktas su ten dirbusiais darbininkais, bet plėšimo požymių nebuvo. Nukentėjusysis J. K. nuolat keitė versijas kam iÅ¡ tiesų priklausė L.

P. ir A. D. statybvietėje paimti įrankiai, todėl Å¡ie jo parodymai laikytini nepatikimais. Gynėjas pažymi, kad pirminiuose pareiÅ¡kimuose policijai dėl įrankių iÅ¡vežimo nėra jokių duomenų apie panaudotÄ smurtÄ , pretenzijų niekas niekam neturėjo.3.20. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad remiasi liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, nes liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nukentėjusysis A. V. ir liudytojas V. K. nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje, taip pažeidžiant nuteistųjų teisę užduoti jiems klausimus. Nepaisant to, Å¡ių asmenų parodymais buvo motyvuotas nuosprendis.3.21. Skunde teigiama, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nukentėjusysis I. D. nepatvirtino, kad prieÅ¡ jį buvo panaudotas smurtas. Gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams liudytojai davė prieÅ¡taringus parodymus apie smurto vartojimÄ , kurie nesutampa su nukentėjusiojo I.

D. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais. Teisiamajame posėdyje I. D. parodė, kad L. P. smurto nevartojo. FaktÄ , kad nei L. P., nei A. D. neturėjo tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ , patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų apklausti liudytojai.3.22. Pasak gynėjo, liudytoja V. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nui duodama parodymus ji melavo, kad buvo muÅ¡amas jos vyras, Å¡is jai nepasakojo, kad jam buvo grasinama. Liudytojas A. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad atvažiavo kaltinamieji, surinko darbo įrankius ir iÅ¡važiavo, smurto nebuvo, o ikiteisminio tyrimo metu dėl I.

D. sumušimo jis melavo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta A. D., o po to, kai darbininkai pranešė, kad pastarasis su kitu asmeniu pasiėmė jam priklausančius įrankius, V. S. paskambino A. D., kuris nurodė, kad įrankius atveš. Pasak liudytojo, A. D. jokių pretenzijų jis neturi, laiko jį patikimu žmogumi ir jo žodžiais abejoti neturi pagrindo. Gynėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas šių V. S. duotų parodymų nuosprendyje nepagrįstai nenurodė.3.23.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisiamajame posėdyje liudytoja policijos tyrėja N. L. parodė, jog iÅ¡ A. D. parodymų ji suprato, kad jis įrankius paėmė tam, kad surastų A. P.. Telefoninio pokalbio įraÅ¡e užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. 12.50 val., tarp D. M. ir A. P. vyko pokalbis telefonu, į kurį įsiterpė L. P.. L. P. vartojo keiksmažodžius, reikalavo, kad A. P. atvažiuotų, o A. P. į tai irgi atsakė keiksmažodžiais. Po Å¡io pokalbio, tÄ pačiÄ dienÄ 14.50 val.

J. K. pateikė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl darbo įrankių pagrobimo, nors pirminis praneÅ¡imas policijai buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 3 d. 18.11 val., kai apie įvykį pranešė darbininkai, kurie neminėjo, kad buvo vartojamas smurtas. 3.24. Gynėjo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. P. ir A. D. tyčia nebuvo nukreipta į įrankių pagrobimÄ , o Å¡iuos jie paėmė tik dėl to, kad ieÅ¡kojo A. P. ir manė, kad nutraukus statybas pastarasis pats pradės jų ieÅ¡koti.3.25.

Anot gynėjo, teisiamajame posėdyje gynyba ne kartÄ prašė kaip liudytojÄ apklausti nukentėjusiojo J. K. motinÄ , kuriai neva priklausė pagrobtas benzininis generatorius, tačiau teismas tai daryti atsisakė, nepaisant to, kad nuteistasis L. P. teigė, kad generatorius yra jo, o J. K. teismui negalėjo nurodyti kur ir kada jis įsigijo generatorių, tvirtindamas, kad Å¡is daiktas priklauso jo motinai. Gynėjo manymu, teismas neįvykdė savo pareigos ir nenustatė neva pagrobtų įrankių vertės ir kam jie priklauso, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimus.4.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistojo D. M. ir jo gynėjo bei nuteistojo L. P. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis D. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinį skundÄ , nuteistasis L. P. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo L. P. gynėjo apeliacinį skundÄ , o nukentėjusysis J. K. prašė tenkinti nuteistojo D. M. ir jo gynėjo bei nuteistojo L. P. gynėjo apeliacinius skundus.5. Nuteistojo D. M. ir jo gynėjo bei nuteistojo L. P. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.             5.1.

D. M. ir L. P. Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo nuteisti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už tai, jog 2016 m. rugpjūčio 18 d., veikdami kartu atvažiavo pas A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio D. M. 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasiskolinęs automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000 Eur vertės, nuosavybės teise priklausantį UAB „E. R.“, kurį J. K. 2015 m. gruodžio 11 d. buvo įsigijęs iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du iÅ¡ UAB „E. R.“, tačiau, kaip buvo sutarę, iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. automobilio negrÄ Å¾ino, o jų reikalavimu atvykus J.

K., naudodami psichinę prievartÄ , t. y. D. M. vaikÅ¡tant su armatÅ«ros gabalu rankose bei grasinant panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ J. K., o bÅ«tent D. M. pasakius, kad iÅ¡veÅ¡ jį į miÅ¡kÄ ir uždaužys vamzdžiais, neturėdami teisėto pagrindo pareiÅ¡kė, kad automobilis nebus grÄ Å¾inamas, ir atvirai reikalavo J. K. ir toliau mokėti lizingo įmokas po 1600 Eur per mėnesį ir perleisti teises į automobilio valdymÄ , o iÅ¡mokėjus lizingÄ perleisti ir nuosavybės teises į jį, tokiu bÅ«du savo naudai vertė perduoti teises į didelės vertės svetimo turto valdymÄ , o baigus mokėti įmokas pagal automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį ir nuosavybės teises į jį.

             5.2. L. P. taip pat buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas kartu su A. D., 2016 m. rugsėjo 3 d., (duomenys neskelbtini), atvyko pas A. P. statybos darbuose padėjusius kaimo gyventojus ir, grasindami panaudoti fizinį smurtÄ A. V., V. K., A. Z. atžvilgiu, privertė juos nustoti dirbti, o atėjusiam jų ginti I. D., L. P. panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtÄ - sugriebė nukentėjusiajam už apykaklės bei smakro ir tokiu bÅ«du atimdami galimybę prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ :

J. K. priklausantį benzininį generatorių „Nupower“ (2000 Eur vertės), kampinį Å¡lifuoklį (150 Eur vertės), benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl“ (500 Eur vertės), bendrai padarant nukentėjusiajam 2650 Eur turtinę žalÄ , V. S. priklausantį suktukÄ â€žDewalt“ (150 Eur vertės), elektrinį perforatorių „Einhell“ (50 Eur vertės), grÄ Å¾tÄ betonui (3 Eur vertės), bendrai padarant 203 Eur turtinę žalÄ , A. Z. priklausančiÄ rankinę pjaustyklę (3 Eur vertės), tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ ne mažesnės negu 2856 Eur vertės turtÄ .

             5.3. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis D. M. ir jo gynėjas bei nuteistojo L. P. gynėjas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, nurodo, kad byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagrįsdami Å¡iuos teiginius, apeliantai kelia savo versijas, ginčija Vilniaus apygardos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , o nuteistojo L.

P. gynėjas taip pat abejoja ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. 5.4. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. P. gynėjas pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su, jo nuomone, neiÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nepagrįstu gynybos praÅ¡ymų atmetimu, netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu ir nuteistajam nepalankaus teismo sprendimo priėmimu. 5.5. Baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstino nusistatymo prieÅ¡ proceso dalyvius.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å ias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sÄ raÅ¡Ä , kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ .

Minėtose teisės normose įtvirtintas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Nė vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Jo asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas preziumuojamas, jei nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Konstatuoti neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu. Atskirų teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų atmetimas ar tenkinimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kuris nors proceso dalyvis, patys savaime paprastai nelaikomi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais ar aplinkybėmis, rodančiomis teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .5.6. Pasak nuteistojo L.

P. gynėjo, pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo tai, kad Å¡is nepagrįstai atmetė gynybos praÅ¡ymÄ , teisiamajame posėdyje kaip liudytojus apklausti A. D., G. R. ir R. Z., siekiant įrodyti, jog tarp A. P. ir L. P. iki pastarajam ir D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo susiklostę turtiniai santykiai. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje taip pat daroma nepagrįsta iÅ¡vada apie tai, jog Å¡ios bylos kontekste nėra svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti kam priklausė ir kas iÅ¡ tiesų valdė automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, be to, nuosprendyje liko neįvertinti gynybos praÅ¡ymu prie bylos prijungtame 2017 m. sausio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1210 užfiksuoti duomenys.

Pirmosios instancijos teismas gynybos praÅ¡ymÄ apklausti papildomus liudytojus A. D., G. R. ir R. Z. atmetė motyvuodamas tuo, jog pastarieji galėtų paliudyti tik apie tokius A. P. ir L. P. turtinius santykius, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ir susiklostė iki nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Gynybos praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti prie bylos prijungtame 2017 m. sausio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1210 užfiksuotus duomenis (A. P. ir P. B. susiraÅ¡inėjimo programa „Viber” iÅ¡traukas) pirmosios instancijos teismas atmetė nurodydamas, kad A.

P. su P. B. bendravo praėjus kiek daugiau nei dviems su puse mėnesio nuo byloje nagrinėjamų įvykių, susiraÅ¡inėjimo iniciatorius buvo P. B., o atrinkti susiraÅ¡inėjimo sÄ sajas su nagrinėjamais įvykiais nėra galimybės.5.7. Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami aukÅ¡ti reikalavimai – nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nuosprendyje turi bÅ«ti tiksliai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, aptarti įrodymai, neginčijamai patvirtinantys kaltinamojo jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymÄ ir visų nusikaltimo sudėties požymių buvimÄ jo veikoje. Be to, nuosprendis turi bÅ«ti teisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisingas, tuo pačiu teisėtas ir pagrįstas, nuosprendis gali būti tik tada, kai byla teisme ištirta laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų taisyklių, tyrimas atliktas visapusiškai, pilnai ir objektyviai, imantis priemonių, kad būtų patikrintos tiek kaltintojo, tiek ir gynybos keliamos versijos, atlikti visi baudžiamojo proceso įstatyme numatyti veiksmai, kad būtų nustatytos tikrosios bylos faktinės aplinkybės.5.8.

L. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti gynybos pateiktÄ versijÄ , jog A. P. ir L. P. siejo turtiniai santykiai, o faktinis automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ valdytojas ir naudotojas yra A. P., iÅ¡ dalies yra pagrįsti. Toks gynybos pateiktos versijos netyrimas laikytinas nevisapusiÅ¡ku ir neiÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, tačiau Å¡is pažeidimas nėra esminis. Jeigu pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , Å¡iuos pažeidimus privalo iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas, kuris patikrina neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ , t. y. ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumÄ : ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistųjų versija apie L. P. ir A. P. siejančius turtinius santykius yra deklaratyvi, ir kad pats L. P. teisiamajame posėdyje pripažino, jog jis negali pateikti jokių raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių jo teisę reikalauti iÅ¡ A.

P. turtinės teisės ar pinigų. Tačiau įrodymais baudžiamajame procese laikomi ne tik raÅ¡ytiniai įrodymai, bet ir įstatymų nustatyta tvarka gauti kiti BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo patikrinta D.

M. ir jo gynėjo bei L. P. gynėjo apeliaciniuose skunduose ir pirmosios instancijos teisme kelta versija apie turtinių santykių tarp A. P. ir L. P. buvimÄ , kuriÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės netyręs atmetė. Atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme dar kartÄ buvo apklausti nukentėjusysis J. K. ir liudytojas A. P.. Kaip liudytojai taip pat buvo apklausti G. R., R. Z. ir A. D.. Minėtų asmenų apklausų metu paaiÅ¡kėjo pirmosios instancijos teisme netirtos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina apeliaciniuose skunduose keliamÄ versijÄ apie A.

P. ir L. P. siejusius turtinius santykius, ir kurių iÅ¡ esmės nepaneigia byloje surinktų įrodymų visetas.5.9. Vis dėlto, nors nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ir buvo nustatyti tam tikri neesminiai pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai bei kiti trÅ«kumai, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti traktuojamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, priimto nuosprendžio (nutarties) motyvacijos stoka, netinkamas įrodymų tyrimo rezultatų vertinimas, kiti nuosprendžio (nutarties) suraÅ¡ymo trÅ«kumai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, jei nenustatyti kiti teismo suinteresuotumÄ bylos baigtimi pagrindžiantys duomenys.

IÅ¡ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos matyti, kad teismas nesuteikė kuriai nors iÅ¡ proceso Å¡alių palankumo ir nesudarė įspÅ«džio, jog yra vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei nuteistasis L. P., nei jo gynėjas nuÅ¡alinimo teismui (teisėjai) nepareiÅ¡kė. Teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ nuteistojo L. P. gynėjas kelia tik savo apeliaciniame skunde, priėmus nuteistajam nepalankų teismo sprendimÄ , o tai sudaro pagrindÄ manyti, jog Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes duomenų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti iÅ¡nagrinėjusio Å¡iÄ bylÄ teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, nėra.

Dėl D. M. ir L. P. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį 5.10. Veika kvalifikuojama pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, t.y., kaip turto prievartavimas, tuo atveju, jeigu kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai verčia kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieÅ¡ nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ .

Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtÄ arba prievartavo turtÄ dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas, jis nėra susijęs su reikalaujančiojo ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia, ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais, ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokiÄ teisę, tuo tarpu, prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytais pagrindais, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir, esant BK numatytiems savavaldžiavimo požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnio 1 arba 2 dalis.

Veika kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdo ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padaro didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Ginčijamos teisės vykdymas bÅ«na tada, kai, kaltininko nuomone, adekvačiÄ jo teisei prievolę turintis asmuo Å¡ios prievolės nepripažįsta arba pripažįsta tik iÅ¡ dalies. Pripažįstamos, bet nerealizuotos teisės vykdymas bÅ«na tuomet, kai kaltininko teisei adekvačiÄ prievolę turintis asmuo neneigia prievolės egzistavimo fakto, tačiau atsisako ar delsia jÄ Ä¯vykdyti.

Pripažįstant savavaldžiavimu tariamos (įsivaizduojamos, realiai neegzistuojančios) teisės savavaliÅ¡kÄ Ä¯gyvendinimÄ , neleistina kaip pagrindÄ imti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimÄ , bet bÅ«tina nustatyti, jog jis sÄ Å¾iningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra. Kvalifikuojantis savavaldžiavimo požymis yra savavaldžiaujant panaudota psichinė ar fizinė prievarta nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.5.11.

Atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, siekiant paÅ¡alinti kilusias abejones ir patikrinti apeliaciniuose skunduose keliamas versijas, teismo posėdyje buvo apklausti nukentėjusysis J. K. ir liudytojas A. P.. Kaip liudytojai taip pat buvo apklausti G. R., R. Z. ir A. D..5.12. Nukentėjusysis J. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykio dienÄ , t. y. 2016 m. rugpjūčio 18 d., A. P. pakvietė jį į savo namus pasikalbėti apie naudojimÄ si automobiliu „Mercedes Benz CLS 350“.

J. K. atvykus pas A. P., kartu su pastaruoju buvo ir L. P. su D. M.. Pasak J. K., dėl jam nežinomų priežasčių tarp A. P. ir L. P. kilo konfliktas, kurio metu J. K. D. M. ir L. P. turėjo parodyti periodinės įmokos už automobilį „Mercedes Benz CLS 350“ kvitÄ . Nukentėjusiojo teigimu, susitikimo metu D. M. buvo paėmęs į rankas strypÄ ir jo atžvilgiu pasakė tam tikrÄ frazę, dėl ko nukentėjusysis buvo iÅ¡sigandęs ir Å¡iuos veiksmus vertino kaip grasinimÄ . A. P. nukentėjusiajam taip pat atrodė iÅ¡sigandęs. Nei L.

P., nei D. M. J. K. nebuvo skolingas. Jis turėjo skolinių įsipareigojimų tik A. P., su kuriuo turėjo bendrų verslo reikalų – prekiavo automobiliais. Kadangi J. K. buvo skolingas A. P., kuris sumokėjo pradinį 8500 Eur įnaÅ¡Ä už automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, J. K. sutikimu automobiliu naudojosi ir jį faktiÅ¡kai valdė A. P.. Anot nukentėjusiojo, jis pats nė karto nebuvo vairavęs minėto automobilio, o A. P. juo naudojosi iÅ¡ esmės kaip savo nuosavybe. Pradinį įnaÅ¡Ä už automobilį lizingo bendrovei sumokėjo A.

P., o J. K. toliau mokėjo už jį įmokas. Nukentėjusiojo teigimu, sumokėjus visas įmokas už automobilį, jis tapo jo savininku ir automobilį pardavė, tačiau taip ir negrÄ Å¾ino A. P. skolos, nors pagal susitarimÄ su A. P. automobilis J. K. turėjo atitekti tada, kai Å¡is grÄ Å¾ins A. P. skolÄ . Pasak J. K., jeigu automobilis „Mercedes Benz CLS 350“ jam nebÅ«tų buvęs grÄ Å¾intas policijos pareigÅ«nų, jis nebÅ«tų bandęs susigrÄ Å¾inti automobilio, o savo skolos A. P. dalį bÅ«tų sumažinęs visų savo sumokėtų už automobilį įmokų dydžiu.

Nukentėjusysis su A. P. motina L. P. buvo sudaręs fiktyviÄ sutartį dėl automobilio pardavimo už 30 000 Eur, Å¡itaip siekiant užtikrinti, kad nepradings A. P. už automobilį sumokėtas pradinis įnaÅ¡as. Mainais už automobilį J. K. motina ketino perraÅ¡yti A. P. vardu žemės sklypÄ , tačiau Å¡is sandoris niekada neįvyko (t. 8, b. l. 113-119).5.13. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. P. nurodė, kad jį su nukentėjusiuoju J. K. siejo verslo santykiai ir pastarasis jam buvo skolingas pinigų.

A. P. teigimu, J. K. su lizingo bendrove sudarė automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ įsigijimo lizingo bÅ«du sutartį, tačiau nuo pat Å¡ios sutarties sudarymo dienos jį faktiÅ¡kai valdė ir juo naudojosi tik A. P.. Pagal A. P. ir J. K. susitarimÄ pradinę įmokÄ už automobilį sumokėjo A. P., o mėnesines įmokas mokėjo J. K.. Pasak liudytojo, sumokėjęs visas įmokas už automobilį ir tapęs teisėtu jo savininku, J. K. turėjo jį perleisti A. P., tačiau automobilio J. K.

A. P. neperleido ir pardavė jį, o skolos A. P. negrÄ Å¾ino. J. K. ir A. P. motinos pasiraÅ¡yta sutartis dėl automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ pardavimo turėjo bÅ«ti kaip garantas, jog A. P. nepraras už automobilį sumokėto pradinio įnaÅ¡o. J. K. mainais už automobilį žadėjo A. P. vardu perraÅ¡yti žemės sklypÄ , tačiau Å¡io pažado neįvykdė. A. P. tvirtinimu, jis nebuvo skolingas nei L. P., nei D. M.. Liudytojas patvirtino, kad tarp jo ir R. Z. buvo kilę nesutarimai dėl A.

P. pastarajam parduoto automobilio, kuris negalėjo bÅ«ti įregistruotas, tačiau nesutarimai buvo iÅ¡spręsti, nes R. Z. A. P. grÄ Å¾ino už automobilį sumokėtus pinigus, o R. Z. jam grÄ Å¾ino automobilį. A. P. turėjo neiÅ¡spręstų turtinių reikalų su L. P. dėl jam priklausančio mikroautobuso, kurį A. P. žadėjo įdarbinti statybose ir mokėti nuomÄ . A. P. teigimu, naujų užsakymų nebuvo, darbo trÅ«ko, todėl autobusas buvo nenaudojamas, o L. P. nebuvo mokami pinigai. Pasak liudytojo, Å¡iuo klausimu tarp jo ir L.

P. buvo kilę nesutarimai. Taip pat kilo nesutarimų ir dėl automobilio „Audi A6“, kurį A. P. pardavė L. P. draugui, bei dėl A. P. L. P. perduoto automobilio „BMW“, už kurio apgadinimÄ L. P. negavo draudimo iÅ¡mokos. Pasak liudytojo, apie tai, kad J. K. jam yra skolingas, žinojo ir L. P.. 2016 m. rugpjūčio 18 d. susitikimo metu, pasak liudytojo, jis L. P. ir D. M. praÅ¡ymu pakvietė J. K. pasikalbėti. Jų pokalbio A. P. negirdėjo, nes tuo metu jis trumpam buvo nuėjęs į kitÄ savo namo kiemÄ , tačiau jis matė pokalbio metu D.

M. rankoje laikytÄ gabalÄ armatÅ«ros. Liudytojas pretenzijų D. M. ir L. P. dėl paimto automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ neturi (t. 8, b. l. 119-123).5.14. Liudytojas R. Z. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis 2015 metų pavasarį iÅ¡ A. P. už maždaug 12 300 Eur įsigijo automobilį „Mercedes“, kurį už 3000 Eur suremontavo ir tikėjosi jį pelningai parduoti, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad automobilis negali bÅ«ti įregistruotas. PraneÅ¡us apie tai A. P., Å¡is pažadėjo viskÄ sutvarkyti ir pasiėmė automobilį, tačiau iki Å¡ios dienos negrÄ Å¾ino nei automobilio, nei už jį sumokėtų pinigų.

Dalį jų – 5000 Eur – R. Z. pasiskolino iÅ¡ L. P., kuris vėliau su A. P. tarėsi, kad Å¡is grÄ Å¾intų R. Z. jo sumokėtus pinigus. Liudytojo teigimu, jau bÅ«damas jam skolingas A. P. prašė jo turguje parduoti automobilio ratus, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad Å¡ie ratai buvo vogti ir dėl jų R. Z. turėjo aiÅ¡kintis su policijos pareigÅ«nais. Pasak liudytojo, automobilis „Mercedes Benz CLS 350“ priklausė A. P. (t. 8, b. l. 67-68).5.15. Apeliacinės instancijos teisme taip pat kaip liudytojas apklaustas G.

R. nurodė, kad jis bendravo tiek su A. P., tiek ir su L. P.. KartÄ liudytojas yra prašęs A. P. paskolinti gerÄ automobilį krikÅ¡tynoms, o Å¡is paaiÅ¡kino, kad gali leisti pasinaudoti automobiliu „Mercedes Benz CLS 350“, tačiau automobilis yra pas L. P., su kuriuo G. R. turi susitarti dėl naudojimosi automobiliu. Pasak liudytojo, A. P. jam minėjo, kad yra skolingas L. P. 5000 Eur. Liudytojas žinojo, kad A. P. turi pinigų ir gali atsiskaityti su L. P., tačiau A. P. tvirtino, kad jis yra skolingas ir asmeniui vardu Ričardas, kuriam nenori grÄ Å¾inti skolos, nes Å¡is kreipėsi į policijos pareigÅ«nus dėl A.

P. jam perduotų vogtų padangų. Apie šį pokalbį liudytojas papasakojo L. P., kuris, liudytojo teigimu, jam nurodė, kad yra pasiruošęs grÄ Å¾inti automobilį „Mercedes Benz CLS 350“ A. P., kai tik Å¡is atiduos jam skolÄ (t. 8, b. l. 69).5.16. Liudytojas A. D. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad L. P. perdavė A. P. jam priklausantį krovininį mikroautobusÄ , kurį A. P. žadėjo eksploatuoti ir L. P. už nuomÄ mokėti po 40 Eur per parÄ . Pasak liudytojo, jis žinojo, kad A.

P. yra skolingas L. P. (t. 8, b. l. 66-67).5.17. IÅ¡ nuteistųjų L. P., D. M., liudytojų P. B., G. R., R. Z., A. D. parodymų ir iÅ¡ dalies iÅ¡ nukentėjusiojo J. K. bei liudytojo A. P. parodymų darytina iÅ¡vada, kad iki byloje nagrinėjamų įvykių L. P. su A. P. siejo tam tikri turtiniai santykiai. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. P. parodė, kad maždaug prieÅ¡ vienerius metus iki byloje nagrinėjamų įvykių A. P. jam ir jo pažįstamam R. Z. pardavė daužtÄ automobilį „Mercedes-Benz S500“.

Pasak nuteistojo, jis už minėtÄ automobilį mokėjo 5000 Eur, o jo pažįstamas R. Z. jį suremontavo už savo pinigus ir jo vertė pakilo iki 18 000 Eur. R. Z. surado klientÄ , kuris ketino įsigyti minėtÄ automobilį, tačiau techninės apžiÅ«ros centre jam buvo nurodyta, kad automobilio negalima eksploatuoti ir įtraukti į automobilių įskaitÄ . L. P. teigimu, jis su R. Z. apie tai pranešė A. P., kuris sutiko, kad pardavė „nuraÅ¡ytÄ â€œ automobilį ir iÅ¡ pradžių kaip kompensacijÄ pasiÅ«lė atiduoti žemės sklypÄ .

PaaiÅ¡kėjo, kad siÅ«lomas žemės sklypas yra areÅ¡tuotas, todėl A. P. ir toliau liko skolingas L. P. ir R. Z.. Vėliau tarp A. P. ir R. Z. kilo konfliktas, nes pastarasis policijos pareigÅ«nams nurodė, kad A. P. prašė jo parduoti vogtus automobilio „BMW X5“ ratus. Po Å¡io įvykio, anot L. P., A. P. nebenorėjo grÄ Å¾inti skolos R. Z., tačiau žadėjo atiduoti L. P. 5000 Eur. A. P. siÅ«lė L. P. pastarajam priklausančiu krovininiu autobusu vežioti Å¡iukÅ¡les ir naudoti jį statybose, žadėdamas už autobuso nuomÄ mokėti po 40 Eur per dienÄ , bet Å¡io pažado nevykdė.

Jis ilgai negrÄ Å¾ino L. P. skolos, todėl leido jam naudotis automobiliu „BMW 750“, kol skola bus grÄ Å¾inta. Anot nuteistojo, jis apie du mėnesius važinėjo automobiliu, kol pateko į avarijÄ . PaaiÅ¡kėjo, kad automobilis „BMW 750“ buvo registruotas J. K. tėvo vardu. Draudimo bendrovė apskaičiavo 4000 Eur iÅ¡mokÄ . L. P. teigimu, jis ketino Å¡iÄ iÅ¡mokÄ pasilikti sau, nes A. P. jam buvo skolingas, tačiau pinigai L. P. nebuvo iÅ¡mokėti, o vėliau J. K. su A. P. atsiėmė iÅ¡ jo automobilį.

Pasak nuteistojo, 2016 m. rugpjūčio 18 d. jis su D. M. nuvyko pas A. P. ir paprašė jo vietoj paimto „BMW 750“ automobilio leisti naudotis automobiliu „Mercedes Benz CLS 350“ kaip užstatu už 5000 Eur, kuriuos A. P. vis dar buvo jam skolingas. A. P. sutiko, L. P. pasiėmė automobilį ir išvažiavo. L. P. teisiamajame posėdyje taip pat pažymėjo, kad A. P. jam jautėsi skolingas ir nuolat darydavo paslaugas. Nuteistasis D. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam buvo žinoma apie tai, kad A.

P. yra skolingas L. P. ir R. Z.. Pasak nuteistojo, A. P. prašė jį įtikinti L. P., kad Å¡is nebereikalautų iÅ¡ jo grÄ Å¾inti R. Z. apie 10 000 Eur už parduotÄ netinkamÄ naudojimui automobilį, ir leisdavo nuteistajam naudotis automobiliu „Mercedes Benz CLS 350“. Automobiliu D. M. naudojosi iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. Nuteistojo teigimu, tÄ dienÄ jis susitiko su L. P. ir bendravo su juo A. P. skolos grÄ Å¾inimo klausimu. L. P. siÅ«lymu D. M. kartu su juo nuvyko pas A. P. pasikalbėti apie skolÄ ir kitus reikalus.

Anot nuteistojo, A. P. žadėjo L. P. grÄ Å¾inti 5000 Eur skolÄ . Po pokalbio su A. P., L. P. paprašė jo leisti važinėtis automobiliu „Mercedes Benz CLS 350“. A. P. neprieÅ¡taravo ir D. M. kartu su L. P. iÅ¡važiavo. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. Z. parodė, kad jis iÅ¡ A. P. už 12 300 Eur įsigijo automobilį „Mercedes“, kurį suremontavo už 3000 Eur ir ketino parduoti, tačiau negalėjo įregistruoti automobilio. Dalį pinigų automobilio įsigijimui, t.y. 5000 Eur, R.

Z. pasiskolino iÅ¡ L. P.. Pasak liudytojo, paaiÅ¡kėjus, kad automobilio negalima eksploatuoti, L. P. asmeniÅ¡kai su A. P. tarėsi dėl už automobilį sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo. Liudytojas turėjo problemų su teisėsauga, kai bandė parduoti A. P. perduotas automobilio padangas, kurios neva priklausė jam, bet iÅ¡ tiesų buvo vogtos. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad L. P. perdavė A. P. mikroautobusÄ , už kurio eksploatavimÄ A. P. L. P. įsipareigojo mokėti po 40 Eur už parÄ , tačiau įsipareigojimo nevykdė.

Liudytojo teigimu, A. P. buvo skolingas L. P. pinigų. Apeliaciniame teisme liudytojas G. R. paliudijo, kad jis prašė A. P. paskolinti gerÄ automobilį, o Å¡is atsakė, kad jo automobilis „Mercedes Benz CLS 350“ yra pas L. P., kuriam jis skolingas pinigų, ir siÅ«lė dėl automobilio tartis su L. P.. Pasak liudytojo, A. P. jam nurodė, kad L. P. jis yra skolingas 5000 Eur. Liudytojo teigimu, A. P. galėjo atsiskaityti su L. P., tačiau jis buvo skolingas ir asmeniui, vardu Ričardas, kuriam nenorėjo grÄ Å¾inti skolos, nes Å¡is jį apskundė policijos pareigÅ«nams dėl vogtų automobilio padangų.

Liudytojas P. B. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad L. P. su A. P. turėjo piniginių ir verslo reikalų: A. P. žadėjo, kad L. P. taps įmonės, kuri užsiima Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu, dalininku ir Å¡iukÅ¡lių vežimui buvo paėmęs L. P. priklausantį krovininį autobusÄ , už kurį turėjo mokėti nuomÄ , tačiau savo pažadų netesėjo.              5.18. Aptartų nuteistųjų L. P. ir D. M. parodymų bei liudytojų P. B., G. R., R. Z. ir A.

D. parodymų, kurie iÅ¡ esmės sutampa su nuteistųjų parodymais, analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis L. P. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jis turi pagrįstų turtinių reikalavimų A. P.. Tokia iÅ¡vada nepaneigta ir liudytojo A. P. bei nukentėjusiojo J. K. parodymais. Liudytojas A. P. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nurodė, kad jis turėjo turtinių santykių su L. P. dėl jam priklausančio mikroautobuso. Taip pat tarp A. P. ir L. P. buvo kilę nesutarimų dėl automobilio „Audi A6“, kurį A.

P. pardavė L. P. draugui, bei dėl automobilio „BMW“, už kurio apgadinimÄ L. P. negavo jam A. P. žadėtos draudimo iÅ¡mokos. Nukentėjusysis J. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad L. P. turėjo krovininį mikroautobusÄ , kurį A. P. žadėjo įdarbinti statybose, tačiau užsakymų nebuvo, mikroautobusas nebuvo naudojamas ir dėl to tarp A. P. ir L. P. kilo nesutarimai. Remiantis nuteistojo L. P. ir liudytojų P. B. ir A. D. parodymais, A. P. pažadas naudoti L.

P. priklausantį mikroautobusÄ Ä¯vairiems darbams ir mokėti už jį nuomos mokestį turėjo bÅ«ti vienas iÅ¡ bÅ«dų, kaip A. P. ketino grÄ Å¾inti L. P. skolÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistųjų versija apie L. P. ir A. P. siejančius turtinius santykius yra deklaratyvi, ir kad pats L. P. teisiamajame posėdyje pripažino, jog jis negali pateikti jokių raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių jo teisę reikalauti iÅ¡ A. P. turtinės teisės ar pinigų.

Tačiau įrodymais baudžiamajame procese laikomi ne tik raÅ¡ytiniai įrodymai, bet ir įstatymų nustatyta tvarka gauti kiti BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Å iuo atveju aplinkybė, kad egzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių nuteistasis L.

P. turėjo pagrindÄ manyti, kad A. P. privalo patenkinti jo turtinius reikalavimus, nustatyta nuosekliais ir iÅ¡ esmės sutampančiais aukščiau aptartais nuteistųjų, liudytojų ir iÅ¡ dalies nukentėjusiojo parodymais. Be to, bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, todėl aplinkybė, kad L. P. teismui nepateikė raÅ¡ytinių jo turtinius reikalavimus A. P. patvirtinančių įrodymų nereiÅ¡kia, jog Å¡ie turtiniai reikalavimai iÅ¡vis neegzistavo ar nebegaliojo.

Minėta aplinkybė taip pat nepaneigia galimo subjektyvaus L. P. įsitikinimo dėl jo manymu turimų turtinių reikalavimų A. P. pagrįstumo.             5.19. Kaip minėta, reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas, jis nėra susijęs su reikalaujančiojo, ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia, ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais, ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokiÄ teisę. Byloje nagrinėjamu atveju reikalaujantieji asmenys, t.y. nuteistieji L.

P. ir D. M., neturėjo jokių turtinių santykių su nukentėjusiuoju J. K., tačiau egzistavo kitos aplinkybės, kurios, nuteistųjų manymu, suteikė jiems teisę paimti automobilį „Mercedes Benz CLS 350“ iÅ¡ nukentėjusiojo – L. P. turtinės pretenzijos A. P. ir pastarojo nerealizuoti turtiniai reikalavimai J. K., apie kuriuos L. P. žinojo. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistieji L. P. ir D. M. automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ vienu iÅ¡ savininkų tiek iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., tiek ir po Å¡ios dienos sÄ Å¾iningai laikė bÅ«tent A.

P.. Nuteistasis L. P. pirmosios instancijos teisme teigė, kad dėl automobilio paėmimo jis 2016 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į A. P., kurį laikė automobilio savininku ir kuris jam buvo skolingas pinigų. Pasak nuteistojo, A. P. jam nurodė, kad automobilis J. K. vardu lizingu buvo įsigytas todėl, kad pastarasis buvo skolingas A. P.. Nuteistasis D. M. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., kai įvyko byloje nagrinėjami įvykiai, automobiliu naudotis jam leido A.

P., kurį jis laikė teisėtu automobilio savininku. 2016 m. gruodžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1207 (t. 6, b. l. 189-204) be kitų susiraÅ¡inėjimų „Viber“ programa užfiksuoti nuteistojo D. M. ir A. P. 2016 m. rugsėjo 2 d. - 2016 m. rugsėjo 5 d. vykę susiraÅ¡inėjimai, iÅ¡ kurių turinio galima spręsti, kad D. M. ir toliau automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ savininku laikė A. P. ir kaltino jį nesÄ Å¾iningu elgesiu. Aplinkybę, kad A. P. jo pažįstamų asmenų buvo laikomas automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ savininku patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.

Liudytojas P. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. P. jam ne kartÄ paskolino automobilį „Mercedes Benz CLS 350“ ir liudytojui teigė, kad automobilis priklauso jam (A. P.). Kitas liudytojas – R. Z. – apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino, kad A. P. jam nurodė, kad jis yra automobilio savininkas.             5.20. Duodami parodymus apie tarpusavio santykius dėl automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ nukentėjusysis J. K. ir liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme nurodė iÅ¡ esmės tokias pat aplinkybes, kad automobilį jie įsigijo bendrai, pradinį įnaÅ¡Ä sumokėjo A.

P., o kas mėnesį įmokas mokėjo J. K.. Pasak A. P. ir J. K., pastarasis žadėjo A. P. vardu perraÅ¡yti žemės sklypÄ , kad baigus mokėti įmokas už automobilį, Å¡is taptų J. K. nuosavybe. Žemės sklypas A. P. vardu taip ir nebuvo perraÅ¡ytas. Apeliacinės instancijos teisme J. K. ir A. P. davė iÅ¡samesnius parodymus apie automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ įsigijimÄ ir naudojimÄ . Nukentėjusysis J. K. apeliaciniame teisme parodė, kad jį su A. P. siejo verslo reikalai – jie kartu prekiavo automobiliais.

J. K. su lizingo bendrove sudarė automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ įsigijimo lizingo bÅ«du sutartį, tačiau jis buvo skolingas A. P., todėl J. K. sutikimu automobilį visÄ laikÄ valdė ir juo naudojosi tik A. P.. J. K. automobiliu visiÅ¡kai nesinaudojo ir beveik juo nesidomėjo, tačiau mokėjo už jį mėnesines įmokas. J. K. negrÄ Å¾ino visos skolos A. P., tačiau Å¡is J. K. praÅ¡ymu leido jam naudotis automobiliu. Vėliau J. K. sumokėjo visas įmokas už automobilį lizingo bendrovei ir jį pardavė, o už automobilį gautus pinigus pasiliko sau.

Nukentėjusiojo teigimu, kaip garantas dėl A. P. už automobilį sumokėtų pinigų tarp nukentėjusiojo ir jo motinos buvo pasiraÅ¡yta fiktyvi automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ J. K. pardavė automobilį A. P. motinai. J. K. žadėjo perraÅ¡yti A. P. žemės sklypÄ mainais į visas teises į automobilį, tačiau Å¡is sandoris neįvyko. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad J. K. jam buvo skolingas, todėl automobilį „Mercedes Benz CLS 350“ faktiÅ¡kai valdė ir pastoviai juo naudojosi A.

P.. Pradinį įnaÅ¡Ä už automobilį sumokėjo A. P., o mėnesines įmokas mokėjo J. K.. Sumokėjus visas įmokas, automobilis turėjo tapti J. K. nuosavybe, o Å¡is turėjo perleisti jį A. P.. Pasak liudytojo, vėliau J. K. pasiėmė iÅ¡ jo automobilį ir nebegrÄ Å¾ino, nors ir tebebuvo jam skolingas.             5.21. Nuteistojo D. M. ir jo gynėjo bei nuteistojo L. P. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad vienintelis faktinis automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ valdytojas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo A.

P.. Å is apeliaciniuose skunduose nurodytas argumentas iÅ¡ esmės yra pagrįstas, tačiau iÅ¡ A. P. bei J. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotų parodymų bei kitų bylos duomenų matyti, kad ne A. P., bet J. K. su UAB „E. R.“ sudarė automobilio įsigijimo lizingo bÅ«du sutartį ir mokėjo už jį įmokas, kurių mokėjimÄ tiek A. P., tiek ir J. K. laikė J. K. turimos skolos A. P. grÄ Å¾inimu. Liudytojas N. I., įmonės „E. R.“, iÅ¡ kurios buvo įsigytas automobilis, direktorius, pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad mėnesines įmokas už automobilį asmeniÅ¡kai mokėjo bÅ«tent J.

K.. Taigi J. K. bent jau formaliai turėjo visas lizingo sutartimi suteikiamas teises į automobilį. Remiantis bylos duomenimis ir atsižvelgiant į A. P. ir J. K. tarpusavio santykius, 2016 m. rugpjūčio 18 d., kai nuteistieji L. P. ir D. M. atvyko į A. P. namus, automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ savininkė tebebuvo UAB „E. R.“, J. K. buvo teisėtas automobilio valdytojas pagal su UAB „E. R.“ sudarytÄ lizingo sutartį, o faktinis automobilio valdytojas ir naudotojas buvo A. P., kurį nuteistieji L.

P. ir D. M. subjektyviai laikė tikruoju ir vieninteliu automobilio valdytoju ir naudotoju.             5.22. Abiejuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad faktÄ , jog automobilis „Mercedes Benz CLS 350“ turėjo priklausyti tik A. P., įrodo bylos medžiagoje esanti 2015 m. gruodžio 11 d. sutartis tarp J. K. ir A. P. motinos L. P., pagal kuriÄ J. K. pardavė šį automobilį L. P. už 30 000 Eur (t. 3, b. l. 12). Å i sutartis buvo sudaryta tÄ pačiÄ dienÄ po to, kai J. K. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį su UAB „E. R.“ (t. 1, b. l. 128-131).

Vis dėlto, iš minėtos J. K. ir UAB „E. R.“ sudarytos sutarties turinio matyti, kad tol, kol už automobilį nebuvo sumokėtos visos mėnesinės įmokos, J. K. neturėjo teisės jo perleisti kitiems asmenims (sutarties 4.5. punktas). Be to, A. P. ir J. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patvirtino, kad J. K. ir A. P. motinos sudaryta sutartis dėl automobilio įsigijimo buvo fiktyvi, jokių teisių į automobilį J. K. A. P. motinai neperleido, o šia sutartimi tik buvo siekiama užtikrinti, kad kilus nesutarimams su J.

K. A. P. nepraras už automobilį sumokėto pradinio įnaÅ¡o.              5.23. Nuteistojo L. P. gynėjo skunde taip pat praÅ¡oma įvertinti 2017 m. sausio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1210 užfiksuotÄ P. B. ir A. P. 2016 m. lapkričio 22 d. susiraÅ¡inėjimÄ , kuris neva įrodo, kad vienintelis automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ valdytojas buvo A. P.. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tiesų nepagrįstai atsisakė kaip įrodymÄ vertinti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-16-1210 užfiksuotus duomenis (A.

P. ir P. B. susiraÅ¡inėjimo programa „Viber” iÅ¡traukas), nes jie yra susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais. Vis dėlto, susiraÅ¡inėjimo programa „Viber” turinys neatskleidžia kokių nors naujų ir pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį nežinotų faktinių aplinkybių. Aplinkybė, kad J. K. motina mainais į automobilį „Mercedes Benz CLS 350“ neperrašė A. P. žadėto žemės sklypo buvo žinoma ir iÅ¡ A. P. bei J. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme.

Å i aplinkybė nepaneigia fakto, jog teisėtas automobilio valdytojas pagal sudarytÄ automobilio įsigijimo lizingo bÅ«du sutartį buvo J. K.. Kokias kitas aplinkybes turėtų patvirtinti ar paneigti minėtas P. B. ir A. P. susiraÅ¡inėjimas nuteistojo L. P. gynėjo apeliaciniame skunde nenurodoma.             5.24. Nors nuteistieji L. P. ir D. M. automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ vienu iÅ¡ savininkų tiek iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., tiek ir po Å¡ios dienos sÄ Å¾iningai laikė A.

P., ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 18 d., t.y., kai įvyko nuteistųjų susitikimas su A. P. ir J. K., nuteistiesiems buvo praneÅ¡ta, kad automobilio įsigijimo lizingo bÅ«du sutartį sudarė ir už jį įmokas moka J. K.. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes (2016 m. rugpjūčio 18 d. susitikimo metu A. P. nurodė nuteistiesiems, kad automobilio įsigijimo lizingo bÅ«du sutartį su lizingo bendrove sudarė J. K.; J. K. parodė nuteistiesiems įmokos už automobilį kvitÄ , pagal kurį Å¡ias įmokas mokėjo jis pats, o 2016 m. rugsėjo 5 d. nuteistojo D.

M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rasta 2015 m. gruodžio 11 d. automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ pirkimo-pardavimo lizingo bÅ«du sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad jÄ su lizingo bendrove sudarė J. K.) galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji D. M. ir L. P. jau 2016 m. rugpjūčio 18 d. negalėjo nežinoti, kad pagal sudarytÄ automobilio įsigijimo lizingo bÅ«du sutartį J. K. yra teisėtas automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ valdytojas. Nuteistasis D. M. ir jo gynėjas bei L. P. gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad D.

M. apie minėtÄ aplinkybę sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 2 d., tačiau iÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 31 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoto 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykusio L. P. ir D. M. pokalbio telefonu matyti, kad nuteistieji tariasi, kaip elgtis, kad J. K. (pokalbio metu vadinamas „S.“) nepamatytų automobilio ir nereikėtų jo dar kartÄ atsiimti (t. 1, b. l. 158-160). Taigi tuo metu tiek D. M., tiek ir L. P. žinojo, kad automobilio valdytojas pagal sudarytÄ automobilio įsigijimo lizingo bÅ«du sutartį yra J.

K.. Vis dėlto byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad net ir žinodami apie Å¡iÄ aplinkybę, nuteistieji L. P. ir D. M. ir toliau buvo įsitikinę, kad tikrasis ir vienintelis automobilio savininkas yra A. P., kuriam, jų manymu, L. P. turėjo pagrįstų turtinių pretenzijų ir kuriam tam tikrÄ pinigų sumÄ tebebuvo skolingas J. K..             5.25. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis D. M. ir jo gynėjas bei nuteistojo L. P. gynėjas nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. susitikimo su A.

P. ir J. K. metu nuteistieji D. M. ir L. P. nevartojo psichinės prievartos prieÅ¡ J. K. ir nereikalavo iÅ¡ jo perleisti teises į automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ valdymÄ , o sumokėjus visas įmokas už automobilį – ir nuosavybės teises į jį. Tačiau, susipažinus su byloje surinktais įrodymais, matyti, jog Å¡ie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Psichinė prievarta yra pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Psichinė prievarta gali pasireikÅ¡ti įvairiais grasinimais prieÅ¡ nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį – grasinimu panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, kitokios psichinės prievartos panaudojimu.

Siekiant iÅ¡vengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebÅ«tų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikÅ¡mę turi tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai, t. y., kai sprendžiant iÅ¡ įvykio konteksto daroma iÅ¡vada, jog kaltininkas iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį ir palaužti jo valiÄ , kad Å¡is įvykdytų jam pareikÅ¡tas turtines pretenzijas.

Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. A. P. kvietimu jis atvyko į jo namus, kur jau laukė L. P. ir D. M.. Pasak nukentėjusiojo, L. P. jam nurodė, kad automobilis „Mercedes Benz CLS 350“ liks pas jį ir D.

M., nes L. P. nėra mokami pinigai. Už kÄ nemokami pinigai L. P. nepaaiÅ¡kino. Jis taip pat pareikalavo parodyti įmokų už automobilį kvitus ir nurodė, kad sumokėjęs visas įmokas J. K. turės perleisti automobilį L. P. ir D. M.. Nukentėjusiojo teigimu, D. M. pokalbio metu rankose laikė gabalÄ armatÅ«ros ir pagrasino, kad iÅ¡veÅ¡ J. K. į miÅ¡kÄ ir ten daužys jį vamzdžiais. J. K. bijojo reikalauti grÄ Å¾inti automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ A. P. namų kiemo. Apeliacinės instancijos teisme J.

K. taip pat parodė, kad D. M. susitikimo metu į rankas buvo paėmęs metalinį strypÄ , pasakė jam keletÄ piktų frazių, o J. K. dėl Å¡ių D. M. veiksmų buvo iÅ¡sigandęs ir juos tuo metu suprato kaip grasinimÄ bei nereikalavo grÄ Å¾inti automobilio. Tačiau susiklosčiusiÄ situacijÄ jis vertino kaip tarp A. P. ir L. P. kilusio konflikto padarinį ir suprato, kad automobilis yra paimamas ne iÅ¡ jo, bet iÅ¡ A. P.. Už automobilį sumokėtas įmokas automobilio negrÄ Å¾inimo atveju jis bÅ«tų laikęs jo paties A.

P. grÄ Å¾inta skolos dalimi ir nereikalavęs iÅ¡ nuteistųjų jo grÄ Å¾inti. Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo namų kieme susitikimo metu kilo konfliktas dėl automobilio grÄ Å¾inimo, o D. M. gÄ sdino J. K. rankose laikomu armatÅ«ros gabalu. Apeliacinės instancijos teisme A. P. patvirtino, kad jis matė vieno iÅ¡ nuteistųjų rankoje laikomÄ armatÅ«ros gabalÄ , tačiau nuteistųjų ir J. K. pokalbio negirdėjo, nes tuo metu trumpam buvo išėjęs. Aptartais gan nuosekliais nukentėjusiojo J.

K. ir liudytojo A. P. parodymais nėra pagrindo abejoti, t. y. nėra pagrindo netikėti, kad D. M., kilus ginčui dėl automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ grÄ Å¾inimo, rankose laikydamas gabalÄ armatÅ«ros, grasino nukentėjusiajam J. K., kad Å¡is bus iÅ¡vežtas į miÅ¡kÄ ir uždaužytas vamzdžiais, bei kartu su L. P. pareiÅ¡kė, jog automobilis nebus grÄ Å¾inamas, atvirai reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo toliau mokėti lizingo įmokas, o vėliau - perleisti nuosavybės teises į jį.

Ä®vertinus D. M. pasakytus žodžius ir aplinkybę, kad tuo metu jis laikė rankose armatÅ«ros gabalÄ , susiklosčiusios situacijos kontekste – A. P. kieme vyko konfliktas dėl automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ grÄ Å¾inimo ir L. P. bei A. P. tarpusavio turtinių santykių – nelaikytina, jog nukentėjusysis nuteistojo žodžius suprato subjektyviai neteisingai. Nagrinėjamoje situacijoje J. K. buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl D. M. grasinimų įgyvendinimo.              5.26.

Å ioje baudžiamojoje byloje L. P. ir D. M. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už tai, kad prievartavo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Vis dėlto, byloje iÅ¡tirtų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji L. P. ir D. M., naudodami psichinę prievartÄ , automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ J. K. negrÄ Å¾ino ir reikalavo perleisti į jį nuosavybės teises ne siekdami neteisėtos turtinės naudos, bet turėdami pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog toks atsisakymas grÄ Å¾inti automobilį ir reikalavimas perleisti į jį nuosavybes teises turi teisėtÄ pagrindÄ ir yra kaip kompensacija už A.

P. skolinius įsipareigojimus L. P.. BÅ«tent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimÄ , kokiÄ normÄ â€“ turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) – taikyti. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas suvokia, kad jis nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančiÄ teisę. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji L. P. ir D. M. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad A.

P. yra skolingas L. P. 5000 Eur pinigų sumÄ ir turi jam kitų skolinių įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ A. P. ir L. P. tarpusavio turtinių santykių, nors pats A. P. teisiamajame posėdyje ir neigė esÄ s skolingas L. P.. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų (A. P. parodymai apeliaciniame teisme, L. P. parodymai pirmosios instancijos teisme) matyti, kad L. P. žinojo apie J. K. skolinius įsipareigojimus A. P., todėl subjektyviai buvo įsitikinęs, kad jis turi teisėtÄ pagrindÄ ne tik iÅ¡ A. P., bet ir iÅ¡ J.

K. reikalauti toliau mokėti lizingo įmokas ir perleisti teises į automobilio valdymÄ , o iÅ¡mokėjus lizingo įmokas perleisti ir nuosavybės teises į jį. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajam J. K. pareikÅ¡tas reikalavimas turėjo nors ir ginčijamÄ , tačiau, nuteistųjų įsitikinimu, teisėtÄ pagrindÄ , o tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo reikalavimu buvo įgyvendinama jų subjektyviu manymu tikra nuteistojo L. P. teisė. Byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, įvertinant ir pačių nuteistųjų L.

P. ir D. M. parodymus apie jų psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika, patvirtina savavaldžiavimui bÅ«dingus subjektyviuosius požymius, kai tyčia yra nukreipta į teisės įgyvendinimÄ . Pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už savavaldžiavimÄ (BK 294 straipsnio 2 dalis) turi bÅ«ti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam. Å iuo atveju nuteistieji vykdydami jų subjektyviu manymu tikrÄ , tačiau ginčijamÄ L.

P. teisę į 5000 Eur skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ A. P. ir kitus skolinius įsipareigojimus, kilusius iÅ¡ L. P. ir A. P. tarpusavio turtinių santykių, atsisakė nukentėjusiajam J. K. grÄ Å¾inti ir vertė jų nuosavybėn perleisti didelės vertės automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, kuris nukentėjusiojo J. K. su UAB „E. R.“ sudarytoje automobilio pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartyje įvertintas 35 000 Eur. Tokiu bÅ«du nukentėjusiojo J. K. teisėms ir teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala.

Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingas faktines bylos aplinkybes, jog nuteistieji L. P. ir D. M. pareiÅ¡kė, kad automobilis nebus grÄ Å¾inamas, ir atvirai reikalavo J. K. toliau mokėti lizingo įmokas po 1600 Eur per mėnesį, o vėliau perleisti nuosavybės teises į jį, neturėdami teisėto pagrindo. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

L. P. ir D. M. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuojama į BK 294 straipsnio 2 dalį kaip savavaldžiavimas. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme 2018 m. sausio 3 d. teismo posėdyje nuteistiesiems ir jų gynėjams bei kitiems proceso dalyviams buvo praneÅ¡ta, kad nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 181 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

             5.27. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡nagrinėtų bylos įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. P. ir D. M. savavaldžiavo, panaudodami psichinę prievartÄ nukentėjusiajam: jie, 2016 m. rugpjūčio 18 d., dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai, vykdydami jų manymu tikrÄ , tačiau ginčijamÄ L. P. teisę į 5000 Eur skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ A. P. ir kitus skolinius įsipareigojimus, kilusius iÅ¡ L.

P. ir A. P. tarpusavio turtinių santykių, atvažiavo pas A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio D. M. 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasiskolinęs automobilį „Mercedes Benz CLS 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000 Eur vertės, nuosavybės teise priklausantį UAB „E. R.“, kurį J. K. 2015 m. gruodžio 11 d. buvo įsigijęs iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du iÅ¡ UAB „E. R.“ ir kurio faktinis valdytojas bei naudotojas buvo A. P., sumokėjęs pradinį įnaÅ¡Ä už automobilį, tačiau, kaip buvo sutarę, iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. automobilio negrÄ Å¾ino, o jų reikalavimu atvykus J.

K., naudodami psichinę prievartÄ , t. y. D. M. vaikÅ¡tant su armatÅ«ros gabalu rankose bei grasinant panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ J. K., o bÅ«tent D. M. pasakius, kad iÅ¡veÅ¡ jį į miÅ¡kÄ ir uždaužys vamzdžiais, pareiÅ¡kė, kad automobilis nebus grÄ Å¾inamas, ir atvirai reikalavo J. K. ir toliau mokėti lizingo įmokas po 1600 Eur per mėnesį ir perleisti teises į automobilio valdymÄ , o iÅ¡mokėjus lizingÄ perleisti ir nuosavybės teises į jį, tokiu bÅ«du vertė perduoti teises į didelės vertės svetimo turto valdymÄ , o baigus mokėti įmokas pagal automobilio „Mercedes Benz CLS 350“ pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį - ir nuosavybės teises į jį.

Å iais L. P. ir D. M. veiksmais buvo padaryta didelė žala nukentėjusiojo J. K. teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl L. P. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 5.28. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ . Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimÄ turtÄ plėšimo bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valiÄ ar atėmęs galimybę pasiprieÅ¡inti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies, t.y., subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.5.29.

Atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas V. K. parodė, kad įvykio dienÄ jis A. P. praÅ¡ymu dirbo statybvietėje, į kuriÄ atvykę L. P. ir A. D. prisistatė darbo inspektoriais ir liepė darbininkams sukrauti į jų automobilį įrankius bei nurodė daugiau nebedirbti. Anot liudytojo, L. P. su A. D. darbininkams grasino, kad pamatę juos dirbančius nuraus jiems galvas. Kokiu tikslu iÅ¡siveža įrankius L. P. su A. D. nesakė. Liudytojas patvirtino, kad L.

P. čiupo su įrankių paėmimu nesutikusiam I. D. už gerklės (t. 8, b. l. 65).5.30. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis L. P. savo kaltę neigė ir parodė, kad jis kartu su nuteistuoju A. D. ieÅ¡kojo A. P., kuris vengė atsakyti į skambučius. Pasak L. P., jie abu nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančiÄ statybvietę, kurioje dirbo A. P. samdomi darbininkai. L. P. paprašė darbininkų paskambinti A. P. ir perduoti, kad Å¡is su juo susitiktų, tačiau darbininkai atsisakė vykdyti šį praÅ¡ymÄ .

Tada, L. P. teigimu, jis pamatė ant žemės gulinčius jam priklausančius įrankius – generatorių ir pjÅ«klÄ , kuriuos darbininkų paprašė sukrauti į jo automobilį. Darbininkai sukrovė įrankius ir L. P. su A. D. iÅ¡važiavo. Anot nuteistojo, visi darbininkai tuo metu buvo girti, ir vienas iÅ¡ jų – I. D. – laikydamas plaktukÄ ir svyruodamas ėjo link L. P., tačiau pastarasis suėmė I. D. už peties ir paragino jį nusiraminti. Nuteistasis A. D. teisiamajame posėdyje davė iÅ¡ esmės tokius pat parodymus, pagal kuriuos jis su L.

P. statybvietėje ieÅ¡kojo A. P., o Å¡io neradę nuteistieji iÅ¡sivežė L. P. ir V. S. priklausančius įrankius.5.31. Nuteistųjų L. P. ir A. D. parodymus paneigia kitų bylos medžiagoje esančių duomenų visuma. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis I. D. parodė, kad į statybvietę atvyko du vyrai, kurie prisistatė inspektoriais ir liepė nustoti dirbti. Pasak nukentėjusiojo, vyrai prieÅ¡ darbininkų valiÄ susikrovė jų įrankius į automobilį ir pagrasinę, kad atvyks patikrinti ar statybvietėje nedirbama, iÅ¡vyko.

Nukentėjusiojo teigimu, vienas iÅ¡ vyrų buvo suėmęs jam už gerklės ir liepė iÅ¡eiti iÅ¡ statybvietės. Nukentėjusysis J. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose davė iÅ¡ esmės tokius pat parodymus, pagal kuriuos A. P. jam nurodė, kad iÅ¡ statybvietės L. P. su A. D. be leidimo paėmė jam priklausančius darbo įrankius. Pasak nukentėjusiojo, vėliau darbininkai jam papasakojo, kad L. P. įvykio metu prieÅ¡ I. D. pavartojo fizinį smurtÄ . Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A.

P. parodė, kad jam paskambino darbininkai ir pranešė, jog į jam priklausančiÄ statybvietę atvykę L. P. ir A. D. iÅ¡sivežė darbininkų įrankius. Anot liudytojo, darbininkai jam taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo vartojamas fizinis smurtas prieÅ¡ senyvo amžiaus I. D.. Liudytojo teigimu, tuo metu, kai vyko statybos darbai, jis nebuvo pasiskolinęs darbo įrankių nei iÅ¡ L. P., nei iÅ¡ A. D.. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dienÄ jis A. P. praÅ¡ymu dirbo statybvietėje, į kuriÄ atvykę L.

P. ir A. D. prisistatė darbo inspektoriais ir liepė darbininkams sukrauti į jų automobilį įrankius bei nurodė daugiau nebedirbti. Anot liudytojo, L. P. su A. D. darbininkams grasino, kad pamatę juos dirbančius nuraus jiems galvas. Kokiu tikslu išsiveža įrankius L. P. su A. D. nesakė. Liudytojas patvirtino, kad L. P. čiupo su įrankių paėmimu nesutikusiam I. D. už gerklės. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu nukentėjusysis I. D. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino L.

P. kaip vyrÄ , kuris darbininkams grasino juos užmuÅ¡ti, buvo jį sugriebęs bei kito vyro padedamas sukrovė visus darbininkų įrankius ir juos iÅ¡sivežė. Nukentėjusysis taip pat atpažino A. D., kaip vyrÄ , kuris buvo mažiau agresyvus, bet padėjo kitam vyrui sukrauti visus darbininkų įrankius ir juos iÅ¡sivežė (t. 1, b. l. 91-92, 93-94). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu liudytojas V. K. iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų atpažino A. D., kaip asmenį, kuris grasindamas darbininkams paėmė jų darbo įrankius, bei L.

P., kaip asmenį, kuris grasindamas ne tik paėmė darbo įrankius, bet ir buvo paėmęs už gerklės I. D. (t. 1, b. l. 80-82, 83-85). Liudytoja V. D. iÅ¡ jai pateiktų nuotraukų atpažino A. D., kaip vyrÄ , kuris buvo mažiau agresyvus, bet taip pat grasino visus užmuÅ¡ti ir padėjo kitam vyrui sukrauti darbininkų įrankius ir juos iÅ¡sivežė, o L. P. atpažino kaip vyrÄ , kuris grasindamas užmuÅ¡ti, jos vyrÄ I. D. buvo sugriebęs bei sukrovė visus įrankius į automobilį ir juos iÅ¡sivežė (t. 1, b. l. 98-99, 100-101).

Liudytojas A. Z. iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų atpažino A. D., kaip asmenį, kuris su savo draugu iÅ¡ jų statomo objekto iÅ¡sivežė statybinius įrankius, o L. P. atpažino kaip vyrÄ , kuris buvo agresyvus ir sugriebė I. D. už gerklės, liepdamas Å¡iam nelįsti (t. 1, b. l. 114-117, 118-121). Asmens atpažinimo pagal jo nuotraukas metu nukentėjusysis A. V. iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų atpažino L. P. ir A. D., kaip asmenis, kurie grasindami darbininkams paėmė darbo įrankius (t. 1, b. l. 70-72, 73-75).5.32.

Aptarti nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės sutampantys nukentėjusiųjų I. D., J. K. bei liudytojų A. P. ir V. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. rugsėjo 3 d. statybvietėje (duomenys neskelbtini) kaime nuteistieji L. P. ir A. D. iÅ¡ tiesų grasindami panaudoti fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ statybvietėje dirbusių darbininkų ir J. K. bei V. S. darbo įrankius, o L.

P. dar ir panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ I. D., kuris prieÅ¡inosi tokiam savavaliÅ¡kam darbo įrankių paėmimui.5.33. Minėtų duomenų visuma paneigia ne tik nuteistųjų L. P. ir A. D. pateiktÄ versijÄ , bet ir liudytojų V. D. ir A. Z. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, pagal kuriuos įvykio dienÄ nuteistieji grasinimų ir fizinio smurto prieÅ¡ darbininkus nenaudojo, o darbo įrankius pasisavino Å¡iems neprieÅ¡taraujant. Liudytojai V. D. ir A. Z., tiesiogiai matę byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį, teisiamajame posėdyje visiÅ¡kai pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, pagal kuriuos jie matė, kad prieÅ¡ I.

D. L. P. panaudojo fizinį smurtÄ , kartu su A. D. grasindami fiziniu smurtu reikalavo darbininkų nustoti dirbti ir atiduoti savo darbo įrankius bei Å¡iuos įrankius sukrovę į automobilį pasiÅ¡alino. 5.34. Nuteistojo L. P. gynėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad liudytojų V. D., A. Z. pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Kai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys.

Liudytojų V. D. ir A. Z. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, detalÅ«s, iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiųjų I. D., J. K. ir liudytojų V. K. bei A. P. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotais parodymais bei duomenimis, užfiksuotais parodymų atpažinti pagal nuotraukÄ protokoluose. Aptarti duomenys vieni kitus papildo, sudarydami vientisÄ loginę grandinę. BÅ«tent tokiame kontekste apie nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, pasisakė ir pirmosios instancijos teismas.

Be to, iÅ¡ teisiamajame posėdyje apklaustų policijos pareigÅ«nų A. N., J. B., O. D. ir N. L., byloje atlikusių ikiteisminį tyrimÄ , parodymų matyti, kad atliekant proceso veiksmus buvo laikomasi jų atlikimo tvarkos, apklausus liudytojus, nukentėjusiuosius, nuteistuosius (įtariamuosius) suraÅ¡yti protokolai jiems buvo pateikti perskaitymui, Å¡iuos protokolus jie turėjo galimybę koreguoti, patikslinti ir tik tai padarę - pasiraÅ¡yti. Kaip matyti iÅ¡ V. D. ir A. Z. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams duotų parodymų protokolų, Å¡ie pastabų dėl suraÅ¡ytų parodymų neturėjo ir savo paraÅ¡ais patvirtino, kad jie yra teisingi.5.35.

Apeliaciniame skunde L. P. gynėjas pažymi, kad nuteistųjų L. P. ir A. D. tyčia nebuvo nukreipta į įrankių pagrobimÄ , o Å¡iuos jie paėmė tik dėl to, kad ieÅ¡kojo A. P. ir manė, kad nutraukus statybas pastarasis pats pradės jų ieÅ¡koti. Vis dėlto iÅ¡ bylos duomenų viseto patikimai nustatyta, kad L. P. ir A. D., 2016 m. rugsėjo 3 d. atvykę į (duomenys neskelbtini) kaime esančiÄ statybvietę, grasindami panaudoti fizinį smurtÄ pagrobė J. K., V. S. ir A. Z. priklausančius įrankius.

Byloje, iÅ¡skyrus nuteistojo L. P. parodymus, nėra jokių kitų duomenų, paneigiančių, kad iÅ¡ statybvietės paimti daiktai priklausė bÅ«tent J. K., V. S. ir A. Z.. Aplinkybę, kad pagrobti įrankiai priklausė pastariesiems, įrodo jų pačių ir liudytojo A. P. teisme duoti parodymai. Nuteistasis L. P. suvokė, kad paima jam nepriklausančius įrankius, t. y., svetimÄ turtÄ , todėl įveikdamas darbininkų pasiprieÅ¡inimÄ pavartojo grasinimus ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį I.

D.. Aplinkybė, kad liudytojas V. S., kuris pats nurodė, kad su A. D. palaiko labai gerus santykius, pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad pretenzijų dėl pagrobtų darbo įrankių A. D. neturi, savaime neÅ¡alina nuteistojo L. P. atsakomybės dėl Å¡ių įrankių pagrobimo, nes jo sumanymÄ pagrobti svetimus įrankius siejo vieninga tyčia, kuri buvo nukreipta į visų įrankių pagrobimÄ , neiÅ¡skiriant, kam jie priklausė. V. S. kaip ir nukentėjusysis J. K. ar liudytojas A. Z. pagrobtus įrankius atgavo tik po to, kai J.

K. ir A. V. kreipėsi į policijos pareigÅ«nus.5.36. Pasak nuteistojo L. P. gynėjo, pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo pareigos ir nenustatė pagrobtų įrankių vertės ir kam jie priklauso, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimus. Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktÄ atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainÄ , tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikÅ¡mės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu.

Daikto verte paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kuriÄ pagrobtÄ daiktÄ pardavė jį pagrobęs asmuo, žymiai didesnė reikÅ¡mė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę. Bylos duomenimis, 2016 m. rugsėjo 9 d. akumuliatorinis suktukas „Dewalt“, elektrinis perforatorius „Enhel“ ir grÄ Å¾tas betonui pagal pakvitavimÄ buvo grÄ Å¾inti V. S., 2016 m. rugsėjo 14 d. A. Z. pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾inta rankinė pjaustyklė, 2016 m. rugsėjo 9 d. kampinis Å¡lifuoklis „Einhell“, generatorius „Nupower“ ir benzininis pjÅ«klas „Still“ pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾inti J.

K.. Nukentėjusieji nuo pat pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė pagrobtų daiktų pavadinimus ir vertę. Kaip teisiamajame posėdyje paaiškino nukentėjusysis J. K., jis nurodė vidutines, apytiksles, pagrobtų daiktų vertes, kuriomis pasidomėjo. Taigi nukentėjusysis buvo nuoseklus, nurodydamas pagrobto turto vertę. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, netikėti, jog pagrobti daiktai buvo būtent tokių pavadinimų ir priklausė būtent šiems nukentėjusiesiems nėra jokio pagrindo.5.37.

Esant aptartoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl L. P. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, teisinio vertinimo. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir Å¡ioje dalyje priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Dėl bausmių 5.38. Å ioje byloje, keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (perkvalifikavus nuteistųjų D. M. ir L. P. bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 181 straipsnio 3 dalies į 294 straipsnio 2 dalį), spręstinas klausimas ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių pakeitimo. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skirdami bausmę teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.5.39. Nusikaltimas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje, yra apysunkis ir už jo padarymÄ baudžiama areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmės rÅ«Å¡is tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys.

Tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamos veikos padarymÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas.

Kai įstatymo, numatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir kitos alternatyvios bausmės, pirmiausiai turi bÅ«ti svarstoma galimybė skirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę nei laisvės atėmimÄ . Tik nustačius, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmės paskyrimas neleis pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, turėtų bÅ«ti skiriama griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Nuteistasis L.

P. anksčiau buvo ne kartÄ teistas už įvairius nusikaltimus, daugiausiai – už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamos veikos padarymo metu jo teistumas buvo iÅ¡nykęs. Be to, nuteistasis L. P. anksčiau buvo keliolika kartų baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, iki sulaikymo nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, nevedęs. Nuteistasis D. M. anksčiau buvo ne kartÄ teistas už įvairius nusikaltimus asmenybei ir smurtinius nusikaltimus (įskaitant nužudymÄ ), nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui.

Aplinkybės, apibÅ«dinančios nuteistojo D. M. asmenybę, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis yra linkęs nusikalsti, o už ankstesnius nusikaltimus (tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimÄ ) paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Nuteistasis D. M. anksčiau buvo keliolika kartų baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Nuteistasis yra vedęs, iki sulaikymo nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje. Nuteistųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Ä®vertinus aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistųjų L. P. ir D. M. asmenybes, darytina iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistiesiems paskyrus griežčiausiÄ Ä¯statymo, numatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Atsižvelgiant į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį bei padarinius (automobilis „Mercedes Benz CLS 350“ grÄ Å¾intas teisėtiems savininkams, turtinė žala nepadaryta, fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį J.

K. nepanaudotas), nuteistiesiems skirtina bausmė, kurios dydis nevirÅ¡ija BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio. 5.40. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

L. P. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirta bausmė, artima sankcijos medianai, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Å i bausmė laikytina adekvačia (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Todėl mažinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam L.

P. paskirtos bausmės dydį nėra teisinio pagrindo, be to, to nėra praÅ¡oma ir jo gynėjo apeliaciniame skunde.5.41. Kaip nurodyta BK 63 straipsnio 1 dalyje, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima Å¡velnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos Å¡velnesnės bausmės. Tuo tarpu, kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės. Å iuo atveju nuteistojo L.

P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, priklauso tai pačiai apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl beveik nesiskiria pagal pavojingumÄ . Minėtos nusikalstamos veikos taip pat nebuvo padarytos esant idealiajai jų sutapčiai. Taigi nėra pagrindo nuteistojo L. P. nusikalstamas veikas bendrinti apėmimo bÅ«du. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistajam L. P. paskirtos bausmės bendrintinos iÅ¡ dalies jas sudedant, t. y., prie griežtesnės, už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtos bausmės pridedant dalį bausmės, paskirtos už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ .5.42.

Nuteistųjų D. M. ir L. P. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tai reiÅ¡kia, kad, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y.

įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.5.43.

L. P. ir D. M. nuteisti už apysunkių nusikaltimų padarymÄ , o jiems paskirtos bausmės nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo, todėl egzistuoja formalios sÄ lygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jiems paskirtų bausmių vykdymÄ . Tačiau net ir esant formaliai bÅ«tinoms BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lygoms, teismas gali, bet ne privalo minėto straipsnio nuostatas taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ . Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, tarp jų – į kaltininko asmenybės ir padarytos veikos pavojingumÄ .5.44.

Nuteistasis L. P. padarė du apysunkius nusikaltimus, kurie pagal savo pobÅ«dį nebuvo intensyvÅ«s ir nesukėlė sunkių padarinių (automobilis „Mercedes Benz CLS 350“ ir pagrobti darbo įrankiai grÄ Å¾inti savininkams, civiliniai ieÅ¡kiniai nepareikÅ¡ti, nukentėjusiesiems ir liudytojams nuteistojo veiksmais sveikata nesutrikdyta. Kaip minėta, nuteistasis L. P. anksčiau kelis kartus buvo teistas už įvairius nusikaltimus, iÅ¡ kurių dauguma – nusikaltimai nuosavybei, tačiau Å¡ioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jo teistumas buvo iÅ¡nykęs, paskutinė nusikalstama veika, už kurios padarymÄ jis buvo nuteistas, padaryta beveik prieÅ¡ devynerius metus, nuteistasis niekada nebuvo teistas už sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymÄ .

Byloje taip pat nėra duomenų, kad po jam Å¡ioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis L. P. bÅ«tų padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be to, ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. rugsėjo 5 d., nuteistasis buvo laikinai sulaikytas ir nuo minėtos dienos iki Å¡iol yra suimtas, ir nors suėmimas nėra laikomas bausme, tačiau pakankamai ilgas suėmimo laikas turėjo paveikti nuteistÄ jį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo L. P. padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybė nėra tokie pavojingi, jog bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti tik skiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Yra pakankamas pagrindas manyti, jog Å¡iuo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymÄ maksimaliam terminui - trejiems metams ir paskiriant nuteistajam įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones. Nuteistajam L.

P. padarius naujas nusikalstamas veikas, jam grėstų realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.5.45. Nuteistasis D. M. anksčiau buvo ne kartÄ teistas už įvairius nusikaltimus asmenybei ir smurtinius nusikaltimus (įskaitant nužudymÄ ), nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui. Å ioje byloje jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė nepraėjus nė vieneriems metams nuo to, kai jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Be to, nuteistasis vengė atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtÄ 36 parų areÅ¡to bausmę iki tol, kol 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo sulaikytas tiriant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Nuteistasis D. M. anksčiau buvo keliolika kartų baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, vedęs, iki sulaikymo nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje. Ä®vertinus nuteistojo D. M. asmenybę, darytina iÅ¡vada, kad nors jo padaryta BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika ir nebuvo intensyvaus pobÅ«džio bei nesukėlė sunkių padarinių, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti ir teisingumo principas nebus įgyvendintas atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymÄ .

Nagrinėjamu atveju aptartos bausmių individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam D. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti.L. P. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 181 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jam paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintÄ bausmę L.

P. paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. L. P. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, nustatant įpareigojimÄ ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones:- neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;- sumokėti 10 MGL (376,60 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant, kad Å¡i įmoka turi bÅ«ti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;- per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.D.

M. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 181 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jam paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Viktoras Kažys                                                                                                                                               Violeta Ražinskaitė                                                                  Linas Žukauskas