3d91b499-dce6-4e86-a2eb-a341b7df2381 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Adm Administracinė byla Nr. eI2-831-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03832-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Linai PečiÅ«rienei dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V., pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei L. M., atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovams T. M. ir T. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2019 m. birželio 19 d. sprendimÄ dėl A. V. Nr. KS-163 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas);

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. VTEK priėmė SkundžiamÄ sprendimÄ , kuriuo pripažino, kad: 2.1.1.A. V. 2013 m. vasario 5 d. pradėjęs eiti Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas, bet iki 2016 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Å¡io Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2.1.2.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvęs generalinis direktorius A. V. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepapildęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie asmenimis, dėl kurių jam einant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas gali kilti interesų konfliktas, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. 2.2.

A. V. nuo 2013 m. vasario 5 d. pradėjo eiti Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija) generalinio direktoriaus pareigas. PareiÅ¡kėjas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), pateikė privačių interesų deklaracijas (toliau - ir Deklaracija): 2.2.1. 2013 m. per elektroninio deklaravimo sistemÄ (toliau - EDS) Deklaracijas teikė net tris kartus – 2013 m. sausio 10 d., sausio 11 d. ir 2013 m. vasario mėn. jau tapęs Direkcijos vadovu, nors Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) administruojamos elektroninio deklaravimo sistemos (toliau -ir EDS) duomenimis, paskutinis teikimas nurodomas 2013 m. sausio 11 d.

PareiÅ¡kėjas dėl sistemos sutrikimų negalėjo užpildyti naujos Deklaracijos, jam buvo leista tik pildyti 2013 m. sausio 11 d. DeklaracijÄ . Tuo metu EDS sistemoje buvo ypatingai daug techninių nesklandumų, akivaizdu, kad netinkamai veikianti EDS sistema neiÅ¡saugojo duomenų apie 2013 m. vasario mėnesį teiktus duomenis. VMI pateiktas atsakymas patvirtina aplinkybes, kad 2013 m. buvo vykdomi EDS sistemos diegimo / atnaujinimo darbai. 2.2.2. VTEK tyrimo medžiagoje yra dvi 2013 m. Deklaracijų kopijos - 2013 m. sausio 9 d. deklaracijos kopija, kuriÄ PareiÅ¡kėjas užpildė kaip „pretendentas į valstybės ar savivaldybės įmonių darbuotojo pareigas, nurodytas 450-453 klasifikatoriaus punktuose (174)" bei 2013 m. sausio 9 d. deklaracijos kopija, kuriÄ PareiÅ¡kėjas užpildė kaip „juridinio asmens vadovas ar jo pavaduotojas (701)".

Vadovo deklaracijoje bÅ«tent ir nurodyti duomenys, kad PareiÅ¡kėjo darbovietė - Valstybinė įmonė Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija (240329870) (Priedas Nr. 20 bei Priedas Nr. 20-1). Remiantis VMI raÅ¡tu Nr. (17.2-40 E), Pretendento deklaracija buvo pateikta VMI 2013 m. sausio 10 d., o vadovo deklaracija buvo teikta 2013 m. vasario mėnesį, tačiau dėl EDS sistemos gedimo, Å¡ios deklaracijos teikimo momentÄ nurodo kaip 2013 m. sausio 11 d., tačiau de facto deklaracija buvo teikiama 2013 m. vasario mėnesį.

Teismui teikiami duomenys akivaizdžiai įrodo skirtingų deklaracijų - pretendento deklaracijos ir PareiÅ¡kėjo, kaip Uosto direkcijos vadovo- pildymo ir teikimo faktus. Kodėl 2013 m. vasario mėnesį PareiÅ¡kėjo teikta deklaracija nebuvo tinkami iÅ¡saugota ir iÅ¡vieÅ¡inta, PareiÅ¡kėjas nežino, tačiau į Å¡iuos klausimus turi atsakyti ne PareiÅ¡kėjas, o subjektas, atsakingas už tinkamÄ EDS sistemos funkcionavimÄ t. y. VMI. 2.2.3. Popierinę DeklaracijÄ pareiÅ¡kėjas teikė ir Susisiekimo ministerijai, kuri atlieka Direkcijos savininko funkcijas.

Deja, dėl neaiÅ¡kių priežasčių Susisiekimo ministerija nepateikia Å¡ios deklaracijos formos PareiÅ¡kėjui. Tikėtina, kad optimizavus procesus ministerijoje, pertekliniai dokumentai, kurie Ministerijos manymu, nebuvo tikslingi saugojimui, galėjo bÅ«ti sunaikinti, įskaitant ir PareiÅ¡kėjo deklaracijÄ , kuriÄ jis teikė jau kaip Uosto direkcijos generalinis direktorius. deklaracijų popierinės kopijos buvo teikiamos ir saugomos ministerijos personalo administravimo skyriuje (tuometinė personalo administravimo skyriaus vedėja, o Å¡iuo metu Teisės ir personalo skyriaus vyresnioji patarėja) A.

R.. A. R. patvirtino, kad A. V. buvo pedantiÅ¡kas, tvarkingas, todėl tikėtina, kad deklaracijÄ buvo pateikęs, pateikta popierinė Deklaracijos versija galimai buvo Ministerijoje sunaikinta, teikiant deklaracijas per EDS buvo trikdžių. Ministerija turėjo pareigÄ saugoti DeklaracijÄ . 2.3. VieÅ¡ojoje erdvėje 2019 m. sausio 16 d. paskelbta, kad Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste (toliau – ir Uostas) veikiančių įmonių akcininkai I. U., L. B., V. D., A. T. suteikė finansinę paramÄ Lietuvos valstiečių žaliųjų sÄ jungos (toliau - ir LVŽS) rinkiminei kampanijai Klaipėdos mieste.

L. B., V. D., A. T. dalyvavo 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ . I. U. yra UAB „Birių krovinių terminalas akcininkas. L. B. yra UAB „Fertimara" akcininkas. V. D. yra UAB „Birių krovinių terminalas", UAB „Naftos regeneracijos grupė" (dabartinis pavadinimas - Papirus, UAB), UAB „Fertimara" akcininkas. A. T. yra UAB „Kamineros grupė“ akcininkas. 2.4. PareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 17 d. nuvyko pas susisiekimo ministrÄ R. M. paaiÅ¡kinti vieÅ¡umoje pasirodžiusios informacijos apie aukščiau minėtų verslininkų paramÄ LVŽS rinkiminei kampanijai ryÅ¡ium su paties PareiÅ¡kėjo dalyvavimu Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose.

Susitikimo metu iÅ¡ Susisiekimo ministro R. M. bei kitų asmenų PareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo jaučiamas psichologinis spaudimas parengti ir pateikti nusiÅ¡alinimÄ susisiekimo ministrui R. M. dėl sprendimų priėmimo Uosto direkcijoje, susijusių su minimais asmenimis. VTEK nerinko duomenų apie galimai darytÄ spaudimÄ . IÅ¡ viešų duomenų -2019 m. kovo 26 d. LRT rubrikoje „Dienos tema" su žurnaliste N. P., kurioje ji kalbėjosi su Susisiekimo ministru R. M. - galima pastebėti, kad Susisiekimo ministras pats pripažįsta savo iÅ¡ankstinio nusistatymo faktÄ ir daromo spaudimo poveikį.

Pavyzdžiui, atsakydamas į klausimÄ , ar nedarė spaudimo, nurodė: „Ne, mes parekomendavome, jeigu nori nors kiek valdyti tÄ konfliktÄ , jis privalo nusiÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 17 d. susisiekimo ministrui R. M. įteikė praneÅ¡imÄ apie nusiÅ¡alinimÄ . PraneÅ¡ime pareiÅ¡kėjas vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad jokių privačių interesų sÄ sajų su žiniasklaidoje įvardintais verslininkais neturi, o Direkcija ir verslininkų įmonės yra susijusios tik darbiniais santykiais, kadangi įmonės yra laimėjusios Direkcijos vykdytus vieÅ¡uosius pirkimus.

PareiÅ¡kėjas, jausdamas daromÄ psichologinį spaudimÄ iÅ¡ ministerijos atstovų, nusiÅ¡alino nuo visų su žiniasklaidoje įvardintų verslininkų bendrovėmis, susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, nagrinėjimo, priėmimo, kad nekiltų bet kokių dviprasmybių ir siekdamas kurti skaidrius bei pasitikėjimu grįstus santykius. Šį nusiÅ¡alinimÄ ministras priėmė 2019 m. sausio 18 d. 2019 m. sausio 18 d. A. V. buvo suteiktos atostogos nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Po to atostogos suteiktos nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 1 d. 2019 m. kovo 25 d. pareiÅ¡kėjas atÅ¡aukė nusiÅ¡alinimÄ , laikėsi pozicijos, kad tam apskritai nebuvo pagrindų nusiÅ¡alinimui. 2.5. 2019 m. vasario mėn. į VTEK kreipėsi Seimo narė dėl pareiÅ¡kėjo galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų dalyvaujant Klaipėdos miesto mero ir savivaldybės tarybos rinkimuose, nes LVŽS rinkiminę kampanijÄ parėmė Direkcijos valdomame Uoste veikiančių bendrovių akcininkai I.

U., L. B., V. D., A. T.. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir VRK) 2019 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr. 2-583(2.10) informavo VTEK, kad V. D. ir A. T. lėšas skyrė LVŽS. VRK duomenimis, LVŽS registruota kaip savarankiÅ¡kas rinkimų kampanijos dalyvis, o A. V. - LVŽS atstovaujamasis rinkimu kampanijos dalyvis. PareiÅ¡kėjas po 2019 m. kovo 3 d. įvykusių rinkimų tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu. PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 14 d. VTEK pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad apie verslininkų V.

D., I. U., L. B., A. T. paaukotas lėšas LVŽS rinkiminei kampanijai nieko nežinojo iki 2019 m. sausio 16 d. vieÅ¡umoje pasirodžiusio LRT.lt straipsnio. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad su minėtais asmenimis nėra niekaip susijęs, nėra gavęs jokios paramos, neturi jokių privačių interesų. PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 24 d. per EDS sistemÄ pateikė patikslintÄ DeklaracijÄ , kurioje panaikino visus duomenis dėl LVŽS parėmusius asmenis, tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡damas aiÅ¡kiÄ nuostatÄ dėl nesutikimo su interesų konflikto atsiradimo faktu. 2.6.

Teismų praktikoje ne kartÄ buvo akcentuoja, jog asmenų neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, o „priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikÅ¡ti bendrus politinius interesus, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso". Kitaip tariant A. V. dalyvavimas politinėje veikloje savarankiÅ¡kai, ir/ar dalyvavimas su konkrečia politine partija savivaldybių tarybų rinkimuose nelaikytinas asmeniniu suinteresuotumu, o laikytinas tiesiog politiniu suinteresuotumu, kuris savaime nesÄ lygoja interesų konflikto, kÄ patvirtina ir sisteminis Ä®statymo 6 str. 1 d. 4 punkto nuostatos aiÅ¡kinimas.

Ä® tai, kad pareiÅ¡kėjas atÅ¡aukė nusiÅ¡alinimÄ ir patikslino DeklaracijÄ , Komisija neatsižvelgė ir nevertino jų kartu su kitais įrodymais, nors Å¡ie PareiÅ¡kėjo veiksmai akivaizdžiai pagrindžia faktÄ , kad A. V. niekada neiÅ¡reiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais savo sutikimo dėl neva kilusio interesų konflikto. 2.7. Nei viena A. V., kaip generalinio direktoriaus, sudaryta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažinta negaliojančia ar niekine, o tuo labiau - Uosto Direkcijoje atlikti auditai patvirtino PareiÅ¡kėjo nepriekaiÅ¡tingÄ darbo kokybę, nenustatant jokių darbo organizavimo, funkcijų vykdymo, darbo skaidrumo ar etikos pažeidimų.

Vien tai, kad, žvelgiant retrospektyviai, Direkcija sudarė su minimais asmenimis, nepatvirtina fakto, kad A. V. veikia ar galimai ateityje veiks interesų konflikte. Direkcija yra perkančioji organizacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) nuostatas perka paslaugas, prekes, darbus iÅ¡ tiekėjų. Pirkimo tvarkÄ prižiÅ«ri atsakingos institucijos ir yra suburiama atsakingų asmenų komanda už sklandų viešųjų pirkimų organizavimÄ , vykdymÄ ir kitų darbų atlikimÄ pagal VPÄ®.

Generalinis direktorius nedalyvavo/nedalyvauja Å¡iame procese ir jokios sprendžiamojo balso teisės neturi. Sutartys su tiekėjais yra sudaromos teisės aktų nustatyta tvarka. Be kita ko, Uosto organizacinė struktÅ«ra yra tokia, kad Uosto direktorius vienasmeniÅ¡kai neturi teisės priimti sprendimų - Uosto generalinis direktorius yra tiesiogiai atskaitingas ir pavaldus susisiekimo ministrui. Pagal Direkcijos generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų (toliau – ir Pareigybės nuostatai) 11.19 dalis bei 12.2 -12.4 dalyse nustatoma, kokiÄ informacijÄ jis privalo teikti Ministerijai, atitinkamai, ir gauti leidimus tolimesniems veiksmams vykdyti.

Be to, Uosto Direkcijoje įtvirtinta daugiapakopė sprendimų priėmimo tvarka ir, žinoma, vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tiesiog nesudaro sÄ lygų Uosto direktoriui priimti sprendimus dėl sutarčių sudarymo su minimų asmenų bendrovėmis. 2.8. Nėra suprantama, kokį interesų konfliktÄ VTEK nagrinėjo - ar buvusį praeityje, kai pareiÅ¡kėjas buvo Direkcijos generalinis direktorius, ar interesų konfliktÄ , kuris neva galėjo kilti, kai pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė savo kandidatÅ«rÄ Ä¯ Klaipėdos miesto savivaldybės merus ir į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos postÄ .

Pažymėtina, kad nei vienu atveju VTEK neįrodė galimo interesų konflikto. VTEK nurodė, kad pareiÅ¡kėjas „buvo įgaliotas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su Uoste veikiančiomis bendrovėmis, taigi ir su tomis, kurių vadovai ar akcininkai parėmė sÄ raÅ¡Ä , kuriame pirmu numeriu buvo iÅ¡kelta A. V. kandidatÅ«ra <...>" (Sprendimo 13 psl. 8 pastraipa), t. y. bÅ«tuoju kartiniu laiku nagrinėja PareiÅ¡kėjo veiksmus ir tapatina Å¡iuos veiksmus nagrinėjamam laikotarpiui t. y. bÅ«tent tam laikotarpiui, kai PareiÅ¡kėjas buvo nusiÅ¡alinęs nuo bet kokio sprendimo priėmimo, susijusio su aptariamais asmenimis ir jų valdomomis bendrovėmis ir, negana to, PareiÅ¡kėjui tuo metu buvo suteiktos atostogos, taigi, jis jokiais bÅ«dais negalėjo daryti įtakos sprendimų priėmimo procesams Uosto direkcijoje. 2.9.

Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalį, interesų konfliktas - tai situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais. AiÅ¡kinant Å¡iÄ sÄ vokÄ , galima pastebėti, kad interesų konfliktas susijęs su sprendimų priėmimo aspektu ir asmens privačiais interesais. Asmens dalyvavimas politinėje veikloje negali bÅ«ti sutapatinamas su privačiu jo suinteresuotumu - tai yra iÅ¡imtinai politinis suinteresuotumas, todėl PareiÅ¡kėjo apsisprendimas dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės mero rinkimuose negali bÅ«ti pripažįstamas privačiu interesu.

PareiÅ¡kėjas buvo tik atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis, todėl priimti aukų savarankiÅ¡kai jis net negalėjo. Todėl nėra suprantama, kodėl PareiÅ¡kėjas, neturėdamas jokių sÄ sajų su LVŽS rėmusiais asmenimis, turėjo pareigÄ deklaruoti privačius interesus. Asmuo pirmiausiai turi suprasti, kokie objektyvÅ«s duomenys (veiksmai) lems jo privatų interesÄ , pavyzdžiui, asmuo turi suvokti, kad pasiraÅ¡ydamas tam tikrÄ sutartį su konkrečiu asmeniu, jis gaus iÅ¡ to naudos (turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio interesas).

Nesant aiÅ¡kaus suvokimo, kokie objektyvÅ«s duomenys lems asmeninį suinteresuotumÄ , negalima teigti, kad asmuo privalo deklaruoti duomenis, kurie galimi tik teoriÅ¡kai, 2.10. PareiÅ¡kėjas, nors ir nesutikdamas su faktu dėl galimo interesų konflikto dėl asmenų, teikusių paramÄ LVŽS, kilimo, tačiau jausdamas iÅ¡ Susisiekimo ministerijos bei visuomenės informavimo priemonių spaudimÄ ir siekdamas bet kokių dviprasmybių iÅ¡vengimo t. y. netinkamo faktinių aplinkybių interpretavimo tiek pačioje ministerijoje, tiek ir žiniasklaidos priemonėse bei siekdamas kurti tolimesnius skaidrius ir pasitikėjimo grįstus santykius su ministerija, Ä®statymo nustatyta tvarka ir terminais, 2019 m. sausio 22 d. pateikė DeklaracijÄ pagal ministerijos atstovų pageidavimÄ .

Joje nėra nurodyta, kad ji teikiama VRK. Vien tai, kad PareiÅ¡kėjas deklaracijoje prie pareigų kodo nurodė „153“, nereiÅ¡kia, kad jis Å¡iÄ deklaracijÄ siekė pateikti VRK. Šį kodÄ jis turėjo nurodyti dėl to, kad tuo metu faktiÅ¡kai nėjo Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų, nes buvo ne tik, kad pateikęs nusiÅ¡alinimÄ , bet ir išėjęs atostogų. PareiÅ¡kėjas neatsako už tai, kad VMI Å¡iÄ deklaracijÄ perdavė VRK, o ne VTEK. Direkcijos darbuotojas D. N. teiravosi VTEK, kodėl nėra Å¡ios deklaracijos, bet atsakymo nesulaukė. 2.11.

Priimdama sprendimÄ , VTEK objektyviai neiÅ¡tyrė reikÅ¡mingų aplinkybių (daromo spaudimo, realaus interesų konflikto buvimo, kt.), todėl jos sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. 2.12. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė palaikė skunde nurodytus argumentus. Akcentavo, kad VTEK neatliko objektyvaus aplinkybių tyrimo dėl interesų konflikto realumo, o tik atkartojo Direkcijos valdybos raÅ¡te iÅ¡dėstytas aplinkybes.

3. Atsakovė VTEK pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , su skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 3.1. VTEK iÅ¡ VMI ir gavo atsakymÄ , kad pareiÅ¡kėjas teikė deklaracijÄ 2013 m. sausio 10 d., o kitÄ dienÄ , t.y. sausio 11 d., pateikė dar dvi deklaracijas. Kita deklaracija buvo pateikta tik 2016 m. liepos 10 d. PareiÅ¡kėjo iÅ¡sakyti pasvarstymai, jog VMI vykdė ir tebevykdo įvairius su EDS priežiÅ«ra susijusius vieÅ¡uosius pirkimus ir atlieka atitinkamus sistemos tvarkymo, techninės priežiÅ«ros darbus, kad bÅ«ta sistemos trumpalaikių sutrikimų, kai vartotojai negalėjo prie jos prisijungti, savaime neįrodo, jog PareiÅ¡kėjo teikta deklaracija dingo arba kad dalis PareiÅ¡kėjo deklaruotų duomenų neiÅ¡sisaugojo.

VMI pateiktais duomenimis, duomenys nebuvo prarasti. 3.2. PareiÅ¡kėjas teigia, kad popierinę DeklaracijÄ teikė Personalo valdymo skyriui bei praÅ¡o vadovautis atstovės paaiÅ¡kinimais, teiktais VTEK 2019 m. birželio 19 d. posėdyje. Pastebėtina, kad PareiÅ¡kėjas cituoja tik selektyviai atrinktas jos frazes, tačiau nieko nepasisako dėl bendrojo jos paaiÅ¡kinimo konteksto. Kalbėdama ji pasisakė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamų aplinkybių, nes įvykiai labai seni, be to, ji jau daug metų nebeina Personalo skyriaus vedėjos pareigų (Komisijos posėdžio garso įraÅ¡as pateikiamas skaitmeninėje laikmenoje).

Ministerija Komisijai pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, jog A. V. asmens byloje yra vos keletas jo deklaracijų; 2013 m. Ministerijai jis pateikė tik pretendento deklaracijÄ dar iki atrankos į atitinkamas pareigas. PareiÅ¡kėjas privalėjo imtis visų veiksmų, kad Ä®statymo reikalavimai bÅ«tų tinkamai vykdomi, jis, kaip ir visi kiti asmenys, turėjo galimybę patikrinti, ar jo deklaracija pateikta. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Deklaracija 2013 m. vasario mėnesį buvo pateikta. 3.3.

PareiÅ¡kėjas pats pripažino jam kylantį interesų konfliktÄ . Tai patvirtina raÅ¡ytiniai dokumentai ir PareiÅ¡kėjo atlikti konkliudentiniai veiksmai: ministrui raÅ¡tu pateiktas nusiÅ¡alinimas ir jame iÅ¡dėstyti argumentai, 2019 m. sausio 22 d. deklaracijos pateikimas ir joje nurodyti duomenys apie interesų konfliktÄ keliančias aplinkybes ir kt. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad buvo iÅ¡provokuotas ir ministro priverstas nusiÅ¡alinti. Tačiau Ministerija raÅ¡tu Komisijai paneigė šį teiginį ir nurodė, jog PareiÅ¡kėjui buvo tiesiog suteikta atitinkama ekspertinė pagalba, pateikti pavyzdžiai dėl Ä®statymo nuostatų vykdymo. 3.4.

PareiÅ¡kėjas nurodo, neva jam darytÄ psichologinį spaudimÄ pripažino ministras, 2019 m. kovo 26 d. duodamas interviu LRT rubrikoje „Dienos tema“. Tačiau Å¡is teiginys yra nelogiÅ¡kas, nes kaip matyti iÅ¡ skunde cituojamo teksto, žurnalistei paklausus, ar PareiÅ¡kėjas buvo nusiÅ¡alinęs ministro reikalavimu, pastarasis atsakė: „Ne, mes parekomendavome, jeigu nori nors kiek valdyti tÄ konfliktÄ <...>“. 3.5. Tai, kad 2019 m. sausio 22 d. pareiÅ¡kėjas pateikė kandidato į savivaldybės tarybos narius deklaracijÄ , teisinės reikÅ¡mės PareiÅ¡kėjo elgesio vertinimui neturi.

Kandidatas nėra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, jų teisinis statusas yra skirtingas. Kandidato į politikus ir valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens deklaracijos teikiamos skirtingų teisės aktų nustatyta tvarka, jos teikiamos skirtingiems subjektams: pirmu atveju – VRK, antru - VTEK. Tai, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo įgyja ir kitÄ (papildomÄ ) - kandidato į politikus statusÄ , nepanaikina jo, kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statuso ir atitinkamų pareigų. Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡imčių, kad tapus kandidatu į politikus asmuo atleidžiamas nuo pareigos vykdyti Å¡io įstatymo nuostatas.

Toks teisinis reglamentavimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principams. Ä®statymai negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuriam esant vieni asmenys bÅ«tų nepagrįstai iÅ¡skirti kitų asmenų, nagrinėjamuoju atveju - privačius interesus deklaruojančių tinkamai ir laiku, atžvilgiu. AnalogiÅ¡kai vertintinas ir PareiÅ¡kėjo argumentas dėl atostogų, nes atostogų laikotarpiu valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusas neprarandamas, jam ir toliau galioja Ä®statymo nustatyti reikalavimai. 3.6.

Tai, kad vėliau (2019 m. kovo 25 d.) PareiÅ¡kėjas atÅ¡aukė savo nusiÅ¡alinimÄ , taipogi neatleido jo nuo pareigos papildyti privačių interesų deklaracijÄ per 7 kalendorines dienas nuo aplinkybių dėl interesų konflikto paaiÅ¡kėjimo (nagrinėjamuoju atveju - nuo 2019 m. sausio 17 d., kai PareiÅ¡kėjas pateikė ministrui nusiÅ¡alinimo raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog jam, kaip Direkcijos vadovui, gali kilti interesų konfliktas). 3.7. PareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad interesų konfliktas jam negalėjo kilti, nes vykdydamas Direkcijos vadovo pareigas jis negalėjo priimti vienaÅ¡aliÅ¡kų sprendimų tam tikrų asmenų atžvilgiu, tačiau tiek Direkcijos valdybos raÅ¡te susisiekimo ministrui nurodytų aplinkybių, tiek Direkcijos VTEK pateiktoje medžiagoje matyti, jog pareiÅ¡kėjas turi teisinius įgaliojimus dalyvauti priimant sprendimus dėl Uoste veikiančių subjektų.

Tokia iÅ¡vada darytina ir įvertinus Direkcijos generalinio direktoriaus pareigines funkcijas. Neturi esminės reikÅ¡mės, jog asmuo nedalyvauja priimant tam tikrÄ galutinį sprendimÄ - sprendimo priėmimas neturėtų bÅ«ti suprantamas pernelyg siaurai, tik kaip galutinio sprendimo priėmimas. BÅ«tų keista ir nelogiÅ¡ka, jeigu aukščiausias vadovaujančias pareigas einantis asmuo, negalėtų dalyvauti priimant su Uoste veikiančiais subjektais susijusius sprendimus. 3.8. Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Atsakydama į klausimus atstovė paaiÅ¡kino, kad VTEK nagrinėjo interesų konflikto realumÄ , o tai, kad rėmėsi Direkcijos valdybos raÅ¡tu, to nepaneigia. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

4. Šioje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas nagrinėjamas pareiškėjo pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas skundžiamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.

5. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad: 5.1. PareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. vasario 4 d. eina VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos generalinio (toliau – ir Direkcija) direktoriaus pareigas. 5.2. PareiÅ¡kėjas dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkimuose LVŽS atstovaujamame sÄ raÅ¡e (jame įraÅ¡ytas pirmu numeriu), taip pat kaip LVŽS kandidatas dalyvavo Klaipėdos miesto mero rinkimuose. PareiÅ¡kėjas nėra LVŽS partijos narys, į sÄ raÅ¡Ä buvo įraÅ¡ytas kaip LVŽS atstovaujamasis kandidatas.

Tame pačiame LVŽS kandidatų į savivaldybės narius sÄ raÅ¡e buvo su Uoste veikiančiomis įmonėmis susiję asmenys (L. B., V. D., A. T.). Minėti asmenys nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. kovo 1 d. paaukojo LVŽS Klaipėdos skyriui pinigų sumas (I. U., L. B., V. D. – po 8 800 Eur, A. T. – 17 700 Eur) (T II b. l. 34, 106-112). 2019 m. sausio 16 d. buvo pavieÅ¡inta informacija visuomenės informavimo priemonėse, kad keli asmenys - privačių įmonių, turinčių tiesioginių komercinių interesų Uoste, vadovai ir akcininkai parėmė LVŽS atstovaujamÄ Klaipėdos sÄ raÅ¡Ä , kuriame pirmu numeriu buvo įraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjas. 5.3. 2019 m. sausio 17 d. pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu informavo susisiekimo ministrÄ nusiÅ¡alinÄ s nuo visų sprendimų, susijusių su keturių Uoste veikiančių asmenų (I.

U., L. B., V. D., A. T.) įmonėmis. Susisiekimo ministras priėmė šį nusiÅ¡alinimÄ 2019 m. sausio 18 d. (T II b. l. 143). PareiÅ¡kėjas, kaip Direkcijos vadovas, Deklaracijoje nenurodė su Å¡iais asmenimis susijusios informacijos. PareiÅ¡kėjas VRK teiktoje kandidato į savivaldybės tarybÄ 2019 m. sausio 22 d. Deklaracijoje nurodė, kad su minėtais asmenimis susijusių įmonių veikla susijusi su Uosto veikla, taip pat kad įteikė nusiÅ¡alinimÄ nuo sprendimų, susijusių su jomis (T II b. l. 69).

PareiÅ¡kėjas, kaip Direkcijos vadovas (nurodydamas kodÄ â€ž452“) 2019 m. kovo 24 d. per EDS sistemÄ pateikė patikslintÄ DeklaracijÄ (T II b. l. 92), kurioje nebuvo duomenų apie LVŽS parėmusius asmenis. PareiÅ¡kėjas atÅ¡aukė savo nusiÅ¡alinimÄ 2019 m. kovo 25 d. 5.4. VTEK, atlikusi tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo, Skundžiamame sprendime nustatė, kad nors pareiÅ¡kėjas pateikė pretendento į valstybė įmonės vadovo pareigas DeklaracijÄ 2013 m. sausio 10 ir 11 d., tačiau turėjo pareigÄ per 30 kalendorinių dienų nuo tapimo Direkcijos vadovu pateikti deklaracijÄ kaip įmonės vadovas, o tÄ padarė tik 2016 m. liepos 10 d., t. y. per laikÄ iki deklaracijos pateikimo darė pažeidimÄ .

Dėl to VTEK padarė iÅ¡vadÄ , kad tuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. 5.5. VTEK taip pat nustatė, kad 2019 m. sausio 16 d. buvo pavieÅ¡inta informacija visuomenės informavimo priemonėse, kad keli asmenys - privačių įmonių, turinčių tiesioginių komercinių interesų Uoste, vadovai ir akcininkai parėmė LVŽS atstovaujamÄ Klaipėdos sÄ raÅ¡Ä , kuriame pirmu numeriu buvo įraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjas, kaip Direkcijos generalinis direktorius, buvo įgaliotas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su Uoste veikiančiomis bendrovėmis, taigi, ir su tomis, kurių vadovai ar akcininkai parėmė minėtÄ sÄ raÅ¡Ä . TokiÄ iÅ¡vadÄ grindė tuo, kad Susisiekimo ministerijos ir Uosto Direkcijos valdybos pateiktais duomenimis, kelios minėtųjų įmonių 2018 m. užėmė reikÅ¡minga Uosto krovos dalį - 20,7 proc. nuo bendros Uosto apyvartos. Taip pat tuo, kad 2019 m. sausio 17 d. pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu informavo susisiekimo ministrÄ nusiÅ¡alinÄ s nuo visų sprendimų dėl keturių Uoste veikiančių asmenų.

Taigi pripažino, kad jam gali kilti interesų konfliktas ir todėl jis pagal Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ bei 7 straipsnio 2 dalimi jis turėjo apie tai nurodyti privačių interesų deklaracijoje. PareiÅ¡kėjo 2019 m. sausio 22 d. kaip kandidato į savivaldybės narius pateiktÄ deklaracijÄ vertino kaip skirtinÄ nuo jo kaip Direkcijos vadovo statuso, todėl nepaneigiančia pareigos deklaruoti interesus kaip Direkcijos vadovui. Taigi padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6. Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, po deklaruojančio asmens iÅ¡rinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos. Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiÅ¡kėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaracijÄ papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Å¡ių aplinkybių paaiÅ¡kėjimo.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad VTEK, atlikusi tyrimÄ , gali pripažinti, kad asmuo pažeidė Ä®statymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas.

7. Ginčas kilo dėl to, ar pareiÅ¡kėjas pateikė DeklaracijÄ kaip Direkcijos vadovas ir dėl to, ar jam dalyvaujant rinkimuose buvo kilęs interesų konfliktas, kurio jis tinkamai nedeklaravo Ä®statymo nustatyta tvarka.

8. Dėl vadovo Deklaracijos: 8.1. Ginčo nėra, kad pareiÅ¡kėjas pateikė DeklaracijÄ kaip pretendentas į Direkcijos vadovo pareigas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis, kaip vadovas, deklaracijÄ buvo pateikęs per EDS 2013 m. vasario mėnesį su tais pačiais duomenimis kaip ir pretendento, bet dėl sistemos sutrikimų neiÅ¡liko duomenų apie jos pateikimÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raÅ¡tu Nr. (17.2-40E) (T I b. l. 22), iÅ¡ kurios matosi, kad pareiÅ¡kėjas 2013 m. tris kartus teikė deklaracijÄ - 2013 m. sausio 9- 11 dienomis.

Pareiškėjo teigimu, paskutinis teikimo įvykis, kuris VMI rašte fiksuotas 2013 m. sausio 11 d. data faktiškai įvyko 2013 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas remiasi tuo, kad tuo metu vyko sistemos plėtros darbai, dėl to galėjo išlikti klaidingi duomenys. Visgi iš esmės tokie teiginiai yra tik paties pareiškėjo samprotavimai ir objektyvių įrodymų, kurie juos pagrįstų nėra. VMI atsakyme pareiškėjo atstovui (T I b. l. 123) nurodo, kad duomenų dingimo atvejų neidentifikuota.

Iš VTEK pateiktos lentelės (T II b. l.

78) matyti, kad 2013 m. sausio 11 d. pateiktose Deklaracijose (paskutinėse) nurodytas pareigybės kodas yra „701“ (pretendento į valstybės įmonės vadovus). Taigi Å¡ie įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginį, kad jis buvo pateikęs deklaracijÄ per EDS 2013 m. vasario mėnesį, kaip vadovas, tačiau ji neiÅ¡liko. Papildomai pažymėtina, kad jeigu, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, buvo sutrikimų, dėl kurių nepavyko patikti Deklaracijos 2013 m. vasarį, galėjo EDS matyti, kad Deklaracija nėra pateikta ir pateikti jÄ vėliau. 8.2.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad buvo pateikęs popierinę deklaracijÄ Susisiekimo ministerijai. PareiÅ¡kėjas remiasi prielaida, kad jo pateikta popierinė deklaracija galėjo dingti Susisiekimo ministerijoje dėl dokumentų valdymo pertvarkos. Pastaroji pagal Ä®statymo 8 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2014 m. gegužės 14 d.) 8 straipsnio 2 dalį privalėjo saugoti pateiktas deklaracijas. Susisiekimo ministerija 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu (T II b. l. 262) informavo VTEK, kad asmens byloje yra tik pareiÅ¡kėjo pretendento į įmonės vadovus Deklaracija.

VTEK 2019 m. birželio 19 d. posėdyje kaip liudytoja apklausta A. R. taip pat negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs popierinę deklaracijÄ kaip vadovas. Be to, nurodė, kad neseniai rado kitų įmonių vadovų Deklaracijas, bet pareiÅ¡kėjo asmens byloje buvo tik pretendento Deklaracija (VTEK posėdžio garso įraÅ¡as). Å iuo atveju įrodyti, kad Deklaracija buvo pateikta, turi pareiÅ¡kėjas pagal principÄ â€žÄ¯rodinėja tas, kas teigia“, o ne VTEK, kad Deklaracijos pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Tiesioginių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikia, o aptarti įrodymai (asmens bylos duomenys, liudytojų parodymai) vertinant kartu su pareiga saugoti dokumentus, bei faktu, kad pareiÅ¡kėjo pretendento Deklaracija yra iÅ¡likusi, rodo, kad duomenų apie vadovo Deklaracijos pateikimÄ nėra. Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė pateikęs vadovo DeklaracijÄ 2013 m. vasarį. 8.3. Dėl nurodytų motyvų sutiktina su VTEK iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė deklaracijos 2013 m. kai tapo Direkcijos vadovu per 30 dienų, o deklaracijÄ pateikė tik 2016 m. liepos 10 d.

Ä®statymo 22 straipsnio 4 dalis nustatė 3 metų terminÄ , kuriam nepasibaigus VTEK gali imtis tirti Ä®statymo pažeidimÄ . Kadangi pažeidimas buvo trunkamojo pobÅ«džio, t. y. tęsėsi iki 2016 m. liepos 10 d., Komisija turėjo teisę tirti pažeidimÄ ir priimti dėl jo sprendimÄ toje dalyje, kiek nebuvo pasibaigęs terminas.

9. Dėl interesų deklaravimo dalyvaujant rinkimuose: 9.1. PareiÅ¡kėjas kartu su LVŽS, kaip atstovaujamasis rinkimų kampanijos dalyvis, dalyvavo 2019 m. vykusiuosiuose Klaipėdos savivaldybės tarybos ir Klaipėdos mero rinkimuose kaip LVŽS kandidatas. LVŽS Klaipėdos sÄ raÅ¡e pirmu numeriu buvo įraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjas, nors ir nebuvo LVŽS narys. SÄ raÅ¡Ä parėmė su Uoste veikiančiomis įmonėmis susiję asmenys. 9.2. PareiÅ¡kėjas neigia turėjęs privačių interesų dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kad buvo viename rinkimų sÄ raÅ¡e su fiziniais asmenimis, kurie yra susiję su įmonėmis, veikiančiomis Uoste, ir kurie parėmė partijÄ , sudariusiÄ rinkimų sÄ raÅ¡Ä , taip pat delegavo pareiÅ¡kėjÄ rėmimo.

PareiÅ¡kėjas remiasi tuo, kad jo politinė veikla nėra asmeninis interesas; priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikÅ¡ti bendrus politinius interesus, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso. Pasak pareiÅ¡kėjo, politinės kampanijos rėmimas, kaip ir teisė gauti paramÄ rinkiminei kampanijai, yra sudėtinė rinkimų teisės dalis, tai – vieÅ¡asis interesas ir nesuformuoja asmeninio santykio tarp finansavimÄ teikiančio asmens ir politinės kampanijos dalyvio. 9.3.

Terminai „interesų konfliktas“, „vieÅ¡ieji interesai“, „privatÅ«s interesai“ yra specialÅ«s teisiniai terminai. Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu vieÅ¡ieji interesai Ä®statyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai (Ä®statymo 2 str. 3 d.), o privatÅ«s interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Ä®statymo 2 str. 2 d.).

Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Ä®statymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio interesas. LVAT praktikoje nurodyta, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiÅ¡kia interesų konflikto buvimo. Jos apibÅ«dina tam tikrÄ bendrÄ asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimÄ netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti.

Tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms Å¡ios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrÄ konkretų sprendimÄ , gavus tam tikrÄ konkretų pavedimÄ ir pan.), minėtos aplinkybės, iÅ¡reiÅ¡kiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (LVAT nutartys administracinėse bylose: Nr. A442-1422/2010, Nr. A525-998/2013 ir kt.).

Taigi, kad kiltų pareiga Deklaracijoje nurodyti aplinkybes, pakanka to, kad interesų konfliktas gali kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo priimdamas sprendimus privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.) 9.4. Tai ar yra, ar nėra interesų konflikto grėsmė, vertinama ne tik pagal asmens, einančio tam tikras pareigas, subjektyviÄ pozicijÄ , bet ir visuomenės nuomonės kriterijų.

Svarbu įvertinti, ar visuomenei nekyla pagrįstų abejonių dėl asmens, užimančio valstybės tarnyboje svarbias pareigas, tinkamo jų vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad, vykdydamas tarnybines pareigas, jis turės spręsti ir klausimus, susijusius su jo naryste ar dalyvavimu kitose veiklose. Susiklosčiusioje situacijoje ne tik pats pareiškėjas turi būti įsitikinęs, kad nėra ir negalėtų kilti interesų konflikto, kad jis, eidamas Direkcijos vadovo pareigas, bus vienodai objektyvus visiems valstybinio jūrų uosto teritorijoje veikiantiems verslo subjektams.

Dėl to abejonių neturėtų kilti ir paÅ¡aliniam objektyviam stebėtojui. 9.5. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nėra LVŽS narys, tik dalyvavo rinkimuose su Å¡ios partijos sÄ raÅ¡u, kad įvardytų verslininkų finansinė parama buvo skirta LVŽS Klaipėdos skyriui, o ne jam asmeniÅ¡kai, taip pat kad nėra jokių įrodymų apie jo asmeninius ryÅ¡ius su verslininkais, kurių valdomos įmonės veikia Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje ir kurie kartu su pareiÅ¡kėju pagal LVŽS sÄ raÅ¡Ä iÅ¡rinkti į Klaipėdos miesto tarybÄ , nepaneigia to, kad buvo atsiradusi interesų konflikto galimybė: 9.5.1.

Pareiškėjas ėjo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės vadovo pareigas. Šios įmonės veiklai, jos valdymui keliami dideli skaidrumo reikalavimai. Šioje situacijoje objektyviam stebėtojui atsirado pagrindas įžvelgti galimo interesų konflikto grėsmę, nes:

1) tokios valstybės įmonės vadovas dalyvauja savivaldos rinkimuose bei iÅ¡renkamas savivaldybės tarybos nariu kartu su tos pačios partijos sÄ raÅ¡e esančiais verslininkais, 2) verslininkų valdomos įmonės užima reikÅ¡mingÄ jo vadovaujamo valstybinio jÅ«rų uosto krovos dalį;

3) verslininkai teikia paramÄ partijai, jos Klaipėdos skyriui, kuri delegavo pareiÅ¡kėjÄ kandidatu mero rinkimuose, įtraukė į savo partijos sudaromÄ sÄ raÅ¡Ä pirmu numeriu;

4) pareiÅ¡kėjui, kaip Direkcijos vadovui, organizuojančiam kasdienę Direkcijos veiklÄ , veikiančiam Å¡ios įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, Ä®statų 41 punktas, Pareigybės apraÅ¡ymo 11 punktas, ypač 11.1 papunktis, numatantis funkcijÄ organizuoti įmonės Å«kinę veiklÄ , veikti įmonės vardu, 11.2 papunktis, numatantis užtikrinti viešųjų paslaugų užtikrinimÄ eksploatuojant Uoste esančius valstybės nuosavybės objektus), tenka priimti atitinkamus sprendimus.

Pažymėtina ir tai, kad valstybės įmonės vadovas, priimdamas su Å«kine veikla susijusius sprendimus, turi plačiÄ diskrecijÄ (lyginant su vieÅ¡ajame administravime priimamasis sprendimais, tokių sprendimų priėmimo pagrindai nėra taip griežtai reglamentuoti). 9.5.2. Kad ne visus sprendimus Direkcijos vadovas priima vienasmeniÅ¡kai, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga. Neturi esminės reikÅ¡mės, jog asmuo nedalyvauja priimant tam tikrÄ galutinį sprendimÄ - sprendimo priėmimas neturėtų bÅ«ti suprantamas pernelyg siaurai, tik kaip galutinio sprendimo priėmimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-554- 602/2018).

PareiÅ¡kėjas remiasi tuo, kad pagal Pareigybės apraÅ¡ymo 11.9 ir 12.2-12.4 punktus numatytas sprendimų derinimas su ministru. Visgi minėtuose punktuose numatytas ataskaitų ir informacijos teikimas, o ne konkrečių sprendimų priėmimo derinimas. Be to, dalyvavimas sprendimuose apima ne tik galutinio sprendimo priėmimÄ . 9.5.3. VTEK rėmėsi Uosto Direkcijos valdybos 2019 m. kovo 25 d. raÅ¡tu (T II b. l. 125), kuris buvo VTEK nagrinėjimo medžiagoje, pareiÅ¡kėjui prieinamas. Konkrečiai imant, VTEK sprendime rėmėsi Å¡iomis aplinkybėmis: su aptartais fiziniais asmenimis susijusių įmonių krovos apimtys (sudaro 20,7 proc. visos Uosto krovos), veikla uoste, Direkcijos vadovui priklausantys priimti sprendimai, susiję su Uosto veiklos organizavimu ir plėtra, konkrečiai imant: strateginio plano rengimas ir įgyvendinimas, kuris turi užtikrinti krovos didėjimÄ ; uosto vartų perstatymas; uosto kanalo gilinimas, valymas, geležinkelio bėgių (jų pajėgumų) skirstymas, įkainiai už juos).

Papildomai pareiÅ¡kėjas nusiÅ¡alinime buvo nurodęs, kad minėtos įmonės yra laimėjusios Direkcijos vieÅ¡uosius pirkimus. PareiÅ¡kėjas nei tyrimo VTEK metu, nei teisme Å¡ių aplinkybių neginčijo. PareiÅ¡kėjas nesutikimÄ dėl interesų konflikto galimybės grindžia apeliuodamas į netinkamÄ procedÅ«rÄ (VTEK savarankiÅ¡kai nenagrinėjo interesų konflikto turinio), tačiau nepaneigia anksčiau paminėtų VTEK sprendime nurodytų objektyviai egzistuojančių aplinkybių.

Taigi laikytina, kad VTEK priimdama sprendimÄ rėmėsi faktais ir Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. 9.5.4. Kad kyla abejonė dėl interesų konflikto iÅ¡ esmės pripažino ir pats pareiÅ¡kėjas, nes 2019 m. sausio 17 d. pateikė nusiÅ¡alinimÄ susisiekimo ministrui nuo sprendimų priėmimo. 2019 m. sausio 22 d. VRK teiktoje kandidato į savivaldybės tarybÄ deklaracijoje nurodė, kad su minėtais asmenimis susijusių įmonių veikla susijusi su Uosto veikla, taip pat kad įteikė nusiÅ¡alinimÄ nuo sprendimų, susijusių su jomis.

Sutiktina, kad tokie vertinimai iÅ¡ dalies yra subjektyvÅ«s, bet rodo, kad ir pats pareiÅ¡kėjas įžvelgė interesų konflikto grėsmę. Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pateikdamas nusiÅ¡alinimÄ jis iÅ¡reiÅ¡kė ne savo valiÄ , o tik pasidavė susiekimo ministro spaudimui. Susisiekimo ministerija 2019 m. balandžio 12 d. raÅ¡te (T II b. l. 225) paneigė spaudimÄ , paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta ekspertinė pagalba. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių į bylÄ pateiktų LRT 2019 m. kovo 26 d. laidos „Dienos tema“ tekstų, susisiekimo ministras taip pat paneigė, kad reikalavo nusiÅ¡alinti.

Taigi pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad reikÅ¡damas nusiÅ¡alinimÄ iÅ¡reiÅ¡kę ne savo valiÄ . Tai, kad vėliau, kai jau vyko tyrimas VTEK, atÅ¡aukė savo nusiÅ¡alinimÄ (2019 m. kovo 25 d.), vertinimo Å¡iuo požiÅ«riu nekeičia. 9.5.5. Tai, kad pareiÅ¡kėjas tam tikru laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 2 d.) buvo atostogose, nėra reikÅ¡minga aplinkybė. Be to, dėl buvimo atostogose laikotarpiu valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusas neprarandamas, jam ir toliau galioja Ä®statymo nustatyti reikalavimai.

Įstatymas nenumato jokių išimčių, leidžiančių atostogų metu nevykdyti jame nustatytų pareigų. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjas yra vadovas, taigi jo įtaka įmonės sprendimams ir sprendimus priimantiems asmenims išlieka ir nusikelia ir į laikotarpį po atostogų. ..

10. Dėl pareiÅ¡kėjo 2019 m. sausio 22 d. deklaracijos: PareiÅ¡kėjas, kaip rinkimų kandidatas, 2019 m. sausio 22 d. pateikė deklaracijÄ Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir VRK). Tyrimo metu gautame VRK raÅ¡te buvo nurodyta, kad vieÅ¡ai skelbiamos Deklaracijos, pateiktos kartu su rinkimų pareikÅ¡tiniais dokumentais (iki 2018 m. gruodžio 28 d.). Vėliau pateiktos deklaracijos vieÅ¡inamos tik kandidato praÅ¡ymu. Tokio praÅ¡ymo pareiÅ¡kėjas nepateikė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D.

N. taip pat nurodė, kad iÅ¡siaiÅ¡kino su VTEK, kad pastaroji nemato VRK pateiktos deklaracijos, apie tai informavo pareiÅ¡kėjÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kandidatų į savivaldos institucijas, dalyvaujančių rinkimuose, ir valstybės įmonės vadovo Deklaracijos vieÅ¡inamos (prieinamos visuomenei) visiÅ¡kai skirtingais bÅ«dais, taigi Å¡ios priemonės nepakeičia viena kitos. Å iuo atveju svarbu ne tik tai, kaip VRK vieÅ¡ina Å¡ias Deklaracijas, bet ir kaip pats asmuo jas pateikia. Tai, kad Deklaracijos yra skirtingo pobÅ«džio, įskaitant ir jų galimus vieÅ¡inimo ypatumus, turėjo suprasti ir pareiÅ¡kėjas, nes apsisprendė jÄ teikti bÅ«tent kaip kandidato, o ne įmonės vadovo, liudytojo teigimu, buvo informuotas apie tai, kad VTEK Å¡ios Deklaracijos nemato.

Ä®statymas nenumato, kad tapus kandidatu į politikus ir vykdant su tuo susijusias deklaravimo pareigas, asmuo bÅ«tų atleidžiamas nuo pareigų atsiradusių įmonės vadovo statuso pagrindu. Taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo kaip kandidato rinkimuose 2019 m. sausio 22 d. Deklaracija nepakeitė ir neatleido nuo pareigos teikti įmonės vadovo DeklaracijÄ . Papildomai pastebėtina, kad Å¡iuo požiÅ«riu pareiÅ¡kėjo pozicija nėra nuosekli – jis remiasi argumentu, kad interesų konflikto grėsmės apskritai nebuvo, bet taip pat ir teigia, kad tinkamai jį deklaravo.

11. PareiÅ¡kėjas ir atsakovas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados (pavyzdžiui, dėl paÅ¡alpos mokėjimo nutraukimo). Todėl jų teismas nenagrinės. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

12. Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, nėra pagrindo naikinti VTEK 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. KS-163 „Dėl A. V.“.

13. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, atmestinas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis