3d8fb4ac-db77-4a0a-9d1e-5643fcd6a52e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4080-643/2015 Proceso Nr. 3-61-3-02892-2014-1        Procesinio sprendimo kategorija 70.1, 74 (S)                     VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 11 d. Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,             dalyvaujant pareiškėjams J.

I. ir R. M., atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovei Vaivai AndrusevičiÅ«tei,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. I. ir R. M. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir                                                                     n u s t a t ė :

           PareiÅ¡kėjai J. I. ir R. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydami panaikinti 2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir atsakovė arba Valstybės kontrolė) sprendimÄ Nr. S-(301-1.9)-1202 ir įpareigoti Valstybės kontrolę neatidėliotinai įgyvendinti Valstybės kontrolės įstatymo 4 str. nustatytus uždavinius. PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡vados, ar Valstybinių pensijų įstatymas ta apimtimi, kuria iÅ¡ visų Lietuvos piliečių iÅ¡skiria dalį privilegijuotųjų, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygybės principÄ ir draudžiančiam teikti privilegijas, taip pat, ar neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 52 straipsniui, nustatančiam, jog valstybė laiduoja teisę gauti tik senatvės ir invalidumo pensijas bei socialinę paramÄ ligos ar atitinkamų netekčių atvejais, nenustatant kokių nors iÅ¡imčių.            PareiÅ¡kėjai nurodo, kad 2014 m. balandžio 24 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Valstybės kontrolierę, ragindami imtis priemonių, įgyvendinant Valstybės kontrolei pavestus uždavinius, kurie apibrėžti Konstitucijos 134 straipsnyje ir Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje.

PareiÅ¡kėjai nesutinka su atsakovės pateikta iÅ¡vada, kad jų keliama problema dėl valstybinių pensijų ir kitų iÅ¡mokų, turinčių privileginį pobÅ«dį, turi bÅ«ti vertintina dėl atitikimo asmenų lygybės konstituciniam principui, įtvirtintam Konstitucijos 29 straipsnyje ir piliečių pensinio aprÅ«pinimo sistemai, apibrėžtai Konstitucijos 52 straipsnyje, o tai turėtų įvertinti Konstitucinis Teismas. PareiÅ¡kėjų teigimu, valstybines pensijas, kaip Konstitucijoje nenumatytÄ pensijų rūšį ir privileginį pobÅ«dį turintį reiÅ¡kinį įvedęs Valstybinių pensijų įstatymas laikytinas antikonstituciniu ir turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, o pagal jį mokamų biudžeto lėšų naudojimas – nedelsiant nutrauktas.

Pažymėjo ir tai, kad Valstybinių pensijų įstatymas tais teiginiais, kurie pensijų mokėjimÄ atsieja nuo valstybinio socialinio draudimo sistemos, prieÅ¡tarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo normai (2 str. 9 d.), nustatančiai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondÄ administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. PareiÅ¡kėjų teigimu, kai įvairios iÅ¡mokos, vykdomos ne per minėtÄ institucijÄ , jas laikyti socialinio draudimo sudėtine dalimi teisiniu požiÅ«riu taip pat nėra vienareikÅ¡miai vertintinas dalykas.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai praÅ¡o teismo, vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsniu ir ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalimi bei 15 straipsnio l dalies 1 punktu, įpareigoti valstybės kontrolierių neatidėliotinai imtis priemonių teigiamam ir veiksmingam valstybės finansų valdymui skatinti, panaikinant Valstybės kontrolės 2014 m. balandžio 30 d. sprendimÄ Nr. S-(301-1.9)-1202 ir įpareigojant jÄ neatidėliotinai įgyvendinti Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje nustatytus uždavinius.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

          Atsakovė Valstybės kontrolė atsiliepime į skundÄ (b. l. 13–17) prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad 2014 m. birželio 10 d. gavo pareiÅ¡kėjų J. I. ir R. M. skundÄ , tačiau mano, kad jis yra nepagrįstas, kadangi Valstybės kontrolė valstybinius auditus vykdo pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ ir valstybės kontrolieriaus įsakymu patvirtintÄ audito programÄ . Valstybės kontrolės veikla grindžiama nepriklausomumo principu bei tik Seimas savo nutarimu gali įpareigoti Valstybės kontrolę atlikti Valstybės kontrolės programoje nenumatytÄ auditÄ pagal jos kompetencijÄ .

Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjams pateiktas atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, parengtas ir iÅ¡siųstas laikantis nustatytos tvarkos ir terminų. PaaiÅ¡kino, kad valstybinių auditų planavimo ir atlikimo procedÅ«ra yra griežtai sureguliuota ir atliekama pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir numatytÄ apimtį, skiriant didžiausiÄ dėmesį svarbiausioms ir rizikingiausioms audito sritims, siekiant, kad kiekvienas auditas bÅ«tų atliktas laiku, taupiai, efektyviai ir veiksmingai. Pažymėjo, kad teisės aktai atskiriems fiziniams ir juridiniams asmenims nesuteikia teisės skundais, praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar kitokio pobÅ«džio kreipimaisis pavesti Valstybės kontrolei atlikti tam tikrÄ valstybinį auditÄ .

Neplaninį auditÄ , kuris nėra numatytas minėtoje programoje, Valstybės kontrolė privalo atlikti tik tuo atveju, kai gauna tokį Lietuvos Respublikos Seimo pavedimÄ , įformintÄ nutarimu. Be to, atkreipė teismo dėmesį į tai teisės aktai taip pat nenumato galimybės ir teismui įtakoti Valstybės kontrolės veiklos sprendžiant dėl audito programos sudarymo ar audito programoje nenumatyto audito atlikimo. Tai iÅ¡skirtiniais atvejais priimdamas nutarimÄ gali padaryti tik Seimas.Atsižvelgiant į tai, mano kad pareiÅ¡kėjų skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Skundas atmestinas. Byla dalyje nutrauktina.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2014 m. balandžio 24 d. Valstybės kontrolėje buvo gautas pareiÅ¡kėjų J. I. ir R. M. praÅ¡ymas sustabdyti galimai neteisėtÄ valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ iÅ¡mokant valstybines pensijas (b. l. 3–4).2014 m. balandžio 30 d. Valstybės kontrolė sprendimu Nr. S-(301-1.9)-1202 pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo netenkino, nurodydama, kad tik Seimas savo nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditÄ pagal jos kompetencijÄ , be to, įstatymų atitikimo Konstitucijai vertinimas iÅ¡imtinai yra priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai (b. l. 5–6).Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Pagal ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundÄ ar praÅ¡ymÄ . ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

IÅ¡vardytos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir paprastai nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ . Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du.

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiÅ¡kėjo teises vienu iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų bÅ«dų. Nurodytas reguliavimas lemia ir tai, kad, jeigu administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė iÅ¡nyko, skundas turi bÅ«ti atmestas ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124–131, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2488/2011).Pastebėtina, jog Å¡iame kontekste asmens suinteresuotumas aiÅ¡kinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiÅ¡kiai identifikuojamÄ suinteresuotumÄ apginti materialinės teisės normų saugomÄ teisę ar interesÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiÅ¡kėjai ginÄÄ kelia dėl Valstybės kontrolei įstatymu pavestų pareigų nevykdymo, t.y. siekia, kad atsakovė imtųsi priemonių ir sustabdytų galimai neteisėtÄ valstybės biudžeto lėšų panaudojimÄ iÅ¡mokant valstybines pensijas ir rentas. Teismo posėdžio metu, pareiÅ¡kėjai nurodė, jog patys nėra valstybinių pensijų ar rentų gavėjai.

Šį reikalavimÄ kelia dėl moralinių vertybių, siekdami socialinio teisingumo, lygybės.Pažymėtina, jog valstybinį auditÄ ir biudžeto politikos kontrolę Lietuvos Respublikoje atlieka Valstybės kontrolė. Vykdomos veiklos specifiÅ¡kumas lemia ir specifinį teisinį reglamentavimÄ . Valstybės kontrolės veiklÄ ir tarnybos Valstybės kontrolėje teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas (toliau – ir Ä®statymas). Vadovaujantis Å¡io Ä®statymo 9 ir 14 straipsniais Valstybės kontrolė, prižiÅ«rėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja valstybės biudžeto vykdymÄ , valstybės piniginių iÅ¡teklių naudojimÄ , valstybės turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymÄ , Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymÄ , taip pat atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos SÄ jungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.

Valstybės kontrolė taip pat audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimÄ . Valstybės kontrolė valstybinius auditus atlieka laikydamasi valstybinio audito reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-26 (2012 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-171 redakcija). Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad Valstybė kontrolė valstybinius auditus vykdo pagal griežtai reglamentuotÄ procedÅ«rÄ , pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ audito programÄ .

Vadovaujantis Ä®statymo 14 str. 5 d., tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditÄ pagal jos kompetencijÄ . Todėl sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad teisės aktai atskiriems fiziniams ir juridiniams asmenims nesuteikia iniciatyvos teisės pavedant Valstybės kontrolei atlikti tam tikrÄ valstybinį auditÄ . Neplaninį auditÄ , kuris nėra numatytas minėtoje programoje, Valstybės kontrolė privalo atlikti tik tuo atveju, kai gauna tokį Lietuvos Respublikos Seimo pavedimÄ , įformintÄ nutarimu.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad pareiškėjai J. I. ir R. M. šioje byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, t.y. reikalavimo teisės. Nenustatyta, kad jų individualios teisės ar interesai būtų pažeisti. Todėl jų skundo reikalavimas įpareigoti Valstybės kontrolę neatidėliotinai įgyvendinti Valstybės kontrolės įstatymo 4 str. nustatytus uždavinius yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

            Taip pat pažymėtina, jog 2014 m. balandžio 30 d. Valstybės kontrolės priimtas sprendimas Nr. S-(301-1.9)-1202 yra informacinio pobūdžio ir jame jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įgaliojimų), skirtų pareiškėjams, nėra. Jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių pareiškėjų atžvilgiu, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Ginčijamas sprendimas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia.

Todėl administracinė byla dalyje dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo panaikinti 2014 m. balandžio 30 d. Valstybės kontrolės sprendimÄ nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 101 str. 1 p.). PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡vados, ar Valstybinių pensijų įstatymas ta apimtimi, kuria iÅ¡ visų Lietuvos piliečių iÅ¡skiria dalį privilegijuotųjų, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 ir 52 straipsniams.ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Å alių pozicija Å¡iuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ).

Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Taigi, ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalies taikymui svarbu tai, ar bylÄ nagrinėjančiam teismui kyla ar ne pagrįsta teisinė abejonė dėl atitinkamo įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) nesuderinamumo su Konstitucija.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas Konstituciniame Teisme iÅ¡tirti Valstybinių pensijų įstatymo atitiktis Konstitucijai nagrinėjamoje byloje netaikytinas, jis nesusijęs su byloje nagrinėjama Valstybės kontrolės veikla ir jos uždaviniais, todėl Å¡iuo atveju toks pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Valstybinių pensijų įstatymo konstitucingumo laikytinas nepagrįstu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:      pareiÅ¡kėjų J.

I. ir R. M. skundÄ atmesti.Administracinę bylÄ dalyje dėl 2014 m. balandžio 30 d. Valstybės kontrolės sprendimo Nr. S-(301-1.9)-1202 panaikinimo nutraukti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .             Teisėjai                                                              ArÅ«nas Kaminskas          Margarita Stambrauskaitė                                                                                           Halina Zaikauskaitė