2024-03-28 Nr. BB-1899-1-01-1-48852-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1253/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48852-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo T. L. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis T. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryti esminiai BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 20 straipsnio 4, 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 302 straipsnio 1 dalies, BPK 7 straipsnio 1, 2 dalies pažeidimai bei netinkamai pritaikytos BK 300 straipsnio, BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 302 straipsnio 1 dalies, BK 15 straipsnio nuostatos.

Pasak kasatoriaus, bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis), nes teisėjai galimai naudojosi įmonės „Egzotika“ paslaugomis ir galėjo pažinoti šios įmonės darbuotojus ir tokiu būdu žinoti apie tai kaip įmonėje tvarkoma buhalterinė apskaita.

Be kita ko, teigiama, kad abu žemesnės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalies, BPK 303-307 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nėra ją surašiusio asmens parašo ir dėl to toks dokumentas neturi juridinės galios, neatitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 11 dalies 1, 2 punktų, kuriame numatyta, kad PVM sąskaitos-faktūros gali būti rašytinės ir elektroninės. Pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl pripažįsta PVM sąskaitą faktūrą ir Išankstinę sąskaitą faktūrą dokumentais, nors nėra privalomų rekvizitų (parašo), su kuriais įstatymas sieja jų galiojimą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Be to, pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai padarė prieštaringą išvadą, kad draudimo bendrovės nežinojo, kad joms pateiktos PVM sąskaitos faktūros neatitinka PVM įstatymo reikalavimų, kadangi nėra pasirašytos, o elektroninė dokumentų forma nėra apsaugotas jokiomis techninėmis priemonėmis. Draudimo bendrovės žinojo, kad PVM sąskaitą faktūrą jos gauna ne ją išrašiusio asmens, tai yra padangų pardavėjo, bet iš nenustatyto asmens. Be to, nei draudimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nereikalavo iš draudėjų žalos atveju pateikti būtent PVM sąskaitas faktūras ar kitokius konkrečius padangų įsigijimo dokumentus. Kasatorius daro išvadą, kad neautentiškas dokumentas negali būti pripažintas teisines pasekmes sukeliančiu.

Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kuria jis yra pripažintas kaltu dėl netikros 2019-05-06 sąskaitos faktūros Nr. E0046015 bei 2019-07-25 sąskaitos faktūros Nr. E00051807 pagaminimo. Tokią teismo išvadą kasatorius laiko nelogiška ir prieštaraujančia kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms ir pažeidžiančia BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Kasatorius skunde nesutinka ir su tuo, kad yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pagamino ir suklastojo sąskaitas A. P. ir S. G. vardu. Tokias teismo išvadas laiko tik prielaidomis, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis padarė įrašus buhalterinės apskaitos programoje, parengė PVM sąskaitas-faktūras su tikrovės neatitinkančiais duomenimis.

Kasaciniame skunde nesutinkama ir su liudytojo M. S. parodymų vertinimu. Teigiama, kad jie turėjo būti įvertinti kaip jį teisinantis įrodymas. Be to, skunde nurodomas teismų padarytas BPK 242 straipsnio pažeidimas, kai teismų sprendimuose buvo įvertinti teismo posėdyje neištirti įrodymai (VMI duomenys).

Teismai, pasak kasatoriaus, nepagrįstai pripažino įrodymu jo ir G. L. balso įrašus, nors jie buvo gauti neteisėtu būdu, t. y. buvo gauti ir saugomi be jų sutikimo. Tokiu būdu teismai padarė esminius BPK 301 straipsnio 1 dalies ir BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimus.

Kasaciniame skunde ginčijamas ir BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 302 straipsnio 1 dalies taikymas, vertinant byloje teismų ištirtas PVM sąskaitas-faktūras.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Visų pirma pažymėtina, kad kasaciniame skunde dėstomi argumentai savo esme analogiški nurodytiems T. L. apeliaciniame skunde, t. y. kasatorius be teiginių dėl galimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šališkumo, kasaciniame skunde kelia klausimą dėl PVM sąskaitos-faktūros, ant kurios nėra ją surašiusio asmens parašo, vertinimo kaip juridinę galią turinčio dokumento, dėl jo kaltės pagaminus netikrą 2019 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. E0046015 bei 2019 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. E00051807 įrodytumo, dėl liudytojų A. P., S. G. spaudų panaudojimo (BK 302 straipsnio 1 dalis), dėl kaltinamosios G. L. ir jo balsų įrašų neteisėto gavimo ir pripažinimo įrodymu, dėl BK 182 straipsnio, BK 15 straipsnio netinkamo taikymo, dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl galimo BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo, kai byla neišnagrinėjama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde. Kasaciniame skunde išimtinai atliekamas subjektyvus bylos įrodymų vertinimas bei savaip interpretuojamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kartu siekiama paneigti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų padarytas išvadas dėl kasatoriaus kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Esant tokiems kasatoriaus argumentams, kasacinės instancijos teismas turėtų iš naujo vertinti bylos įrodymus ir nustatyti kitokias faktines bylos aplinkybes nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai. Tačiau įrodymų bei faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti suformuluoti teisiškai reikšmingi argumentai, pagrindžiantys teisės taikymo klaidų buvimą ir sudarantys pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka. Šiuo atveju tokių argumentų nepateikta.

Be kita ko, pažymėtina, kad kasatoriaus skundo teiginiai dėl galimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šališkumo teisiškai neargumentuoti, t. y. nenurodoma jokių konkrečių teisinę reikšmę turinčių argumentų, kurie pagrįstų buvus objektyvų ar subjektyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų šališkumą (BPK 58 straipsnis). Pateikti argumentai yra absoliučiai deklaratyvūs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas

Eligijus Gladutis